EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. kovo 13 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Neleidimas laikyti vertinimo etapo egzaminų – Administracijos pareiga aiškinti skundus plačiai – Pranešimo apie konkursą pakeitimas po atrankos egzaminų – Teisėtų lūkesčių principas – Teisinis saugumas“
Byloje F‑125/11
Dėl pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikšto ieškinio
Isabel Mendes, gyvenanti Briuselyje (Belgija), atstovaujama advokatų S. Rodrigues ir A. Blot,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą J. Currall,
atsakovę,
EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. I. Rofes i Pujol, teisėjai I. Boruta ir K. Bradley (pranešėjas),
posėdžio sekretorė X. Lopez Bancalari, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. birželio 28 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Šiuo ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2011 m. lapkričio 28 d., I. Mendes siekia, kad, pirma, būtų panaikintas atviro konkurso EPSO/AST/111/10 atrankos komisijos sprendimas neleisti jai laikyti šio konkurso vertinimo etapo egzaminų ir, antra, Europos Komisijai būtų nurodyta atlyginti žalą, kurią ji patyrė dėl šio sprendimo.
Teisinis pagrindas
2 Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau − Pareigūnų tarnybos nuostatai) 90 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:
„Bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali paduoti Paskyrimų tarnybai skundą dėl kiekvieno jo nenaudai priimto akto, ir tuo atveju, kai minėta institucija priėmė sprendimą, ir tuo atveju, kai ji nepriėmė Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatyto sprendimo. Skundas turi būti paduotas per tris mėnesius. <...>“
3 Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta:
„2. Apeliacinį skundą [ieškinį] Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priima tik tuo atveju, jei:
– Paskyrimų tarnybai anksčiau buvo paduotas skundas pagal 90 straipsnio 2 dalį jame nustatytais terminais ir
– skundas buvo atmestas priimant formalų [eksplicitinį] sprendimą arba apie tai nepranešant [implicitinį sprendimą].
3. Apeliaciniai skundai [ieškiniai] pagal šio straipsnio 2 dalį paduodami per tris mėnesius. Šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti:
– nuo pranešimo apie sprendimą dėl skundo dienos;
<...>“
4 Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:
„Konkurso skelbimą parengia Paskyrimų tarnyba, pasitarusi su Jungtiniu komitetu.
Jame turi būti nurodyti šie dalykai:
<…>
e) jeigu konkurse taikomi testai, nurodoma, kokio jie bus pobūdžio ir kaip jie bus vertinami;
<...>“
5 2010 m. lapkričio 17 d. Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie atvirą konkursą EPSO/AST/111/10 AST 1 lygio padėjėjų sekretoriato srityje rezervo sąrašui sudaryti (OL C 312 A, p. 1; toliau – pranešimas apie konkursą). Galutinė registracijos data buvo 2010 m. gruodžio 16 diena.
6 Pranešimo apie konkursą IV antraštinėje dalyje buvo numatyti atrankos egzaminai, o V antraštinėje dalyje – vertinimo etapo egzaminai. Šešiais atrankos egzaminais pateikiant klausimus su keliais pasirinktinais atsakymas buvo siekiama įvertinti bendrą kandidatų tinkamumą ir kompetenciją žodinio mąstymo (a egzaminas), matematinio mąstymo (b egzaminas), abstrakčiojo mąstymo (c egzaminas) ir sekretoriato (f egzaminas) srityse. Be to, du egzaminai buvo susiję su kandidatų profesiniais gebėjimais ir jais buvo siekiama įvertinti atitinkamai tikslumą ir rezultatų glaustumą (d egzaminas), taip pat prioritetų pasirinkimą bei organizuotumą (e egzaminas).
7 Pagal pranešimo apie konkursą IV antraštinę dalį kiekvienas iš a, d, e ir f egzaminų buvo vertinamas 0‑20 balų, reikalaujant surinkti mažiausia 10 balų. b ir c egzaminai buvo vertinami 0‑10 balų, reikalaujant surinkti mažiausiai 10 balų už abu egzaminus.
8 Pranešimo apie konkursą V antraštinės dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad vertinimo etapo egzaminus bus leista laikyti kandidatams, kurie ne tik gavo geriausius balus ir surinko reikalaujamą minimalų balų skaičių, bet ir, atsižvelgiant į jų patvirtinimą, pateiktą registruojantis elektroniniu būdu, atitinka bendrąsias ir specialiąsias pranešimo apie konkursą III antraštinės dalies priėmimo į jį sąlygas.
9 Toje pačioje nuostatoje buvo patikslinta, kad leidimas dalyvauti vertinimo etapo egzaminuose bus patvirtintas vėliau patikrinus pagrindžiamuosius dokumentus, pridėtus prie kiekvieno kandidato bylos. Be to, išnašoje, į kurią nukreipiama pranešimo apie konkursą V antraštinės dalies 1 punkte, buvo patikslinta, kad kandidatų, kuriems bus leista dalyvauti vertinimo etapo egzaminuose, skaičius maždaug 2,5 karto viršys konkurso laimėtojų skaičių, nurodytą pranešime apie konkursą. Kandidatams, kurie pasirinko portugalų kalbą, pranešimo apie konkursą I antraštinės dalies 1 punkte esančioje lentelėje buvo nurodyta 19 konkurso laimėtojų.
10 Pranešime apie konkursą apibrėžta ir paryškintomis raidėmis buvo tokia pirminė pastaba:
„Prieš pateikdamas paraišką kandidatas turi atidžiai perskaityti 2010 m. liepos 8 d. <...> Oficialiajame leidinyje C 184 A ir EPSO interneto svetainėje paskelbtą [Atvirų konkursų] vadovą.
