EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. birželio 20 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Konkurso atrankos komisijos sprendimas neleisti laikyti vertinimo egzaminų – Teisių gynimo būdai – Teisme pareikštas ieškinys nelaukiant sprendimo dėl administracinio skundo – Priimtinumas – Specialieji dalyvavimo konkurse reikalavimai – Reikalaujama profesinė patirtis“
Byloje F‑66/11
dėl pagal SESV 270 straipsnį, taikytiną EEBA sutarčiai remiantis jos 106a straipsniu,
Alma Yael Cristina, gyvenanti Briuselyje (Belgija), atstovaujama advokatų S. Rodrigues, A. Blot ir C. Bernard-Glanz,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą B. Eggers ir P. Pecho, vėliau B. Eggers,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Van Raepenbusch, teisėjai R. Barents ir K. Bradley (pranešėjas),
posėdžio sekretorė X. Lopez Bancalari, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. vasario 29 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Dokumentu, kuriuo pradedama byla ir kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2011 m. liepos 12 d., A. Y. Cristina pareiškė šį ieškinį, kuriuo siekiama, kad, pirma, būtų panaikintas atviro konkurso EPSO/AST/111/10 atrankos komisijos sprendimas neleisti jai laikyti šio konkurso vertinimo egzaminų ir, antra, Komisijai būtų nurodyta atlyginti žalą, kurią ji patyrė dėl šio sprendimo.
Teisinis pagrindas
2 Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali paduoti Paskyrimų tarnybai skundą dėl kiekvieno jo nenaudai priimto akto, ir tuo atveju, kai minėta institucija priėmė sprendimą, ir tuo atveju, kai ji nepriėmė Tarnybos nuostatuose nustatyto sprendimo. Skundas turi būti paduotas per tris mėnesius. <...>“
3 Tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:
„Ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priima tik tuo atveju, jei:
– prieš tai administracijai buvo pateiktas skundas 90 straipsnio 2 dalies prasme per joje numatytą terminą ir
– šis skundas buvo atmestas implicitiniu ar eksplicitiniu sprendimu.“
4 Tarnybos nuostatų III priedo 2 straipsnyje, susijusiame su Tarnybos nuostatų 29 straipsnyje nurodyta konkurso procedūra, nustatyta:
„Kandidatai turi užpildyti paskyrimų tarnybos nurodytą blanką.
Gali būti pareikalauta, kad jie pateiktų papildomus dokumentus arba informaciją.“
5 2010 m. lapkričio 17 d. Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie atvirą konkursą EPSO/AST/111/10 AST 1 lygio padėjėjų sekretoriato srityje rezervo sąrašui sudaryti (OL C 312 A, p. 1; toliau – pranešimas apie konkursą).
6 Pranešimo apie konkursą II antraštinė dalis „Pareigų pobūdis“ buvo suformuluota taip:
„Vykdytinų pareigų pobūdis ir lygis apima šių užduočių atlikimą:
– organizuoti ir koordinuoti susirinkimus, įskaitant bylų ir darbo dokumentų sudarymą,
– priimti, atrinkti ir koordinuoti telefono skambučius, tvarkyti korespondenciją ir suteikti bendrą informaciją interesantams telefonu,
– tvarkyti [elektroninio pašto] dėžutes ir tarnybines pašto dėžutes,
– tvarkyti darbotvarkes, prižiūrėti terminus, kontroliuoti, kad būtų laikomasi terminų,
– teikti bendrą administracinę pagalbą, be kita ko, tvarkant dokumentus (dokumentų ir laiškų gavimas, tvarkymas, atsakymas į juos ir suskirstymas),
– rengti ir forminti komandiruotes; formintineatvykimo į darbą atvejus,
– išdėstyti ir tikrinti dokumentus (išdėstymas lape, formatavimas, lentelės),
– redaguoti raštus, laiškus, protokolus (sekretoriato lygiu),
– kiti įvairūs administraciniai sekretoriato darbai, kurie susiję su bylų tvarkymu ir informacijos paieška ir kuriems atlikti būtina, be kita ko, naudotis informacinėmis technologijomis,
– vertimo tarnybose: vertimo užsakymų priėmimas, koordinavimas ir tvarkymas bei, be kita ko, dokumentų parengimas, tvarkymas ir užbaigimas daugiausia naudojantis vertimo programomis, vertimo atmintinių pildymas ir atnaujinimas, daktilografijos, išdėstymo lape ir formatavimo darbai.
<...>“
7 Dėl diplomo pažymėtina, kad specialiuosiuose dalyvavimo konkurse reikalavimuose, apibrėžtuose pranešimo apie konkursą III antraštinės dalies 2 punkte, buvo nurodyta, kad kandidatai turėjo turėti diplomu patvirtintą aukštąjį išsilavinimą, tiesiogiai susijusį su pareigų pobūdžiu [III antraštinės dalies 2.1 punkto a papunktis], arba diplomu patvirtintą vidurinį išsilavinimą, suteikiantį galimybę siekti aukštojo išsilavinimo, ir po vidurinio išsilavinimo įgytą bent 3 metų profesinę patirtį, tiesiogiai susijusią su pareigų pobūdžiu [III antraštinės dalies 2.1 punkto b papunktis].
8 Pranešimo apie konkursą IV antraštinės dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad laikyti atrankos egzaminų kviečiami tik kandidatai, kurie registruodamiesi elektroniškai patvirtino atitinką bendrąsias ir specialiąsias pranešimo apie konkursą III antraštinės dalies sąlygas.
