EUROPOS BENDRIJŲ TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija)
SPRENDIMAS
2007 m. birželio 28 d.(*)
„Pareigūnai – Paskyrimas į lygį – Paskelbimas apie direktoriaus pareigas iki 2004 m. gegužės 1 d. – Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimas iš dalies – Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnis ir 5 straipsnio 5 dalis – Lygio skyrimas, taikant naujas, mažiau palankias nuostatas – Kiekvieno pareigūno teisės į karjerą principas“
Byloje F‑21/06
dėl pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšto ieškinio,
Joao da Silva, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Briuselyje (Belgija), atstovaujamas advokatų G. Vandersanden ir L. Levi,
ieškovas,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall, H. Kraemer, ir K. Herrmann,
atsakovę,
palaikomą
Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos M. Arpio Santacruz ir I. Sulce,
įstojusios į bylą šalies,
Tarnautojų teismas (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas S. Van Raepenbusch (pranešėjas), teisėjai I. Boruta ir H. Kanninen,
posėdžio sekretorius S. Boni, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. kovo 15 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį faksu Tarnautojų Teismo kanceliarija gavo 2006 m. kovo 2 d. (originalas buvo pateiktas kovo 6 d.), J. da Silva prašo:
– panaikinti 2005 m. gegužės 18 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą dėl J. da Silva paskyrimo direktoriumi, paskiriant jį į A*14 lygį ir suteikiant 2 pakopą;
– praskirti jį į A*15 lygį pagal 2003 m. lapkričio 7 d. paskelbto pranešimo apie laisvą darbo vietą KOM/R/8003/03 (OL C 268 A, p. 1, toliau – pranešimas apie laisvą darbo vietą) nuostatas bei
– atkurti karjerą atgaline data nuo jo priskyrimo į vėliau pakeistus lygį ir pakopą bei sumokėti palūkanas.
Teisinis pagrindas
2 Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) iki 2004 m. balandžio 30 d. taikytos redakcijos 29 straipsnyje buvo numatyta:
„1. Prieš užimant laisvą darbo vietą institucijoje, Paskyrimų tarnyba visų pirma atsižvelgia į šiuos dalykus:
a) ar pareigas galima užimti paaukštinant darbe, ar pareigūną perkeliant institucijose;
b) ar organizuoti institucijos vidaus konkursus;
c) kokias paraiškas dėl perkėlimo pateikė trijų Europos Bendrijų kitų institucijų pareigūnai;
ir tada laikosi konkursų procedūros, pagal kurią arba įvertinama kvalifikacija, arba taikomi testai, arba ir įvertinama kvalifikacija, ir taikomi testai. III priede yra nustatyta konkurso procedūra.
Tos tvarkos taip pat galima laikytis siekiant sudaryti rezervą priimant į darbą ateityje.
2. Paskyrimų tarnyba gali patvirtinti kitą nei konkurso procedūrą, taikomą priimant į darbą A 1 arba A 2 kategorijų pareigūnus, ir išskirtiniais atvejais taip pat priimant į darbą pareigūnus, kuriems reikia specialios kvalifikacijos.“
3 Nauja karjeros struktūra buvo įtvirtinta 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiu Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL L 124, p. 1), kuris įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 dieną.
4 Iš šio reglamento 10 konstatuojamosios dalies matyti:
„Yra aiškus poreikis labiau įdiegti kilimo tarnyboje pagal nuopelnus principą, darbo rezultatus ir atlyginimą už darbą susiejant glaudesniais ryšiais, dėl to kilimo tarnyboje sistemoje padarant struktūrinių pokyčių, kuriais numatomas didesnis skatinimas už gerą darbą, kartu užtikrinant, kad vidutinė karjera naujojoje ir senojoje struktūrose būtų lygiavertė, ir laikantis organizacijos plano ir biudžeto drausmės.“
5 Įgyvendinant šią naują karjeros struktūrą buvo taikomos Tarnybos nuostatų XIII priede numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, iš dalies pakeistos Reglamentu Nr. 723/2004. Šio priedo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnų, turinčių vieną iš administracinių statusų, nustatytų Tarnybos nuostatų 35 straipsnyje, A 3 ir A 2 lygiai pervadinami atitinkamai A*14 ir A*15 lygiais.
6 XIII priedo 5 straipsnio 5 dalyje numatyta:
„2004 m. balandžio 30 d. buvęs A3 lygio pareigūnas, po tos datos paskirtas direktoriumi, bus perkeltas į aukštesnį lygį pagal šio priedo 7 straipsnio 5 dalį. Tarnybos nuostatų 46 straipsnio paskutinis sakinys netaikomas.“
7 Pagal Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį pareigūnams, įtrauktiems į tinkamų kandidatų sąrašus iki 2006 m. gegužės 1 d. ir įdarbintiems laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 dienos:
– jeigu sąrašas buvo sudarytas A*, B* ar C*kategorijoms, priskiriamas tas lygis, kuris buvo nurodytas skelbtame konkurse,
– jeigu sąrašas buvo sudarytas A, LA, B ar C kategorijoms, lygis priskiriamas pagal šią lentelę:
Konkurse nurodytas lygis | Įdarbinus priskirtas lygis |
A/LA 8 | A*5 |
A/LA 7 ir A/LA 6 | A*6 |
A/LA 5 ir A/LA 4 | A*9 |
A/LA 3 | A*12 |
A 2 | A*14 |
A 1 | A*15 |
B 5 ir B 4 | B*3 |
B 3 ir B 2 | B*4 |
C 5 ir C 4 | C*1 |
C 3 ir C 2 | C*2 |
| | |
8 Ankstesnė atlyginimų lentelė dar kartą buvo peržiūrėta Tarnybos nuostatų XIII priedo 7 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad „pervadinus lygius, kaip nustatyta šio priedo 2 straipsnio 1 dalyje, kiekvienam pareigūnui mokamas bazinis mėnesinis darbo užmokestis nepasikeičia.“
9 Pagal Tarnybos nuostatų XIII priedo 19 straipsnį:
„Jeigu pereinamuoju laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareigūno atlyginimo neto vertė prieš pritaikant kokį nors korekcinį koeficientą yra mažesnė negu atlyginimas, kurį jis būtų gavęs mėnesį iki 2004 m. gegužės 1 d., esant toms pačioms su juo susijusioms aplinkybėms, jis turi teisę į skirtumo dydžio kompensacinę išmoką. Ši nuostata netaikoma, kai atlyginimo neto vertė sumažėja dėl Tarnybos nuostatų XI priede minėto kasmetinio atlyginimų patikslinimo. Pagal šią pajamų neto vertės garantiją nekompensuojamas specialusis mokestis, pensijų įmokų tarifų pokyčiai ar dalies atlyginimo pervedimo tvarkos pakeitimai.“
10 Pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalį 2003 m. lapkričio 7 d. paskelbtame pranešime apie laisvą darbo vietą Informacinės visuomenės generalinio direktorato Naujų technologijų, infrastruktūros ir taikymo direktorato A 2 lygio direktoriaus pareigoms užimti prie įdarbinimo sąlygų numatyta, kad „atlyginimai ir darbo sąlygos yra tokie, kokie numatyti Europos Bendrijų A 2 lygio pareigūnams“. Nustatytas kandidatūrų pateikimo terminas yra 2003 m. gruodžio 5 diena.
