GENERALINIO ADVOKATO
YVES BOT IŠVADA,
pateikta 2014 m. lapkričio 18 d.(1)
Byla C‑146/13
Ispanijos Karalystė
prieš
Europos Parlamentą ir
Europos Sąjungos Tarybą
„Ieškinys dėl panaikinimo – Tvirtesnio bendradarbiavimo įgyvendinimas – Bendros patentinės apsaugos kūrimas – Reglamentas (ES) Nr. 1257/2012 – Veiksminga teisminė kontrolė – Teisinio pagrindo nebuvimas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Autonomiškumo ir vieningumo principai – Teisėtumo kontrolė – Sąjungos teisės taikymas“
1. Savo ieškinyje Ispanijos Karalystė prašo panaikinti 2012 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1257/2012, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą(2).
2. Šis reglamentas buvo priimtas po 2011 m. kovo 10 d. Tarybos sprendimo 2011/167/ES, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti kuriant bendrą patentinę apsaugą(3).
3. Jis yra „bendrojo patento paketo“, kuris apima ir 2012 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą Nr. 1260/2012, kuriuo įgyvendinamas su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą(4), ir 2013 m. vasario 19 d. pasirašytą Susitarimą dėl bendro patentų teismo(5), dalis.
I – Teisinis pagrindas
A – Tarptautinė teisė
1. Europos patentų konvencija
4. 1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirašytos ir 1977 m. spalio 7 d. įsigaliojusios Europos patentų išdavimo konvencijos (Europos patentų konvencijos)(6) 2 straipsnyje „Europos patentas“ numatyta:
„1) Patentai, išduoti pagal šią Konvenciją, vadinami Europos patentais.
2) Kiekvienoje Susitariančiojoje Valstybėje jai išduotas Europos patentas galioja pagal tuos pačius reikalavimus kaip ir tos valstybės išduotas nacionalinis patentas, ir jam taikomi tie patys reikalavimai, jei šioje Konvencijoje nenustatyta kitaip.“
5. EPK 142 straipsnyje „Bendrasis patentas“ nustatyta:
„1) Susitariančiųjų Valstybių grupė, specialiu susitarimu numačiusi, kad toms valstybėms išduotas Europos patentas galioja visoje jų teritorijoje, gali nustatyti, kad visoms toms valstybėms Europos patentą galima išduoti tik kaip bendrą patentą.
2) Tais atvejais, kai Susitariančiųjų Valstybių grupė naudojasi šio straipsnio 1 dalies suteiktu leidimu, taikomos šios dalies nuostatos.“
2. Susitarimas dėl BPT
6. Susitarimo dėl BPT 23 straipsnyje numatyta:
„[Bendro patentų teismo(7)] veiksmai yra tiesiogiai priskirtini kiekvienai Susitariančiajai valstybei narei atskirai, be kita ko [SESV 258–260] straipsnių tikslais, ir visoms Susitariančiosioms valstybėms narėms bendrai.“
7. Susitarimo dėl BPT 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Šis Susitarimas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. arba pirmą ketvirto mėnesio po tryliktojo ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo pagal 84 straipsnį dieną, įskaitant tris valstybes nares, kuriose per vienus metus, einančius prieš Susitarimo pasirašymo metus, galiojo daugiausia Europos patentų, arba pirmą ketvirto mėnesio po [2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos] reglamento (ES) Nr. 1215/2012 [dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(8)] pakeitimų dėl jo santykio su šiuo Susitarimu įsigaliojimo dieną, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėliausia.“
B – Sąjungos teisė
8. Ginčijamo reglamento 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse numatyta::
„(24) bendro galiojimo Europos patentų(9) atžvilgiu jurisdikcija turėtų būti nustatyta ir reglamentuojama dokumentu, kuriame būtų išdėstyta bendra patentų ginčų nagrinėjimo sistema Europos patentams ir [BGEP];
(25) būtina įsteigti [BPT], kuriame būtų nagrinėjamos su [BGEP] susijusios bylos, siekiant užtikrinti tinkamą to patento veikimą, teismo praktikos nuoseklumą, taigi teisinį tikrumą, taip pat ekonomiškumą patentų savininkams. Todėl labai svarbu, kad dalyvaujančios valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinių konstitucinių ir parlamentinių procedūrų, ratifikuotų Susitarimą dėl [BPT] ir imtųsi būtinų veiksmų, kad tas teismas kuo greičiau pradėtų veikti.“
9. Pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnį šiuo reglamentu įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą ir jis yra specialus susitarimas, kaip tai suprantama pagal EPK 142 straipsnį.
10. Ginčijamo reglamento 2 straipsnio a–c punktuose numatyta:
„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a) dalyvaujanti valstybė narė – valstybė narė, kuri remdamasi sprendimu [dėl tvirtesnio bendradarbiavimo] arba sprendimu, priimtu pagal SESV 331 straipsnio 1 dalies antrą arba trečią pastraipą, įsitraukia į tvirtesnį bendradarbiavimą kuriant bendrą patentinę apsaugą tuo metu, kai pagal 9 straipsnį pateikiamas prašymas užtikrinti bendrą galiojimą;
b) Europos patentas – pagal EPK nustatytas taisykles ir tvarką Europos patentų tarnybos(10) išduotas patentas;
c) [BGEP] – Europos patentas, pagal šį reglamentą bendrai galiojantis dalyvaujančiose valstybėse narėse.“
11. Ginčijamo reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Europos patentas, išduotas su vienodomis apibrėžtimis visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, bendrai galioja dalyvaujančiose valstybėse narėse, su sąlyga, kad jo bendras galiojimas įregistruotas bendros patentinės apsaugos registre.
Europos patentas, kuris skirtingoms dalyvaujančioms valstybėms išduotas su skirtingomis apibrėžtimis, negalioja bendrai.“
12. Pagal ginčijamo reglamento 5 straipsnio 1 ir 2 dalis:
„1. [BGEP] jo savininkui suteikia teisę neleisti jokiai trečiajai šaliai atlikti veiksmų, nuo kurių tas patentas suteikia apsaugą visoje dalyvaujančiųjų valstybių narių teritorijoje, kurioje taikomas jo bendras galiojimas, atsižvelgiant į taikytinus apribojimus.
2. Tos teisės taikymo sritis ir jos apribojimai visose dalyvaujančiosiose valstybėse narėse, kuriose taikomas to patento bendras galiojimas, yra vienodi.“
13. Ginčijamo reglamento 9 straipsnyje nustatyta:
„1. Dalyvaujančios valstybės narės, kaip apibrėžta EPK 143 straipsnyje, paveda EPT pagal EPT vidaus taisykles vykdyti šias užduotis:
a) administruoti Europos patentų savininkų prašymus užtikrinti bendrą galiojimą;
b) įtraukti bendros patentinės apsaugos registrą į Europos patentų registrą ir administruoti bendros patentinės apsaugos registrą;
c) gauti ir registruoti 8 straipsnyje nurodytus pareiškimus dėl licencijavimo ir jų atšaukimo dokumentus, taip pat tarptautiniuose standartizavimo organuose [BGEP] savininko prisiimtus licencinius įsipareigojimus;
d) skelbti Reglamento <...> Nr. 1260/2012 6 straipsnyje nurodytus vertimus per tame straipsnyje nurodytą pereinamąjį laikotarpį;
e) rinkti ir administruoti [BGEP] pratęsimo mokesčius už visus metus, praėjusius po metų, kuriais Europos patentų biuletenyje paskelbiama nuoroda į jų išdavimą; rinkti ir administruoti papildomus mokesčius už vėlavimą sumokėti patentų pratęsimo mokesčius, kai tokie pavėluoti mokėjimai atliekami per šešis mėnesius nuo jų mokėjimo laiko atėjimo, taip pat dalyvaujančioms valstybėms narėms paskirstyti dalį surinktų patentų pratęsimo mokesčių;
f) administruoti vertimo išlaidų kompensavimo sistemą, nurodytą Reglamento <...> Nr. 1260/2012 5 straipsnyje;
g) užtikrinti, kad patento savininko prašymas užtikrinti bendrą Europos patento galiojimą būtų pateiktas EPK 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūros kalba ne vėliau kaip praėjus mėnesiui po to, kai nuoroda į patento išdavimą paskelbiama Europos patentų biuletenyje; ir
h) užtikrinti, kad bendras galiojimas būtų nurodytas bendros patentinės apsaugos registre, kai buvo pateiktas prašymas užtikrinti bendrą galiojimą ir per Reglamento <...> Nr. 1260/2012 6 straipsnyje numatytą pereinamąjį laikotarpį jis buvo pateiktas kartu su tame straipsnyje nurodytais vertimais, ir kad EPT būtų informuota apie visus [BGEP] apribojimo, licencijavimo, perdavimo ar panaikinimo atvejus.
2. Dalyvaujančios valstybės narės, vykdydamos pagal EPK prisiimtus savo tarptautinius įsipareigojimus, užtikrina, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir tuo tikslu bendradarbiauja. Dalyvaujančios valstybės narės kaip EPK Susitariančiosios valstybės užtikrina veiklos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis užduotimis, valdymą ir priežiūrą ir užtikrina, kad pagal šio reglamento 12 straipsnį būtų nustatytas patento pratęsimo mokesčių lygis, o pagal šio reglamento 13 straipsnį – paskirstytina patento pratęsimo mokesčių dalis.
Tuo tikslu pagal EPK 145 straipsnį įsteigiamas Europos patentų organizacijos Administracinės tarybos atrankos komitetas (toliau – atrankos komitetas).
Atrankos komitetą sudaro dalyvaujančių valstybių narių atstovai ir Komisijos atstovas, dalyvaujantis kaip stebėtojas, ir, jeigu jie negali dalyvauti, juos pavaduojantys asmenys. Atrankos komiteto nariams gali padėti ekspertai ar patarėjai.