Vadovas yra sudedamoji šio pranešimo apie konkursą dalis ir padės suprasti registracijos taisykles ir tvarką.“
11 Atvirų konkursų vadovo (klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms galiojusios redakcijos) 6.3 punkte „Apskundimo būdai“ nustatyta:
„Jei, Jūsų nuomone, kuriuo nors konkurso procedūros etapu EPSO arba vertinimo komisija elgėsi šališkai arba nesilaikė:
– konkurso procedūros nuostatų arba
– pranešimo apie konkursą nuostatų,
ir tai Jums daro žalą, galite naudotis tokiomis priemonėmis:
– pagal <...> Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikti administracinį skundą <…>,
<…>
– pagal [SESV] 270 straipsnį ir <.. > Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį pateikti skundą teismine tvarka:
Europos Sąjungos tarnautojų teismui
<…>
[Pareigūnų tarnybos nuostatuose] numatyti imperatyvūs šių dviejų rūšių procedūrų terminai pradedami skaičiuoti nuo pranešimo apie skundžiamą sprendimą dienos.“
12 2011 m. kovo 3 d. EPSO paskelbė pranešimo apie konkursą klaidų ištaisymą (OL C 68 A, toliau – klaidų ištaisymas). Klaidų ištaisymas, kuris buvo susijęs su d ir e egzaminų vertinimu, išdėstytas taip:
„3 puslapis, IV antraštinės dalies 2 punktas:
Buvo:
„d egzaminas | Profesiniai gebėjimai: Tikslumas ir rezultatų glaudumas | Vertinimas: 0‑20 balų Reikalaujamas minimalus balų skaičius: 10 balų |
e egzaminas | Profesiniai gebėjimai: Prioritetų pasirinkimas bei organizuotumas | Vertinimas: 0‑20 balų Reikalaujamas minimalus balų skaičius: 10 balų“ |
Turi būti:
„d egzaminas | Profesiniai gebėjimai: Tikslumas ir rezultatų glaustumas | Vertinimas: 0‑20 balų |
e egzaminas | Profesiniai gebėjimai: Prioritetų pasirinkimas bei organizuotumas | Vertinimas: 0‑20 balų |
| | | Reikalaujamas minimalus balų skaičius yra 20 balų už d ir e egzaminus kartu.“ |
Faktinės bylos aplinkybės
13 Ieškovė pateikė savo kandidatūrą dalyvauti konkurse EPSO/AST/111/10 ir kaip pagrindinę kalbą pasirinko portugalų. 2011 m. vasario 11 d. ji išlaikė atrankos egzaminus. Atrankos egzaminų pabaiga buvo nustatyta 2011 m. vasario 15 dieną.
14 2011 m. vasario 22 d. laišku EPSO informavo ieškovę, kad netrukus bus paskelbtas klaidų ištaisymas, ir pateikė jo turinį, t. y. kad d ir e egzaminai bus sujungti ir vertinami 40 balų ir kad reikalaujamas minimalus balų skaičius bus 20 balų už abu egzaminus.
15 2011 m. kovo 17 d. laišku EPSO informavo ieškovę, kad ji surinko reikalaujamą minimalų balų skaičių už atrankos egzaminus ir, konkrečiai kalbant, 11 balų už d egzaminą; iš viso ji surinko 67,07 balų ir jai kuo greičiau bus pranešta, ar pateko tarp kandidatų, kuriems leista dalyvauti kitoje konkurso stadijoje.
16 2011 m. balandžio 7 d. laišku EPSO informavo ieškovę, kad ji neįtraukta į kandidatų, kuriems leista laikyti vertinimo etapo egzaminus, sąrašą, nes kviečiami kandidatai surinko mažiausiai 68,8 balo, o ji gavo mažiau balų (toliau – sprendimas neleisti toliau dalyvauti konkurse). Tuo pačiu laišku EPSO informavo ieškovę, kad jos kandidatūra nebuvo nagrinėjama atrankos komisijos.
17 2011 m. balandžio 12 d. laišku – jis užregistruotas 2011 m. balandžio 14 d. – ieškovė pateikė skundą pagal 90 straipsnio 2 dalį (toliau – skundas) iš esmės dėl to, kad klaidų ištaisymas buvo procedūros pažeidimas, sukėlęs jai žalos. Todėl ji prašė panaikinti klaidų ištaisymą tiek, kiek juo buvo pakeista atrankos stadija, kurios egzaminai jau buvo įvykę ir ištaisyti („I request <…> the annulment of the corrigendum, as modifying an eliminatory stage that has been already completed and corrected“), ir tai, kad tik kandidatai, surinkę reikalaujamą minimalų balų skaičių būtų pakviesti dalyvauti kitoje stadijoje („<…> the invitation at the next stage of only those who have obtained a pass mark in all tests [including test d]“).
18 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu EPSO, veikdama kaip Paskyrimų tarnyba, atmetė skundą. Šiuo sprendimu EPSO informavo ieškovę, kad klaidų ištaisymas buvo priimtas dėl to, jog iš atrankos egzaminų rezultatų vertinimų, atliktų naudojantis duomenimis, prieinamais po egzaminų, paaiškėjo, kad d egzamino išlaikymo lygis buvo iš esmės žemesnis, nei tikėtasi.
Šalių reikalavimai ir procesas
19 Ieškovė Tarnautojų teismo prašo:
– visų pirma:
panaikinti sprendimą neleisti toliau dalyvauti konkurse,
todėl nuspręsti, kad reikia iš naujo įtraukti ieškovę į įdarbinimo procedūrą,
bet kuriuo atveju prašyti EPSO pateikti turimą informaciją apie visų kandidatų d ir e egzaminų vertinimus,
– alternatyviai, jei nebūtų patenkintas pagrindinis reikalavimas, priteisti preliminariai ex aequo et bono nustatytą 50 000 eurų sumą,
– bet kuriuo atveju priteisti preliminariai ex aequo et bono nustatytą 50 000 eurų sumą, skirtą neturtinei žalai atlyginti.
20 Atsakovė Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
21 2012 m. balandžio 25 d. laiškais Tarnautojų teismas šalių paprašė tam tikros informacijos ir dokumentų; jos šiuos prašymus įvykdė per nustatytą terminą.
22 Per 2012 m. birželio 28 d. posėdį buvo išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir atsakymai į Tarnautojų teismo pateiktus klausimus. Po posėdžio proceso žodinė dalis buvo baigta ir byla perduota pasitarimui.
23 2012 m. liepos 12 d. nutartimi Tarnautojų teismas iš naujo pradėjo žodinę proceso dalį ir paprašė Komisijos patikslinti, kaip buvo organizuojami konkurso atrankos egzaminai, būtent tai, ar kandidatai galėjo laisvai pasirinkti, kaip padalyti visiems egzaminams nustatytą laiką, ar buvo iš anksto nustatytas maksimalus kiekvieno egzamino laikas. Be to, Tarnautojų teismas paprašė Komisijos nurodyti, ar ši informacija buvo prieinama konkurso kandidatams prieš egzaminus, ir, jei taip, kaip apie tai jiems buvo pranešta.
24 Į šiuos prašymus Komisija atsakė 2012 m. liepos 17 d. laišku.