9 Pranešimo apie konkursą V antraštinės dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad vertinimo egzaminus bus leista laikyti kandidatams, kurie ne tik gavo geriausius balus ir surinko reikalaujamą minimalų balų skaičių, bet ir, atsižvelgiant į jų patvirtinimą, pateiktą registruojantis elektroniniu būdu, atitinka bendrąsias ir specialiąsias pranešimo apie konkursą III antraštinės dalies priėmimo į konkursą sąlygas.
10 Toje pačioje nuostatoje buvo patikslinta, kad leidimas dalyvauti vertinimo egzaminuose bus patvirtintas vėliau patikrinus pagrindžiamuosius dokumentus, pridėtus prie kiekvieno kandidato bylos.
11 Pranešimo apie konkursą VII antraštinės dalies 2 punkte buvo patikslinta, kad kandidatai, kuriems bus leista dalyvauti vertinimo egzaminuose, turės pateikti visą paraišką (pasirašytą elektroninę paraišką ir pagrindžiamuosius dokumentus).
12 Pranešime apie konkursą taip pat buvo pateikta tokia apibrėžta ir paryškinta pirminė pastaba:
„Prieš pateikdamas paraišką kandidatas turi atidžiai perskaityti 2010 m. liepos 8 d. <...> Oficialiajame leidinyje C 184 A ir EPSO interneto svetainėje paskelbtą [Atvirų konkursų] vadovą.
Vadovas yra sudedamoji šio pranešimo apie konkursą dalis ir padės suprasti registracijos taisykles ir tvarką.“
13 Atvirų konkursų vadovo (klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms galiojusios redakcijos, OL C 184 A, 2010, p. 1; toliau – Vadovas kandidatams) 6.3 punkte „Apskundimo būdai“ nustatyta:
„Jei, Jūsų nuomone, kuriuo nors konkurso procedūros etapu EPSO arba vertinimo komisija elgėsi šališkai arba nesilaikė:
– konkurso procedūros nuostatų arba
– pranešimo apie konkursą nuostatų
ir tai Jums daro žalą, galite naudotis tokiomis priemonėmis:
– pagal <...> tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikti administracinį skundą
paštu šiuo adresu:
Office européen de sélection du personnel (EPSO)
<…>
arba per EPSO interneto svetainės kontaktinį puslapį.
Laiško temos laukelyje prašom nurodyti:
– konkurso numerį,
– kandidato numerį,
– nuorodą „réclamation article 90, §2“, „complaint article 90 §2“, „Beschwerde Artikel 90, Absatz 2“ (pasirinktinai),
– atitinkamą konkurso etapą <...>.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad konkurso vertinimo komisijoms suteikiami platūs vertinimo įgaliojimai.
Vertinimo komisijos sprendimų, kuriuos ji priėmė visiškai nepriklausomai ir kurių EPSO direktorius negali keisti, neverta apskųsti. Platūs konkurso vertinimo komisijų vertinimo įgaliojimai gali būti kontroliuojami tik tuomet, jei akivaizdžiai pažeistos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas jų darbas. Tokiu atveju konkurso vertinimo [atrankos] komisijos sprendimas gali būti tiesiogiai skundžiamas Europos Sąjungos teismams, iš anksto nepateikus skundo pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
– pagal [SESV] 270 straipsnį ir <...> tarnybos nuostatų 91 straipsnį pateikti skundą teismine tvarka:
Europos Sąjungos tarnautojų teismui
<…>
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad konkurso vertinimo komisijos kompetencijai nepriklausantys skundai dėl su bendraisiais atrankos kriterijais susijusios vertinimo klaidos Tarnautojų teismo priimami tik tuomet, jeigu iš anksto pateikiamas administracinis skundas pagal <...> Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį šioje dalyje nurodyta tvarka.
Informacija apie skundo pateikimo tvarką pateikiama <...> Tarnautojų teismo svetainėje <…>.
[Tarnybos nuostatuose] numatyti imperatyvūs šių dviejų rūšių procedūrų terminai pradedami skaičiuoti nuo pranešimo apie skundžiamą sprendimą dienos.“
Faktinės bylos aplinkybės
14 2010 m. lapkričio 18 d. ieškovė pateikė savo kandidatūrą dalyvauti atvirame konkurse EPSO/AST/111/10 (toliau – konkursas) užpildydama atitinkamą elektroninę paraišką.
15 2011 m. kovo 17 d. EPSO informavo ieškovę, kad ji išlaikė atrankos egzaminus.
16 Tačiau 2011 m. balandžio 7 d. elektroniniu laišku EPSO pranešė ieškovei, kad išnagrinėjusi paraišką konkurso atrankos komisija nusprendė neleisti jai laikyti vertinimo egzaminų, nes ji mananti, kad ieškovė neatitinka specialių priėmimo į konkursą sąlygų.
17 Ieškovė apskundė pašalinimą iš konkurso dviem elektroniniais laiškais atitinkamai 2011 m. balandžio 7 ir 8 d.
18 EPSO atsakė 2011 m. birželio 6 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodė, kad atrankos komisija iš naujo išnagrinėjo jos bylą, tačiau ji ir toliau laikosi savo sprendimo neleisti jai laikyti vertinimo egzaminų. Anot konkurso atrankos komisijos, ieškovės diplomas nebuvo susijęs su konkurso sritimi, todėl ieškovė turėjo turėti bent 3 metų profesinę patirtį, tiesiogiai susijusią su užimtinų darbo vietų pareigų pobūdžiu. Taigi tiek, kiek paraiškoje ji nenurodė jokios informacijos, susijusios su jos, kaip asistentės, profesine patirtimi, konkurso atrankos komisija negalėjo laikyti, kad ji atitiko profesinės patirties sąlygą.
