TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. vasario 24 d.

Byla F‑2/09

Riccardo Achille Menghi

prieš

Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA)

„Viešoji tarnyba — Laikinieji tarnautojai — Atleidimas iš darbo pasibaigus bandomajam laikotarpiui — Psichologinis priekabiavimas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo R. A. Menghi prašo, be kita ko, panaikinti 2008 m. kovo 14 d. ENISA sprendimą dėl atleidimo.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Įdarbinimas — Bandomasis laikotarpis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis)

2.      Procesas — Per posėdį pateikti papildomi argumentai ieškinyje jau nurodytam pagrindui paremti — Priimtinumas

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalis)

3.      Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Administracijos pareiga padėti — Taikymo sritis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis)

4.      Pareigūnai — Laikinieji tarnautojai — Ieškinys — Pagrindai — Pagrindas, susijęs su piktnaudžiavimu įgaliojimais, ieškiniui dėl sprendimo dėl atleidimo Europos kovos su sukčiavimu tarnybai perdavus informaciją paremti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnis)

1.      Psichologinis priekabiavimas, atsižvelgiant į jo sąvoką, pateiktą Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnyje, yra elgesys, kuris trunka tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra nuolatinis, o administracijos sprendimas priimamas tam tikru momentu, nors jis gali sukelti ilgalaikių ar net galutinių pasekmių, kaip yra sprendimo dėl atleidimo atveju.

Taigi vien todėl, kad bus įrodyta, jog laikinasis tarnautojas patyrė psichologinį priekabiavimą, visi šio tarnautojai nenaudai priimti sprendimai, susiję su šiuo priekabiavimu, nebus neteisėti. Taip pat reikia, kad būtų ryšys tarp nagrinėjamo priekabiavimo ir sprendimo dėl atleidimo motyvų.

Atleidimo bandomojo laikotarpio pabaigoje atveju tarnautojas gali pagrįstai teigti, kad jis negalėjo įrodyti savo tinkamumo eiti pareigas dėl psichologinio priekabiavimo ir kad dėl to motyvas, susijęs su netinkamumu, kuriuo pagrįstas jo ginčijamas sprendimas, yra klaidingas, todėl šiuo sprendimu dėl šios priežasties padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

Be to, į psichologinį priekabiavimą galima atsižvelgti, kai psichologiškai priekabiavęs asmuo yra sprendimą dėl atleidimo pasirašęs asmuo ar vienas iš bandomojo laikotarpio ataskaitą, kuria remiantis buvo priimtas sprendimas dėl atleidimo, pasirašiusių asmenų, siekiant nustatyti, kad šis sprendimas dėl atleidimo buvo priimtas norint pakenkti tarnautojui ir kad jį priimant piktnaudžiauta įgaliojimais.

Taigi, kalbant apie kaltinimus psichologiniu priekabiavimu, kuriuo grindžiami reikalavimai, pateikti dėl sprendimo atleisti bandomojo laikotarpio pabaigoje, šiame sprendime galėtų būti padaryta akivaizdi vertinimo klaida, be kita ko, dėl to, kad psichologinį priekabiavimą patiriantis tarnautojas negalėjo įrodyti savo tinkamumo eiti pareigas. Sprendimu dėl atleidimo taip pat galėjo būti piktnaudžiauta įgaliojimais, jei jis buvo priimtas siekiant pakenkti tarnautojo asmenybei, asmens orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai.

Be to, gali būti, kad remiantis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis siekiant įrodyti psichologinį priekabiavimą, nors jos ir negali būti taip vertinamos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį, nepaisant visko, galima prieiti prie išvados, jog sprendimu dėl atleidimo padaryta akivaizdi vertinimo klaida ar priimant jį piktnaudžiauta įgaliojimais ir kad dėl to jis turi būti panaikintas.

(žr. 68–73 punktus)

2.      Nors Tarnautojų teismas neprivalo prieduose ieškoti ir nustatyti pagrindų ir argumentų, kuriuos jis galėtų laikyti pagrindžiančiais ieškinį, nes priedų funkcija tik įrodomoji ir pagalbinė, jis privalo atsižvelgti į visus ieškovo per posėdį nurodytus argumentus tiek, kiek šie argumentai nėra naujas pagrindas, bet yra papildoma informacija ieškinyje jau nurodytam pagrindui paremti.

(žr. 114 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Honeywell prieš Komisiją, T‑209/01, Rink. p. II‑5527, 57 punktas.

3.      Nors Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnyje nustatyta institucijos pareiga padėti savo darbuotojams įpareigoja šią instituciją padėti pareigūnui bet kuriuo pasikėsinimo ar grasinimo atveju, kylančiu jam dėl jo darbo arba pareigų, ši pareiga netaikoma pareigūnų gynybai nuo pačios institucijos veiksmų.

Iš tiesų, nors Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio nuostatose numatyta Bendrijos institucijų pareiga padėti, ši pareiga gali būti pažeista vien administraciniais sprendimais, kurių turinys susijęs su šia pareiga, t. y. sprendimais atmesti prašymą padėti ar išimtinėmis aplinkybėmis atsisakymu savo iniciatyva padėti tarnautojui.

Tačiau sprendimo dėl atleidimo dalykas nepatenka į Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio taikymo sritį ir dėl to jis nesusijęs su šiame straipsnyje numatyta pareiga padėti. Taigi šio straipsnio nuostatų pažeidimu negalima pagrįstai remtis ginčijant sprendimą dėl atleidimo.

Dėl šios priežasties ginčydamas sprendimo dėl atleidimo teisėtumą laikinasis tarnautojas, kuris mano esąs viršininko pasikėsinimo ar grasinimo auka, turi įrodyti ne tai, kad šiuo sprendimu dėl atleidimo buvo pažeistos Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio nuostatos, o tai, kad padaryta akivaizdi vertinimo klaida ar piktnaudžiauta įgaliojimais. Taigi tarnautojas gali, be kita ko, pagrįstai tvirtinti, kad dėl jo patirto pasikėsinimo ar grasinimo jis padarė klaidą ar nebegalėjo vykdyti jam patikėtų užduočių ir kad ši klaida ar šis negalėjimas eiti pareigų buvo jo atleidimo motyvas.

(žr. 128–131 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. gegužės 17 d. Sprendimo Lavagnoli prieš Komisiją, T‑95/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑121 ir II‑A‑2‑569, 141 punktas.

4.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 3 dalyje numatyta, kad institucijos veiksmai, kurių ji imasi pareigūnui pranešus 1 dalyje minėtą informaciją, susijusią su faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių galima daryti prielaidą, kad, galbūt, egzistuoja neteisėta veikla arba rimtas Bendrijų pareigūnų pareigų pažeidimas, „neturi jam turėti jokių žalingų padarinių, jei pareigūnas veikė pagrįstai ir sąžiningai“. Taigi, jei laikinajam tarnautojui nepalankus sprendimas buvo priimtas šiam tarnautojui perdavus informaciją Europos kovos su sukčiavimu tarnybai, Tarnautojų teismas, jei jam pateiktas ieškinys dėl sprendimo dėl atleidimo, paremtas pagrindu, susijusiu su piktnaudžiavimu įgaliojimais, turi šį pagrindą nagrinėti ypač atidžiai. Vis dėlto šiomis nuostatomis pareigūnui, pranešusiam pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 1 dalį informaciją, susijusią su faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių galima daryti prielaidą dėl neteisėtos veiklos buvimo, apsauga suteikiama ne nuo bet kokio galbūt jo nenaudai priimto sprendimo, bet tik nuo sprendimų, priimtų dėl šio pranešimo.

(žr. 137–139 punktus)