Bylos aplinkybės
11 1991 m. kovo 16 d. ieškovas pradėjo dirbti A 4 lygio laikinuoju tarnautoju Komisijos Telekomunikacijų, informacinių technologijų pramonės ir inovacijų generaliniame direktorate.
12 1993 m. kovo 16 d. ieškovas, kaip laikinasis tarnautojas, buvo paskirtas to paties generalinio direktorato – jo pavadinimas pakeistas į Informacinių technologijų, pramonės ir telekomunikacijų – B 3 Mobiliojo ryšio skyriaus vadovu. 1997 m. vasario 1 d. jis buvo paaukštintas paskiriant į A 3 lygį ir suteikiant 4 pakopą.
13 2002 m. balandžio 17 d. Sprendimu ieškovas nuo 2002 m. kovo 16 d. buvo paskirtas pareigūnu, kuriam nustatytas bandomasis laikotarpis, paskiriant į A 3 lygį ir suteikiant 6 pakopą. Jis išsaugojo savo skyriaus vadovo pareigas. 2002 m. gruodžio 16 d. ieškovas priimtas į nuolatinę tarnybą.
14 Be to, du kartus jam pagal Tarnybos nuostatų 7 straipsnio 2 dalį buvo pasiūlyta laikinai užimti direktoriaus pareigas: pirmą kartą nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2003 m. sausio mėn., antrą kartą nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki rugsėjo 16 dienos.
15 2003 m. lapkričio 20 d. ieškovas pateikė savo kandidatūrą pranešime apie laisvą darbo vietą numatytoms pareigoms užimti.
16 2004 m. gegužės 1 d., Reglamento Nr. 723/2004 įsigaliojimo dieną, A 3 lygis, 7 pakopa, kurie buvo priskirti ieškovui, buvo pervadinti A*14 lygiu, 7 pakopa.
17 2004 m. liepos 7 d. posėdyje komisarų kolegija paskyrė ieškovą į pranešime apie laisvą darbo vietą nurodytas pareigas. Šio posėdžio protokolo 7.11 punkte nurodyta, kad sprendimo įsigaliojimo data bus nustatyta vėliau.
18 2005 m. sausio 1 d. ieškovas buvo paskirtas į A*14 lygį, suteikiant 8 pakopą.
19 2005 m. sausio 11 d. raštu Personalo ir administracijos generalinio direktorato Personalo ir karjeros direktorato direktorė S. informavo ieškovą apie sunkumus, su kuriais nustatydama jo lygį susidūrė administracija, todėl ji 2004 m. spalio 25 d. kreipėsi į teisinę tarnybą, kad ši pateiktų savo nuomonę.
20 2005 m. vasario 21 d. laiške ieškovas Personalo ir administracijos generalinio direktorato generaliniam direktoriui išreiškė nusistebėjimą, kad delsiama priimti oficialų sprendimą dėl jo paskyrimo į direktoriaus pareigas, kuriame nurodė:
„Sunku suprasti, kodėl mano atžvilgiu nėra priimamas sprendimas, juolab kad Oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime apie pareigas aiškiai nurodyta, kad tai yra A 2 arba A*15 (nuo 2004 m. gegužės 1 d.) lygio pareigos. Pažymiu, kad šiuo metu mano lygis yra A*14, 8 (pakopa) arba paskutinė A*14 lygio pakopa, todėl būtų teisinga, jei aš, neprarasdamas darbo užmokesčio, būčiau paskirtas į A*15 lygį“.
21 2005 m. kovo 2 d. raštu S. informavo ieškovą, kad administracija dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių – teisinė tarnyba po 2004 m. spalio 25 d. konsultacijos dar nepateikė savo nuomonės – negali parengti oficialaus sprendimo dėl paskyrimo.
22 2005 m. balandžio 7 d. laiške ieškovas apgailestavo, kad nėra jokio oficialaus sprendimo jo atžvilgiu ir pranešė apie ketinimą informuoti apie savo situaciją komisarę V. Reding ir Komisijos pirmininką J. M. Barroso, jeigu per savaitę nebus priimtas „teisingas ir pagrįstas“ sprendimas.
23 2005 m. balandžio 8 d. raštu S. ieškovą informavo apie tai, kad gavusi teisinės tarnybos nuomonę administracija galėjo parengti oficialų sprendimą dėl paskyrimo. Pirmiausia ji nurodė, kad ieškovas neturėjo darbo stažo A 3 lygyje (nuo 2004 m. gegužės 1 d. pervadinto A*14 lygiu), kuris, paaukštinant į aukštesnį lygį „vidaus“ kandidatą, yra būtinas, ir kad todėl jis negalėjo būti paaukštintas paskiriant į A*15 lygį; taip pat nurodė, kad jo paskyrimas turi būti laikomas nauju įdarbinimu paskiriant į A*14 lygį ir suteikiant 2 pakopą, netaikant korekcinio koeficiento bei vadovaujantis įprastais kriterijais, bei galiausiai, kad ieškovui nebuvo galima išsaugoti A*14 lygio 8 pakopos.