Atrankos komitetas priima sprendimus tinkamai atsižvelgdamas į Komisijos poziciją ir remdamasis EPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
3. Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina veiksmingą teisinę apsaugą vienos ar daugiau dalyvaujančių valstybių narių kompetentinguose teismuose nuo EPT sprendimų, priimtų vykdant 1 dalyje nurodytas užduotis.“
14. Ginčijamo reglamento 18 straipsnyje nurodyta:
„1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2. Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. arba nuo Susitarimo dėl [BPT] įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.
Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies, Europos patento, kurio bendras galiojimas įregistruojamas bendros patentinės apsaugos registre, bendras galiojimas taikomas tik tose dalyvaujančiose valstybėse narėse, kuriose registracijos dieną [BPT] turi išimtinę jurisdikciją [BGEP] atžvilgiu.
3. Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė praneša Komisijai apie Susitarimo ratifikavimą tuomet, kai jos ratifikavimo dokumentas deponuojamas. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia Susitarimo įsigaliojimo datą ir Susitarimą ratifikavusių valstybių narių sąrašą įsigaliojimo dieną. Po to Komisija reguliariai atnaujina Susitarimą [dėl BPT] ratifikavusių dalyvaujančių valstybių narių sąrašą ir tokį atnaujintą sąrašą skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4. Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad 9 straipsnyje nurodytos priemonės būtų nustatytos ne vėliau kaip šio reglamento taikymo pradžios dieną.
5. Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė užtikrina, kad 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės būtų nustatytos ne vėliau kaip šio reglamento taikymo pradžios dieną arba, tuo atveju, kai šio reglamento taikymo pradžios dieną dalyvaujančioje valstybėje narėje [BPT] neturi išimtinės jurisdikcijos [BGEP] atžvilgiu, ne vėliau kaip tą dieną, kai [BPT] suteikiama tokia išimtinė jurisdikcija toje dalyvaujančioje valstybėje narėje.
6. Gali būti prašoma užtikrinti bet kokio Europos patento, išduoto šio reglamento taikymo pradžios dieną ar vėliau, bendrą patentinę apsaugą.“
II – Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai
15. Ispanijos Karalystė pateikė šį ieškinį; Teisingumo Teismo kanceliarija jį gavo 2013 m. kovo 22 d.
16. 2013 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimais Belgijos Karalystei, Čekijos Respublikai, Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Prancūzijos Respublikai, Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, Vengrijai, Nyderlandų Karalystei, Švedijos Karalystei, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei ir Komisijai leista įstoti į bylą palaikyti Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos reikalavimų pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 131 straipsnio 2 dalį.
17. Visos šios įstojusios į bylą šalys, išskyrus Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę, pateikė pastabas raštu.
18. Ispanijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo:
– pripažinti ginčijamą reglamentą teisiškai neegzistuojančiu arba, nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti jį visą,
– nepatenkinus šių reikalavimų, panaikinti:
– visą ginčijamo reglamento 9 straipsnio 1 dalį ir to paties straipsnio 2 dalį, kaip nurodyta šio ieškinio penktajame pagrinde, ir
– visą ginčijamo reglamento 18 straipsnio 2 dalį ir visas šiame reglamente esančias nuorodas į BPT, kaip į BGEP teisminę sistemą ir kaip į pastarojo teisės šaltinį, ir
– priteisti iš Parlamento ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
19. Parlamentas ir Taryba Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį ir
– priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
III – Dėl ieškinio
20. Ieškiniui pagrįsti Ispanijos Karalystė nurodo septynis pagrindinius pagrindus.
21. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su ESS 2 straipsnyje numatytų teisinės valstybės vertybių pažeidimu. Ispanijos Karalystė tvirtina, jog ginčijamu reglamentu sukuriama Europos patentu grindžiama apsauga, nors administracinei šio patento išdavimo procedūrai netaikoma jokia teisminė kontrolė, leidžianti užtikrinti tinkamą ir vienodą Sąjungos teisės taikymą ir pagrindinių teisių apsaugą.
22. Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su teisinio pagrindo nebuvimu. Ispanijos Karalystė teigia, jog SESV 118 straipsnis nebuvo tinkamas teisinis pagrindas ginčijamam reglamentui priimti, nes jame nenustatytos priemonės, užtikrinančios šioje nuostatoje numatytą vienodą apsaugą.
23. Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas piktnaudžiavimu įgaliojimais. Ispanijos Karalystės nuomone, Parlamentas ir Taryba piktnaudžiavo įgaliojimais, nes ginčijamas reglamentas pažeidžia ESS 20 straipsnio 1 dalyje numatytą tvirtesnio bendradarbiavimo tikslą.
24. Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 291 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Ispanijos Karalystė iš esmės ginčija dalyvaujančioms valstybėms narėms, veikiančioms atrankos komitete, suteiktus įgaliojimus nustatyti patento pratęsimo mokesčių lygį ir paskirstytiną jų dalį. Šios valstybės narės nuomone, pagal SESV 291 straipsnį Sąjungos teisės aktų leidėjas negali tokių įgaliojimų perduoti dalyvaujančioms valstybėms narėms. Papildomai Ispanijos Karalystė tvirtina, jog buvo pažeisti Sprendime Meroni / Haute Autorité(11) nurodyti principai, nes įgaliojimų perdavimas netenkina minėtame sprendime įtvirtintų sąlygų. Savo ruožtu penktasis pagrindas grindžiamas tų pačių principų, įtvirtintų minėtame sprendime, pažeidimu, nes ginčijamo reglamento 9 straipsnio 1 dalimi EPT patikimos tam tikros administracinės užduotys, susijusios su BGEP. Ispanijos Karalystė teigia, jog perduotieji įgaliojimai reiškia didelę vertinimo laisvę, be to, EPT aktams netaikoma teisminė kontrolė.
25. Šeštasis ir septintasis ieškinio pagrindai yra grindžiami Sąjungos teisės autonomiškumo ir vieningumo principų pažeidimu. Ispanijos Karalystė tvirtina, kad Sąjungos ir jos institucijų kompetencija buvo iškreipta, nes ginčijamo reglamento 18 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje šio reglamento taikymas susiejamas su Susitarimo dėl BPT įsigaliojimo diena, kai ji yra vėlesnė nei 2014 m. sausio 1 d., ir pažymima, jog konkreti BGEP teisminė sistema yra numatyta šiame susitarime, o ne ginčijamame reglamente.
26. Papildomai Ispanijos Karalystė prašo panaikinti ginčijamą reglamentą iš dalies, kaip tai nurodyta šios išvados 18 punkte.
A – Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, grindžiamo teisinės valstybės vertybių pažeidimu
1. Šalių argumentai
27. Ispanijos Karalystė teigia, jog ginčijamas reglamentas, kuriame įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagrįstas patentu, išduotu EPT, kurios aktams netaikoma teisminė kontrolė, turi būti panaikintas, nes juo pažeidžiamos pagarbos teisinei valstybei vertybės, nurodytos ESS 2 straipsnyje.
28. Šios valstybės narės manymu, visai administracinei Europos patento išdavimo procedūrai nėra taikoma teisminė kontrolė, užtikrinanti tinkamą ir vienodą Sąjungos teisės taikymą, taip pat pagrindinių teisių apsaugą.
29. Ši valstybė narė teigia, jog negalima pritarti, kad ginčijamu reglamentu į Sąjungos teisės sistemą būtų įtraukti tarptautinio organo, kuriam minėti principai netaikomi, priimami aktai. Viena vertus, apeliacinės kolegijos ir išplėstinė apeliacinė kolegija yra EPT padaliniai, kurie neturi jokio nepriklausomumo nuo pastarosios, ir, kita vertus, jų sprendimų negalima apskųsti teismui.
30. Parlamentas ir Taryba tvirtina, jog privačių asmenų teisių apsaugos lygis, kuris užtikrinamas numatyta sistema, atitinka teisinės valstybės principus.
31. Parlamentas nurodo, kad pagal Susitarimo dėl BPT 32 straipsnį bendrojo patento galiojimui, negaliojimui ar pažeidimui taikoma teisminė BPT kontrolė; dėl EPT administracinių sprendimų, susijusių su BGEP išdavimu, galima teikti administracinius skundus įvairioms EPT instancijoms; privatiems asmenims EPK suteiktos apsaugos lygį valstybės narės, kurios visos yra šios Konvencijos šalys, pripažino priimtinu; ir kad EPT sprendimų, priimtų vykdant ginčijamo reglamento 9 straipsnyje numatytas administracines užduotis, teisminė kontrolė numatyta minėto straipsnio 3 dalyje.
32. Savo ruožtu Taryba teigia, jog EPK nustatyta sistema yra suderinama su pagrindine teise kreiptis į teismą. Žinoma, nors Europos patentų organizacija(12) turi imunitetą nuo jurisdikcijos ir vykdymo, vis dėlto toks imunitetas galėtų būti atšauktas konkrečiu atveju ir ši organizacija galėtų sudaryti su viena ar keliomis Susitariančiosiomis šalimis papildomus susitarimus, kad būtų įgyvendintos nuostatos dėl imuniteto. Be to, nėra priežasčių, dėl kurių minėta organizacija negalėtų tarptautiniame susitarime numatyti, kad jos sprendimams taikoma teisminės institucijos kontrolė.
33. Be to, Taryba tvirtina, kad klausimas, ar tarptautinių organizacijų imunitetas nuo jurisdikcijos yra suderinamas su teise kreiptis į teismą, buvo nagrinėtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pripažinęs, kad tarptautinių organizacijų imunitetas nuo jurisdikcijos yra suderinamas su pagrindine teise kreiptis į teismą, jei ieškovai turi kitų priimtinų būdų veiksmingai ginti savo teises, garantuojamas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytoje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje(13). Taip yra nagrinėjamu atveju. Apeliacinių tarybų ir išplėstinės apeliacinės tarybos nepriklausomumą ir teisminį pobūdį patvirtino Europos žmogaus teisių komisija(14), o Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad pagrindinių teisių apsauga, kurią užtikrina EPT, iš esmės yra lygiavertė Vokietijos Konstitucijos garantuojamiems apsaugos standartams.
