TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. rugsėjo 20 d.

Byla F‑111/06

Nikos Giannopoulos

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Įdarbinimas – Paskyrimas nustatant lygį – Prašymas priskirti kitam lygiui – Vienodas požiūris – Profesinė patirtis – Pareiga motyvuoti – Naujas faktas – Priimtinumas“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį, kuriuo N. Giannopoulos prašo visų pirma panaikinti 2005 m. lapkričio 29 d. Komisijos paskyrimų tarnybos sprendimą, kuriuo atmetamas jo prašymas, pateiktas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, priskirti jį kitam lygiui ir atlyginti nuostolius.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Teisės praradimas praleidus terminą – Atnaujinimas – Sąlyga

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Paskyrimas nustatant lygį – Paskyrimas nustatant aukštesnį tarnybos lygį

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 2 dalis)

3.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Paskyrimas nustatant lygį – Paskyrimas nustatant aukštesnį tarnybos lygį

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnis ir 31 straipsnio 2 dalis)

4.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Sprendimas dėl paskyrimo nustatant lygį – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa ir 31 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Įdarbinimas – Paskyrimas nustatant lygį – Paskyrimas nustatant aukštesnį tarnybos lygį

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalis ir 31 straipsnio 2 dalis)

1.      Nors pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį kiekvienas pareigūnas gali prašyti Paskyrimų tarnybos priimti sprendimą jo atžvilgiu, ši galimybė neleidžia minėtam pareigūnui nesilaikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytų skundo ir ieškinio pateikimų terminų savo prašyme netiesiogiai ginčijant ankstesnį sprendimą, kurio jis neginčijo per nustatytą terminą. Tik naujų esminių faktų egzistavimas gali pateisinti prašymo peržiūrėti tokį sprendimą pateikimą.

Taip yra pareigūno prašymo, kuriuo siekiama, kad būtų peržiūrėtas jo priskyrimas lygiui paskiriant jį į nuolatinę tarnybą, atveju, kai administracija dar iki prašymo pateikimo iš naujo išnagrinėjo jo bylą kartu su kitų pareigūnų, taip pat galutinai priskirtų lygiui, bylomis, siekdama juos paskirti į kitą lygį, tačiau apie tai nepranešė suinteresuotajam asmeniui. Remiantis teisingumo principu, ši aplinkybė patvirtina, kad Tarnautojų teismas gali tikrinti atsisakymo priskirti ieškovą kitam lygiui pagrįstumą.

(žr. 28 ir 31 punktus)

2.      Ypatinga kvalifikacija, suteikianti galimybę taikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 2 dalį, turi būti vertinama atsižvelgiant ne į visus gyventojus, o į vidutinį panašų konkursą laimėjusių asmenų kvalifikacijos lygį, nes jie yra griežtai atrinkti asmenys laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnio reikalavimų.

Kalbant apie naujai įdarbinto pareigūno profesinės patirties trukmę, tai, kad asmuo gali remtis turima kelerių metų profesine patirtimi, nereiškia, kad tai jam savaime suteikia teisę būti paskirtam nustatant aukštesnį tarnybos lygį. Vien aplinkybės, kad ši patirtis viršija minimalią trukmę, kurios reikalaujama, kad būtų galima dalyvauti konkurse, kurį laimėjo pareigūnas, nepakanka patvirtinti, kad šios patirties trukmė, kuri turi būti vertinama atsižvelgiant į kitus konkursus, organizuotus pagal panašias atrankos procedūras, laimėjusių asmenų profesinės patirties trukmę, ypatinga. Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad pareigūno profesinė patirtis turėjo būti laikyta ypatinga, toks vertinimas jam vis tiek nesuteikia teisės būti paskirtam nustatant aukštesnį jo tarnybos lygį. Iš tikrųjų, net jeigu naujai įdarbintas pareigūnas atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 2 dalies sąlygas, kad galėtų būti priskirtas aukštesniam jo tarnybos lygiui, jis vis tiek neturi subjektyvios teisės į tokį priskyrimą. Toks vertinimas a fortiori galioja pareigūnui, neatitinkančiam visų kriterijų, kuriuos Paskyrimų tarnyba nagrinėjo atlikdama jo vertinimą dėl galimos ypatingos kvalifikacijos.

Kalbant apie profesinę patirtį, ji turi būti vertinama ne abstrakčiai, bet tik atsižvelgiant į pareigoms, kurios jam buvo patikėtos pradėjus eiti tarnybą, keliamus reikalavimus.

(žr. 57, 60 ir 62–64 punktus)

Nuoroda:

1994 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Klinke prieš Teisingumo Teismą, C‑298/93 P, Rink. p. I‑3009, 30 punktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1997 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Barnett prieš Komisiją, T‑12/97, Rink. VT p. I‑A‑313 ir II‑863, 50 punktas; 1999 m. liepos 6 d. Sprendimo Forvass prieš Komisiją, T‑203/97, Rink. VT p. I‑A‑129 ir II‑705, 49 punktas; 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo Wasmeier prieš Komisiją, T‑381/00, Rink. VT p. I‑A‑125 ir II‑677, 56, 57, 65 ir 125 punktai; 2002 m. spalio 3 d. Sprendimo Platte prieš Komisiją, T‑6/02, Rink. VT p. I‑A‑189 ir II‑973, 38 punktas; 2003 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Chawdhry prieš Komisiją, T‑133/02, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑1617, 102 punktas; 2005 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Righini prieš Komisiją, T‑145/04, Rink. VT p. I‑A‑349 ir II‑1547, 92 punktas; 2006 m. kovo 15 d. Sprendimo Herbillon prieš Komisiją, T‑411/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑45 ir II‑A‑2‑193, 62 punktas; 2006 m. kovo 15 d. Sprendimo Valero Jordana prieš Komisiją, T‑429/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑51 ir II‑A‑2‑217, 89 ir 91 punktai; 2006 m. gegužės 10 d. Sprendimo R prieš Komisiją, T‑331/04, dar nepaskelbto Rinkinyje, 72 ir 74 punktai.