24 2005 m. balandžio 11 d. laiške ieškovas informavo Personalo ir administracijos generalinio direktorato generalinį direktorių, kad jis negali sutikti su paskyrimu, kuriuo sumažinamos jo „įgytos“ teisės (į atlyginimą) ir būsimos teisės (į pensiją), pažeidžiant pranešimą apie laisvą darbo vietą bei Tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 5 dalį. Todėl jis prašo, kad prieš Komisijos pirmininkui pasirašant oficialų sprendimą dėl paskyrimo jam būtų pateikti paaiškinimai, dėl kokių priežasčių administracija nesilaikė pranešimo apie laisvą darbo vietą ir pirmiau nurodytų nuostatų.
25 2005 m. gegužės 18 d. Komisijos pirmininko pasirašytame sprendime, kurį ieškovas gavo gegužės 27 d., buvo patvirtintas ieškovo paskyrimas į direktoriaus pareigas nuo 2004 m. rugsėjo 16 d., priskiriant jį į A*14 lygį ir suteikiant 2 pakopą, darbo stažą pakopoje skaičiuojant nuo 2004 m. rugsėjo 1 dienos.
26 2005 m. gegužės 30 d. rašte ieškovas informavo Komisijos pirmininką, kad jautė privalantis atmesti pasiūlymą skirti į direktoriaus pareigas, nes dėl priskyrimo į A*14 lygį, suteikiant 2 pakopą, jo mėnesinis darbo užmokestis sumažėjo apie 1 000 eurų, todėl faktiškai jis buvo paskirtas į į žemesnį lygį, o tai yra sankcija, bet ne paaukštinimas. Be to, jis pabrėžia, kad pranešimas apie laisvą darbo vietą, kuriame aiškiai nurodytas A 2 lygis, nuo 2004 m. gegužės 1 d. buvo pervadintas A*15 lygiu, ir jis nebūtų pateikęs savo kandidatūros, jeigu būtų numatęs, jog bus paskirtas į A*14 lygį, suteikiant 2 pakopą. Ieškovas paprašė Komisijos pirmininko sustabdyti jo paskyrimą iki ikiteisminės procedūros, kurią jis ketina pradėti dėl 2005 m. gegužės 18 d. Sprendimo, pabaigos ir nurodė, kad „jo atžvilgiu priimtu teisingu sprendimu jis turėtų būti priskirtas tokiam lygiui, kad nebūtų pažeistos nei jo teisės, nei atlyginimas“. Šio laiško kopija taip pat buvo įteikta Personalo ir administracijos generalinio direktorato generaliniam direktoriui“.
27 2005 m. liepos 14 d. ieškovas pateikė skundą pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, kuriame prašo, pirma, panaikinti 2005 m. gegužės 18 d. Komisijos sprendimą, kuriuo jis paskiriamas direktoriumi, priskiriant į A*14 lygį, suteikiant 2 pakopą (toliau – ginčijamas sprendimas), antra, priskirti į A*15 lygį, neprarandant darbo užmokesčio nuo 2004 m. rugsėjo 16 d., arba, nepatenkinus šių reikalavimų, suteikti pakopą, kuri nepakeistų jo atlyginimo sąlygų, išsaugant lygį ir pakopą, kuriems jis iki šiol buvo priskirtas, būtent A*14 lygį ir 8 pakopą.
28 2005 m. lapkričio 14 d. Sprendimu, apie kurį pranešta lapkričio 21 d. laišku, Paskyrimų tarnyba atmetė ieškovo skundą.
29 2006 m. sausio 12 d. Asmeninių teisių į išmokas administravimo ir apskaičiavimo tarnybos (toliau – PMO) raštu ieškovas buvo informuotas, jog pagal Tarnybos nuostatų 85 straipsnį bus išieškota 12 615 85 eurų suma, nuo 2006 m. vasario iki liepos mėn. dalimis išskaitant iš jo atlyginimo, kad būtų padengta papildomai gauta suma, kurią sudaro atlyginimo, gauto pagal ankstesnę A*14 lygio 8 pakopą ir A*14 lygio 2 pakopą, priskirtą pagal ginčijamą sprendimą, skirtumas.
30 2006 m. sausio 23 d. Rašte, kurį ieškovas išsiuntė Personalo ir administracijos generalinio direktorato generaliniam direktoriui po jų susitikimo 2006 m. sausio 19 d., ieškovas nurodė, kad jis negali „užimti A*14 lygio, 2 pakopos direktoriaus pareigų, jeigu nebus taikomas daugiklis ar minimali apsauga“, bei paprašė „padidinti jo darbo užmokestį nuo 2006 m. sausio <…> ir panaikinti nurodymą grąžinti daugiau kaip 12 600 eurų tariamai „neteisėtai gauto“ darbo užmokesčio“. Šiame rašte ieškovas taip pat nurodo:
„Primenu Jums, kad aš niekuomet nepritarsiu mano priskyrimui į A*14 lygį, suteikiant 2 pakopą.“
31 2006 m. vasario 13 d. laiške Personalo ir administracijos generalinio direktorato generalinis direktorius informavo ieškovą, kad pritarus Komisijos pirmininko pavaduotojo S. Kallas kabinetui, jis neketina komisarų kolegijai siūlyti dar kartą apsvarstyti ginčijamą sprendimą.
32 2006 m. vasario 21 d. ieškovas dar kartą parašė Personalo ir administracijos generalinio direktorato generaliniam direktoriui dėl atsisakymo užimti direktoriaus pareigas priskiriant į A*14 lygį ir suteikiant 2 pakopą, siūlydamas Paskyrimų tarnybai priimti poziciją šiuo klausimu, nes jis dar negavo jokio jos paaiškinimo ar motyvų, ir imtis visų veiksmingų priemonių, kad nuo 2006 m. sausio mėn. būtų padidintas jo darbo užmokestis bei panaikintas nurodymas grąžinti tariamai neteisėtai gautą sumą. Jis taip pat informavo Personalo ir administracijos generalinio direktorato generalinį direktorių apie savo ketinimą pateikti ieškinį dėl jo skundo atmetimo, ypač dėl ieškinio termino viešojo pobūdžio, ir pabrėžė, kad jo ieškinys neturėtų būti laikomas paneigiančiu nesutikimą užimti direktoriaus pareigas. Komisija į šį laišką neatsakė.