19 2011 m. birželio 9 d. elektroniniu laišku ieškovė atsakė EPSO, kad 2011 m. birželio 6 d. laiške ji negalėjo rasti jokio naudingo atsakymo, ir manydama, jog ji atitinka visus reikalaujamus kriterijus, paprašė leisti jai laikyti konkurso egzaminus. Į šį elektroninį laišką nebuvo atsakyta.
20 2011 m. liepos 11 d. ieškovė pateikė skundą „prevenciniais tikslais“ pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį dėl konkurso atrankos komisijos sprendimo neleisti jai laikyti vertinimo egzaminų ir kitą dieną, 2011 m. liepos 12 d., ji kreipėsi į Tarnautojų teismą.
21 Per posėdį ieškovė pranešė Tarnautojų teismui, kad 2011 m. spalio 11 d. paskyrimų tarnyba (toliau – AIPN) atmetė jos skundą ir kad ji nepareiškė ieškinio dėl šio sprendimo.
Šalių reikalavimai ir procesas
22 Ieškovė Tarnautojų teismo prašo:
1) pirmiausia:
– panaikinti 2011 m. balandžio 7 d. priimtą sprendimą nesuteikti jai teisės dalyvauti konkurso vertinimo egzaminuose,
– todėl nurodyti, kad ją reikia grąžinti į įdarbinimo procedūrą, vykdomą rengiant konkursą, ir, jei reikia, surengti naujus vertinimo egzaminus;
2) papildomai, jei nebus patenkintas pagrindinis reikalavimas, priteisti iš atsakovės iš anksto ex æquo et bono nustatytą 20 000 eurų sumą su palūkanomis už pavėluotą mokėjimą, apskaičiuojant jas pagal sprendimo priėmimo dieną taikomą teisės aktuose nustatytą palūkanų normą, materialinei žalai atlyginti;
3) bet kokiu atveju priteisti iš atsakovės iš anksto ex æquo et bono nustatytą 20 000 eurų sumą su palūkanomis už pavėluotą mokėjimą, apskaičiuojant pagal sprendimo priėmimo dieną taikomą teisės aktuose nustatytą palūkanų normą, nematerialinei žalai atlyginti;
4) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
23 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
24 2011 m. spalio 21 d. ir 2012 m. sausio 30 d. kanceliarijos laiškais Tarnautojų teismas šalims nurodė atsakyti į proceso organizavimo priemones. Šalys atsakė į Tarnautojų teismo prašymus per nurodytus terminus.
25 2012 m. sausio 26 d. Tarnautojų teismo trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi ši byla buvo sujungta su byla, įregistruota numeriu F‑83/11, Cristina prieš Komisiją, dėl žodinio nagrinėjimo kartu.
Dėl ginčo dalyko ir dėl antrojo pagrindinio reikalavimo
26 Pirma, nors ieškovė prašo panaikinti pirminį konkurso atrankos komisijos sprendimą, apie kurį pranešta 2011 m. balandžio 7 d. EPSO laišku, reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į nusistovėjusią teismo praktiką, ieškovės nenaudai priimtas tik sprendimas po pakartotinio nagrinėjimo neleisti jai laikyti vertinimo egzaminų, apie kurį EPSO pranešė 2011 m. birželio 6 d. (visų pirma žr. 2010 m. vasario 4 d. Tarnautojų teismo sprendimo Wiame prieš Komisiją, F‑15/08, 20 punktą), ir kad todėl reikia manyti, jog ieškovė prašo panaikinti šį sprendimą (toliau – ginčijamas sprendimas).
27 Antra, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad antruoju pagrindiniu reikalavimu iš esmės prašoma, kad ieškovė būtų grąžinta į įdarbinimo procedūrą, vykdomą konkursu.
28 Tačiau pagal nusistovėjusią teismų praktiką Sąjungos teismas, vykdydamas teisėtumo priežiūrą, neturi teisės nurodyti Sąjungos institucijoms atlikti tam tikrų veiksmų arba veikti vietoj jų (2005 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Christensen prieš Komisiją, T‑336/02, 17 punktas; 2010 m. lapkričio 23 d. Tarnautojų teismo sprendimo Bartha prieš Komisiją, F‑50/08, 50 punktas).
29 Todėl šis reikalavimas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.
Dėl ieškinio priimtinumo
Šalių argumentai
30 Atsiliepime į ieškinį Komisija aiškiai pripažįsta, kad „konkurso kandidatai turi teisę kreiptis į [Sąjungos teismą] be išankstinio skundo, jei jie ginčija [konkurso] atrankos komisijos sprendimą“. Tačiau ji mano, kad šis ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas, nes iki pateikiant šį ieškinį pagal Tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalį nebuvo pateiktas ir eksplicitiniu ar implicitiniu sprendimu atmestas skundas.
