2020 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas (Vrhovni sud (Kroatija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) – baudžiamoji byla prieš I.N.

(Byla C-897/19 PPU)¹

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – EEE susitarimas – Nediskriminavimas – 36 straipsnis – Laisvė teikti paslaugas – Taikymo sritis – Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės sudarytas susitarimas dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis – Susitarimas dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos – Islandijos piliečio ekstradicija į trečiąją valstybę – Valstybės narės piliečių apsauga nuo ekstradicijos – Kitos valstybės piliečių analogiškos apsaugos nebuvimas – Islandijos pilietis, gavęs prieglobstį pagal nacionalinę teisę iki Islandijos pilietybės įgijimo – Laisvo judėjimo apribojimas – Nebaudžiamumo prevencija grindžiamas pateisinimas – Proporcingumas – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnio 2 dalyje numatytų garantijų tikrinimas)

Proceso kalba: kroatų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Vrhovni sud

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

I.N.

dalyvaujant: Ruska Federacija

Rezoliucinė dalis

Sąjungos teisė, visų pirma 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo 36 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnio 2 dalis, turi būti aiškinama taip, kad kai valstybei narei, į kurią atvyko Europos ekonominės erdvės susitarimo šalimi esančios Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybės, su kuria Europos Sąjunga yra sudariusi susitarimą dėl perdavimo, pilietis, trečioji valstybė pateikia ekstradicijos prašymą pagal 1957 m. gruodžio 13 d. Paryžiuje pasirašytą Europos konvenciją dėl ekstradicijos ir kai prieš šiam piliečiui įgyjant minėtos ELPA valstybės pilietybę ji buvo suteikusi jam prieglobstį būtent dėl jo persekiojimų ekstradicijos prašymą pateikusioje valstybėje, prašomosios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija turi patikrinti, ar dėl ekstradicijos nebus pažeistos Pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės, o atliekant šį patikrinimą itin svarbu atsižvelgti į prieglobsčio suteikimo faktą. Prieš priimdama sprendimą vykdyti ekstradicijos prašymą prašomoji valstybė narė bet kuriuo atveju privalo informuoti šią ELPA valstybę ir prireikus jos prašymu perduoti jai atitinkamą jos pilietį, laikydamasi susitarimo dėl perdavimo tvarkos nuostatų, su sąlyga, kad pagal jos nacionalinę teisę ši ELPA valstybė turi jurisdikciją vykdyti šio piliečio baudžiamąjį persekiojimą už veikas, padarytas už jos nacionalinės teritorijos ribų.

____________

¹ OL C 45, 2020 2 10.