33 2006 m. vasario 22 d. raštu komisarui S. Kallas komisarė V. Reding išreiškė savo nuostabą dėl situacijos, kurioje atsidūrė ieškovas, ir pasiūlė S. Kallas asmeniškai įsikišti, siekiant rasti sprendimą, kaip išvengti, kad suinteresuotojo atvejis neatkreiptų Europos Parlamento ar platesnės visuomenės dėmesio.
Šalių reikalavimai ir procedūra
34 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu, įskaitant jame esantį prieštaravimą dėl neteisėtumo,
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– grąžinti jam lygį ir pakopą, kuriems pagal pranešimą apie laisvą darbo vietą paprastai jis turėjo būti priskirtas (arba ekvivalentiškam pagal Tarnybos nuostatų nuo 2004 m. gegužės 1 d. taikomą redakciją nustatytą klasifikaciją),
– visapusiškai atkurti jo karjerą atgaline data nuo paskyrimo į vėliau pakeistus lygį ir pakopą (įskaitant darbo stažą atkurtame lygyje bei jo teises būti perkeltam į aukštesnę pakopą ir į pensiją), priskaičiuojant Europos centrinio banko nustatyto dydžio palūkanas už pagrindines pakartotinio finansavimo operacijas, taikomas aptariamu laikotarpiu, priskaičiuojant visas sumas, sudarančias skirtumą tarp atlyginimo pagal jo priskyrimą sprendime dėl įdarbinimo ir atlyginimo pagal priskyrimą, į kurį jis turi teisę, kol bus priimtas sprendimas, numatantis teisingą jo priskyrimą,
– priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
35 Atsakovė Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priimti teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
36 2006 m. gegužės 17 d. Nutartimi Europos Sąjungos Tarybai buvo leista įstoti į bylą atsakovės pusėje.
Dėl teisės
37 Grįsdamas savo ieškinį ieškovas pateikė keturis pagrindus, susijusius su:
– Tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 5 dalies pažeidimu,
– Tarnybos nuostatų 7 straipsnio 1 dalies, nediskriminavimo, pareigų ir lygio atitikties principų bei tarnybos intereso pažeidimu,
– negaliojimo atgal, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei įgytų teisių principo ir teisės į karjerą pažeidimu,
– gero administravimo principo ir rūpinimosi pareigos pažeidimu.
38 Nepatenkinus šių pagrindų, nusprendus, kad ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas yra Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis, ieškovas pateikia prieštaravimą dėl šios nuostatos neteisėtumo.
39 Pirmiausia reikia kartu išnagrinėti pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį ieškinio pagrindus.
Šalių argumentai
Dėl tariamo Tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 5 dalies pažeidimo
40 Dėl pirmojo pagrindo ieškovas pastebi, kad atsakovė atskiria „išorės“ kandidatus, dalyvaujančius įdarbinimo procedūroje, kurioje gali dalyvauti tiek institucijoje jau dirbantys, tiek joje nedirbantys kandidatai, ir „vidaus“ kandidatus, dalyvaujančių įdarbinimo procedūroje, kurioje gali dalyvauti tik šioje institucijoje dirbantys asmenys. Atsižvelgdama į šį skirtumą, atsakovė manė, kad ji privalo taikyti Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį, nustatydama ieškovo lygį ir pakopą, paskiriant jį į pareigas, nes nuo 2004 m. gegužės 1 d. nebebuvo A 2 lygio.
41 Šiuo klausimu ieškovas neginčija, kad jis neturėjo darbo stažo pakopoje, kuris reikalingas pateikiant savo kandidatūrą paaukštinimo procedūroje pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalį. Tačiau taip buvo todėl, kad atsakovė nebūtų radusi kandidato, atitinkančio užimamoms pareigoms taikomų reikalavimų, jeigu ji būtų laikiusis įdarbinimo procedūros pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalį. Be to, pareigūno statuso turėjimas atrankos procedūros pradžioje yra esminis kandidatų teisinio statuso skirtumas, pateisinantis skirtingų Tarnybos nuostatų taikymą. Kadangi ieškovas pradėjus atrankos procedūrą turėjo pareigūno teisinį statusą, situacija negalėjo būti reglamentuojama pagal naujai įdarbinamiems pareigūnams taikomas nuostatas.
42 Ieškovas priduria, kad Tarnybos nuostatų XIII priede, kuriame aiškiai nėra reglamentuojamas paskyrimo po 2004 m. gegužės 1 d. atvejis, kai įdarbinimo procedūra pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalį buvo pradėta iki šios datos, vis dėlto yra įtrauktos reikiamos nuostatos ankstesniems lygiams pakeisti šiame priede nustatytais naujais lygiais. Toks yra Tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalies tikslas, pagal kurį A 2 lygis pervadintas A*15 lygiu.
43 Nors iš tiesų Tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalyje numatyti tik pareigūnų, kuriems 2004 m. gegužės 1 d. suteiktas vienas iš 35 straipsnyje numatytų statusų, lygiai, atsižvelgiant į tai, kad tą dieną ieškovas neužėmė direktoriaus pareigų viename iš minėtų statusų ir jis nebuvo priskirtas A 2 lygiui, nesant specialios nuostatos, pagal analogiją taikant Tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalį galima išspręsti dėl pranešime apie laisvą darbo vietą numatyto A 2 lygio „išnykimo“ atsiradusią problemą, išvengiant, kad į aukštesnes pareigas paskirto ieškovo lygis būtų sumažintas.