34. Įstojusios į bylą šalys pritaria Parlamento ir Tarybos argumentams. Vis dėlto Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė visų pirma teigia, kad pirmasis ieškinio pagrindas yra netinkamas, nes ginčijamu reglamentu nesiekiama reglamentuoti Europos patento išdavimo ar galiojimo sąlygų. Juo labiau juo nėra siekiama EPT aktus ar EPK sistemą įtraukti į Sąjungos teisės sistemą ir jis nelemia tokio įtraukimo. Vertinant, ar ginčijamas reglamentas galioja, reikia atsižvelgti tik į EPT aktus, susijusius su Europos patento bendro galiojimo pripažinimu, kurie atitinka Sąjungos teisę, turint omenyje BPT teisminę kontrolę. Bet kuriuo atveju šios valstybės narės pritaria Parlamento ir Tarybos pateiktiems motyvams, kurie pateisina, kad EPK sistemoje būtų pakankamai užtikrinamos pagrindinės teisės.
2. Mano vertinimas
35. Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad Taryba, Prancūzijos Respublika ir Komisija pabrėžė, jog pirmasis ieškinio pagrindas neaiškus, nes grindžiamas ne konkrečiu pagrindinės teisės, bet tariamu Sąjungos vertybių pažeidimu.
36. Primenu, kad pagal SESV 263 straipsnio antrą pastraipą Teisingumo Teismas, vykdydamas įstatymo galią turinčių teisės aktų teisėtumo kontrolę, turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius, be kita ko, dėl bet kokios su Sutarčių taikymu susijusios teisės normos pažeidimo.
37. Net jei bylos šalys negali tiesiogiai remtis ESS 2 straipsnyje numatytu teisinės valstybės principu, kad būtų panaikintas Sąjungos teisės aktas, vis dėlto sunku nepripažinti, kad Teisingumo Teismas gali teisinės valstybės principą laikyti teisės norma, kuria galima remtis Teisingumo Teisme(15), juo labiau kad Ispanijos Karalystė ieškinyje užsimena apie savivalės draudimą, teisę į veiksmingą pažeistų teisių gynybą teisme, taip pat apie Sąjungos teisės normų laikymąsi ir vienodą jų taikymą(16).
38. Taigi, Teisingumo Teismas turbūt galėtų nagrinėti tokį ieškinio pagrindą, grindžiamą pagarbos teisinei valstybei vertybių pažeidimu.
39. Vis dėlto pritariu Belgijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Prancūzijos Respublikai ir Švedijos Karalystei, jog šis pirmasis ieškinio pagrindas, grindžiamas tuo, kad patentų išdavimo sistema neatitinka ESS 2 straipsnio, yra netinkamas, nes neturi įtakos ginčijamo reglamento teisėtumui.
40. Viena vertus, Sąjungos teisės aktų leidėjas pritarė Europos patento išdavimo taisyklėms dar prieš priimant ginčijamą reglamentą ir esant konkrečiai apibrėžtam kontekstui, kita vertus, ginčijamo reglamento dalykas yra tiksliai apibrėžtas.
a) Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimas
41. Sutikimas su EPK taisyklėmis dėl Europos patento išdavimo šiuo atveju suvokiamas esant tvirtesnio bendradarbiavimo kontekstui ir kaip racionalus Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimas.
42. Teisingumo Teismas nuolat pripažino, kad šis teisės aktų leidėjas turi didelių vertinimo įgaliojimų srityse, kur reikia priimti politinius, ekonominius ir socialinius sprendimus, kai būtina atlikti sudėtingus vertinimus(17).
43. Tokia yra ir intelektinės nuosavybės sritis ir konkrečiai – patentų sritis.
44. Noriu priminti, kad nuo pat patentų teisės derinimo Europoje proceso pradžios Sąjungos teisės aktų leidėjas visada ketino sukurti Sąjungos patentą EPK sistemos ir galiojančio patento pagrindu(18).
45. Sąjungos teisės aktų leidėjas taip pat nenorėjo atimti galimybės remtis šia sistema tvirčiau bendradarbiaujant. Iš tiesų šios sistemos privalumas yra tai, kad ji jau egzistuoja ir jos veikimas pasirodė esąs veiksmingas dėl kokybės ir aukšto techninio bei ekspertizės laipsnio. Be to, jos taisyklės privalomos visoms Sąjungos valstybėms narėms, kurios yra EPK Susitariančiosios valstybės, ir, kaip pažymi Taryba, dėl pasekmių, kurias galėjo lemti EPT sprendimai dėl patentų išdavimo, niekada nebuvo pažeisti valstybių narių konstituciniai principai.
46. Taigi Sprendimo dėl tvirtesnio bendradarbiavimo, dėl kurio, primenu, Ispanijos Karalystė ir Italijos Respublika pateikė du ieškinius dėl panaikinimo, kurie buvo atmesti, 7 konstatuojamoje dalyje, nurodant tikslą, daroma nuoroda į bendrojo patento sukūrimą ir paaiškinama, kad juo būtų užtikrinama vienoda apsauga tvirčiau bendradarbiaujančių valstybių narių teritorijose ir kad jį „[EPT] išduotų visoms toms valstybėms narėms“.
47. Ispanijos Karalystė pati pripažįsta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, įgyvendindamas savo kompetenciją(19), turėjo kelis pasirinkimo variantus, ir nekvestionuoja paties šio teisės aktų leidėjo pasirinkimo. Vis dėlto, jos manymu, „įtraukiant“ į jo reglamentavimą tarptautinę sistemą, kurioje nesilaikoma konstitucinių Sutarčių principų, ginčijamu reglamentu pažeidžiamos pagarbos teisinei valstybei vertybės.
48. Manau, kad toks vertinimas yra klaidingas, atsižvelgiant ir į patį ginčijamo reglamento dalyką.
b) Ginčijamo reglamento dalykas
49. Norėčiau priminti, kad ginčijamo reglamento 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šis reglamentas yra specialus susitarimas, kaip tai suprantama pagal EPK 142 straipsnį(20), pagal kurį „Susitariančiųjų Valstybių grupė, specialiu susitarimu numačiusi, kad toms valstybėms išduotas Europos patentas galioja visoje jų teritorijoje, gali nustatyti, kad visoms toms valstybėms Europos patentą galima išduoti tik kaip bendrą patentą“.
50. Prieš priimdamas ginčijamą reglamentą Sąjungos teisės aktų leidėjas iš tiesų ketino remtis EPT išduodamo Europos patento sistema; vis dėlto ši sistema nebuvo įtraukta į ginčijamą reglamentą. Iš tikrųjų, remiantis pačiu reglamento dalyku, galima nustatyti, kad minėtame reglamente nėra reguliuojamos Europos patento išdavimo ir galiojimo sąlygos ir šiuo tikslu nenumatoma tokia sistema, kuri galėtų būti sukurta EPT sprendimams kontroliuoti, kiek tai susiję su užduotimis, kurios jai pavestos pagal ginčijamo reglamento 9 straipsnio 2 dalį.
51. Be to, reikia konstatuoti, kad jei ginčijamas reglamentas būtų panaikintas, tai neturėtų įtakos Europos patento išdavimo ar galiojimo sąlygoms.
52. Mano nuomone, vienintelis ginčijamo reglamento tikslas – apibrėžti Europos patento, jau išduoto pagal EPK, bendro galiojimo pripažinimo tvarką.
53. Kaip pažymi Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė, Sąjungos teisės aktų leidėjas tik nurodė bendros apsaugos požymius, jos įgyvendinimo sąlygas ir pasekmes. Beje, pati Ispanijos Karalystė tai pripažino ieškinio 20 punkte.
54. Šiuo klausimu remiuosi ginčijamo reglamento tekstu, kuris yra aiškus.
55. Taigi šio reglamento pavadinimo formuluotė nekelia jokių abejonių – šiuo reglamentu „įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą“(21).
56. Be to, ginčijamo reglamento 1 straipsnio „Dalykas“ 1 dalyje pažymima, jog šiuo reglamentu „įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, kuris leidžiamas sprendimu [dėl tvirtesnio bendradarbiavimo]“(22).
57. Šio reglamento 7 konstatuojamoje dalyje taip pat nurodytas momentas, nuo kurio patentas ima bendrai galioti, ir konkrečiai numatyta, kad „bendra patentinė apsauga turėtų būti suteikiama pagal šį reglamentą užtikrinant bendrą Europos patentų galiojimą po išdavimo“(23). Tai iš tikrųjų reiškia, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė ginčijamame reglamente reguliuoti tik etapą po Europos patento išdavimo. Jis ėmėsi veiksmų, kad būtų įgyvendintas tvirtesnis bendradarbiavimas, šiuo konkrečiu bendros apsaugos sukūrimo momentu.
58. Taigi ginčijamu reglamentu sukuriama bendra apsauga įsigalioja tik po to, kai išduotas Europos patentas, ir veiksminga tik tol, kol jis galioja. Todėl šiuo reglamentu tik suteikiama papildoma savybė Europos patentams – bendras galiojimas – nedarant poveikio procedūrai, reglamentuojamai EPK(24), kurios Sąjungos valstybės narės, kaip šios konvencijos šalys, privalo laikytis.
59. Suteikta apsauga reglamentuojama nebe skirtingų valstybių narių nacionalinės teisės aktais pagal EPK 64 straipsnį, o vienodai taikomomis ginčijamo reglamento nuostatomis.
60. Ginčijamame reglamente pateikta BGEP sąvoka, nurodyta jo įsigaliojimo data, juo suteikiamos teisės ir šių teisių apimtis. Jame taip pat įtvirtintos finansinės nuostatos dėl mokesčių, mokėtinų už BGEP, taip pat institucinės nuostatos, susijusios su jo administravimu ir apimančios administracines užduotis, patikėtas EPT, kurios sprendimai šiuo atveju yra vieninteliai, galintys būti kvestionuojamais vertinant ginčijamo reglamento teisėtumą.
61. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui pirmąjį Ispanijos Karalystės ieškinio pagrindą atmesti kaip netinkamą, nes jis neturi jokio poveikio ginčijamo reglamento teisėtumui, kuris negali priklausyti nuo EPT sprendimų dėl Europos patentų išdavimo atitikties Sąjungos teisei.
B – Dėl antrojo ieškinio pagrindo, grindžiamo ginčijamo reglamento neegzistavimu dėl teisinio pagrindo nebuvimo
1. Šalių argumentai
62. Antrajame ieškinio pagrinde Ispanijos Karalystė tvirtina, kad SESV 118 straipsnis nėra tinkamas teisinis pagrindas ginčijamam reglamentui priimti ir kad pastarasis laikytinas neegzistuojančiu.
63. Ji teigia, jog ginčijamas reglamentas neturi jokio materialaus turinio, konkrečiai kalbant, jame nėra numatyti veiksmai, nuo kurių BGEP suteikia apsaugą. Taigi ginčijamo reglamento dalykas ir tikslas neatitinka teisinio pagrindo, kuriuo jis pagrįstas.
64. Ispanijos Karalystės nuomone, nuoroda į dalyvaujančių valstybių narių nacionalinę teisę ginčijamo reglamento 5 straipsnio 3 dalyje neužtikrina vienodos Sąjungos intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių apsaugos ir šiuo reglamentu valstybių narių teisės aktai šiuo tikslu nėra derinami.
65. Parlamentas ir Taryba teigia, jog SESV 118 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas. Šioje nuostatoje, pagal kurią leidžiama patvirtinti priemones, kuriomis įdiegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Sąjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka Sąjungos lygiu, nereikalaujama visiškai suderinti nacionalinės teisės aktų, su sąlyga, kad būtų sukurtas intelektinės ar pramoninės nuosavybės instrumentas, suteikiantis vienodą apsaugą dalyvaujančiose valstybėse narėse.
66. Atsižvelgiant į ginčijamo reglamento dalyką ir turinį, pažymėtina, kad jis tenkina minėtą reikalavimą, nes juo sukuriamas vienodą apsaugą dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje suteikiantis BGEP ir nustatomi požymiai, taip pat apimtis ir pasekmės.
67. Visos įstojusios į bylą šalys pritaria Parlamento ir Tarybos pastaboms, be to, Belgijos Karalystė pažymi, jog Sprendime Ispanija ir Italija / Taryba(25) Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad SESV 118 straipsnis yra tinkamas pagrindas bendram Europos patento galiojimui sukurti.
2. Mano vertinimas
68. Ispanijos Karalystė teigia, kad SESV 118 straipsnis nėra tinkamas teisinis pagrindas ginčijamam reglamentui priimti, nes, jos manymu, šis reglamentas yra jokio turinio neturinti teisės norma, kurios galutinis tikslas – pavesti Sutartimi Sąjungai suteiktus įgaliojimus vykdyti tarptautinei organizacijai, o nuoroda į nacionalinę teisę negali užtikrinti vienodos apsaugos Sąjungoje.
69. Šis vertinimas man nepriimtinas dėl toliau pateikiamų priežasčių.
70. Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią teismo praktiką „Sąjungos teisės akto teisinio pagrindo parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriems gali būti taikoma teisminė kontrolė ir prie kurių, be kita ko, priskirtinas teisės akto tikslas ir turinys“(26).
71. Dėl ginčijamo reglamento tikslo primenu, kad juo siekiama suteikti vienodą apsaugą visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje(27).
72. Tai išreikšta ginčijamo reglamento 3 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, kurioje numatyta, kad „[BGEP] yra bendro pobūdžio [ir kad jis] teikia bendrą apsaugą ir turi tokią pačią galią visose dalyvaujančiose valstybėse narėse“.
73. Ši apsauga turi išties teigiamą poveikį vieningumui, taigi ir integracijai, palyginti su situacija, kurią lemia EPK numatytų taisyklių įgyvendinimas, kai kiekvienoje iš jos Susitariančiųjų valstybių užtikrinama apsauga, kurios apimtį apibrėžia nacionalinė teisė(28).
74. Iš tiesų pagal EPK 64 straipsnio 1 dalį Europos patento pasekmės apibrėžtos „kiekvienos Susitariančios valstybės, kuriai jis yra išduotas“ nacionalinėje teisėje. Taigi Europos patento savininkas privalėjo teikti prašymą įregistruoti jo Europos patentą kiekvienoje EPK Susitariančioje valstybėje, kurioje jis norėjo naudotis tokia apsauga.
75. Tai reiškė, kad dėl to paties pažeidimo, padaryto keliose valstybėse narėse, buvo tiek pat procedūrų ir skirtingų įstatymų, taikomų sprendžiant ginčus, o tai lėmė didelį teisinį nesaugumą.
76. Kiek tai susiję su ginčijamo reglamento turiniu, negaliu pritarti Ispanijos Karalystės nuomonei, jog šis reglamentas yra „tuščias kiautas“, nes jame įtvirtintų nuostatų pakanka ir atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas naudojasi kompetencija, kuria dalijasi su valstybėmis narėmis.
77. Viena vertus, ginčijamo reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant suteikiamas bendras galiojimas, ir pažymėta, kad jis bus suteiktas, tik jei Europos patentas buvo išduotas su vienodomis apibrėžtimis visose dalyvaujančiose valstybėse narėse ir bendras galiojimas buvo įregistruotas bendros patentinės apsaugos registre.
78. Ginčijamo reglamento 4 straipsnyje reglamentuojama BGEP įsigaliojimo data, t. y. diena, kai EPT nuorodą į išduotą Europos patentą paskelbia Europos patentų biuletenyje, kad tą dieną jis neįsigaliotų kaip nacionalinis patentas dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje.
79. Kiek tai susiję su ginčijamo reglamento 5 straipsniu, skirtu vienodai apsaugai, pažymėtina, kad jame nurodyta, kokios yra bendro pobūdžio pasekmės ir kaip užtikrinti vienodą apsaugą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse.
80. Jo 1 dalyje nustatyta, jog BGEP jo savininkui suteikia teisę neleisti jokiai trečiajai šaliai atlikti veiksmų, nuo kurių tas patentas suteikia apsaugą visoje dalyvaujančiųjų valstybių narių teritorijoje, kur taikomas jo bendras galiojimas, atsižvelgiant į taikytinus apribojimus.
81. Jo 2 dalyje numatyta, kad tos teisės taikymo sritis ir jos apribojimai visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, kuriose taikomas to patento bendras galiojimas, yra vienodi.
82. Kita vertus, primenu, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pagal SESV 118 straipsnį suteikiamas tinkamas teisinis pagrindas diegti intelektinės nuosavybės instrumentus ir jame daroma aiški nuoroda į vidaus rinkos kūrimą ir veikimą, o tai yra Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sritis, kaip tai suprantama pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį(29).
83. Kai Sutartys konkrečioje srityje suteikia Sąjungai tokią kompetenciją, kurią ji dalijasi su valstybėmis narėmis, Sąjunga ir valstybės narės gali toje srityje priimti teisiškai privalomus aktus. Tai numatyta SESV 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje priduriama, jog „[v]alstybės narės naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sąjunga nepasinaudojo savo kompetencija“.
84. Be to, SESV 118 straipsnyje numatyta, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas „patvirtina priemones, kuriomis įdiegiami europiniai instrumentai, suteikiantys vienodą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą visoje Sąjungoje, ir kuriomis nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir priežiūros tvarka Sąjungos lygiu“(30).
85. Nereikia pamiršti, kad SESV 118 straipsniu suteikta kompetencija nagrinėjamu atveju naudojamasi įgyvendinant tvirtesnį bendradarbiavimą ir kad Sąjungos teisės aktų leidėjas, naudodamasis didele diskrecija, pasirinko imtis kelių teisės priemonių, kylančių ir iš tarptautinės teisės ir Sąjungos teisės, ir iš nacionalinės teisės, siekdamas įgyvendinti tokį tvirtesnį bendradarbiavimą, ir to Ispanijos Karalystė neginčija.
86. Vadinasi, mano nuomone, Sąjungos teisės aktų leidėjas galėjo daryti nuorodą į nacionalinę teisę ir ginčijamo reglamento 5 straipsnio 3 dalyje, siejamoje su šio reglamento 7 straipsniu, numatyti, kad veiksmai, nuo kurių BGEP suteikia apsaugą, ir taikomi apribojimai yra apibrėžti teisėje, taikomoje BGEP dalyvaujančioje valstybėje narėje, kurios nacionalinė teisė taikoma BGEP kaip nuosavybės objektui.
87. Šiuo klausimu, remiantis ginčijamo reglamento 9 konstatuojamąja dalimi, šią nuostatą galima aiškinti taip, kad „[s]rityse, kuriose netaikomos šis reglamentas, turėtų būti taikomos EPK nuostatos, susitarimas dėl [BPT], taip pat jo nuostatos, kuriomis apibrėžiama [teisės neleisti jokiai trečiajai šaliai atlikti veiksmų, nuo kurių tas patentas suteikia apsaugą] taikymo sritis ir jos apribojimai, bei nacionalinė teisė, įskaitant tarptautinės privatinės teisės normas“.
88. Susitarimo dėl BPT 25–27 straipsniuose apibrėžiami veiksmai, nuo kurių BGEP suteikia apsaugą, ir šio patento pasekmių apribojimai. Dalyvaujančios valstybės narės turės perkelti į savo nacionalinę teisę šių straipsnių nuostatas.
89. Be to, pagal SESV 118 straipsnį, įtvirtintą SESV VII antraštinės dalies 3 skyriuje „Teisės aktų suderinimas“, nebūtina, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas visiškai suderintų visus intelektinės nuosavybės teisės aspektus ir įtvirtintų baigtinį su jos veikimu ar turiniu susijusių taisyklių sąrašą. Pati Ispanijos Karalystė tai pripažino dublike(31).