31 Komisija pažymi, kad nors tiesa, jog kandidatas gali apskųsti konkurso atrankos komisijos sprendimą tiesiogiai teisme, tačiau pagal teismų praktiką, jei buvo pateiktas skundas remiantis Tarnybos nuostatų 91 straipsniu, terminas ieškiniui pareikšti skaičiuojamas nuo pranešimo apie sprendimą, priimtą atsakant į skundą, ir vėliau teisme pareikšto ieškinio priimtinumas priklauso nuo to, ar suinteresuotasis asmuo laikėsi visų procedūrinių reikalavimų, susijusių su išankstiniu skundu.
32 Anot Komijos, tarp šių procedūrinių reikalavimų yra suinteresuotojo asmens pareiga sulaukti ikiteisminės procedūros pabaigos prieš pareiškiant ieškinį teisme.
33 Todėl Komisija mano, kad dėl to, jog ieškovė pateikė skundą dėl konkurso atrankos komisijos sprendimo neleisti jai laikyti konkurso vertinimo egzaminų, prieš pareikšdama šį ieškinį ji turėjo sulaukti AIPN sprendimo.
34 Galiausiai Komisija tvirtina, kad teisinio saugumo ir gero administravimo principui prieštarautų tai, jei būtų pripažintas priimtinu ieškinys, pareikštas Tarnautojų teisme, dėl konkurso atrankos komisijos sprendimo, neužbaigus ikiteisminės procedūros, kuria, be kita ko, siekiama draugiškai išspręsti ginčą.
35 Per posėdį atsakydama į Komisijos nurodytą nepriimtinumu pagrįstą prieštaravimą ieškovė priminė, kad 1990 m. birželio 20 d. Sprendime Burban prieš Parlamentą (T‑133/89) Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškinį, pareikštą susiklosčius iš esmės tokioms pačioms sąlygoms, priimtinu.
Tarnautojų teismo vertinimas
36 Pagal Tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalį ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme yra priimtinas tik jei prieš tai AIPN buvo pateiktas skundas ir jis buvo atmestas eksplicitiniu ar implicitiniu sprendimu.
37 Vis dėlto, kaip matyti iš nusistovėjusios teismų praktikos, administracinio skundo procedūra neturi prasmės, jei kaltinimai pateikiami dėl konkurso atrankos komisijos sprendimų, nes AIPN neturi priemonių jų pakeisti (žr. 1978 m. kovo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ritter von Wüllerstorff und Urbair prieš Komisiją, 7/77, 7 punktą ir 1983 m. liepos 14 d. Sprendimo Detti prieš Teisingumo Teismą, 144/82, 16 punktą; 2002 m. sausio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gonçalves prieš Parlamentą, T‑386/00, 34 punktą). Šiomis aplinkybėmis teisinės gynybos priemonės konkurso atrankos komisijos atžvilgiu paprastai yra tiesioginis kreipimasis į Europos Sąjungos teismą (toliau – tiesioginis kreipimasis, žr. minėto Sprendimo Bartha prieš Komisiją 25 punktą).
38 Darytina išvada, jog kai pašalintas kandidatas ginčija atrankos komisijos sprendimą, tikrai nebūtina, kad jis pateiktų išankstinį skundą dėl jo ginčijamo sprendimo, ir juo labiau nebūtina pateikti skundo „prevenciniais tikslais“, kaip tai padarė ieškovė šioje byloje.
39 Tačiau nei iš Tarnybos nuostatų, nei iš teismų praktikos nematyti, kad konkurso kandidatas, pateikęs skundą AIPN dėl minėto konkurso atrankos komisijos sprendimo, negalėtų tiesiogiai kreiptis į teismą, nelaukdamas AIPN sprendimo dėl jo skundo.
40 Atvirkščiai, Sąjungos teismas jau aiškiai pripažino, kad kai konkurso kandidatas administraciniu skundu kreipiasi į AIPN, dėl tokio veiksmo, kad ir kokia būtų jo teisinė reikšmė, negalima atimti kandidato teisės tiesiogiai kreiptis į teismą (1978 m. lapkričio 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Salerno ir kt. prieš Komisiją, 4/78, 19/78 ir 28/78, 10 punktas; minėto Sprendimo Burban prieš Parlamentą 17 punktas).
41 Taigi, jei kandidatas nusprendžia tiesiogiai kreiptis į Tarnautojų teismą, šis turi nustatyti, ar ieškinys buvo pareikštas per 3 mėnesių ir 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie ieškovo nenaudai priimtą sprendimą (žr. minėto Sprendimo Burban prieš Parlamentą 18 punktą).
42 Tačiau tokio teisme pareikšto ieškinio priimtinumui negali būti taikoma Tarnybos nuostatų 91 straipsnyje įtvirtinta ikiteisminės procedūros sąlyga, nes ši sąlyga taikoma tik ieškiniams, kurių atveju administraciniai skundai yra privalomi. Komisijos siūlomas sprendimas prilygtų tam, kad tiesioginiam kreipimuisi į teismą būtų taikoma papildoma priimtinumo sąlyga, kuri iš tikrųjų taikoma tik tuo atveju, kai prieš kreipiantis į teismą turi būti pateiktas skundas.
43 Ši išvada neprieštarauja Vadovo kandidatams 6.3 punktui, kuriame nurodyta, kad jie gali ginčyti konkurso atrankos komisijos sprendimus administracine tvarka ir pareikšdami ieškinį teisme, tačiau niekur nepatikslinama, jog pareiškus skundą nebegalima tiesiogiai kreiptis į teismą.
44 Be to, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad šios išvados nepaneigia nei Komisijos dokumentuose nurodyta teismų praktika, kuri bus nagrinėjama vėliau, nei per posėdį pateikti argumentai.
