TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. rugsėjo 29 d.
Byla F‑80/10
AJ
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 ir 45 straipsniai – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Akivaizdi vertinimo klaida – Motyvavimas“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo AJ prašo, be kita ko, panaikinti 2008 m. jo tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Vertintojų teisė vertinti – Teisminė kontrolė – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
2. Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Dalykas – Vertintojų pareigos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
3. Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Už ankstesnį vertinimą blogesnis vertinimas – Pareiga motyvuoti
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
4. Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Komisijos jungtinis vertinimo ir pareigų paaukštinimo komitetas – Tarpininkaujančių darbo grupių vaidmuo
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
5. Pareigūnai – Vertinimas – Teisės į gynybą paisymas – Apimtis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)
1. Vertintojai turi labai didelę diskreciją, kai sprendžia dėl asmenų, kuriuos jie turi įvertinti, darbo. Todėl Sąjungos teismo vykdoma teisminė vertinimo ataskaitų turinio priežiūra apribojama patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tiksliai nustatytos faktinės aplinkybės, ar nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais. Sąjungos teismas negali tikrinti administracijos atlikto pareigūno profesinių gebėjimų vertinimo pagrįstumo, jeigu jame yra kompleksinių kokybinių vertinimų, kurių dėl jų pobūdžio negalima objektyviai patikrinti.
Klaida gali būti laikoma akivaizdžia, kai ją galima lengvai nustatyti atsižvelgiant į kriterijus, kuriuos teisės aktų ledijas numatė taikyti naudojantis sprendimų priėmimo įgaliojimais.
Todėl siekiant nustatyti, kad administracija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kuria galima pateisinti sprendimo dėl pareigų paaukštinimo arba tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos panaikinimą, įrodymų, kuriuos turi pateikti ieškovas, turi pakakti paneigti įtikinamus administracijos vertinimus. Kitaip tariant, akivaizdžia klaida pagrįstas pagrindas turi būti atmestas, jei, nepaisant ieškovo pateiktų įrodymų, nagrinėjamas vertinimas gali būti laikomas tikru ar tinkamu.
Taip ypač yra tuo atveju, kai ginčijamame sprendime padaryta vertinimo klaidų, kurios, net vertinamos kartu, yra labai menkos ir nelėmė administracijos sprendimo.
Konkrečiai kalbant apie vertinimų, esančių tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitose, teisminę kontrolę, pridurtina, kad jos apribojimas vien akivaizdžia klaida dar labiau pateisinamas tuo, jog Sąjungos teisėjas nežino tiesiogiai vertinamų pareigūnų padėties, o vertinimo procedūra apima administracines garantijas, nes joje dalyvauja vertinamas pareigūnas, jo viršininkai ir jungtinis organas.
(žr. 32 ir 34–37 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1978 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Agence européenne d’intérims prieš Komisiją, 56/77, 20 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. gegužės 8 d. Sprendimo Adia interim prieš Komisiją, T‑19/95, 49 punktas; 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT prieš Komisiją, T‑380/94, 59 punktas; 2000 m. liepos 6 d. Sprendimo AICS prieš Parlamentą, T‑139/99, 39 punktas; 2008 m. vasario 12 d. Sprendimo BUPA ir kt. prieš Komisiją, T‑289/03, 221 punktas; 2008 m. gegužės 21 d. Sprendimo Belfass prieš Tarybą, T‑495/04, 63 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Wenning prieš Europolą, F‑114/07, 111 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2010 m. vasario 23 d. Sprendimo Faria prieš VRDT, F‑7/09, 44 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Canga Fano prieš Tarybą, F‑104/09, dėl kurio pateiktas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, byla T‑281/11 P, 35 punktas.
2. Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita yra raštiškas ir oficialus pareigūno atlikto darbo kokybės įrodymas ir jame ne tik aprašomos nagrinėjamu laikotarpiu įvykdytos užduotys, bet vertinamos ir žmogiškosios savybės, kurias vertinamas asmuo parodė vykdydamas savo profesinę veiklą. Konkrečiai kalbant, darytina išvada, kad tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita siekiama ne pateikti pareigūno atliktų darbų, kuriuos jis turėjo atlikti vykdydamas su jo darbo vieta susijusias užduotis, išsamų sąrašą, bet siekiama remiantis svarbiais įrodymais atskleisti kiekvieno pareigūno gebėjimus, naudingumą ir elgesį tarnyboje. Be to, vertintojo sprendimas priimamas per procedūrą, pagrįstą rungimosi principu ir konkrečiai susijusią su per referencinį laikotarpį atliktų darbų vertinimu. Todėl iš esmės pakanka, kad tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitoje būtų nurodyti pareigūnų, vertinamų gebėjimų, naudingumo ir elgesio tarnyboje atžvilgiu, atliktų darbų svarbiausi aspektai ir pateiktas jų vertinimas. Jei laikytasi pareigos motyvuoti ir jei vertinimas aiškiai individualus, o ne abstraktus, vertintojas neprivalo detalizuoti savo vertinimo motyvų ir nurodyti konkrečių pavyzdžių savo kokybiniams vertinimams pagrįsti.
Be to, nors tiesa, kad vertintojas negali deleguoti vertinamų pareigūnų darbų vertinimo užduoties, niekas nedraudžia atsižvelgti į informaciją iš oficialių ir patikimų pašnekovų. Toks veikimo būdas yra suderinamas su bet kokios institucijos pareiga priimti sprendimą visiškai išsiaiškinus ir išnagrinėjus situaciją.
(žr. 58 ir 59 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gordon prieš Komisiją, C‑198/07 P, 44 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Combescot prieš Komisiją, T‑249/04, 86 punktas; 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Michail prieš Komisiją, T‑49/08 P, 57 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 10 d. Sprendimo N prieš Parlamentą, F‑93/08, 46 punktas; 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo van Arum prieš Parlamentą, F‑139/07, 101 punktas.
3. Administracija turi pareigą pateikti pakankamus ir konkrečius vertinimo ataskaitų motyvus ir suteikti suinteresuotajam asmeniui galimybę pateikti pastabas dėl jų, o šių reikalavimų laikymasis dar svarbesnis tada, kai vertinimas yra blogesnis už ankstesnį vertinimą.
(žr. 86 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Ianniello prieš Komisiją, T‑205/04, 94 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Sequeira Wandschneider prieš Komisiją, F‑65/05, 96 punktas; 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Semeraro prieš Komisiją, F‑19/06, 47 ir 48 punktai.
4. Per vertinimo procedūrą, atliekamą Komisijoje, tarpininkaujančios darbo grupės turi tik funkciją parengti išplėstinius jungtinio vertinimo ir pareigų paaukštinimo komiteto susirinkimus ir apibendrinti jungtinių darbo grupių darbą šiam komitetui. Darytina išvada, kad šių vienetų sudarymas yra pagrįstas institucijos turimais vidaus organizavimo įgaliojimais, kuriais remdamasi ji, net nesant rašytinių nuostatų, turi teisę imtis tinkamų priemonių užtikrinti savo vidaus funkcionavimą siekiant gero administravimo. Be to, reikia pažymėti, kad sudarius tarpininkaujančias darbo grupes nebuvo perduotos Pareigūnų tarnybos nuostatuose Paskyrimų tarnybai suteiktos teisės ir kad taip nebuvo numatytos jokios vertinamų pareigūnų pareigos ir jiems nebuvo suteiktos teisės ar procedūrinės garantijos.
(žr. 101 punktą)
5. Nors teisės į gynybą taikomos vertinimo procedūrai, jos reiškia tik tiek, kad per tokią procedūrą vertinamas pareigūnas galėtų pakankamai pareikšti savo nuomonę dėl sprendimų apie jo įvertinimą prieš jo tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitai tampant galutine.
Be to, apeliacinis vertintojas gali konsultuotis su vertinamo pareigūno viršininku, vertintoju ar suinteresuotojo asmens kolegomis ir taip nebūtinai pradedama rungimosi principu pagrįsta diskusija su šiuo asmeniu. Tai taikoma a fortiori Komisijos jungtinio vertinimo ir pareigų paaukštinimo komiteto tarpininkaujančioms darbo grupėms, kurios pačios negali vertinti suinteresuotojo asmens atliktų darbų.
(žr. 108 ir 109 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Iannielloprieš Komisiją, T‑308/04, 73 ir 74 punktai; 2008 m. birželio 18 d. Sprendimo Sundholmprieš Komisiją, T‑164/07 P, 28 ir 29 punktai.