25 2012 m. rugsėjo 6 d. laišku Tarnautojų teismas informavo šalis apie tai, kad žodinė proceso dalis baigta ir byla perduota pasitarimui.
Dėl ieškinio priimtinumo
1. Šalių argumentai
26 Atsiliepime į ieškinį Komisija pateikia nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, paremtą tuo, kad prieš ieškinį nebuvo pateiktas skundas.
27 Konkrečiai kalbant, anot Komisijos, ieškovė savo skunde prašė tik panaikinti sprendimą priimti klaidų ištaisymą ir tai, kad į vertinimo etapo egzaminus būtų priimti tik kandidatai, surinkę reikalaujamą minimalų balų skaičių už kiekvieną egzaminą, įskaitant d egzaminą. Tačiau ieškinys yra pareikštas dėl sprendimo neleisti toliau dalyvauti konkurse. Todėl ieškinio dalykas skiriasi nuo skundo dalyko ir ieškinys negali būti laikomas pareikštu po skundo, jis veikiau laikytinas tiesioginiu kreipimusi į teismą. Taigi toks tiesioginis ieškinys turėjo būti pareikštas per tris mėnesius su galimybe pratęsti fiksuotu 10 dienų terminu dėl nuotolių, skaičiuojant nuo pranešimo apie sprendimą neleisti toliau dalyvauti konkurse, t. y. vėliausiai 2011 m. liepos 18 d., nes liepos 17 d. buvo sekmadienis. Tačiau aptariamas ieškinys buvo pareikštas tik 2011 m. lapkričio 28 d., todėl yra pavėluotas ir akivaizdžiai nepriimtinas.
28 Per posėdį ieškovė nurodė, kad, pirma, pagal teismo praktiką iš skundo Paskyrimų tarnyba turi galėti pakankamai aiškiai sužinoti suinteresuotojo asmens formuluojamą ginčijamų sprendimų kritiką ir kad šiame etape suinteresuotieji asmenys gali veikti, kaip tai buvo nagrinėjamu atveju, be advokato pagalbos, todėl administracija turi aiškinti skundus ne siaurai, o plačiai. Antra, ieškovė teigė pateikusi vienodus kaltinimus ir skunde ir ieškinyje; taip ji laikėsi atitikties taisyklės, matomos iš teismo praktikos. Galiausiai, trečia, ieškovė tvirtino, kad skundas implicitiškai buvo pateiktas dėl sprendimo neleisti toliau dalyvauti konkurse.
2. Tarnautojų teismo vertinimas
29 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį viešosios tarnybos bylose ieškinys teisme priimamas tik tuo atveju, jei Paskyrimų tarnybai anksčiau buvo paduotas skundas ir jis atmestas priėmus eksplicitinį arba implicitinį sprendimą.
30 Tačiau pagal nusistovėjusią teismo praktiką Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio sąlyga yra susijusi tik su aktais, kuriuos Paskyrimų tarnyba gali galiausiai pakeisti (šiuo klausimu žr. 1983 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Detti prieš Teisingumo Teismą, 144/82, 16 punktą), ir taip teisinės gynybos priemonės nuo konkurso atrankos komisijos paprastai yra tiesioginis kreipimasis į Sąjungos teismą (žr., pavyzdžiui, 2005 m. gegužės 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gibault prieš Komisiją, T‑294/03, 22 punktą; 2010 m. lapkričio 23 d. Bendrojo Teismo sprendimo Bartha prieš Komisiją, F‑50/08, 25 punktą).
31 Vis dėlto jei suinteresuotasis asmuo pasirenka iš anksto pateikti skundą administracijai dėl konkurso atrankos komisijos sprendimo, vėliau teisme pareikšto ieškinio priimtinumas dėl šio skundo atmetimo priklauso nuo to, ar suinteresuotasis asmuo laikėsi visų nustatytų išankstinio skundo pateikimo procedūros reikalavimų (minėto Sprendimo Gibault prieš Komisiją 22 punktas). Visų pirma pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį terminas pareikšti ieškinį dėl eksplicitinio sprendimo atmesti skundą pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie šį sprendimą (2012 m. birželio 20 d. Bendrojo Teismo sprendimo Cristina prieš Komisiją, F‑66/11, 45 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
32 Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar skundas ir aptariamas ieškinys turi tą patį dalyką, reikia išnagrinėti, ar skundas yra pateiktas dėl sprendimo neleisti toliau dalyvauti konkurse.
33 Šiuo klausimu kelis kartus buvo nuspręsta, kad laiško arba kito rašto tikslus teisinis kvalifikavimas priklauso nuo Tarnautojų teismo vertinimo, o ne nuo šalių arba vienos iš jų valios (2000 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Politi prieš Europos mokymo fondą, C‑154/99 P, 16 punktas).
34 Taigi laiškas, kuriuo pareigūnas, konkrečiai neprašydamas atšaukti ginčijamą sprendimą, aiškiai išreiškia savo valią užginčyti jo nenaudai priimtą aktą, yra skundas (2005 m. vasario 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reggimenti prieš Parlamentą, T‑354/03, 43 punktas). Šiuo klausimu akto turinys yra viršesnis už formą (1998 m. liepos 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Brems prieš Tarybą, T‑219/97, 45 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
35 Be to, ikiteisminė procedūra yra neformalaus pobūdžio ir suinteresuotieji asmenys šiame etape gali veikti nesinaudodami advokato paslaugomis, todėl administracija skundus turi aiškinti ne siaurai, o plačiai (žr. 1989 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Del Amo Martinez prieš Parlamentą, 133/88, 11 punktą; 2004 m. spalio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Schumann prieš Komisiją, T‑49/03, 39 punktą).
36 Nagrinėjamu atveju Tarnautojų teismas pirmiausia konstatuoja, kad 2011 m. balandžio 12 d. skundas, EPSO užregistruotas 2011 m. balandžio 14 d., yra pateiktas po sprendimo neleisti toliau dalyvauti konkurse ir jis neabejotinai priimtas ieškovės nenaudai.