45 Nors tiesa, kaip pažymi Komisija, kad pagal gausią teismų praktiką, susijusią su teisminiais ginčais dėl konkurso atrankos komisijų sprendimų, pirma, kai ieškovas nusprendžia iš anksto kreiptis į administraciją ir pateikti administracinį skundą, teisme pareikšto ieškinio priimtinumas priklauso nuo procedūrinių reikalavimų, kurie taikomi išankstiniam skundui, laikymosi (2007 m. gruodžio 13 d. Tarnautojų teismo sprendimo Van Neyghem prieš Komisiją, F‑73/06, 37 punktas) ir, antra, tiek, kiek skundas buvo pateiktas dėl atrankos komisijos sprendimo, pagal Tarnybos nuostatų 91 straipsnį terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie sprendimą, priimtą atsakant į skundą (minėto Sprendimo Detti prieš Teisingumo Teismą 17 punktas; 1991 m. birželio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Valverde Mordt prieš Teisingumo Teismą, T‑156/89, 90 punktas; 1998 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Jouhki prieš Komisiją, T‑215/97, 22 punktas; 2005 m. gegužės 31 d. Sprendimo Gibault prieš Komisiją, T‑294/03, 22 punktas; 2005 m. lapkričio 25 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Pérez‑Díaz prieš Komisiją, T‑41/04, 32 punktas ir 2006 m. birželio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pérez‑Díaz prieš Komisiją, T‑156/03, 26 punktas; 2009 m. kovo 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hambura prieš Parlamentą, F‑4/08, 24 punktas ir minėto Sprendimo Bartha prieš Komisiją 26 punktas).
46 Tačiau reikia konstatuoti, kad visi šie sprendimai, išskyrus atskirus atvejus, buvo susiję su ieškinio, pareikšto atmetus skundą ir praėjus terminui tiesiogiai kreiptis į teismą, priimtinumu. Taigi tai teismų praktika, kuri susijusi su ieškinių, pareikštų laikantis Tarnybos nuostatų 91 straipsnyje nustatytos procedūros, priimtinumu.
47 Dėl minėto Sprendimo Pérez-Díaz prieš Komisiją Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundo ir ieškinio dalykai skyrėsi. Iš tiesų skundu buvo siekiama užginčyti Komisijos sprendimą suorganizuoti naują egzaminą žodžiu 2002 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Pérez-Díaz prieš Komisiją (T‑102/01) panaikinus atrankos komisijos sprendimą pašalinti ieškovą iš rezervo sąrašo, o teisme pareikštame ieškinyje buvo ginčijamas naujas konkurso atrankos komisijos sprendimas neįrašyti ieškovo į rezervo sąrašą po naujo egzamino žodžiu. Darytina išvada, kad šioje byloje Pirmosios instancijos teismui nereikėjo nuspręsti, jog ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas prieš skundo atmetimu užbaigiant dėl ginčijamo akto, nagrinėjamu atveju – Komisijos sprendimo suorganizuoti naują egzaminą žodžiu, pradėtą ikiteisminę administracinę procedūrą, buvo pateiktas per anksti, nes Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad teisme pareikštas ieškinys negalėjo būti laikomas ieškiniu, pareikštu prieš tai pateikus administracinį skundą (minėto Sprendimo Pérez-Díaz prieš Komisiją, T‑156/03, 27 ir 34 punktai).
48 Todėl šio sprendimo 45 ir 47 punktuose priminta teismų praktika, susijusi su faktinėmis ir teisinėmis situacijomis, kurios iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamosios šioje byloje, negali būti laikoma taikytina nagrinėjamam atvejui.
49 Be to, Komisija tvirtina, kad šis ieškinys turi būti pripažintas nepriimtinu dėl priežasčių, susijusių su teisiniu saugumu ir geru teisingumo administravimu.
50 Tačiau, pirma, teisinio saugumo reikalavimų laikymusi negalima pateisinti to, kad tiesioginiam kreipimuisi į teismą taikoma priimtinumo sąlyga, kuri jam nebūdinga, nes taip būtų apribota pašalintų kandidatų teisė tiesiogiai apskųsti teisme atrankos komisijos sprendimą. Be to, reikia konstatuoti, kad kai konkurso kandidatas prieš tiesiogiai kreipdamasis į teismą pateikia skundą, jei prieš Tarnautojų teismui priimant sprendimą dėl ieškinio priimamas palankus sprendimas dėl skundo, ieškovas praranda suinteresuotumą pareikšti ieškinį ir jo ieškinys netenka dalyko. Tačiau jei sprendimas jam nepalankus, ieškovas bet kokiu atveju turi teisę apskųsti sprendimą Tarnautojų teisme, kad būtų išnagrinėtas jo ir administracijos ginčas.
51 Dėl gero teisingumo administravimo principo laikymosi Tarnautojų teismas mano, kad geriausias būdas laikytis šio principo yra nagrinėti tiesiogiai jam pareikštą ieškinį neatsižvelgiant į galimą skundo, dėl kurio į jį nesikreipta, sėkmę ar nesėkmę.
52 Galiausiai negalima pritarti ir per posėdį Komisijos nurodytiems argumentams nepriimtinumu pagrįstam prieštaravimui, susijusiam su tuo, kad šis ieškinys pareikštas per anksti, pagrįsti.