90. Taigi, mano nuomone, pagal SESV 118 formuluotę nėra draudžiama, kad Sąjungos teisės akte, kuriuo įdiegiamas instrumentas, būtų daroma nuoroda į nacionalinę teisę, jei toks aktas užtikrina, kad instrumentas suteikia vienodą apsaugą dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje.
91. Ispanijos Karalystė šiuo atveju taip pat abejoja, ar tokia apsauga užtikrinama.
92. Tačiau jei Sąjungos teisės aktų leidėjas daro nuorodą į nacionalinę teisę, tai nereiškia, jog SESV 118 straipsnyje numatyta vienoda apsauga nebus užtikrinta.
93. Iš ginčijamo reglamento 5 straipsnio 3 dalies, aiškinamos kartu su šio reglamento 7 straipsniu ir 9 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad veiksmai, nuo kurių BGEP suteikia apsaugą, bus apibrėžti vienoje nacionalinėje teisėje. Kitaip tariant, kiekvienam BGEP bus taikoma vienos valstybės narės nacionalinė teisė ir ši teisė bus taikoma visų dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje.
94. Darant nuorodą į kiekvienu atveju taikytiną nacionalinę teisę, ginčijamu reglamentu užtikrinama vienoda apsauga, nes ši nuoroda taip pat apims visus tarptautinius susitarimus, prie kurių, kaip Susitariančiosios šalys, yra prisijungusios valstybės narės, įskaitant Susitarimą dėl BPT, kurį valstybės narės privalo ratifikuoti pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatytą lojalaus bendradarbiavimo principą(32).
95. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui antrąjį Ispanijos Karalystės ieškinio pagrindą atmesti kaip nepagrįstą.
C – Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo piktnaudžiavimu įgaliojimais
1. Šalių argumentai
96. Ispanijos Karalystė tvirtina, jog Parlamentas ir Taryba piktnaudžiavo įgaliojimais, nes ginčijamu reglamentu pažeidžiamas ESS 20 straipsnio 1 dalyje numatytas tvirtesnio bendradarbiavimo tikslas. Kadangi BGEP pasekmės numatytos Susitarime dėl BPT, ginčijamu reglamentu tik siekiama parodyti, jog nustatomi Sąjungos sąvoka ir reguliavimas, nors iš tikrųjų išvengiama Sąjungos teisės ir jai būdingos kontrolės. Priešingai, nei tvirtina Parlamentas, Teisingumo Teismas šio klausimo nenagrinėjo Sprendime Ispanija ir Italija / Taryba(33).
97. Parlamentas ir Taryba daro išvadą, kad šį ieškinio pagrindą reikia atmesti.
98. Parlamentas pažymi, jog minėtame sprendime Teisingumo Teismas atmetė kaltinimus dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais kuriant bendrą patentinę apsaugą. Taryba priduria, kad ginčijamas reglamentas ir BGEP sukūrimas prisideda prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, nes Europos patento savininkas, norėdamas gauti apsaugą 25 dalyvaujančiose valstybėse narėse, turėtų, jei šis patentas nebūtų bendro galiojimo, jį atskirai patvirtinti kiekvienoje iš 25 valstybių narių, be to, toks patentas turėtų būti patvirtintas ir ginčo atveju ginamas atskirai kiekvienoje iš 25 dalyvaujančių valstybių narių.
99. Įstojusios į bylą šalys pritaria Parlamento ir Tarybos argumentams.
2. Mano vertinimas
100. Trečiajame ieškinio pagrinde Ispanijos Karalystė teigia, jog ginčijamas reglamentas priimtas piktnaudžiaujant įgaliojimais, nes tvirtesnis bendradarbiavimas naudojamas kitais nei Sutarčių jam priskirti tikslais.
101. Jos nuomone, ginčijamas reglamentas yra „tuščias kiautas“ ir neužtikrina vienodos apsaugos, kurios siekiama Sprendimu dėl tvirtesnio bendradarbiavimo.
102. Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, teisės aktas laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais tik tada, jei remiantis objektyviais, tinkamais ir suderinamais įrodymais paaiškėja, kad jis priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų nei nurodytieji tikslų arba norint išvengti Sutartyse specialiai numatytos konkrečiu atveju taikytinos procedūros(34).
103. Ispanijos Karalystė tvirtina, kad šis ieškinio pagrindas susijęs su tvirtesniu bendradarbiavimu, o ne su pačiu ginčijamu reglamentu – antrojo ieškinio pagrindo dalyku; vis dėlto jis paremtas tuo pačiu argumentu, pagal kurį ginčijamo reglamento turinys yra tuščias, t. y. jame nėra jokio vienodą apsaugą užtikrinančio teisinio reglamentavimo.
104. Tačiau šis argumentas buvo atmestas nagrinėjant antrąjį ieškinio pagrindą, taigi duomenys, kuriais remiasi Ispanijos Karalystė, nėra reikšmingi. Todėl, mano nuomone, trečiasis ieškinio pagrindas atmestinas kaip nepagrįstas.
D – Dėl ketvirtojo ir penktojo ieškinio pagrindų, grindžiamų SESV 291 straipsnio 2 dalies ir Sprendime „Meroni / Haute Autorité“ nurodytų principų pažeidimu
1. Šalių argumentai
105. Ketvirtajame ieškinio pagrinde Ispanijos Karalystė ginčija pagal ginčijamo reglamento 9 straipsnio 2 dalį dalyvaujančioms valstybėms narėms, veikiančioms atrankos komitete, suteiktus įgaliojimus nustatyti patento pratęsimo mokesčių lygį ir paskirstytiną jų dalį. Suteikiant tokius įgyvendinimo įgaliojimus dalyvaujančioms valstybėms narėms, pirmiausia pažeidžiama SESV 291 straipsnio 2 dalis ir papildomai, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad ši nuostata nebuvo pažeista, – Teisingumo Teismo Sprendime Meroni / Haute Autorité(35) nurodyti su įgaliojimų perdavimu susiję principai.
106. Parlamentas teigia, jog tam tikrų įgaliojimų suteikimas agentūroms visada buvo Sutarties taisyklių Sąjungos teisės taikymo srityje išimtis, kuri tam tikromis sąlygomis teisiniu požiūriu yra galima. Be to, jis kelia klausimą dėl minėto sprendimo svarbos tuo atveju, kai įgaliojimai suteikiami tokiam tarptautiniam organui, koks yra atrankos komitetas.
107. Taryba mano, kad pagal SESV 291 straipsnio 1 dalį, kai Sąjungos institucijos priima teisiškai privalomus aktus, atsakomybė už tinkamų įgyvendinimo priemonių priėmimą tenka valstybėms narėms. Tik tuo atveju, kai minėti aktai turi būti taikomi vienodomis sąlygomis, pagal šio straipsnio 2 dalį įgyvendinimo priemones priima Komisija arba prireikus Taryba. Šiuo klausimu Ispanijos Karalystė neįrodo, kodėl patento pratęsimo mokesčių lygis ir paskirstytina jų dalis turi būti nustatyta vienodai visoje Sąjungoje. Vadinasi, Sprendimas Meroni / Haute Autorité(36) nagrinėjamu atveju nėra svarbus.
108. Bet kuriuo atveju Parlamentas ir Taryba mano, jog minėtame sprendime nustatytos sąlygos yra tenkinamos, be to, Parlamentas patikslina, kad ši teismo praktika turi būti nagrinėjama atsižvelgiant į SESV 118 straipsnį, kuriame reikalaujama nustatyti „centralizuotas“ BGEP tvarkas.
109. Įstojusios į bylą šalys pritaria Parlamento ir Tarybos pastaboms. Kai kurios iš jų mano, jog minėtame sprendime nurodyti principai netaikytini. Kad ir kaip būtų, jų laikomasi.
110. Penktajame ieškinio pagrinde Ispanijos Karalystė teigia, kad ginčijamo reglamento 9 straipsnio 1 dalis, pagal kurią tam tikros administracinės užduotys patikimos EPT, pažeidžia Sprendime Meroni / Haute Autorité(37) nurodytus principus. Tai yra ne valstybių narių, o Sąjungos kompetencija.
111. Parlamentas ir Taryba tvirtina, kad ši teismo praktika netaikytina.
112. Įstojusios į bylą šalys pritaria Parlamento ir Tarybos pastaboms.
2. Mano vertinimas
113. Įvairios šalys neginčija to, kad pagal ginčijamo reglamento 9 straipsnio 2 dalį Susitariančiosios valstybės narės, veikiančios atrankos komitete, kurį jos įsteigia, turi užtikrinti, kad būtų nustatytas patento pratęsimo mokesčių lygis ir paskirstytina jų dalis.
114. Vis dėlto Ispanijos Karalystė teigia, kad vienodos įgyvendinimo sąlygos nagrinėjimo atveju buvo būtinos, todėl pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį įgyvendinimo įgaliojimai turėjo būti suteikti Komisijai arba konkrečiais atvejais – Tarybai, ir kad dėl šių priežasčių ši nuostata buvo pažeista.
115. Negaliu sutikti su tokiu vertinimu.
116. Iš tiesų Ispanijos Karalystė remiasi nuostata, kuri, mano nuomone, šioje byloje netaikytina.
117. Pagal SESV 291 straipsnio 2 dalį, „kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, tie aktai suteikia įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai arba tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais ir [ESS] 24 bei 26 straipsniuose numatytais atvejais – Tarybai“.
118. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, SESV 291 straipsnyje nepateikiama jokia įgyvendinimo akto sąvoka, o jo 2 dalyje tik nurodoma, jog būtina, kad Komisija arba tam tikrais konkrečiais atvejais Taryba priimtų tokį aktą, kad būtų garantuota, jog teisiškai privalomas Sąjungos aktas Sąjungoje bus įgyvendinamas vienodomis sąlygomis(38).
119. Teisingumo Teismas pažymėjo, jog iš SESV 291 straipsnio 2 dalies taip pat matyti, kad tik tada, „kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, tie aktai suteikia įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai arba tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais ir [ESS] 24 bei 26 straipsniuose numatytais atvejais – Tarybai“(39).