37 Be to, remiantis jokia informacija skunde negalima suprasti, kad ieškovė veikė dėl bendrojo intereso. Atvirkščiai, ji aiškiai nurodė savo asmeninę padėtį, paminėjo, kad išlaikė visus egzaminus, ir, be kita ko, buvo viena iš retų kandidatų, išlaikiusių d egzaminą. Remiantis skundo tekstu, ieškovė formaliai skundžia procedūrinį pažeidimą, dėl kurio patyrė žalos („I <…> hereby would like to formally complain <…> about a procedural irregularity that brings me prejudice“). Vėliau ji pažymi, kad jei nebūtų klaidų ištaisymo, kandidatai, kurie nesurinko reikalaujamo minimalaus balų skaičiaus už d egzaminą, būtų buvę pašalinti iš konkurso, tačiau klaidų ištaisymu buvo iš esmės pakeista situacija, nes pakeistas kandidatų, kuriems leista dalyvauti kitame etape, skaičius ir jų grupės sudėtis („candidates with no pass mark in test [d] would be eliminated, but the corrigendum changes radically this <…> the population of candidates to be admitted to the next stage would change in both composition and numbers“). Be to, ji teigia, kad atsižvelgdama į reikalaujamą minimalų 10 balų skaičių už d egzaminą laikėsi kitokio požiūrio ir skirtingai ruošėsi, be kita ko, kalbant apie laiko, skirto egzaminams, valdymą ir svarbiausių egzamino dalių pasirinkimą, nei būtų tai dariusi, jei nebūtų nustatytas reikalaujamas minimalus balų skaičius už šį egzaminą („in order to succeed in test [d] with a pass mark of 10, I had a different approach and preparation [time management, focusing on the most important parts, etc] than if there was no pass mark“).
38 Taigi iš viso kartu vertinamo skundo teksto ir aplinkybių, kuriomis jis parengtas, matyti, kad, atvirkščiai, nei teigia Komisija, teiginys, pagal kurį klaidų ištaisymas buvo procedūros pažeidimas, sukėlęs jai žalos, buvo pagrindas, kuriuo remdamasi ieškovė grindė savo prašymą panaikinti sprendimą neleisti toliau dalyvauti konkurse, bet ne prašymo dalykas.
39 Todėl reikia konstatuoti, kad Paskyrimų tarnyba savo sprendime atmesti skundą ir Komisija savo atsiliepime į ieškinį neteisingai manė, jog skundas pateiktas tik dėl klaidų ištaisymo, nors jis implicitiškai, bet vienareikšmiškai buvo pateiktas dėl sprendimo neleisti toliau dalyvauti konkurse, ir kad tik pareiškiant prieštaravimą – dėl klaidų ištaisymo.
40 Taigi reikia konstatuoti, kad aptariamo ieškinio dėl sprendimo neleisti toliau dalyvauti konkurse dalykas yra tas pas kaip ir skundo, todėl šis buvo pateiktas prieš ieškinį. Net manant, kad apie 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą atmesti skundą ieškovei buvo pranešta tą pačią dieną (to Komisija neįrodė), paskutinė tinkama diena ieškiniui pareikšti buvo 2011 m. lapkričio 28 d., nes 2011 m. lapkričio 26 d. buvo šeštadienis. Todėl 2011 m. lapkričio 28 d. ieškinys pareikštas per nustatytą terminą.
41 Iš to galima daryti išvadą, kad Komisijos pareikštas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas.
Dėl esmės
1. Dėl reikalavimų, kuriais siekiama, kad ieškovei vėl būtų taikoma įdarbinimo procedūra, ir kuriais siūloma imtis proceso organizavimo priemonių
42 Savo antruoju pagrindiniu reikalavimu ieškovė siekia, kad jai vėl būtų taikoma įdarbinimo procedūra, vykdoma remiantis konkursu.
43 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką Sąjungos teismas, vykdydamas teisėtumo priežiūrą, neturi teisės nurodyti Sąjungos institucijoms atlikti tam tikrų veiksmų arba veikti vietoj jų (2005 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Christensen prieš Komisiją, T‑336/02, 17 punktas; 2012 m. vasario 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo AY prieš Tarybą, F‑23/11, 13 ir 14 punktai).
44 Todėl šis reikalavimas turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas.
45 Trečiuoju pagrindiniu reikalavimu ieškovė prašo Tarnautojų teismo nurodyti EPSO pateikti turimą informaciją apie visų kandidatų gautus rezultatus iš d ir e egzaminų.
46 Kadangi Tarnautojų teismas mano esąs pakankamai informuotas rašytiniais procesiniais dokumentais, kuriais pasikeista, šalių atsakymais į per posėdį pateiktus klausimus ir pateiktais dokumentais bei pastabomis, jis nusprendžia, kad nereikia patenkinti minėtų reikalavimų.
2. Dėl reikalavimų dėl panaikinimo
47 Grįsdama savo reikalavimus dėl sprendimo neleisti toliau dalyvauti konkurse panaikinimo ieškovė pateikia du pagrindus, iš kurių pirmasis – pareiškiant prieštaravimą – paremtas klaidų ištaisymo neteisėtumu, o antrasis – gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos pažeidimu.
Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo – pareiškiant prieštaravimą – klaidų ištaisymo neteisėtumu
48 Siekdama pagrįsti pirmąjį pagrindą ieškovė pateikia keturis kaltinimus, paremtus atitinkamai Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnio 1 dalies ir III priedo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu.
49 Kalbant apie pirmuosius du kaltinimus, reikia konstatuoti, kad ieškinyje jie yra tik nurodyti, bet nepagrįsti jokiais argumentais. Iš tiesų, atvirkščiai, nei numatyta Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtintoje taisyklėje, ieškovė visiškai nenurodo, kodėl klaidų ištaisymu pažeidžiama Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 29 straipsnio 1 dalis. Todėl reikia atmesti šiuos kaltinimus kaip nepriimtinus ir nagrinėti tik kaltinimus, pagrįstus teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimu.
Šalių argumentai
50 Kalbėdama apie tariamą teisėtų lūkesčių principo pažeidimą, ieškovė primena, kad, remiantis pirmine pranešimo apie konkursą versija, ji surinko reikalaujamą minimalų balų skaičių už visus atrankos egzaminus, ir tvirtina, kad jei po to, kai išlaikė atrankos egzaminus, priimtas klaidų ištaisymas jai nebūtų taikomas, ji tikrai būtų gavusi vieną iš geriausių balų už šiuos egzaminus.