2006 m. balandžio 26 d. Tarnautojų teismo sprendimo Falcione prieš Komisiją, F‑16/05, Rink. VT p. I‑A‑1-3 ir II‑A‑1‑7, 55 ir 56 punktai.

3.      Galimybės priskirti labai kvalifikuotą Europos viešosios tarnybos kandidatą aukštesniam tarnybos lygiui, atsižvelgiant į konkrečius tarnybos poreikius, tikslas – leisti atitinkamai institucijai, kaip darbdavei, pasinaudoti asmens, kuris darbo rinkoje gali gauti pasiūlymų iš kitų potencialių darbdavių, o dėl to institucija galėtų jo netekti, paslaugomis. Bet kuriuo atveju Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 2 dalyje reikalaujama palyginti suinteresuotojo asmens kvalifikaciją su pareigoms, į kurias kaip pareigūnas jis buvo paskirtas įdarbinant, keliamais reikalavimais.

Tokiomis aplinkybėmis naujai įdarbintas pareigūnas tvirtinti, kad institucija, kuriai jis priklauso, neatsižvelgė į konkrečius tarnybos poreikius, gali tik tuomet, jeigu, atsižvelgiant į pranešimą apie jo laimėtą konkursą, pranešimą apie laisvą darbo vietą arba funkcijų, kurias jis realiai vykdė eidamas šias pareigas, pobūdį, yra pagrindų, palankių jo priskyrimui aukštesniam jo tarnybos lygiui.

Šiuo atžvilgiu vien aplinkybės, kad institucijoje, kuriai priklauso naujai įdarbintas pareigūnas, konkrečiu momentu labai reikėjo šio pareigūno srityje besispecializuojančių pareigūnų, nepakanka daryti išvadą, kad ši institucija susidūrė su konkrečiais sunkumais, kad įdarbintų personalą, tinkamą vykdyti aptariamas užduotis.

(žr. 67–69 ir 71 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2004 m. spalio 26 d. Sprendimo Brendel prieš Komisiją, T‑55/03, Rink. VT p. I‑A‑311 ir II‑1437, 112 punktas; minėto Sprendimo R prieš Komisiją 36 ir 39 punktai.

4.      Nors, atsižvelgiant į gero administravimo pareigą, yra apgailėtina, kad administracija nemanė esant būtina pranešti pareigūnui apie tai, kad kompetentingos tarybos peržiūri jo priskyrimą lygiui, siekdamos priskirti jį galbūt aukštesniam tarnybos lygiui, tai nėra pareigos motyvuoti Paskyrimų tarnybos sprendimą, kuriuo atsisakoma atlikti suinteresuotojo asmens prašomą nagrinėjimą iš naujo, pažeidimas, jeigu šiame sprendime aiškiai nurodyti kriterijai ir rodikliai, kuriais minėta tarnyba rėmėsi vertindama, ar ieškovo išsilavinimas ir profesinė patirtis yra ypatingi. Atsižvelgiant į didelę Paskyrimų tarnybos diskreciją, toks motyvavimas leidžia ieškovui sužinoti svarbų individualų motyvą, kuriuo minėta tarnyba rėmėsi atsisakydama priskirti jį aukštesniam lygiui. Kad būtų įvykdyta pareiga motyvuoti, nereikalaujama, kad Paskyrimų tarnyba nurodytų, be kita ko, išsilavinimo rūšį ir profesinės patirties trukmę, kurios yra būtinos suteikiant ieškovo reikalaujamą aukštesnį lygį, nes kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai.

(žr. 84 punktą)

5.      Pareigūnų ypatingos kvalifikacijos vertinimas, siekiant juos priskirti lygiui, turi būti atliekamas ne abstrakčiai, bet tik atsižvelgiant į pareigoms, į kurias jie paskirti, keliamus reikalavimus. Taigi Bendrijos teismas, vertindamas pagrindą dėl vienodo požiūrio principo pažiedimo, neturėtų detaliai vertinti panašių kandidatų kvalifikacijų, nes taip jis vykdytų Paskyrimų tarnybos funkcijas ir pažeistų jai patikėtą didelę diskreciją. Be to, remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 2 dalimi, kazuistinis vertinimo pobūdis iš esmės draudžia pareigūnui naudingai remtis šio principo pažeidimu.

(žr. 94 ir 95 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: minėto Sprendimo Chawdhry prieš Komisiją 102 punktas; minėto Sprendimo Brendel prieš Komisiją 129 punktas; minėto Sprendimo R prieš Komisiją 104 punktas.