120. Teisingumo Teismas pridūrė, kad įgyvendinimo aktas turėtų nustatyti pagal teisėkūros procedūrą priimto akto turinį, siekiant užtikrinti vienodas jo įgyvendinimo sąlygas visose valstybėse narėse“(40).
121. Tačiau nagrinėjamu atveju manau, kad ginčijamo reglamento 9 straipsnio 2 dalyje dalyvaujančioms valstybėms narėms suteiktų įgaliojimų įgyvendinimą apima Sąjungos teisės aktų leidėjo įtvirtinta ir apibrėžta normų sistema, kurios nereikia įgyvendinti vienodomis sąlygomis visose valstybėse narėse.
122. Iš tiesų Sąjungos teisės aktų leidėjas ginčijamo reglamento 11 straipsnyje visų pirma apibrėžia BGEP pratęsimo mokesčius, kaip mokėtinus už visus metus, praėjusius po metų, kuriais Europos patentų biuletenyje paskelbiama nuoroda į bendro galiojimo Europos patento išdavimą, ir BGEP galiojimą susieja su šių mokesčių sumokėjimu.
123. Vėliau ginčijamo reglamento 12 straipsnyje Sąjungos teisės aktų leidėjas nurodo šių mokesčių lygį: šie mokesčiai turi didėti visą bendros patentinės apsaugos laikotarpį, jie turi būti pakankami visoms Europos patento išdavimo ir bendros patentinės apsaugos administravimo išlaidoms padengti ir kad būtų užtikrintas subalansuotas Europos patentų organizacijos biudžetas. Be to, nustatant šį lygį, reikia atsižvelgti, be kita ko, į įvairius parametrus, susijusius su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis. Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas išvardija tikslus, kurių siekiama tokiu atsižvelgimu: sudaryti geresnes sąlygas Europos verslui diegti inovacijas, taip pat paskatinti jo konkurencingumą; atsižvelgti į rinkos, kurioje taikomas patentas, dydį ir užtikrinti, kad jis būtų panašus į vidutinio Europos patento, kuris įsigalioja dalyvaujančiose valstybėse narėse tuo metu, kai patentų pratęsimo mokesčių lygis nustatomas pirmą kartą, pratęsimo mokesčių lygį.
124. Galiausiai ginčijamo reglamento 13 straipsnyje išvardijami sąžiningi, teisingi ir tinkami kriterijai, kuriais remiantis nustatoma dalyvaujančioms valstybėms narėms paskirstytina patento pratęsimo mokesčių dalis.
125. Be to, ginčijamo reglamento 9 straipsnio 2 dalis yra aiškiai suformuluota, valstybėms narėms suteikiant įgaliojimus užtikrinti, kad „pagal šio reglamento 12 straipsnį“(41) būtų nustatytas patento pratęsimo mokesčių lygis, o „pagal šio reglamento 13 straipsnį“ (42) – paskirstytina patento pratęsimo mokesčių dalis.
126. Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas dalyvaujančioms valstybėms narėms šiuo klausimu nepalieka jokios vertinimo diskrecijos.
127. Maža to, reglamentas taikomas visuotinai, jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Ši SESV 288 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtinta nuostata taip pat numatyta ginčijamo reglamento pabaigoje ir yra aiškiai skirta dalyvaujančioms valstybėms narėms.
128. Manau, kad ginčijamo reglamento 9 straipsnio 2 dalis patenka į SESV 291 straipsnio 1 dalies, pagal kurią valstybės narės imasi visų nacionalinės teisės priemonių, būtinų įgyvendinti teisiškai privalomus Sąjungos aktus, taikymo sritį.
129. Mano nuomone, to nepaneigia aplinkybė, jog dalyvaujančios valstybės narės, kaip EPK Susitariančiosios šalys, užtikrina, kad pagal šio reglamento 12 straipsnį būtų nustatytas patento pratęsimo mokesčių lygis, o pagal šio reglamento 13 straipsnį – jų paskirstytina dalis.
130. Vis dėlto šis statusas nepašalina valstybių narių pareigos imtis bet kurių reikiamų bendrų ar specialių priemonių, kad užtikrintų pagal Sutartis ar Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą(43).
131. Kaip nurodyta ginčijamo reglamento 9 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje, „[d]alyvaujančios valstybės narės, vykdydamos pagal EPK prisiimtus tarptautiniu įsipareigojimus, užtikrina, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir tuo tikslu bendradarbiauja“(44).
132. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nebūtina nagrinėti argumentų, susijusių su Sprendime Meroni / Haute Autorité(45) suformuota teismo praktika, kuri šiuo atveju netaikytina, lygiai kaip ir ta, kuri suformuota Sprendime Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba(46), kuriame patikslinti pirmajame sprendime nurodyti principai.
133. Šioje teismo praktikoje tik nustatyta, kad Sąjungos institucija gali perduoti dalį savo įgaliojimų Sąjungos organui ar įstaigai arba ne Sąjungos organui ir kad Sąjungos teisės aktų leidėjas gali pavesti Sąjungos organui ar įstaigai arba ne Sąjungos organui priimti įgyvendinimo priemones, užuot šiuos įgaliojimus suteikęs Komisijai arba Tarybai.
134. Iš tiesų byloje, kurioje priimtas Sprendimas Meroni / Haute Autorité(47), Vyriausioji valdyba suteikė savo pagal Sutartis turėtus įgaliojimus privatinės teisės įstaigoms, o byloje, kurioje priimtas Sprendimas Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba(48), Sąjungos teisės aktų leidėjas buvo numatęs, kad įsteigta Sąjungos įstaiga veiks nagrinėjamu reglamentu jai suteiktų įgaliojimų srityje ir visų Sąjungos teisiškai privalomų aktų, kuriais šiai įstaigai pavedamos užduotys, taikymo srityje.
135. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ketvirtasis ieškinio pagrindas, kiek jis grindžiamas SESV 291 straipsnio 2 dalies pažeidimu, atmestinas kaip nepagrįstas.
136. Dėl penktojo ieškinio pagrindo, kuriuo keliamas klausimas, ar, patikint kai kurias administracines užduotis EPT, tenkinamos sąlygos, nurodytos Sprendime Meroni / Haute Autorité(49) suformuotoje teismo praktikoje dėl įgaliojimų perdavimo ne Sąjungos organams, pažymėtina, jog šioje byloje ne Sąjungos teisės aktų leidėjas, o dalyvaujančios valstybės narės patiki administracines užduotis tarptautinės teisės subjektui – EPT.
137. Noriu priminti, kad ginčijamas reglamentas yra specialus susitarimas, kaip tai suprantama pagal EPK 142 straipsnį, ir kad remdamosi EPK 143 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Susitariančiųjų valstybių grupė gali patikėti papildomas užduotis EPT, dalyvaujančios valstybės narės pavedė EPT vykdyti ginčijamo reglamento 9 straipsnio 1 dalyje išvardytas administracines užduotis.
138. Tokiu atveju Sprendime Meroni / Haute Autorité(50) suformuotos teismo praktikos taikymui taip pat negalima pritarti.
139. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad penktasis ieškinio pagrindas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
E – Dėl šeštojo ir septintojo ieškinio pagrindų, grindžiamų Sąjungos teisės autonomiškumo ir vieningumo principų pažeidimu
1. Šalių argumentai
140. Pateikdama šeštąjį ieškinio pagrindą, Ispanijos Karalystė teigia, jog tam, kad būtų išsaugotas Sąjungos teisės sistemos autonomiškumas, Sąjungos ir jos institucijų kompetencija negali būti iškreipta jokios tarptautinės sutarties. Tačiau taip yra nagrinėjamu atveju, nes ginčijamo reglamento 18 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. arba nuo Susitarimo dėl BPT įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė. Be to, ginčijamame reglamente numatyta konkreti BGEP teisminė sistema, kuri įtvirtinta ne šiame reglamente, o Susitarime dėl BPT. Ispanijos Karalystė teigia, kad šio susitarimo turiniu pažeidžiama Sąjungos kompetencija ir kad šiuo susitarimu trečiosioms šalims suteikiama teisė vienašališkai apibrėžti ginčijamo reglamento taikymą.
141. Parlamentas pažymi, jog ginčijamo reglamento ir Susitarimo dėl BPT ryšys yra esminė sąlyga bendros patentinės apsaugos sistemai veikti bendrojo patento pagrindu ir jis nepažeidžia Sąjungos teisės. Susitarimas dėl BPT atitinka dvi esmines sąlygas, kurios turi būti tenkinamos, kad nebūtų pažeista Sąjungos teisės sistemos autonomija, nes, viena vertus, Sąjungos ir jos institucijų kompetencijos pobūdis nėra iškraipomas ir, kita vertus, šiuo susitarimu nereikalaujama, kad Sąjunga ir jos institucijos, įgyvendindamos savo vidinę kompetenciją, konkrečiai aiškintų minėtame susitarime įtvirtintas Sąjungos teisės nuostatas.
142. Be to, įsteigiant BPT, nepažeidžiama jokia Sąjungos kompetencija. Visų pirma kompetencija įsteigti bendrą patentų teismą ir nustatyti jo jurisdikcijos apimtį visada patenka į valstybių narių kompetencijos sritį ir nėra suteikta išimtinai Sąjungai. Be to, ginčijamame reglamente aiškiai reikalaujama, kad valstybės narės BPT suteiktų išimtinę jurisdikciją. Pagal SESV 118 straipsniu pagrįstą ginčijamą reglamentą valstybėms narėms aiškiai leidžiama patentų srityje priimti nuostatas, kuriomis nukrypstama nuo Reglamento „Briuselis I“. Sąjungos teisės aktų leidėjas reikalauja, kad Susitarimas dėl BPT įsigaliotų po to, kai Sąjungos teisės aktų leidėjas padarys reikiamus Reglamento „Briuselis I“ pakeitimus, kiek tai susiję su šio reglamento ir Susitarimo dėl BPT ryšiu. Galiausiai keliose SESV nuostatose numatyta, kad Sąjungos antrinės teisės aktas įsigalioja po to, kai jį patvirtina valstybės narės.