53 Iš tiesų, pirma, Komisija tvirtino, kad minėtame Sprendime Burban prieš Parlamentą padaryta išvada buvo pakeista vėlesne teismo praktika. Vis dėlto, kaip Tarnautojų teismas tai paaiškino šio sprendimo 45–48 punktuose, Komisijos nurodyta teismų praktika netaikoma nagrinėjamam atvejui, nes ji susijusi su ieškiniais, pareikštais prieš tai pateikus skundą, o minėti sprendimai Salerno ir kt. prieš Komisiją ir Burban prieš Parlamentą priimti iš esmės tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjama byla.
54 Antra, Komisija nurodė, kad byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Burban prieš Parlamentą, ieškovas „galiausiai“ pasirinko tiesioginį kreipimąsi į teismą (minėto Sprendimo Burban prieš Parlamentą 18 punktas), o nagrinėjamoje byloje ieškovė siekė naudotis abiem teisių gynimo būdais. Šiais argumentais neatsižvelgiama į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip ir ieškovai bylose, kuriose buvo priimti minėti sprendimai Salerno ir kt. prieš Komisiją ir Burban prieš Parlamentą, pasirinko tiesioginio kreipimosi į teismą būdą ir juo naudojosi, savaime suprantama, nelaukdama administracijos sprendimo dėl jos skundo, tačiau nepraleisdama 3 mėnesių ir 10 dienų termino ieškiniui pareikšti, skaičiuojamo nuo pranešimo apie konkurso atrankos komisijos sprendimą.
55 Trečia, tam, kad atskirtų nagrinėjamą bylą nuo bylos, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Burban prieš Parlamentą, Komisija nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei, kai ji pateikė skundą, atstovavo advokatai. Tačiau toks argumentas yra nesvarbus, nes tai, jog ieškovei parengti skundą padėjo advokatai, neturi jokios įtakos jos teisei tiesiogiai kreiptis į Tarnautojų teismą.
56 Ketvirta, Komisija tvirtino, kad įdarbinimo ir atrankos procedūros pasidarė daug sudėtingesnės, ypač kiek tai susiję su pašalinto kandidato galimybėmis sužinoti apie atrankos komisijos sprendimus ir galbūt juos užginčyti. Tačiau Komisija neįrodė šių faktinių teiginių svarbos teisme pareikšto ieškinio, kuris bet kokiu atveju pateikiamas išnaudojus visus kitus konkursų kandidatams suteiktus specialius teisių gynimo būdus, priimtinumui.
57 Penkta, savo dokumentuose ir per posėdį Komisija teigė, kad daugeliu atvejų sprendimais dėl skundų pašalintiems kandidatams pateikiamas „patenkinamas“ atsakymas – tai įrodo faktas, kad Tarnautojų teisme pareiškiama gerokai mažiau ieškinių, nei pateikiama skundų dėl konkurso atrankos komisijos sprendimų, kuriuos nagrinėja Komisija.
58 Pirma, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad Komisija nepagrindė šių teiginių jokiais įrodymais. Antra, net jei šie teiginiai yra teisingi, Komisija pripažino, kad tik labai retai konkurso atrankos komisija pakeičia savo pirminę poziciją neleisti kandidatui dalyvauti konkurse. Trečia, Vadovo kandidatams 6.3 punkte, kuris susijęs su teisių gynimo būdais, aiškiai nurodyta, kad „atrankos komisijos sprendimų, kuriuos ji priėmė visiškai nepriklausomai ir kurių EPSO direktorius negali keisti, neverta apskųsti“. Ketvirta, net jei būtų patvirtinti Komisijos teiginiai, jais nebūtų galima paneigti nusistovėjusios teismų praktikos, pagal kurią Tarnybos nuostatų 91 straipsnyje numatytas išankstinis privalomas administracinis skundas yra susijęs tik su aktais, kuriuos AIPN gali galiausiai pakeisti, ir fakto, kad AIPN negali pakeisti atrankos komisijos sprendimo. Penkta, Komisijos argumentas yra prieštaringas tiek, kiek prieš sueinant atsakymo į išankstinį skundą terminui pašalinti kandidatai dėl pareikšto ieškinio nepriimtinumo būtų atgrasomi nuo tokių skundų pateikimo, kai, anot pačios Komisijos, po šių skundų bent jau kai kuriais atvejais galėtų būti priimtas pašalintiems kandidatams palankus sprendimas.
59 Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia nustatyti, ar nagrinėjamu atveju į Tarnautojų teismą tiesiogiai kreiptasi per 3 mėnesių ir 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie ieškovės nenaudai priimtą sprendimą (žr. minėto Sprendimo Burban prieš Parlamentą 17 punktą).
60 Šiuo klausimu iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamą sprendimą ieškovė gavo 2011 m. birželio 6 d. ir kad ieškinys buvo pareikštas liepos 12 d.
61 Atsižvelgiant į tai, reikia nuspręsti, kad ieškinys nepareikštas per anksti.
Dėl esmės
Dėl reikalavimų dėl panaikinimo
62 Grįsdama savo reikalavimus dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ieškovė pateikia tris pagrindus, atitinkamai susijusius su akivaizdžia konkurso atrankos komisijos vertinimo klaida, gero administravimo principo ir pareigos rūpintis pažeidimu.
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su akivaizdžia konkurso atrankos komisijos vertinimo klaida
– Šalių argumentai
63 Ieškovė tvirtina, kad konkurso atrankos komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes neatsižvelgė į paraiškoje pateiktus patvirtinimus, susijusius su jos išsilavinimu ir profesine patirtimi.