44 Atvirkščiai, ieškovas ginčija bet kokį Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies taikymą pagal analogiją. Ši nuostata numato tik atrankos procedūras, o Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalis, numatanti procedūrą, kurią pabaigus jis buvo paskirtas į direktoriaus pareigas, aiškiai nurodo, kad joje numatyta įdarbinimo procedūra skiriasi nuo atrankos tvarkos. Be to, šio XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis, numatanti leidžiančią nukrypti nuo to paties priedo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų lygių pakeitimo taisyklės tvarką, turi būti aiškinama griežtai. Papildomai ieškovas nurodo prieštaravimą dėl Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies neteisėtumo, dėl kurio rašytinėse pastabose pateikti atskiri argumentai.
45 Ieškovas mano, kad jį paskirdama atsakovė turėjo taikyti Tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 5 dalį, kuri konkrečiai susijusi su A 3 lygio pareigūno situacija 2004 m. balandžio 30 d. – toks pareigūnas, jeigu po šios datos būtų paskirtas direktoriumi, turėtų būti perkeltas į kitą aukštesnį lygį.
46 Ieškovas pripažįsta, kad jis nebuvo paskirtas vykdant paaukštinimą Tarnybos nuostatų 45 straipsnio prasme. Vis dėlto jis ginčija atsakovės aiškinimą, pagal kurį Tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 5 dalis taikoma tik paaukštinimams pagal šį 45 straipsnį. Iš tiesų, jeigu teisės aktų leidėjas būtų siekęs šią nuostatą taikyti tik tokiais atvejais, jis būtų suteikęs pirmenybę sąvokai „paskirtas“, o ne „paaukštintas“. Dar daugiau, tai, kad naujoje karjeros struktūroje numatyti du direktoriaus lygiai – A*14 ir A*15, o ne vienas, kaip pagal ankstesnę tvarką – A 2, – tai nereiškia, kad šio priedo 5 straipsnio 5 dalis numato tik paaukštinimus Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalies prasme.
47 Ieškovas daro išvadą, kad atsakovė, taikydama Tarnybos nuostatų 12 straipsnio 3 dalį, pažeidė to paties priedo 2 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 5 dalį. Jis priduria, kad jeigu buvo daugiau galimybių jį priskirti lygiui, atsakovė, vien laikydamasi rūpinimosi pareigos, turėjo paskirti tokį lygį, kuris būtų palankiausias ieškovui.
48 Atsakovė pastebi, kad jeigu apie ginčijamas pareigas būtų paskelbta pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalį, ieškovas netgi nebūtų galėjęs pateikti savo kandidatūros, nes jis, kaip pareigūnas, paskirtas į A 3 lygį, neturėjo darbo stažo, reikiamo paaukštinant į A 2 lygį. Ieškovas galėjo dalyvauti atrankos procedūroje tik todėl, kad į ginčijamas pareigas galėjo pretenduoti „išorės“ kandidatai pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalį. Iš to darytina išvada, kad taikytinos taisyklės, kurios reglamentuoja bet kurio „išorės“ kandidato paskyrimą pareigūnu. Posėdyje atsakovė ieškovo paskyrimą pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalį prilygino „antrajam įdarbinimui“ institucijoje.
49 Ieškovės manymu, tokie argumentai neprieštarauja vienodo požiūrio principui, nes pradėjus atrankos procedūrą pareigūno statuso turėjimas arba neturėjimas yra pagrindinis skirtumas tarp kandidatų, kuris pateisina naujai įdarbinamiems asmenims taikytinų nuostatų taikymą ieškovo atžvilgiu.
50 Dėl Tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalies atsakovė nurodo, kad ji taikoma tik asmenims, kurie jau turėjo pareigūno statusą iki 2004 m. gegužės 1 dienos. Atsakovė mano, kad jeigu šis 2 straipsnis būtų taikomas pagal analogiją įdarbinant priskiriant lygį, logiškai ši nuostata turėtų būti taikoma tiek įdarbinimui pasibaigus konkurso procedūrai, tiek pasibaigus procedūrai pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalį. Šios dvi procedūros, nors jų tikslai skirtingi, nesiskiria, kai pasikeičia karjeros struktūra tarp pranešimo apie konkursą ar laisvą darbo vietą paskelbimo bei paskyrimo.
51 Dėl Tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 5 dalies taikymo atsakovė tvirtina, kad ši nuostata yra tarp minėto priedo nuostatų, kuriomis teisės aktų leidėjas siekė išsaugoti pareigūnų, iki 2004 m. gegužės 1 d. turėjusių tokį statusą, karjerą ir kuri susijusi tik su paaukštinimu, ir todėl su Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalyje numatyta procedūra, o ne numatyta Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje. Iš tiesų, kalbant apie A 3 lygio pareigūnus, iki 2004 m. gegužės 1 d. jų karjeros atžvilgiu buvo numatyta galimybė paaukštinti į A 2 lygį, įdarbinant juos direktoriais ar pagrindiniais patarėjais. Naujoje karjeros struktūroje direktoriaus pareigos priskirtos A*14 lygiui, esant galimybei paaukštinti į A*15 lygį. Nukrypstant nuo šios taisyklės Tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 5 dalis numato pareigūnų, priskirtų iki 2004 m. gegužės 1 d. ankstesniam A 3 lygiui, paaukštinimą į A*15 lygį, paskiriant juos į direktorių pareigas. Iš šios nuostatos išplaukia, jog įdarbinant direktoriumi pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalį šių nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama taip, jog, norint paskirti į tokį darbą, reikalingas dvejų metų darbo stažas A 3 lygyje. Tačiau pastaroji nuostata netaikoma, kai įdarbinama pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.
Dėl tariamo negaliojimo atgal, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, įgytų teisių principų ir teisės į karjerą pažeidimo
52 Trečiuoju pagrindu ieškovas tvirtina, kad ginčijamu sprendimu jo pareigos buvo pažemintos. Iš tiesų jis buvo paskirtas į A*14 lygį, suteikiant 8 pakopą iki ginčijamo oficialaus sprendimo priėmimo, o pagal šį sprendimą jis priskirtas į A*14 lygiui, suteikiant 2 pakopą. Taip buvo pažeistos jo įgytos teisės, susijusios su paskyrimu, piniginės teisės – šios iš esmės buvo sumažintos – ir teisė į karjerą.