143. Taryba tvirtina, kad šiam pagrindui pagrįsti pateikti argumentai nepriimtini, nes nukreipti prieš Susitarimą dėl BPT. Kad ir kaip būtų, ji pažymi, kad politinis Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimas buvo susieti BGEP su atskiros teisminės institucijos – BPT, kuris užtikrintų teismo praktikos nuoseklumą ir teisinį saugumą, veikimu. Nėra jokių teisinių kliūčių, kad būtų sukurtas BGEP ir BPT ryšys, numatytas ginčijamo reglamento 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse. Beje, teisėkūros praktikoje yra keli pavydžiai, kai Sąjungos teisės akto taikymas priklausė nuo išorinių, su šiuo aktu nesusijusių, veiksnių.
144. Įstojusios į bylą šalys pritaria Parlamento ir Tarybos pozicijai.
145. Septintajame ieškinio pagrinde Ispanijos Karalystė tvirtina, kad pagal ginčijamo reglamento 18 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą valstybės narės gali vienašališkai nuspręsti, ar šis reglamentas joms bus taikomas. Taigi, jei valstybė narė nuspręstų neratifikuoti Susitarimo dėl BPT, ginčijamas reglamentas jai nebūtų taikomas ir BPT neįgytų išimtinės jurisdikcijos nagrinėti bylas dėl BGEP jos teritorijoje, todėl BGEP šioje valstybėje narėje bendrai negaliotų. Taip būtų pažeisti Sąjungos teisės autonomijos ir vieningumo principai.
146. Parlamentas teigia, kad valstybės narės atsisakymas ratifikuoti Susitarimą dėl BPT, kuris iš tikrųjų lemtų ginčijamo reglamento netaikymą jos teritorijoje, reikštų įsipareigojimų neįvykdymą pagal ESS 4 straipsnio 3 dalį. Net darant prielaidą, kad kiltų rizika dėl vieningo ginčijamo reglamento taikymo, tokia rizika būtų pateisinama, atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą ir laikytis teisinio saugumo principo.
147. Taryba primena, jog pagal ginčijamo reglamento 18 straipsnio 2 dalį tik leidžiama nukrypti nuo šio reglamento 3 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 4 straipsnio 1 dalies, kad Europos patentas bendrai galiotų tik tose valstybėse narėse, kurios ratifikavo Susitarimą dėl BTP, taikant kitas minėto reglamento nuostatas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į ginčijamo reglamento ir Susitarimo dėl BPT ryšio svarbą, konstatuotina, kad kalbama apie papildomą garantiją, kad šis ryšys veiktų optimaliai. Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad suteikti Sąjungos teisės akto taikymo išimtį teisiniu požiūriu galima, tik jei nukrypti leidžianti priemonė yra objektyviai pagrįsta ir ribojama laiko atžvilgiu. Taip yra nagrinėjamu atveju.
148. Įstojusios į bylą šalys pritaria Parlamento ir Tarybos pozicijai.
2. Mano vertinimas
149. Ispanijos Karalystės pateiktus šeštąjį ir septintąjį ieškinio pagrindus nagrinėsiu kartu, nes jie abu susiję su ginčijamo reglamento ir Susitarimo dėl BPT ryšiu.
150. Pirmiausia nagrinėsiu pirmąją ir antrąją šeštojo ieškinio pagrindo dalis, paskui – paskutinę šeštojo ieškinio pagrindo dalį ir septintąjį ieškinio pagrindą.
151. Visų pirma norėčiau pažymėti, jog Ispanijos Karalystė neginčija to, kad galėtų būti įsteigta atskira teismų sistema. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas Nuomonėje 1/09(51) priminė, kad SESV 262 straipsnyje numatyta „galimybė“ išplėsti Sąjungos teismų jurisdikciją ginčams, susijusiems su Sąjungos teisės aktų, kuriais sukuriamos Europos intelektinės nuosavybės teisės, taikymu, todėl juo neįsteigiamas Teisingumo Teismo monopolis atitinkamoje srityje ir nelemiamas teismų sistemos, kuri gali būti sukurta privačių asmenų ginčams dėl intelektinės nuosavybės teisių, pasirinkimas(52).
a) Pirmoji ir antroji šeštojo ieškinio pagrindo dalys
152. Pirmojoje šeštojo ieškinio pagrindo dalyje Ispanijos Karalystė laikosi nuomonės, kad nėra esminio skirtumo tarp Susitarimo dėl BPT ir susitarimo projekto, kuriuo įsteigiamas teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti ginčus dėl Europos ir Bendrijos patentų, kurį Teisingumo Teismas pripažino nesuderinamu su Sutarties nuostatomis(53).
153. Šios valstybės narės manymu, pirma, BPT nėra Sąjungos institucinės ar teisminės sistemos dalis ir, antra, Susitarime dėl BPT nėra nustatytos Sąjungos teisės laikymosi garantijos. Tiesioginio priskyrimo kiekvienai Susitariančiajai valstybei narei atskirai ir visoms Susitariančiosioms valstybėms narėms bendrai, be kita ko, SESV 258–260 straipsnių tikslais, numatyto Susitarimo dėl BPT 23 straipsnyje, net darant prielaidą, kad jis būtų suderinamas su Sutartimis, šiuo požiūriu nepakaktų.
154. Kiek tai susiję su antra šeštojo ieškinio pagrindo dalimi, Ispanijos Karalystė siekia įrodyti, kad valstybės narės negali ratifikuoti Susitarimo dėl BPT nepažeisdamos įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę.
155. Ji tvirtina, kad Susitarimą dėl BPT turėjo sudaryti Sąjunga pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį, nes jis daro poveikį bendroms taisyklėms, visų pirma – įtvirtintoms Reglamente „Briuselis I“. Priimdama šį reglamentą Sąjunga įgijo išimtinę kompetenciją į jo taikymo sritį patenkančiais klausimais(54).
156. Šiuo tikslu Ispanijos Karalystė nagrinėjo Susitarimo dėl BPT turinį ir teisės normas dėl jurisdikcijos, susijusias su BPT jurisdikcijai priskirtais ieškiniais, ir padarė išvadą, kad valstybės narės, kurios yra Susitarimo dėl BPT Susitariančiosios šalys, įgyvendino kompetenciją, kuri joms nebepriklausė, todėl buvo pažeistas Sąjungos teisės autonomiškumo principas.
157. Šios dvi šeštojo ieškinio pagrindo dalys yra neaiškios tuo požiūriu, kad sunku nustatyti, kurį teisės aktą Ispanijos Karalystė iš tikrųjų kvestionuoja, nes ji Teisingumo Teismo klausia, ar ginčijamo reglamento 18 straipsnio 2 dalis, kurioje šio reglamento taikymas susiejamas su Susitarimo dėl BPT įsigaliojimu, iškreipia Sąjungos ir jos institucijų kompetenciją.
158. Pritariu įvairių bylos šalių nuomonei, kad atrodo, jog Ispanijos Karalystė remdamasi šiomis dalimis iš tikrųjų siekia užginčyti Susitarimo dėl BPT teisėtumą Sąjungos teisės požiūriu ir įrodyti, kad šiuo susitarimu nesilaikoma Nuomonės 1/09(55).
159. Šiuo atveju kyla klausimas, ar Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso atlikti Susitarimo dėl BPT, kuriuo Ispanijos Karalystė remiasi ieškinyje dėl ginčijamo reglamento panaikinimo, turinio kontrolę, atsižvelgiant į ryšį, kuris sieja šiuos du teisės aktus esant tvirtesnio bendradarbiavimo įgyvendinimo kontekstui.
160. Mano nuomone, į šį klausimą reikia atsakyti neigiamai.
161. Žinoma, Ispanijos Karalystė negalėjo pasinaudoti SESV 218 straipsnio 11 dalyje numatyta nuomonės pateikimo procedūra, kiek tai susiję su numatytu sudaryti Susitarimu dėl BPT. Iš tiesų ši procedūra tokiam valstybių narių susitarimui negalėjo būti taikoma, nes Teisingumo Teismas gali pateikti nuomonę tik dėl to, ar numatomas sudaryti susitarimas, kurio šalis yra Sąjunga, suderinamas su Sutartimis.
162. Be to, Ispanijos Karalystė negali tiesiogiai prašyti, kad Sąjungos teismas panaikintų Susitarimą dėl BPT pagal 263 straipsnio pirmą pastraipą, kurioje nustatyta, kad Teisingumo Teismas „prižiūri teisėkūros procedūra priimtų teisės aktų, Tarybos, Komisijos ir Europos Centrinio Banko priimtų teisės aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, ir Europos Parlamento bei Europos Vadovų Tarybos aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą. Jis taip pat prižiūri Sąjungos įstaigų ar organų aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą“.
163. Iš tiesų Susitarimas dėl BPT nepriskirtinas prie jokios SESV numatytų teisės aktų kategorijos. Jis yra tarpvyriausybinis susitarimas, dėl kurio derėjosi ir kurį pasirašė tik kai kurios valstybės narės pagal tarptautinę teisę.
164. Be to, mano nuomone, ginčijamo reglamento ir Susitarimo dėl BPT ryšys negali pagrįsti Ispanijos Karalystės argumento, pagal kurį, vertinant ginčijamą reglamentą, reikia nagrinėti Susitarimo dėl BPT turinį.
165. Argumentai, kuriais Ispanijos Karalystė rėmėsi dublike siekdama įrodyti, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso atlikti Susitarimo dėl BPT turinio kontrolę, negali paneigti mano atsakymo.
166. Iš tiesų Ispanijos Karalystė remiasi Teisingumo Teismo praktika, kuri, mano nuomone, šios bylos aplinkybėmis negali būti taikoma.
167. Taigi byloje, kurioje priimtas Sprendimas Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija(56), teisėtumo kontrolė, kurią turi užtikrinti Sąjungos teismas, buvo taikoma Sąjungos aktui, kuriuo siekta įgyvendinti atitinkamą tarptautinį susitarimą, t. y. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, o ne patį susitarimą.