64 Visų pirma, anot ieškovės, remdamasi paraiškoje pateiktais patvirtinimais konkurso atrankos komisija turėjo jos paprašyti pateikti pagrindžiamuosius dokumentus, susijusius su jos išsilavinimo lygiu ir profesine patirtimi, bei įsitikinti jos diplomo ar profesinės patirties tinkamumu pranešime apie konkursą nurodytoms pareigoms.
65 Komisija atsako, kad konkurso paraiškos skiltyje „Profesinė patirtis“ ieškovė nurodė 2 mėnesių ir 17 dienų patirtį. Kadangi konkurso atrankos komisija galėjo pagrįstai atsižvelgti tik į šį laikotarpį, kad įvertintų ieškovės profesinę patirtį, ir jai nereikėjo papildomos informacijos iš ieškovės, ji, nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos, manė, jog šios profesinės patirties nepakanka, nes ji neatitinka mažiausiai 3 metų sąlygos.
66 Todėl Komisija mano, kad pirmasis pagrindas turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
– Tarnautojų teismo vertinimas
67 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką konkurso atrankos komisija turi kiekvienu atveju įvertinti, ar kiekvieno kandidato nurodyta profesinė patirtis atitinka pranešime apie konkursą reikalaujamą lygį. Šiuo klausimu atrankos komisija, taikydama Tarnybos nuostatų nuostatas dėl konkurso procedūrų, turi diskreciją vertinti ankstesnę kandidatų profesinę patirtį, t. y. tiek jos pobūdį ir trukmę, tiek jos galimą daugiau ar mažiau glaudų ryšį su reikalavimais, taikytinais užimtinos darbo vietos, atžvilgiu (2004 m. kovo 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Petrich prieš Komisiją, T‑145/02, 37 punktas ir 2006 m. sausio 31 d. Sprendimo Giulietti prieš Komisiją, T‑293/03, 65 ir 66 punktai).
68 Taigi, vykdydamas teisėtumo kontrolę, Tarnautojų teismas turi apsiriboti patikrinimu, ar naudojantis šia diskrecija nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida (2000 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Carrasco Benítez prieš Komisiją, T‑214/99, 71 punktas; 2010 m. liepos 1 d. Tarnautojų teismo sprendimo Časta prieš Komisiją, F‑40/09, 58 punktas).
69 Be to, teismų praktikoje jau buvo galimybė patikslinti, jog tam, kad patikrintų, ar leidimo laikyti egzaminus sąlygos įgyvendintos, konkurso atrankos komisija gali atsižvelgti tik į paraiškoje nurodytą informaciją ir pagrindžiamuosius dokumentus, kuriuos kandidatai privalo pateikti, kad patvirtintų šią informaciją (žr. minėto Sprendimo Časta prieš Komisiją 67 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
70 Ginčijamame sprendime konkurso atrankos komisija priėjo prie išvados, kad ieškovės turimas Europos Sąjungos teisės ir ekonomikos diplomas tiesiogiai nesusijęs su konkurso sritimi, t. y. sekretoriatu, todėl pagal pranešimo apie konkursą III.2.1 punktą ji turėjo turėti mažiausiai 3 metų sekretoriaus profesinę patirtį. Tačiau kadangi paraiškoje ji nepateikė jokios informacijos apie profesinę patirtį, išskyrus 2 mėnesių ir 17 dienų patirtį, konkurso atrankos komisija manė, kad nebuvo įvykdyta profesinės patirties sąlyga, ir atsisakė leisti ieškovei dalyvauti konkurse dėl šios priežasties.
71 Per posėdį ieškovė patikslino, kad ji neginčijo to, jog jos diplomas tiesiogiai nesusijęs su pranešime apie konkursą nurodytomis pareigomis, ir kad todėl ji turėjo atitikti pranešimo apie konkursą III.2.1 punkte nurodytas specialiąsias sąlygas.
72 Ieškovė taip pat neginčija, kad paraiškos skiltyje, susijusioje su profesine patirtimi, ji nurodė tik 2 mėnesių ir 17 dienų asistento darbo Komisijoje patirtį. Tačiau per posėdį ji pripažino neabejotinai padariusi klaidą, nes nurodė savo profesinę patirtį paraiškos skiltyje, susijusioje su motyvacija.
73 Iš tiesų šiuo klausimu Tarnautojų teismas konstatuoja, kad paraiškos skiltyje, susijusioje su motyvacija, ieškovė tik nurodė daugiau nei 10 metų dirbusi administracine sekretore. Tačiau jos paraiškoje nebuvo jokios kitos informacijos, kuria remdamasi konkurso atrankos komisija būtų galėjusi patikrinti, kas sudarė šią profesinę patirtį ir tinkamumą atsižvelgiant į dalyvavimo konkurse sąlygas.
74 Darytina išvada, kad atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką negalima kaltinti konkurso atrankos komisijos nepaprašius ieškovės pateikti papildomos informacijos ar pačiai nesiėmus papildomų paieškų dėl šios su ieškovės profesine patirtimi susijusios informacijos, kuri nebuvo pagrįsta jokiu patikrinamu elementu (žr. minėto Sprendimo Carrasco Benítez prieš Komisiją 77 ir 78 punktus).
75 Todėl konkurso atrankos komisija nepadarė akivaizdžios klaidos, kai remdamasi paraiškoje ieškovės pateikta informacija manė, kad profesinė patirties sąlyga neįgyvendinta.