53 Ieškovas nurodo, kad Tarnybos nuostatai ir pačiame tekste, ir juose numatytose pereinamojo laikotarpio priemonėse įtvirtina įgytų teisių apsaugos principą. Tarnybos nuostatų XIII priedo 7 straipsnio 1 dalimi bei 19 straipsniu garantuojamas bazinio darbo užmokesčio bei atlyginimo išlaikymas, nepaisant lygių pakeitimo. Be to, Tarnybos nuostatų 45 a straipsnis užtikrina, kad paskyrus į AD pareigų grupės etatą nepasikeičia nei pareigūno lygis, nei pakopa, kuriems jis yra prisikirtas paskyrimo metu. Galiausiai Tarnybos nuostatų 46 straipsnis garantuoja įgytas teises, susijusias su darbo stažu pakopoje, paskiriant į aukštesnį lygį.
54 Atsakovė taip pat pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, ieškovui teisėtai tikintis, kad sprendimas dėl paskyrimo, priimtas pasibaigus 2003 m. lapkričio 7 d. pradėtai įdarbinimo procedūrai, atitinka pranešimą apie laisvą darbo vietą, nes Tarnybos nuostatuose nėra jokio pagrindo ginčyti pareigūno paskyrimą dėl jo priskyrimo aukštesniam lygiui pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalį.
55 Ieškovas kaltina atsakovę niekad neatsižvelgus į tai, kad ir pradėjus įdarbinimo procedūrą, ir priėmus ginčijamą sprendimą, jis jau buvo pareigūnas. Be to, po Tarnybos nuostatų pakeitimo taikant naujas taisykles negalima pažeisti teisių, kurias ieškovas, kaip pareigūnas, buvo įgijęs iki 2004 m. gegužės 1 dienos.
56 Atsakovė nurodo, kad ieškovo pareigos nebuvo pažemintos, nes paskiriant jį direktoriumi po įdarbinimo procedūros pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalį jis buvo priskirtas A*14 lygiui, suteikiant 2 pakopą.
57 Dėl tariamo įgytų piniginių teisių pažeidimo atsakovė pastebi, kad Tarnybos nuostatų XIII priedo 7 straipsnio 1 dalis ir 19 straipsnis yra susiję su vadinamąja „formalia apsauga“ ir numato pareigūnų atvejus, kurių statusas liko nepakitęs po Reglamento Nr. 723/2004 įsigaliojimo, taip neutralizuojant šiuo reglamentu padarytus ankstesnės situacijos, kuri tęsiasi, pakeitimus. Taigi Tarnybos nuostatų XIII priedo 19 straipsnio taikymo sritis susijusi su atvejais, kuriais šis įsigaliojęs reglamentas gali turėti poveikį pareigūnų gaunamoms išmokoms. Tarnybos nuostatų 45 a straipsnis susijęs su sertifikavimo procedūra, kurią labiau galima palyginti su paaukštinimo procedūra, numatyta Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose, o ne su įdarbinimu.
58 Dėl tariamo teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo ieškovas neįrodė, kad administracija jam suteikė konkrečias, besąlygines ir nedviprasmiškas garantijas dėl priskyrimo į A*15 lygiui. Atsakovė primena, jog pagal teismo praktiką tam, kad kiltų teisėti lūkesčiai, garantijos turi atitikti taikytinas normas (1993 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Devillez ir kt. prieš Parlamentą, T‑46/90, Rink. p. II‑699, 38 punktas ir 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo Wasmeier prieš Komisiją, T‑381/00, Rink. VT p. I‑A‑125 ir II‑677, 106 punktas). Pagal ją Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis aiškiai numato iki 2004 m. gegužės 1 d. įdarbintų pareigūnų priskyrimą joje numatytiems lygiams, Paskyrimų tarnybai nepaliekant jokios diskrecijos.
59 Be to, nors pranešimas apie atitinkamą laisvą darbo vietą gali būti teisinis pagrindas, įpareigojantis Paskyrimų tarnybą kandidatų kvalifikacijos atžvilgiu, į jį nėra privaloma atsižvelgti apibrėžiant vėlesnio sprendimo dėl šio pranešimo pagrindu pasirinkto pareigūno įdarbinimo turinį. Šis sprendimas dėl įdarbinimo taikomas tik jo priėmimo metu galiojančių Tarnybos nuostatų atžvilgiu.
Dėl tariamo gero administravimo principo ir rūpinimosi pareigos pažeidimo
60 Dėl ketvirtojo pagrindo ieškovas mano, kad atsakovė pažeidė gero administravimo principą ir rūpinimosi pareigą, nes jis niekaip negalėjo žinoti dėl savo įdarbinimo priskiriant žemesniam lygiui, nei buvo numatytas pranešime apie laisvą darbo vietą, nei tam, kuris susijęs su jo, kaip skyriaus vadovo, pareigomis, juo labiau kad 2004 m. liepos 7 d. komisarų kolegijos sprendime, kuriuo jis paskirtas direktoriumi, nėra jokios informacijos apie jo priskyrimą lygiui, o ginčijame sprendime nėra numatytas joks konkretus teisinis pagrindas dėl to priskyrimo.
61 Ieškovas nurodė, kad jo priskyrimo klausimas buvo toks neaiškus, jog Personalo ir administracijos generalinis direktoratas nusprendė pasikonsultuoti su teisės tarnyba, kuriai prireikė nemažai laiko pateikti savo nuomonei.
62 Atsakovė tvirtina, jog ieškovo argumentas, kad ginčijame sprendime nėra aiškios nuorodos į Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį, neturi poveikio šio sprendimo pagrįstumui, o yra motyvų kritika, kuri, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, gali būti papildyta atsakyme į skundą pateikta kritika. Be to, ilgas laikotarpis tarp ieškovo įdarbinimo direktoriumi ir ginčijamo oficialaus sprendimo priėmimo bei konsultacijos su teisine tarnyba nėra aplinkybė, galinti paneigti šio ginčijamo sprendimo teisėtumą.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
63 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad Tarnybos nuostatų XIII priede, kuriuo siekiama įtvirtinti „pereinamojo laikotarpio priemones“ įsigaliojus Reglamentui Nr. 723/2004, nėra jokios nuostatos, reglamentuojančios pareigūno, paskirto į aukštesnes pareigas po 2004 m. gegužės 1 d. pabaigus įdarbinimo procedūrą, iki šios datos pradėtą pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalį.
