Language of document :

2020 m. vasario 5 d. Sigrid Dickamnns pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. lapkričio 18 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-181/19 Sigrid Dickmanns / Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

(Byla C-63/20 P)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Sigrid Dickamnns, atstovaujama advokato H. Tettenborn

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti visą 2019 m. lapkričio 18 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) nutartį byloje T-181/19 ir ją panaikinus, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

priteisti iš Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) bylinėjimosi apeliaciniame procese Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo vienintelį pagrindą, t. y. klaidingą Europos Sąjungos Pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) 90 ir 91 straipsnių, ypač 90 straipsnio 2 dalies, aiškinimą ir taikymą, taip pat grubų jos pagrindinių teisių į teisingą procesą ir gerą administravimą pažeidimą.

Apeliantės nuomone, Bendrasis Teismas jos pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateiktą skundą neteisingai vertino kaip paduotą pasibaigus nustatytam terminui. Šis skundas buvo paduotas per tris mėnesius nuo EUIPO motyvuoto sprendimo priėmimo, o ne per tris mėnesius nuo ankstesnio jos prašymo atmetimo apie jį nepranešant pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies trečio sakinio trečią įtrauką.

Šiuo klausimu apeliantė nurodo, kad Bendrojo Teismo pateiktas Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies aiškinimas prieštarauja jos nuostatų tekstui. Jos skundas yra susijęs ne su Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies trečio sakinio trečioje įtraukoje nurodytu prašymo atmetimu apie jį nepranešant, o su sprendimu, apie kurį jai pranešta, kaip suprantama pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies trečio sakinio antrą įtrauką, ir todėl jis yra priimtinas. Nei iš Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalies trečio sakinio, nei iš 90 straipsnio 2 dalies trečio sakinio antros įtraukos ar 90 straipsnio 2 dalies trečio sakinio trečios įtraukos teksto nematyti, kad atmetus prašymą apie jį nepranešant, antra įtrauka yra netaikoma ar kad trečiai įtraukai reikia teikti pirmenybę. EUIPO eksplicitinis prašymo atmetimas taip pat nėra tiesiog ankstesnio implicitinio atmetimo patvirtinimas dar ir dėl to, kad EUIPO nesirėmė implicitiniu atmetimu. Be to, kadangi nėra elementų, rodančių, kad tai yra tiesiog patvirtinimas, ypač motyvavimo, tokį sprendimą reikia laikyti nauju.

Toliau apeliantė tvirtina, kad Bendrojo Teismo aiškinimas prieštarauja Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalies antro ir trečio sakinių prasmei bei tikslui ir teisinio saugumo tikslui. Šių nuostatų prasmė ir tikslas visų pirma yra apsaugoti prašymą pateikusį asmenį, o ne suteikti galimybę Paskyrimų tarnybai pasinaudoti procedūrinio pobūdžio pareigos pažeidimu, kaip būtų, jei būtų laikomasi Bendrojo Teismo aiškinimo. Teisinis saugumas iš esmės lengviau užtikrinamas laikantis apeliantės aiškinimo. Pirma, jis atitinka Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies tekstą ir, kitaip nei Bendrojo Teismo aiškinimas, neiškraipo priešingai jo prasmės. Antra, remiantis Bendrojo Teismo aiškinimu, Paskyrimų tarnybai priėmus eksplicitinį ir motyvuotą sprendimą termino ilgis skirtųsi priklausomai nuo to, ar prieš tai buvo priimtas sprendimas apie jį nepranešant.

Be to, apeliantė nurodo, kad buvo pažeistos jos pagrindinės teisės į teisingą procesą ir gerą administravimą. Teisė į teisingą procesą buvo pažeista visų pirma dėl to, kad Paskyrimų tarnyba pareigos priimti sprendimą per keturis mėnesius dėl pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį pateikto prašymo pažeidimą gali panaudoti taip, kad savavališkai sutrumpintų terminą, per kurį prašymą pateikęs asmuo gali sureaguoti į jos praneštus atmetimo pagrindus. Kadangi Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies antro sakinio ir trečio sakinio antros įtraukos tekste yra nurodyta priešingai, laikantis Bendrojo Teismo aiškinimo, prašymą pateikusio asmens rizika pralaimėti bylą dėl termino praleidimo yra daug didesnė. Be to, aiškinant Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį taip, kad ji atitiktų pagrindines teises, tikrai būtų pasiektas apeliantės nurodytas rezultatas.

____________