51 d ir e egzaminų vertinimo pakeitimas tikrai turėjo poveikį jos minėtų egzaminų rezultatams ir tuo remiantis atliktam jos priskyrimui. Iš tiesų kandidatų, kurie išlaikė d ir e egzaminus, vertinamų kartu, skaičius buvo didesnis nei kandidatų, kurie išlaikė d ir e egzaminus, vertinamų atskirai, skaičių. Tiek, kiek kandidatų, kuriems leista laikyti vertinimo etapo egzaminus, skaičius padidėjo, jos galimybės būti pakviestai laikyti vertinimo etapo egzaminus gavus vidurkį, didesnį nei jos konkurentų, sumažėjo.
52 Ieškovė primena teismo praktiką, pagal kurią teisinio saugumo principas iš esmės draudžia nustatyti, kad Europos Sąjungos institucijos aktas pradeda galioti anksčiau, nei buvo paskelbtas, išskyrus išimtinius atvejus, jei to reikalauja siekiamas tikslas ir yra tinkamai atsižvelgta į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius. Tačiau nagrinėjamu atveju jokia išimtine aplinkybe negalima pateisinti klaidų ištaisymo priėmimo.
53 Be to, ieškovė konstatuoja, kad Komisija teisina klaidų ištaisymo priėmimą tarnybos poreikiais, pagrįstais dideliu pavojumi, jog nebus surinktas pakankamas kandidatų, kuriems leista dalyvauti antrame etape, susijusiame su vertinimo egzaminais, skaičius, ir tvirtina, kad Komisija nepateikė jokio įrodymo, kuriuo būtų galima pateisinti tokio intereso buvimą.
54 Komisija nurodo, kad klaidų ištaisymas buvo priimtas siekiant išvengti nustatyto nebūtino griežtumo, susijusio su d egzaminu, pasekmių, ir toks tikslas yra pats savaime teisėtas ir atitinka tarnybos interesą. Iš tiesų, kai Paskyrimų tarnyba nustato, kad pranešime nurodytos konkurso sąlygos yra per griežtos, ji visada gali jas pakeisti, su sąlyga, kai tai daroma objektyviai ir neatsižvelgiant į jame dalyvaujančius kandidatus.
55 Bet kuriuo atveju ši priemonė atitinka proporcingumo principą ir atspindi rūpestingumą kandidatų atžvilgiu tiek, kiek ja išvengiama to, kad kandidatai turėtų ilgai laukti, jei būtų organizuojamas naujas konkursas. Be to, tokia priemonė atitinka gero administravimo principą, nes dėl jos galima sutaupyti viešųjų išteklių, kurie būtų veltui panaudoti, jei, panaikinus konkursą, administracija privalėtų organizuoti naują.
56 Dėl tarnybos intereso Komisija mano, jog patys kandidatai, kaip ir Paskyrimų tarnyba, turėtų būti suinteresuoti, kad ši tarnyba nuolat tikrintų organizuojamų egzaminų patikimumą, ypač jei kalbama apie egzaminus, kurie naudojami pirmą kartą, kaip tai buvo nagrinėjamu atveju. Nesant tokios kontrolės, Sąjungos teismui gali būti pateikta daug ieškinių, kuriais ginčijami kandidatų pašalinimai dėl per griežtų egzaminų.
57 Kalbėdama apie tariamą teisėtų lūkesčių principo pažeidimą, atsakovė nurodo, kad klaidų ištaisymas buvo priimtas, kai ieškovė negalėjo būti užtikrinta, kad atitinka sąlygas dalyvauti antrame konkurso etape.
Tarnautojų teismo vertinimas
58 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies e punktą pranešime apie konkursą, jeigu jis rengiamas su egzaminais, nurodoma, kokio jie bus pobūdžio ir kaip bus vertinami (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Detti prieš Teisingumo Teismą 27 punktas).
59 Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką pranešimo apie konkursą tekstas yra teisėtumo ir konkurso atrankos komisijos vertinimo pagrindas (žr. minėto Sprendimo Schumann prieš Komisiją 63 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
60 Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad klaidų ištaisymu jau įvykus atrankos egzaminams buvo pakeistas d ir e egzaminų vertinimas, numatytas pranešime apie konkursą, ir nustatyta, kad šie du egzaminai bus vertinami kartu 40 balų, taip pat 20 balų reikalaujamas mažiausias balų skaičius.
61 Taigi reikia patikrinti, kaip nurodė ieškovė, ar egzaminų vertinimo pakeitimu jiems jau įvykus buvo pažeisti teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principai.
– Dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo
62 Tarnautojų teismas primena, kad teisė remtis teisėtų lūkesčių apsauga užtikrinama kiekvienam asmeniui, kurio situacija tokia, kai iš teisėtų ir patikimų šaltinių administracija paskatino atsirasti pagrįstus jo lūkesčius, suteikusi konkrečių garantijų tikslios, besąlyginės ir tikrovę atitinkančios informacijos forma (2007 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, T‑58/05, 96 punktas).
63 Nagrinėjamu atveju pranešime apie konkursą buvo įtvirtintos tokios garantijos, kuriomis remdamasi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad kandidatai, kuriems leista dalyvauti vertinimo etapo egzaminuose, bus pasirenkami tik iš tų, kurie surinko reikalaujamą minimalų balų skaičių už atrankos egzaminus ir būtent mažiausiai 10 balų už d egzaminą.
64 Šiuo klausimu reikia priminti, kad lyginamieji egzaminai patys savaime yra egzaminai, per kuriuos kiekvieno kandidato rezultatai yra vertinami remiantis kitų kandidatų rezultatais, todėl kandidatų, kuriems leista juose dalyvauti, skaičius gali turėti įtakos atrankos komisijos kandidatų vertinimui. Šis vertinimas atspindi sprendimą dėl vertės suteikimo už kandidato darbą, palyginti su kitų kandidatų darbais. Darytina išvada, kad kuo daugiau kandidatų dalyvauja šios rūšies egzaminuose, tuo svarbesni jiems yra atrankos komisijos reikalavimai (žr. 2003 m. kovo 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Staelen prieš Parlamentą, T‑24/01, 57 punktą).
65 Pranešime apie konkursą numatytų taisyklių, susijusių su d ir e egzaminų vertinimu, pakeitimas turėjo įtakos ieškovės galimybėms būti įrašytai į kandidatų, kuriems leista dalyvauti vertinimo egzaminuose, sąrašą tiek, kiek dėl tokio pakeitimo galėjo padaugėti kandidatų, surinkusių minimalų balų skaičių už egzaminus, ir taip sumažėjo jos galimybės pakliūti tarp geriausių kandidatų.