64 Nei Tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 5 dalis, kuria remiasi ieškovas, nei šio priedo 12 straipsnio 3 dalis, kurią atsakovė pagal analogiją taikė šioje byloje, atlikus pirminę analizę netaikomos šiuo atveju.
65 Iš tiesų šios nuostatos išimtinai susijusios su galimybėmis užimti laisvą darbo vietą institucijoje paaukštinant pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį, laikantis Tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 5 dalies arba taikant konkurso procedūrą pagal to paties priedo 12 straipsnio 3 dalį.
66 Nors Tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 5 dalyje bendrai daroma nuoroda į 2004 m. balandžio 30 d. esančio A 3 lygio pareigūno „paskyrimą“ direktoriumi po šios datos, joje nurodyta, kad suinteresuotasis asmuo yra „perkeltas“ į aukštesnį lygį, o Tarnybos nuostatų 46 straipsnio paskutinis sakinys, susijęs su paaukštinimu, netaikomas.
67 Be to, reikia konstatuoti, kad Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje numatyta įdarbinimo procedūra, kurios laikytasi šioje byloje, nėra susijusi nei su pačiu paaukštinimu, nei, kaip matyti iš pačių šios nuostatos sąvokų, konkurso procedūra.
68 Akivaizdu, kad ieškovo atvejis kelia klausimą dėl jo priskyrimo lygiui, į kurį, nepaisant to, kad Tarnybos nuostatuose nėra specifinių nuostatų, administracija negali neatsakyti. Net jei Tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 5 dalies ar 12 straipsnio 3 dalies neįmanoma taikyti, negalima atmesti to, kad vienoje ar kitoje iš šių nuostatų numatyta tvarka gali būti pritaikyta šiam atvejui, taikant vieną iš bendrųjų Bendrijos viešosios tarnybos principų, kurie nurodyti trečiajame ir ketvirtajame pagrinduose.
69 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad ieškovas, 2004 m. balandžio 30 d. būdamas priskirtas A 3 lygiui, suteikiant 7 pakopą (2004 m. gegužės 1 d. pagal Tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalį pervadinta A*14 lygiu, 7 pakopa), buvo paskirtas direktoriumi užbaigus įdarbinimo procedūrą pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalį ir priskirtas A*14 lygiui, suteikiant 2 pakopą, t. y. tam pačiam lygiui, kuriam jis buvo priskirtas anksčiau, tačiau suteikiant žemesnę pakopą.
70 Pirmiausia, atsižvelgiant į principą, kad kiekvienas pareigūnas turi teisę į karjerą savo institucijoje, reikia išnagrinėti, ar toks priskyrimas gali būti pagrįstas, ar Paskyrimų tarnyba, kaip tvirtina ieškovas, jam turi suteikti aukštesnį, būtent A*15 lygį.
71 Pirma, kiekvieno pareigūno teisės į karjerą savo institucijoje principą nurodė Teisingumo Teismas ir Pirmosios instancijos teismas, kalbėdami apie Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą preferencinę tvarką, pagal kurią Paskyrimų tarnyba prieš užpildydama laisvą darbo vietą institucijoje pirmiausia turi išnagrinėti galimybes paaukštinti ar perkelti institucijoje ir tik paskui galimybes rengti konkursus institucijos viduje (1984 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vlachos prieš Teisingumo Teismą, 20/83 ir 21/83, Rink. p. 4149, 19, 23 ir 24 punktai; 1998 m. vasario 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Campogrande prieš Komisiją, T‑3/97, Rink. VT p. I‑A‑89 ir II‑215, 65 punktas ir 2002 m. balandžio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Campolargo prieš Komisiją, T‑372/00, Rink. VT p. I‑A‑49 ir II‑223, 91 ir 92 punktai).
72 Vis dėlto tai nereiškia, kad vienintelė principo, pagal kurį kiekvienas pareigūnas turi teisę į karjerą savo institucijoje, išraiška yra preferencijų tvarka, įtvirtinta Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalyje.
73 Antra, reikia pabrėžti, kad Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalis buvo išaiškinta kaip suteikianti galimybę, žinoma, išimtinę, pareigūnams ir laikiniesiems tarnautojams būti paaukštintiems į aukštesnes pareigas ir padaryti karjerą. Iš tiesų šioje nuostatoje numatyta įdarbinimo procedūra numato ne tik asmenų, kurie dar nedirba Bendrijų tarnyboje, įdarbinimą, bet ir jau dirbančių pareigūnų ar laikinųjų tarnautojų įdarbinimą. Kaip Teisingumo Teismas nusprendė savo 1974 m. gruodžio 5 d. Sprendime (Van Belle prieš Tarybą, 176/73, Rink. p. 1361, 10 punktas), tarnybos intereso atžvilgiu nebūtų teisinga nei tinkama, jeigu ši procedūra galėtų būti taikoma tik kandidatų, kurie nėra pareigūnai, atžvilgiu, nes ji pakeičia vidinį ar bendrą konkursą, kuriame iš kandidatų, esančių pareigūnais, negali būti atimta teisė dalyvauti.
74 Kitais žodžiais tariant, kaip ir bendras konkursas (minėto sprendimo Van Belle prieš Tarybą 8 punktas), Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra nėra išimtinai „išorės“ įdarbinimo būdas, priešingai nei vidaus konkursas ar paskyrimas į aukštesnį lygį vykdant paaukštinimą, nes ji taikoma tiek Bendrijų institucijose nedirbantiems kandidatams, tiek kitiems kandidatams, kurie jau turi pareigūnų ar laikinųjų tarnautojų statusą.
75 Šiomis aplinkybėmis, priešingai nei tvirtina atsakovė, dirbančio pareigūno paskyrimas į aukštesnes pareigas pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalį negali būti laikomas antru įdarbinimu institucijoje, kuris nutraukia karjerą. Tokiu atveju reikėtų laikyti, kad Paskyrimų tarnybos pasirinkta procedūra turėtų būti prilyginta paaukštinimo procedūrai, kaip Teisingumo Teismas nusprendė savo sprendime Vlachos prieš Teisingumo Teismą (minėto sprendimo 23 punktas) dėl pareigų užėmimo paskelbiant vidinį konkursą institucijoje.