168. Teisingumo Teismas rėmėsi savo praktika – jis jau yra panaikinęs Tarybos sprendimą, kuriuo patvirtintas tarptautinis susitarimas, kai išnagrinėjo šio sprendimo vidinį teisėtumą atitinkamo susitarimo atžvilgiu(57).
169. Tačiau šios bylos aplinkybės yra visiškai kitokios, nes ginčijamu reglamentu tarptautinis susitarimas nėra nei patvirtinamas, nei įgyvendinamas; juo siekiama įgyvendinti tvirtesnį bendradarbiavimą kuriant bendrą patentinę apsaugą.
170. Be to, reikia konstatuoti, kad jei ginčijamas reglamentas būtų panaikintas, tai nepaneigtų Susitarimo dėl BPT galiojimo.
171. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad pirmoji ir antroji šeštojo ieškinio pagrindo dalys turi būti pripažintos nepriimtinomis.
b) Paskutinė šeštojo ieškinio pagrindo dalis ir septintasis ieškinio pagrindas
172. Kiek tai susiję su paskutine šeštojo pagrindo dalimi, Ispanijos Karalystė teigia, jog iš ginčijamo reglamento 18 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos matyti, kad šio reglamento taikymas visiškai priklauso nuo Susitarimo dėl BPT įsigaliojimo. Vadinasi, kompetencijos, kurią Sąjunga įgyvendina ginčijamu reglamentu, veiksmingumas priklauso nuo valstybių narių, kurios yra Susitarimo dėl BPT Susitariančiosios šalys, valios.
173. Kiek tai susiję su septintuoju ieškinio pagrindu, Ispanijos Karalystė reiškia kaltinimą dėl to, kad pagal ginčijamo reglamento 18 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi galią vienašališkai nuspręsti, ar šis reglamentas joms bus taikomas.
174. Negaliu pritarti Ispanijos Karalystės atliktai analizei.
175. Sąjungos teisės aktų leidėjas nurodė, kad BGEP atžvilgiu jurisdikcija turėtų būti nustatyta ir reglamentuojama dokumentu, kuriame būtų išdėstyta bendra patentų ginčų nagrinėjimo sistema Europos patentams ir BGEP(58).
176. Jis pridūrė, kad toks nustatymas yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą BGEP veikimą, teismo praktikos nuoseklumą, taigi ir teisinį saugumą(59).
177. Ginčijamu reglamentu siekiama užtikrinti šį tinkamą veikimą. Iš tikrųjų šiems principams prieštarautų tai, jei ginčijamas reglamentas būtų taikomas neįsteigus BPT.
178. Negaliu sutikti su Ispanijos Karalyste, teigiančia, kad valstybės narės sprendžia dėl ginčijamo reglamento įsigaliojimo.
179. Mano nuomone, taikant ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą, dalyvaujančios valstybės narės turi pareigą imtis visų priemonių, leidžiančių įgyvendinti tvirtesnį bendradarbiavimą, įskaitant Susitarimo dėl BPT ratifikavimą, nes toks ratifikavimas yra būtina tokio įgyvendinimo sąlyga. Iš tiesų pagal šią nuostatą reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi bet kurių reikiamų bendrų ar specialių priemonių, kad užtikrintų pagal Sutartis ar Sąjungos institucijų aktus atsirandančių pareigų vykdymą.
180. Dalyvaujančios valstybės narės, neratifikuodamos Susitarimo dėl BPT, pažeistų lojalaus bendradarbiavimo principą, nes trukdytų įgyvendinti Sąjungos derinimo ir vienodinimo tikslus(60).
181. Dėl šios priežasties Sąjungos teisės aktų leidėjas ginčijamo reglamento 25 konstatuojamoje dalyje nurodė, jog „labai svarbu, kad dalyvaujančios valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinių konstitucinių ir parlamentinių procedūrų, ratifikuotų susitarimą dėl [BPT] ir imtųsi būtinų veiksmų, kad tas teismas kuo greičiau pradėtų veikti“(61).
182. Šioje 25 konstatuojamoje dalyje paaiškinama, kodėl Sąjungos teisės aktų leidėjas ginčijamo reglamento 18 straipsnio 2 dalyje šio reglamento taikymą susieja su Susitarimo dėl BPT įsigaliojimo diena, jeigu ji yra vėlesnė nei 2014 m. sausio 1 d.
183. Pripažinus, kad kai kurie nacionaliniai teismai galėtų išsaugoti jurisdikciją kai kuriose dalyvaujančiose valstybėse narėse, kuriose pripažįstamas Europos patento bendras galiojimas, būtų pažeisti šie Sąjungos suderinimo ir vienodinimo tikslai, kuriuos siekiama įgyvendinti Europos patentų bendru galiojimu.
184. Ginčijamo reglamento ir Susitarimo dėl BPT ryšys yra toks, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų elgęsis nenuosekliai, jei, siekdamas teisinio saugumo, nebūtų susiejęs ginčijamo reglamento taikymo su šio susitarimo įsigaliojimu.
185. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui atmesti paskutinę šeštojo ieškinio pagrindo dalį ir septintąjį ieškinio pagrindą kaip nepagrįstus.
F – Dėl papildomo prašymo panaikinti ginčijamą reglamentą iš dalies
1. Šalių argumentai
186. Parlamentas, Taryba, Vokietijos Federacinė Respublika ir Vengrija laikosi nuomonės, kad negalima patenkinti papildomai pateikto prašymo panaikinti ginčijamą reglamentą iš dalies, nes prašomos panaikinti nuostatos yra esminė šiame reglamente įtvirtintų teisės normų dalis, todėl jos negali būti atskirtos nuo šio reglamento, nepakeičiant jo esmės.
187. Ispanijos Karalystė tvirtina, jog ginčijamo reglamento 9 straipsnį galima nesunkiai atskirti nuo likusių šio reglamento nuostatų(62). Dėl šio reglamento 18 straipsnio 2 dalies ji mano, kad, atsižvelgiant į SESV 297 straipsnio 1 dalies paskutinę pastraipą(63), nebūtina ginčijamame reglamente įtvirtinti nuostatos dėl jo taikymo.
2. Mano vertinimas
188. Primenu, jog pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Sąjungos teisės aktą galima panaikinti iš dalies, tik jei prašomos panaikinti nuostatos gali būti atskirtos nuo likusios teisės akto dalies. Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė, kad šis atskiriamumo reikalavimas netenkinamas, jei dalinis teisės akto panaikinimas keičia jo esmę(64).
189. Nagrinėjamu atveju primintina, kad ginčijamo reglamento tikslas – sukurti bendrą patentinę apsaugą. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė teisės normas.
190. Šiuo klausimu ginčijamo reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Europos patentas, išduotas su vienodomis apibrėžtimis visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, bendrai galioja dalyvaujančiose valstybėse narėse, su sąlyga, kad jo bendras galiojimas įregistruotas bendros patentinės apsaugos registre“(65).
191. Pagal šią sąlygą reikalaujama, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas atsižvelgtų į tam tikras administracines priemones, taikomas prieš tokį įregistravimą ir po jo, kuriomis užtikrinamas pastarojo veiksmingumas.
192. Tokias priemones šis teisės aktų leidėjas numatė ginčijamo reglamento 9 straipsnio „Europos patentų organizacijos administracinės užduotys“ 1 dalyje.
193. Šioje nuostatoje pateikiamas baigtinis užduočių, kurias privalo vykdyti EPT, sąrašas.
194. Jei šios užduotys, kurios akivaizdžiai yra tinkamo BGEP sistemos veikimo sąlyga, nebūtų vykdomos, neįsivaizduojama, kaip Sąjungos teisės aktų leidėjas pasiektų ginčijamame reglamente nustatytą tikslą.
195. Todėl neįsivaizduoju, kaip panaikinant ginčijamo reglamento 9 straipsnio 1 dalį nebūtų paveikta šio reglamento esmė.
196. Dėl ginčijamo reglamento 9 straipsnio 2 dalies, kiek ši nuostata susijusi su patento pratęsimo mokesčių nustatymu ir paskirstytinos jų dalies apibrėžimu, kurie yra penktojo Ispanijos Karalystės ieškinio pagrindo dalykas, man atrodo nesuvokiama, kad galėtų būtų numatytas finansinis instrumentas, kaip antai nurodytas ginčijamo reglamento V skyriuje, nenumatant asmenų ar subjektų, kurie turės užtikrinti, kad toks nustatymas ir apibrėžimas būtų apriboti.
197. Taigi, mano nuomone, atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad visa ginčijamo reglamento 9 straipsnio 1 dalis ir to paties straipsnio 2 dalis, kaip nurodyta penktajame šio ieškinio pagrinde, nėra nuostatos, kurias būtų galima atskirti nuo likusių šiame reglamente įtvirtintų teisės normų, todėl, panaikinus šias nuostatas, tai turėtų įtakos šio reglamento esmei.
198. Dėl ginčijamo reglamento 18 straipsnio 2 dalies, kurioje reglamentuojamas šio reglamento taikymas, siejamas su Susitarimo dėl BPT įsigaliojimu, dėl priežasčių, kurias išdėsčiau vertindamas paskutinę šeštojo ieškinio pagrindo dalį ir septintąjį ieškinio pagrindą, manau, kad ši nuostata negali būti atskirta nuo likusios ginčijamo reglamento dalies.
199. Todėl manau, kad prašymas panaikinti ginčijamą reglamentą iš dalies, kurį Ispanijos Karalystė pateikė kaip papildomą, yra nepriimtinas.
200. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, negali būti pritarta nė vienam iš Ispanijos Karalystės pateiktų ieškinio pagrindų, todėl juos reikia atmesti.
IV – Išvada
201. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui:
– atmesti ieškinį ir
– nurodyti Ispanijos Karalystei padengti savo bylinėjimosi išlaidas, o Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai ir palaikyti jų reikalavimų į bylą įstojusioms šalims – savo bylinėjimosi išlaidas.