66 Šalys neginčija, kad pagrindinė klaidų ištaisymo priežastis buvo padidėjęs kandidatų skaičius, nes EPSO konstatavo „didelę ir netikėtą problemą dėl d egzamino rezultatų“. Anot EPSO, egzaminas buvo parengtas tikintis, kad jo išlaikymo lygis bus 50 %, bet iš tiesų jo išlaikymo lygis buvo apie 15 %.
67 Be to, iš bylos medžiagos, ypač iš simuliacijos, kurią EPSO atliko remdamasi po egzaminų prieinamais duomenimis ir neatsižvelgdama į kai kurių klausimų neutralizavimą bei į atrankos komisijos sprendimus dėl kandidatūrų priėmimo ir kuri pateikta Komisijos atsiliepimo į ieškinį priede (toliau – simuliacija), matyti, kad klaidų ištaisymu buvo gautas siekiamas poveikis. Konkrečiai kalbant, kandidatų, kurie, kaip ieškovė, kaip pirmąją kalbą pasirinko portugalų ir išlaikė d egzaminą, be klaidų ištaisymo būtų 50; po klaidų ištaisymo 211 kandidatų išlaikė kartu vertinamus d ir e egzaminus. Pagal simuliaciją atsižvelgiant į kandidatų, kurie išlaikė d egzaminą be klaidų ištaisymo, skaičių būtinas minimalus balų skaičius siekiant pakliūti tarp 48 geriausių kandidatų buvo 65,533 balo. Tačiau po klaidų ištaisymo būtinas minimalus balų skaičius siekiant pakliūti tarp 48 geriausių kandidatų buvo 73,400 balo.
68 Klaidų ištaisymo poveikis ieškovės padėčiai dar akivaizdesnis, kai konstatuojama, kad, gavusi 67,07 balo už atrankos egzaminus, be klaidų ištaisymo ji būtų tarp 48 geriausių portugalų kalbą pasirinkusių kandidatų.
69 Be to, papildomai Tarnautojų teismas pažymi, kad atsakydama į per posėdį pateiktą klausimą Komisija pripažino, jog priėmus klaidų ištaisymą po vertinimo egzaminų EPSO arba atrankos komisijos nariai teoriškai galėjo žinoti kandidatų, kurie išlaikė egzaminus, pavardes. Šiomis aplinkybėmis ir pažymint, kad ieškovė netvirtino, jog nagrinėjamu atveju buvo taip piktnaudžiauta, reikia konstatuoti, kad Komisija neįrodė, jog naudojantis tokia technika nebuvo piktnaudžiavimo pavojaus.
70 Darytina išvada, kad pritaikius ieškovei klaidų ištaisymą nesilaikyta garantijų, kurios jai buvo suteiktos pranešime apie konkursą dėl d ir e egzaminų vertinimo, todėl buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas.
– Dėl teisinio saugumo principo pažeidimo
71 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką teisinio saugumo principu siekiama užtikrinti Sąjungos teisės reguliuojamų situacijų ir teisinių santykių numatomumą (2005 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Airija prieš Komisiją, C‑199/03, 69 punktas).
72 Taigi, nors iš esmės pagal teisinio saugumo principą draudžiama nustatyti, kad Sąjungos institucijų aktas pradeda galioti anksčiau, nei buvo paskelbtas, išimtiniais atvejais gali būti kitaip, kai to reikia dėl siekiamo tikslo ir yra tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius (2010 m. lapkričio 10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo VRDT prieš Simões Dos Santos, T‑260/09 P, 48 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
73 Nagrinėjamu atveju teismo praktikoje nustatytos kumuliacinės sąlygos priimti galiojantį atgal aktą, kaip antai klaidų ištaisymą, kuriuo keičiamas d ir e egzaminų vertinimas jiems įvykus, nėra įgyvendintos.
74 Kalbant apie pirmąją sąlygą, susijusią su siekiamu tikslu, Komisija nurodo, kad priimdama klaidų ištaisymą Paskyrimų tarnyba gali atlikti nuolatinę organizuojamų egzaminų veiksmingumo kontrolę, kad būtų išvengta per didelio griežtumo.
75 Tarnautojų teismas konstatuoja, jog nors tokia kontrolė tikrai atitinka administracijos ir pačių kandidatų interesą, vis dėlto ja negali būti pažeidžiami kandidatų teisėti lūkesčiai, kad konkurso egzaminai bus vykdomi tokia tvarka, kokia nustatyta pranešime apie konkursą, todėl reikia atmesti galimybę pakeisti a posteriori egzaminų vertinimo kriterijus, nustatytus pranešime apie konkursą.
76 Teismo praktikoje tikrai pritariama tam, kad kai Paskyrimų tarnyba, paskelbusi pranešimą apie konkursą, aptinka, jog reikalaujamos sąlygos yra per griežtos, nei reikalaujama dėl tarnybos interesų, ji gali arba tęsti procedūrą ir prireikus įdarbinti mažesnį konkursą laimėjusių kandidatų skaičių, nei buvo nustatytas iš pradžių, arba pradėti konkurso procedūrą iš naujo, atšaukti pirminį pranešimą apie konkursą ir pakeisti jį pataisytu pranešimu (pagal analogiją su pranešimu apie laisvą darbo vietą žr. 1996 m. spalio 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vecchi prieš Komisiją, T‑356/94, 56 punktą).
77 Tačiau pranešimo apie konkursą klaidų ištaisymas įvykus kai kuriems egzaminams negali būti laikomas lygiaverčiu vienai arba kitai išeičiai, nurodytai pirmesniame šio sprendimo punkte.
78 Iš tiesų pakanka pažymėti, kad kai Paskyrimų tarnyba nusprendžia pradėti konkurso procedūrą iš naujo, į pirminę procedūrą įrašyti kandidatai iš esmės gali dalyvauti naujoje procedūroje. Tačiau tokia galimybė nesuteikiama kandidatams, kurie, kaip ieškovė pagrindinėje byloje, buvo pašalinti po sprendimo, priimto remiantis pranešimo apie konkursą pakeitimu.
79 Be to, pasirinkus tęsti konkurso procedūrą ir įdarbinti mažesnį konkursą laimėjusių kandidatų skaičių, nei buvo nustatytas iš pradžių, nepažeidžiami nė vieno kandidato teisėti lūkesčiai dėl egzaminų eigos pagal pranešime apie konkursą nustatytą tvarką.