76 Kadangi pareigūno paskyrimas į aukštesnes pareigas yra kilimas karjeros laiptais, jo lygis ar pakopa ir atitinkamai atlyginimas negali sumažėti, nepažeidžiant kiekvieno pareigūno teisės į karjerą jo institucijoje principo, kuris įtvirtintas Tarnybos nuostatuose.
77 Iš tiesų iš bazinio mėnesinio darbo užmokesčio, nustatyto kiekvienam lygiui ir pakopai Tarnybos nuostatų 66 straipsnyje ir pereinamuoju laikotarpiu – XIII priedo 2 straipsnyje, lentelės matyti, kad kylant karjerai, tai yra paskiriant į aukštesnį lygį, paprastai turėtų padidėti bazinis mėnesinis darbo užmokestis, o jei taip nėra, bent jau išlaikomas toks atlyginimas, kuris buvo gaunamas iki paskyrimo į aukštesnes pareigas. Toks atlyginimo didėjimas atitinka Reglamento Nr. 723/2004 10 konstatuojamojoje dalyje numatytą tikslą ir pagrindžia Tarnybos nuostatų 46 straipsnį, kuris paaukštinimo atveju numato, kad į aukštesnį lygį paskirtam pareigūnui suteikiama pirmoji ar antroji naujojo lygio pakopa.
78 Trečia, reikia nustatyti lygį, kuris, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti suteiktas ieškovui paskiriant jį direktoriumi.
79 Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad direktoriaus pareigas užimantį asmenį pagal Tarnybos nuostatų XIII.1 priedą („Pereinamojo laikotarpio pareigybės“) galima priskirti A*14 ir A*15 lygiui. Tiek, kiek Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalyje numatyta speciali įdarbinimo procedūra, teikianti pirmenybę dirbančiam pareigūnui ar laikinajam tarnautojui, laikoma paaukštinimu, taip pat, kaip matyti iš šio sprendimo 75 punkto, reikia laikytis paties Bendrijos teisės aktų leidėjo sprendimo, priimto Tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 5 dalyje, ir perkelti į „aukštesnį lygį“, šiuo atveju A*15, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo A*14 lygio skyriaus vadovas iki jo paskyrimo direktoriumi pagal to paties priedo 7 straipsnio 5 dalį.
80 Toks sprendimas reikalingas juo labiau, kad jis atitinka administracijai tenkančią rūpinimosi pareigą, kuri, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, reiškia, jog priimdama sprendimą dėl pareigūno statuso kompetentinga institucija turi atsižvelgti kartu į visus elementus, galinčius turėti poveikį jos sprendimui – taip elgdamasi ji turi atsižvelgti ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo pareigūno interesą (1994 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Klinke prieš Teisingumo Teismą, C‑298/93 P, Rink. p. I‑3009, 38 punktas; 1990 m. birželio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Burban prieš Parlamentą, T‑133/89, Rink. p. II‑245, 27 punktas ir 1999 m. birželio 1 d. Sprendimo Rodríguez Pérez ir kt. prieš Komisiją, T‑114/98 ir T‑115/98, Rink. VT p. I‑A‑97 ir II‑529, 32 punktas). Be to, šioje byloje ieškovas turėjo teisėtą galiojusiems nuostatams neprieštaravusį interesą, kad jo darbo užmokestis nesumažėtų dėl asmeninių nuopelnų paskyrus jį į aukštesnes pareigas.
81 Galiausiai kalbant apie ieškinyje pateiktus reikalavimus, susijusius su ieškovo karjeros atkūrimu, reikia konstatuoti, kad jie susiję su priemonėmis, kurių turės imtis atsakovė, vykdydama šį sprendimą.
82 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia padaryti išvadą, kad Paskyrimų tarnyba, priskirdama po 2004 m. gegužės 1 d. į aukštesnes pareigas paskirtą ieškovą, pabaigus iki šios datos pradėtą įdarbinimo procedūrą pagal Tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalį, žemesniam lygiui ir suteikdama žemesnę pakopą, nei jis buvo priskirtas iki jo paskyrimo, pažeidė principą, pagal kurį kiekvienas pareigūnas turi teisę į karjerą institucijoje.
83 Todėl nesant reikalo nagrinėti kitų argumentų, pateiktų grindžiant pirmąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus, nei antrojo pagrindo ar prieštaravimo dėl Tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies neteisėtumo, reikia panaikinti ginčijamą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
84 Kaip Pirmosios instancijos teismas nusprendė savo 2006 m. balandžio 26 d. Sprendime Falcione prieš Komisiją (F‑16/05, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 77–86 punktai), kol neįsigaliojo Tarnautojų teismo procedūros reglamentas, ypač specialiosios nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų, reikia taikyti Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostatas, mutatis mutandis taikomas Tarnautojų teismui pagal 2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimą 2004/752/EB, Euratomas, įsteigiantį Europos Sąjungos tarnautojų teismą (OL L 333, p. 7).
85 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Kadangi atsakovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal laimėjusios šalies pateiktus reikalavimus.
86 Be to, pagal to paties Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo išlaidas. Taigi Taryba, įstojusi į bylą šalis, padengia savo pačios bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2005 m. gegužės 18 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą dėl J. Da Silva paskyrimo direktoriumi, paskiriant jį į A*14 lygį ir suteikiant 2 pakopą.
2. Europos Bendrijų Komisija padengia J. Da Silva ir savo bylinėjimosi išlaidas.
3. Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Van Raepenbusch | Boruta | Kanninen |
Paskelbta 2007 m. birželio 28 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
W. Hakenberg | | S. Van Raepenbusch |
Su šio sprendimo tekstu bei jame cituotais Bendrijos teismų sprendimais, kurie dar nepaskelbti Rinkinyje, galima susipažinti Teisingumo Teismo interneto svetainėje: www.curia.europa.eu