76 Todėl pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su gero administravimo principo ir rūpinimosi pareigos pažeidimu
– Šalių argumentai
77 Ieškovė kaltina konkurso atrankos komisiją neatsižvelgus į visą informaciją, kuri galėjo lemti jos sprendimą, kaip antai ne tik į tarnybos interesą, bet ir į jos asmeninį suinteresuotumą, ir tvirtina, jog ginčijamu sprendimu iš konkurso pašalinama kandidatė, visais atžvilgiais atitinkanti tarnybos interesą.
78 Komisija prašo atmesti šį pagrindą kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
– Tarnautojų teismo vertinimas
79 Pirma, Tarnautojų teismas pažymi, kad Vadovo kandidatams, kuris sudaro pranešimo apie konkursą dalį ir kurį ieškovė taip pat pridėjo prie ieškinio, 2.1.3.1 punkte aiškiai nurodyta informacija, kurios prašoma registruojantis į konkursą, yra susijusi su, be kita ko, „profesine patirtimi (jei jos reikalaujama): darbovietės pavadinimas ir adresas, eitų pareigų pobūdis, darbo pradžios ir pabaigos datos“. Nagrinėjamu atveju pranešime apie konkursą tikrai buvo reikalaujama nurodyti profesinę patirtį.
80 Antra, reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 67–69 punktuose primintą teismų praktiką konkurso atrankos komisija visai neprivalo prašyti kandidatų pateikti papildomos informacijos ar pati imtis paieškų, kad patikrintų, ar suinteresuotasis asmuo atitinka visas pranešime apie konkursą nurodytas sąlygas.
81 Trečia, iš Tarnybos nuostatų III priedo 2 straipsnio antros pastraipos nuostatų matyti, kad jose numatyta paprasčiausia konkurso atrankos komisijos galimybė prašyti kandidatų papildomos informacijos, kai jai kyla abejonė dėl pateikto dokumento reikšmės. Šiuo atžvilgiu jokiu būdu negalima to, ką teisės aktų leidėjas laikė paprasčiausia konkurso atrankos komisijos galimybe, paversti pareiga (minėto Sprendimo Carrasco Benítez prieš Komisiją 78 punktas).
82 Ketvirta, pagal pranešimo apie konkursą V antraštinės dalies 1 punktą ir VII antraštinės dalies 2 punktą visos paraiškos perdavimas ir pridėtų pagrindžiamųjų dokumentų patikrinimas yra antras konkurso etapas, į kurį pateko tik tie kandidatai, kurie ne tik gavo geriausius balus ir surinko reikalaujamą minimalų balų skaičių, bet ir, atsižvelgiant į jų patvirtinimus, pateiktus registruojantis elektroniniu būdu, atitinka bendruosius ir specialiuosius pranešimo apie konkursą III antraštinės dalies dalyvavimo konkurse reikalavimus.
83 Galiausiai, penkta, net manant, kad paprastas ieškovės teiginys, kuris nepagrįstas jokiu įrodymu, jog ji visais atžvilgiais atitinka tarnybos interesą dėl diplomo ir profesinės patirties, būtų teisingas, konkurso atrankos komisijos negalima kaltinti pažeidus gero administravimo principą, kai ji priėmė sprendimą, pagrįstą tuo, jog paraiškoje ieškovė nepateikė pakankamai informacijos, kad minėta atrankos komisija būtų galėjusi nustatyti, jog ji atitinka dalyvavimo reikalavimus. Be to, rūpinimosi pareiga niekaip nereikalaujama konkurso atrankos komisijos, kad ji leistų dalyvauti visiems kandidatams, kurie mano atitinkantys užimtinos darbo vietos reikalavimus.
84 Todėl konkurso atrankos komisija nepažeidė nei gero administravimo principo, nei rūpinimosi pareigos, kai priėmė ginčijamą sprendimą iš anksto nepaprašiusi informacijos, papildančios kandidatės, kuri nepateikė pakankamai informacijos, kad atrankos komisija galėtų nustatyti, jog ji atitinka specialiuosius dalyvavimo konkurse reikalavimus, paraiškoje pateiktus patvirtinimus.
85 Todėl antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl reikalavimų atlyginti žalą
86 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką viešosios tarnybos srityje reikalavimai atlyginti žalą turi būti atmesti, jeigu jie glaudžiai susiję su reikalavimais dėl panaikinimo, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti (2010 m. lapkričio 23 d. Tarnautojų teismo sprendimo Wenig prieš Komisiją, F‑75/09, 71 punktas).
87 Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra glaudžiai susiję su reikalavimais dėl panaikinimo, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti. Kadangi nagrinėjant reikalavimus dėl panaikinimo nebuvo atskleistas joks neteisėtumas, dėl kurio būtų galėjusi atsirasti institucijos atsakomybė, reikia atmesti reikalavimus atlyginti žalą, susijusius su materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimu.
88 Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
89 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį Tarnautojų teismas gali nuspręsti, kai to reikalauja teisingumas, iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.
90 Iš išdėstytų motyvų matyti, kad ieškovė bylą pralaimėjo. Be to, Komisija savo reikalavimuose aiškiai prašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybės nepateisina Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies taikymo, ieškovė turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Komisijos bylinėjimosi išlaidos.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. A. Y. Cristina padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidos.
Van Raepenbusch | Barents | Bradley |
Paskelbta 2012 m. birželio 20 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
W. Hakenberg | | S. Van Raepenbusch |