80 Pranešimo apie konkursą pakeitimas a posteriori taip pat skiriasi nuo įvairių egzaminų raštu klausimų neutralizavimo būdų (žr., pavyzdžiui, 2001 m. sausio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gerochristos prieš Komisiją, T‑189/99, 25 ir 26 punktus ir minėto Sprendimo Schumann prieš Komisiją 58 ir 61 punktus).
81 Iš tiesų nagrinėjamu atveju Paskyrimų tarnyba klaidų ištaisymu pakeitė d ir e egzaminų vertinimo tvarką. Ši vertinimo tvarka patenka į „egzaminų vertinimo“ sąvoką, numatytą Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies e punkte, todėl turi būti nustatyta pranešime apie konkursą. Tačiau egzaminų raštu klausimų neutralizavimas yra susijęs su klausimų, kurie sudaro egzaminą, skaičiumi ir su kiekvieno atskiro klausimo vertinimu. Ši informacija nepatenka į minėtą „egzaminų vertinimo“ sąvoką, todėl nebūtinai turi būti nurodyta pranešime apie konkursą; be to, jeigu ji pakeičiama prasidėjus egzaminams, niekas nekeičiama pranešime apie konkursą.
82 Komisija mano, kad priimtas klaidų ištaisymas taip pat pateisinamas priežastimis, susijusiomis su geru administravimu ir rūpestingumo pareiga kandidatų atžvilgiu. Tačiau tokioms priežastims nagrinėjamu atveju negalima pritarti. Iš tiesų pakanka pažymėti, kad priimtas klaidų ištaisymas nebūtinai yra palankus visiems kandidatams ir dėl jo iš konkurso buvo pašalinti kandidatai, kurie, kaip ieškovė, buvo surinkę reikalaujamą minimalų balų skaičių už visus egzaminus pagal atrankos egzaminų vertinimo kriterijus, nustatytus pranešime apie konkursą.
83 Galiausiai remdamasi proporcingumo principu Komisija taip pat negali tvirtinti, kad paskelbus klaidų ištaisymą nebuvo pažeistas teisinis saugumas. Pagal ši principą, kuris nusistovėjusiose teismų praktikoje pripažįstamas vienu iš Sąjungos teisės bendrųjų principų, Sąjungos institucijos priimtos priemonės teisėtumui taikoma sąlyga, kad kai galima pasirinkti iš kelių tinkamų priemonių, reikia rinktis mažiausiai ribojančią priemonę, kad sukelti nepatogumai nebūtų pernelyg dideli, palyginti su siekiamu tikslu (žr. minėto Sprendimo Schumann prieš Komisiją 52 punktą). Vis dėlto priežastimis, susijusiomis su priemonės proporcingumu, negalima pateisinti akto, kuriuo pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, kaip antai pranešimo apie konkursą įvykus atrankos egzaminams, priėmimo, nes proporcingumo principas taikomas tik kai galima pasirikinti iš kelių tinkamų priemonių (2010 m. rugsėjo 30 d. Bendrojo Teismo sprendimo Torijano Montero prieš Tarybą, F‑76/05, 81 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
84 Kalbant apie antrąją sąlygą, pagrįstą suinteresuotų asmenų teisėtų lūkesčių apsauga, pakanka pateikti nuorodą į šio sprendimo 64–69 punktus, iš kurių matyti, kad taikant klaidų ištaisymą pažeidžiami kandidatų, kaip antai ieškovės, kurie tikėjosi, kad tik kandidatai, surinkę tokį reikalaujamą minimalų balų skaičių už egzaminus, koks buvo numatytas pranešime apie konkursą, bus įrašyti į kandidatų, kuriems leista dalyvauti vertinimo etapo egzaminuose, sąrašą, teisėti lūkesčiai.
85 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad taikant klaidų ištaisymą ieškovei pažeidžiamas teisinio saugumo principas.
86 Todėl reikia konstatuoti, kad taikydama ieškovei klaidų ištaisymą ir taip pažeisdama teisėtų lūkesčių bei teisinio saugumo principu, Paskyrimų tarnyba padarė konkurso procedūros pažeidimą, todėl sprendimas neleisti ieškovei toliau dalyvauti konkurse turi būti panaikintas.
Dėl antrojo pagrindo, pagrįsto gero administravimo principo ir rūpestingumo pareigos pažeidimu
87 Ieškovė mano, kad priėmusi sprendimą neleisti jai dalyvauti vertinimo etapo egzaminuose EPSO pažeidė gero administravimo principą ir rūpestingumo pareigą, nes dėl ginčijamo sprendimo iš įdarbinimo procedūros buvo pašalintas kandidatas, kuris įgyvendino visas pranešime apie konkursą numatytas priėmimo sąlygas ir kuris dėl jau įgytos profesinės patirties visais atžvilgiais atitiko tarnybos interesą.
88 Šiuo klausimu pakanka pažymėti, jog rūpestingumo pareiga niekaip nereikalaujama iš konkurso atrankos komisijos, kad ji leistų dalyvauti visiems kandidatams, kurie mano atitinkantys užimtinų darbo vietų reikalavimus (žr. minėto Sprendimo Cristina prieš Komisiją 83 punktą).
89 Be to, net manant, jog savo ieškinyje ieškovė pateikė informacijos, kad atitinka visas priėmimo sąlygas ir tarnybos interesą, konkurso vertinant kvalifikaciją ir rengiant egzaminus atrankos komisija, pagal nusistovėjusią teismo praktiką laikydamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų taisyklių, susijusių su konkurso procedūra, turi diskreciją įvertinti, ar kiekvieno iš kandidatų pateikti diplomai ir ankstesnė profesinė patirtis atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir atitinkamame pranešime apie konkursą nustatytą lygį. Atlikdamas teisėtumo kontrolę Tarnautojų teismas turi tik patikrinti, kad naudojantis šia diskrecija nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida (žr. 2000 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Carrasco Benítez prieš Komisiją, T‑214/99, 69–71 punktus). Kadangi ieškovė nepateikė jokios informacijos, įrodančios tokią klaidą, šis pagrindas gali būti tik atmestas.
90 Taigi šį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
3. Dėl reikalavimų atlyginti žalą
Šalių argumentai
91 Ieškovė teigia dėl sprendimo neleisti jai dalyvauti vertinimo etapo egzaminuose neteisėtumo patyrusi turtinės ir neturtinės žalos.
92 Turtinė žala, kurią ieškovė preliminariai vertina ex æquo et bono 50 000 eurų suma, atsirado dėl to, kad iš jos buvo atimta galimybė tapti pareigūne.
