Byla C‑681/13
Diageo Brands BV
prieš
Simiramida-04 EOOD
(Hoge Raad der Nederlanden pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 – Sprendimų pripažinimas ir vykdymas – Atsisakymo pagrindai – Valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, viešosios tvarkos pažeidimas – Kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas, prieštaraujantis Sąjungos prekių ženklų teisei – Direktyva 2004/48/EB – Intelektinės nuosavybės teisių gynimas – Teismo išlaidos“
Santrauka – 2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Teismo procesas – Žodinė proceso dalis – Atnaujinimas – Sąlygos
(SESV 252 straipsnio antra pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnis; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 83 straipsnis)
2. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Sprendimų pripažinimas ir vykdymas – Atsisakymo pagrindai – Valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, viešosios tvarkos pažeidimas – Sąlygos – Teismo, kurio prašoma pripažinti sprendimą, vertinimas – Ribos – Teisingumo Teismo vykdoma kontrolė
(Tarybos reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punktas ir 36 straipsnis)
3. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Sprendimų pripažinimas ir vykdymas – Atsisakymo pagrindai – Valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, viešosios tvarkos pažeidimas – Sąlygos – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punktas; Tarybos direktyvos 89/104 5 straipsnio 3 dalis)
4. Teisės aktų derinimas – Intelektinės nuosavybės teisių gynimas – Direktyva 2004/48 – Taikymo sritis – Ieškinys dėl žalos, patirtos dėl iš pradžių paskirto, o vėliau panaikinto prekių sulaikymo, atlyginimo – Įtraukimas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48)
5. Teisės aktų derinimas – Intelektinės nuosavybės teisių gynimas – Direktyva 2004/48 – Teismo išlaidos – Sąvoka – Išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą dėl prašymo pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą – Įtraukimas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48 14 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 34–37 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 40–44 punktus)
3. Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 34 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, jog tai, kad vienoje valstybėje narėje priimtas sprendimas prieštarauja Sąjungos teisei, nėra pagrindas nepripažinti šio sprendimo kitoje valstybėje narėje remiantis tuo, kad juo pažeidžiama tos valstybės viešoji tvarka, jeigu nurodyta teisės klaida nėra akivaizdus teisės normos, kuri pagal Sąjungos teisę, taigi ir pagal valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teisę laikoma esmine, ar teisės, kuri šiose teisės sistemose laikoma pagrindine, pažeidimas. Tokios nuostatos, kokia yra pirmosios prekių ženklų direktyvos 89/104, iš dalies pakeistos Europos ekonominės erdvės susitarimu, 5 straipsnio 3 dalis, taikymo klaida nėra tokia.
Šiuo klausimu pažymėtina, kad minėta Direktyvos 89/104 5 straipsnio 3 dalis yra įtvirtinta direktyvoje, kuria atliekamas minimalus suderinimas ir kuria siekiama suderinti valstybių narių teisės aktus prekių ženklų srityje. Negalima daryti išvados, jog klaida, padaryta įgyvendinant šią direktyvą, būtų tokia nesuderinama su Sąjungos teisės sistema, kad ja būtų pažeistas kuris nors jos pagrindinis principas.
Be to, valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, teismas, tikrindamas, ar yra akivaizdus šios valstybės viešosios tvarkos pažeidimas, turi atsižvelgti į tai, kad, išskyrus ypatingas aplinkybes, dėl kurių tampa pernelyg sunku arba neįmanoma pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis sprendimo priėmimo valstybėje narėje, teisės subjektai privalo pasinaudoti visomis šioje valstybėje narėje prieinamomis teisinės gynybos priemonėmis, kad iš anksto užkirstų kelią viešosios tvarkos pažeidimui. Iš tiesų Reglamente Nr. 44/2001 nustatyta pripažinimo ir vykdymo tvarka grindžiama tarpusavio pasitikėjimu vykdant teisingumą Sąjungoje. Būtent šis valstybių narių pasitikėjimas viena kitos teisės sistemomis ir teisminėmis institucijomis leidžia manyti, kad tuo atveju, kai klaidingai taikoma nacionalinė ar Sąjungos teisė, kiekvienoje valstybėje narėje įtvirtinta sprendimo apskundimo sistema, papildyta SESV 267 straipsnyje numatyta prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūra, suteikia teisės subjektams pakankamą garantiją.
(žr. 48–52, 63, 64, 68 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
4. Direktyvos 2004/48 dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo nuostatos skirtos reglamentuoti ne visiems su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusiems aspektams, o tik tiems, kurie susiję, pirma, su šių teisių gynimu ir, antra, su jų pažeidimais, ir jomis reikalaujama užtikrinti, kad egzistuotų veiksmingi teisinės gynybos būdai, skirti tam, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam esamos intelektinės nuosavybės teisės pažeidimui, kad toks pažeidimas būtų nutrauktas ar kad būtų taikomos atkuriamosios priemonės. Iš Direktyvoje 2004/48 numatytų priemonių, procedūrų ir gynybos būdų matyti, kad teisines priemones, skirtas intelektinės nuosavybės teisių apsaugai užtikrinti, papildo su jomis glaudžiai susiję ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Taigi byla, kurioje sprendžiamas žalos, padarytos dėl prekių sulaikymo, pirmiausia skirto valstybės narės teisminių institucijų siekiant užkirsti kelią intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui, vėliau tų pačių institucijų panaikinto remiantis tuo, kad pažeidimas nenustatytas, atlyginimo klausimas, yra intelektinės nuosavybės teisių savininko pareikšto ieškinio siekiant, kad būtų skirtos priemonės, kuriomis tuoj pat būtų sustabdytas jo teisių pažeidimas, nelaukiant sprendimo dėl esmės, natūrali pasekmė. Toks ieškinys dėl žalos atlyginimo atitinka Direktyvoje 2004/48 numatytas garantijas atsakovui, atsižvelgiant į paskirtą laikinąją priemonę, paveikusią jo interesus. Todėl tokia byla patenka į Direktyvos 2004/48 taikymo sritį.
(žr. 73–76 punktus)
5. Direktyvos 2004/48 dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 14 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis taikytinas teismo išlaidoms, kurių šalys patyrė nagrinėjant vienoje valstybėje narėje pareikštą ieškinį dėl žalos, padarytos dėl kitoje valstybėje narėje įvykdyto prekių sulaikymo siekiant užkirsti kelią intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui, atlyginimo, kai nagrinėjant šį ieškinį kyla klausimas dėl toje kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo, kuriuo konstatuotas šio prekių sulaikymo neteisėtumas, pripažinimo.
Iš tiesų, atsižvelgiant į, pirma, šios direktyvos tikslą (ja siekiama sustiprinti intelektinės nuosavybės apsaugos lygį, kartu neatgrasant nukentėjusios šalies nuo teisminio proceso savo teisėms apginti) ir, antra, plačią ir bendro pobūdžio Direktyvos 2004/48 14 straipsnio formuluotę (jame nurodyta laimėjusi šalis ir pralaimėjusioji šalis ir nepatikslinama bei nenustatomos ribos, kokios rūšies procedūrai turi būti taikoma jame nustatyta taisyklė), ši nuostata taikytina teismo išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bet kurią bylą, patenkančią į šios direktyvos taikymo sritį.
(žr. 77, 78, 80 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)