Language of document : ECLI:EU:F:2013:101

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (vienas teisėjas) NUTARTIS

2013 m. birželio 27 d.

Byla F‑11/09 DEP

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Procedūra – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas“

Dalykas:      Prašymas nustatyti bylinėjimosi išlaidas, atlygintinas pagal Procedūros reglamento 92 straipsnį, kuriuo Europos Komisija pateikė Tarnautojų teismui prašymą nustatyti bylinėjimosi išlaidas byloje F‑11/09, Marcuccio prieš Komisiją, pagal Procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį.

Sprendimas:      Europos Komisijai L. Marcuccio atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma byloje F‑11/09, Marcuccio prieš Komisiją, yra 3 720 eurų.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Prašymo pateikimas – Pranešimas advokatui, kuris atstovavo priešingai šaliai pagrindinėje byloje –Leistinumas – Sąlyga

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio trečia pastraipa; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalis)

2.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Prašymo pateikimas – Pareiga pateikti įrodymus, grindžiančius prašymą, bendraujant prieš jį pateikiant – Nebuvimas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalis)

3.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Sąvoka – Honorarai, kuriuos institucija sumokėjo savo advokatui – Įtraukimas

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

4.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti – Advokato išlaidos, patirtos už prieš kreipiantis į Sąjungos teismą atliktą darbą – Įtraukimas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

5.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Išlaidos, patirtos per bylinėjimosi išlaidų ginčijimo procedūrą – Poreikio priimti sprendimą nebuvimas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 86, 91 ir 92 straipsniai)

1.      Teisingumo Teismo statuto 91 straipsnio trečioje pastraipoje įtvirtinta norma, pagal kurią Sąjungos teisme šalims turi atstovauti advokatas, taikoma ne tik pagrindinėms byloms viešosios tarnybos srityje, bet ir papildomoms procedūroms, kaip antai dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas.

Šiomis aplinkybėmis Tarnautojų teismui negali būti priekaištaujama dėl to, kad jis nusiuntė prašymą nustatyti bylinėjimosi išlaidas šalies advokatui, nes jai minėtas advokatas atstovavo pagrindinėje byloje. Kadangi šiai šaliai buvo suteikta teisė pagal Procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį pateikti savo pastabas, rungimosi principo buvo visiškai laikytasi.

(žr. 17 ir 18 punktus)

2.      Kalbant apie bylinėjimosi išlaidų ginčijimą, kaip jis suprantamas pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį, nė viena minėto reglamento nuostata bylos šalis neįpareigojama dokumentais pagrįsti savo reikalavimų, kai susisiekiama prieš pateikiant prašymą nustatyti bylinėjimosi išlaidas.

(žr. 28 punktą)

3.      Iš Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punkto matyti, kad atlygintinos išlaidos apribotos, pirma, tomis, kurios patiriamos dėl proceso Tarnautojų teisme, ir, antra, tomis, kurios buvo būtinos tam tikslui.

Šiuo klausimu, kaip matyti iš Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmos pastraipos, kuri Tarnautojų teisme taikoma pagal minėto statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, Sąjungos institucijos gali pasinaudoti advokato pagalba. Taigi jam mokamą atlygį apima dėl proceso patirtų būtinųjų išlaidų sąvoka ir institucija neprivalo įrodyti, kad tokia pagalba buvo objektyviai pagrįsta.

Nors iš išorės pasamdyto advokato pagalba neturi įtakos galimam tokių bylinėjimosi išlaidų atlygintinam pobūdžiui (iš principo tokios bylinėjimosi išlaidos nėra nedengtinos), tai gali turėti įtakos nustatant in fine grąžintinų dėl proceso patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

(žr. 35 ir 36 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2012 m. kovo 23 d. Nutarties Kerstens prieš Komisiją, T‑498/09 P-DEP, 13 punktas; 2013 m. gegužės 28 d. Nutarties Marcuccio prieš Komisiją, T‑278/07 P-DEP, 14 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. balandžio 26 d. Nutarties Schönberger prieš Parlamentą, F‑7/08 DEP, 23 punktas.

4.      Sąjungos teismui nesuteikta įgaliojimų nustatyti šalių advokatams mokamo honoraro dydį, tačiau jis gali nustatyti sumą, iki kurios šias išlaidas gali padengti šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos. Spręsdamas dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, Sąjungos teismas neturi atsižvelgti nei į nacionaliniu lygiu nustatytą advokatų atlyginimo tarifą, nei į galimą šiuo klausimu sudarytą suinteresuotojo asmens ir jo atstovų ar patarėjų sutartį.

Be to, kadangi nėra Sąjungos teisės nuostatų dėl mokėjimų dydžių, teismas turi laisvai vertinti bylos informaciją, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir pobūdį, į jos svarbą Sąjungos teisės požiūriu, bylos sudėtingumą, darbo krūvį, kurį galėjo patirti teisminiame procese dalyvaujantys atstovai ar patarėjai, ir ginčo poveikį šalių ekonominiams interesams.

Pagaliau advokato atlygintinų honorarų dydis atitinkamos institucijos negali būti nustatytas neatsižvelgiant į dar prieš kreipiantis į Tarnautojų teismą šios institucijos tarnybų atliktą darbą. Kadangi ieškinys priimtinas tik tuo atveju, jeigu buvo pateiktas skundas, o šį skundą Paskyrimų tarnyba atmetė, institucijos tarnybos iš principo yra įtrauktos į ginčų nagrinėjimą dar prieš tai, kai dėl šių ginčų kreipiamasi į Tarnautojų teismą.

(žr. 37–39 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 10 d. Nutarties X prieš Parlamentą, F‑14/08 DEP, 22 punktas; minėtos Nutarties Schönberger prieš Parlamentą 24 punktas; 2011 m. rugsėjo 27 d. Nutarties De Nicola prieš EIB, F‑55/08 DEP, 41 punktas.

5.      Priešingai nei Tarnautojų teismo procedūros reglamento 86 straipsnyje, šio reglamento 92 straipsnyje, susijusiame su ginčų dėl išlaidų nagrinėjimu, nenumatyta, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas sprendimu arba nutartimi, kuria užbaigiamas procesas. Jeigu Tarnautojų teismas, spręsdamas dėl pagal Procedūros reglamento 92 straipsnį pateikto skundo, kuriame ginčijamos pagrindinėje byloje patirtos išlaidos, spręstų dėl ginčijamų bylinėjimosi išlaidų ir atskirai dėl naujų išlaidų, patirtų ginčijant minėtas bylinėjimosi išlaidas, į jį vėliau galėtų būti kreipiamasi vėl ginčijant naujas bylinėjimosi išlaidas.

Tačiau nustatydamas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas Tarnautojų teismas turi atsižvelgti į bylos aplinkybes iki nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo priėmimo momento. Taigi Tarnautojų teismas gali nustatyti su bylinėjimosi išlaidų procedūra susijusių ir pagal Procedūros reglamento 91 straipsnį būtinų išlaidų sumą, siekdamas išvengti to, kad į jį vėliau būtų kreipiamasi iš naujo ginčijant naujas bylinėjimosi išlaidas.

(žr. 48 ir 49 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: minėtos Nutarties Schönberger prieš Parlamentą 45 punktas; 2012 m. kovo 22 d. Nutarties Brune prieš Komisiją, F‑5/08 DEP, 41 punktas.