93 Neturtinė žala, kurią ieškovė vertina ex æquo et bono 50 000 eurų suma, atsirado dėl to, kad EPSO ypač abejingai ir nerūpestingai elgėsi su jos byla.
94 Komisija mano, kad nepadarė jokio pažeidimo, todėl reikalavimai atlyginti žalą yra akivaizdžiai nepagrįsti ir bet kuriuo atveju nepriimtini, nes nebuvo pateikti skunde.
Tarnautojų teismo vertinimas
95 Kalbant apie reikalavimų atlyginti žalą priimtinumą, pakanka priminti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytų teisių gynimo būdų sistemoje pirmą kartą Tarnautojų teisme pateiktas prašymas atlyginti žalą, kai išankstiniu administraciniu skundu buvo siekiama tik tariamai žalą sukėlusio sprendimo panaikinimo, yra priimtinas, jei egzistuoja glaudus prašymo dėl panaikinimo ir prašymo atlyginti žalą ryšys, nes prašymas dėl panaikinimo gali reikšti ir prašymą atlyginti tariamą žalą (1997 m. gegužės 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo N prieš Komisiją, T‑273/94, 159 punktas ir 2004 m. vasario 18 d. Sprendimo Esch‑Leonhardt ir kt. prieš ECB, T‑320/02, 47 punktą).
96 Nagrinėjamu atveju yra glaudus prašymo dėl panaikinimo ir prašymo atlyginti žalą ryšys, todėl pastarasis prašymas yra priimtinas, neatsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateiktas skunde.
97 Be to, dėl reikalavimų atlyginti materialinę žalą Tarnautojų teismas konstatuoja, kad jie pateikti papildomai. Tiek, kiek ieškovės pagrindiniai reikalavimai, susiję su jos grąžinimu į konkurso procedūrą, šio sprendimo 44 punkte buvo atmesti kaip nepriimtini, reikia nagrinėti papildomą prašymą dėl šios žalos atlyginimo.
98 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką administracijos atsakomybė atsiranda, kai ieškovas įrodo pažeidimo buvimą, realią žalą ir pažeidimo bei tariamos žalos priežastinį ryšį (šiuo klausimu žr. 1994 m. birželio 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, 42 punktą ir 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Komisija prieš Girardot, C‑348/06 P, 52 punktą).
99 Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą dėl sprendimo neleisti toliau dalyvauti konkurse priėmimo. Kadangi šis sprendimas buvo panaikintas, reikia išsiaiškinti, ar konstatuotas pažeidimas sukėlė ieškovei žalą ir ar yra šios žalos ir minėto pažeidimo priežastinis ryšys.
100 Kalbant apie tariamą turtinę žalą, pažymėtina, kad taikydama SESV 266 straipsnį Komisija privalo imtis priemonių vykdyti šį sprendimą ir, be kita ko, laikydamasi teisėtumo principo imtis bet kokių veiksmų, kad ieškovei būtų tinkamai kompensuota dėl panaikintu aktu sudarytos nepalankios padėties (šiuo klausimu žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, 98 punktą; 2011 m. birželio 7 d. Tarnautojų teismo sprendimo Larue ir Seigneur prieš ECB, F‑84/09, 64 punktą), neužkertant kelio vėliau pareikšti ieškinio dėl Komisijos vykdant šį sprendimą priimtų priemonių. Šiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad reikalavimai atlyginti turtinę žalą pateikti per anksti, todėl turi būti atmesti.
101 Tačiau, kalbant apie reikalavimus, susijusius su ieškovės tariamai patirtos neturtinės žalos atlyginimu, pažymėtina, kad patirtos žalos pobūdis ir elgesio bei nurodomos žalos priežastinis ryšys gali būti kildinamas iš frustracijos ir neteisybės jausmo, kurį ieškovė galėjo išgyventi dėl to, kad buvo neteisėtumo auka.
102 Vis dėlto Tarnautojų teismas primena, kad administracijos akto panaikinimas pats savaime yra tinkamas ir iš principo pakankamas bet kokios neturtinės žalos atlyginimas, nebent ieškovas įrodo, kad patyrė neturtinės žalos, kuri atskiriama nuo neteisėtumo, kuriuo grindžiamas panaikinimas, ir kurios negalima visiškai atlyginti panaikinus aktą (2010 m. gruodžio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Komisija prieš Strack, T‑526/08 P, 99 punktas). Taip yra tada, kai panaikintame akte, pirma, aiškiai neigiamas ieškovo gebėjimų įvertinimas, galintis jam pakenkti, antra, kai padarytas ypač sunkus pažeidimas, trečia, kai panaikinimas yra visiškai neveiksmingas, vadinasi, pats savaime negali būti tinkamas ir pakankamas visos neturtinės žalos, padarytos ginčijamu aktu, atlyginimas (2011 m. gegužės 12 d. Tarnautojų teismo sprendimo AQ prieš Komisiją, F‑66/10, 105, 107 ir 109 punktai).
103 Nagrinėjamu atveju panaikinus sprendimą neįtraukti ieškovės į kandidatų, kuriems leista laikyti atviro konkurso EPSO/AST/111/10 vertinimo etapo egzaminus, sąrašą nepašalinamas poveikis, padarytas konstatuotu neteisėtumu; konkrečiai kalbant, pats šis panaikinimas negali būti tinkamas žalos atlyginimas už ieškovės skirtas pastangas ir praleistą laiką nenaudingai ruošiantis konkursui. Todėl Tarnautojų teismas nusprendžia, kad Komisija turi sumokėti ieškovei 2 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
104 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant antros dalies aštunto skyriaus kitų nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
105 Iš pirma pateiktų motyvų matyti, kad Komisijos reikalavimai nepatenkinti. Tačiau kadangi ieškovė neprašė, kad iš Komisijos būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, reikia nuspręsti, jog remiantis Procedūros reglamento 89 straipsnio 3 dalimi kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2011 m. balandžio 7 d. atviro konkurso EPSO/AST/111/10 atrankos komisijos sprendimą neleisti ieškovei laikyti vertinimo etapo egzaminų.
2. Priteisti iš Komisijos 2 000 eurų ieškovei.
3. Atmesti likusią ieškinio dalį.
4. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Rofes i Pujol | Boruta | Bradley |
Paskelbta 2013 m. kovo 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
W. Hakenberg | | M. I. Rofes i Pujol |