Tarnautojų teismo (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. rugsėjo 29 d.
Byla F‑114/07
Rainer Wenning
prieš
Europos policijos biurą (Europolą)
„Viešoji tarnyba – Europolo personalas – Europolo tarnautojo sutarties pratęsimas – Europolo personalo tarnybos nuostatų 6 straipsnis – Vertinimo ataskaita“
Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal Konvencijos, grindžiamos Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencija) 40 straipsnio 3 dalį ir Europolo tarnybos nuostatų 93 straipsnio 1 dalį, kuriuo R. Wennig iš esmės prašo panaikinti 2006 m. gruodžio 21 d. Europolo sprendimą nepratęsti jo sutarties, panaikinti vertinimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėn. iki rugsėjo mėn. ir priteisti iš Europolo atlyginti tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Europolo tarnautojai – Vertinimo ataskaita – Parengimas – Europolo personalo vertinimo gairės
(Europolo personalo tarnybos nuostatų 6 ir 28 straipsniai)
2. Pareigūnai – Europolo tarnautojai – Vertinimo ataskaita – Parengimas – Imperatyvaus termino nebuvimas
(Europolo personalo tarnybos nuostatų 6 ir 28 straipsniai)
3. Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita
4. Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Parengimas
5. Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Vertinimų pakeitimas, palyginti su ankstesniu vertinimu
6. Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Teisminė priežiūra
(Europolo personalo tarnybos nuostatų 6 ir 28 straipsniai)
7. Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Būtinas aprašomųjų komentarų ir vertinimo balų suderinamumas
8. Pareigūnai – Europolo tarnautojai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties nepratęsimas
(Europolo personalo tarnybos nuostatų 6 straipsnis ir 94 straipsnio 1 dalies a punktas)
1. Procedūros taisyklių, kaip antai taisyklių, įtvirtintų Europolo priimtose gairėse dėl karjeros raidos ir personalo vertinimo procedūros, pažeidimai yra esminiai pažeidimai, kuriais daroma įtaka tarnautojo vertinimo ataskaitos galiojimui, jei šis įrodo, kad ši ataskaita galėjo būti kitokio turinio, jei nebūtų buvę šių pažeidimų.
(žr. 97 ir 102 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. kovo 9 d. Sprendimo Hubert prieš Komisiją, T‑212/97, Rink. VT p. I‑A‑41 ir II‑185, 53 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Skareby prieš Komisiją, F‑34/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, dėl kurio Pirmosios instancijos teismui pateiktas apeliacinis skundas, byla T‑91/09 P, 40 punktas.
2. Dėl ataskaitos apie Europolo tarnautojo karjeros raidą parengimo reikia pažymėti, kad nei Europolo personalo tarnybos nuostatuose, nei gairėse dėl karjeros raidos ir personalo vertinimo procedūros nenurodyta konkreti data vertinimo ataskaitoms parengti. Minėtų nuostatų 28 straipsnyje nurodyta tik tai, kad vertinimo ataskaitos rengiamos bent kartą per metus. Nors administracija, remdamasi gero administravimo principu ir pareigūnų interesų apsauga, privalo pasirūpinti, kad vertinimo ataskaitos būtų rengiamos periodiškai ir tinkama forma laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytų terminų, ji vertinimo ataskaitas turi parengti per protingą terminą nesant nuostatų, pagal kurias vertinimo procedūra turėtų vykti laikantis konkrečių terminų. Be to, nė vienoje minėtų Personalo tarnybos nuostatų arba minėtų gairių nuostatoje nedraudžiama numatyti, kad tikslas turi būti pasiektas iki vertinamo laikotarpio pabaigos. Priešingai, minėtose gairėse, pagal kurias tikslai turi būti pasiekti per nustatytą terminą, nenumatyta, kad terminas turi sutapti su vertinamo laikotarpio pabaiga.
(žr. 98 ir 99 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. gegužės 10 d. Sprendimo Piro prieš Komisiją, T‑193/03, Rink. VT p. I‑A‑121 ir II‑547, 76–78 punktai.
3. Rengdamas vertinimo ataskaitą vertintojas vertinimą atlieka glaudžiai bendradarbiaudamas su vertinimo ataskaitą tvirtinančiu asmeniu, nes šis turi galimybę po pokalbio, kurio prašė vertinamas pareigūnas, pakeisti arba patvirtinti ataskaitą.
(žr. 100 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. liepos 12 d. Sprendimo De Bry prieš Komisiją, T‑157/04, Rink. VT p. I‑A‑199 ir II‑901, 44 punktas.
4. Vertinimo procedūros tikslas – apžvelgti suinteresuotojo pareigūno darbą ir gebėjimus pasibaigus kiekvienam nustatytam laikotarpiui. Kadangi suinteresuotojo pareigūno vertintojo sprendimas dėl referencinio laikotarpio parengiamas pasibaigus rungimosi procedūrai, šis pareigūnas negali a posteriori remtis tuo, kad referenciniu laikotarpiui nebuvo pareiškęs prieštaravimų. Todėl negalima reikalauti, jog tiesioginių viršininkų sprendimus, priimtus į juos kreipusis dėl konsultacijos, vykstant vertinimo už tam tikrą laikotarpį procedūrai, iš anksto aptartų vertinamas pareigūnas ir jo tiesioginis viršininkas arba apie juos iš anksto raštu būtų pranešta referenciniu laikotarpiu, jei abi šalys juos aptarė vykstant vertinimo procedūrai.
(žr. 104 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2006 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija prieš De Bry, C‑344/05 P, Rink. p. I‑10915, 37–45 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Cwik prieš Komisiją, T‑155/03, T‑157/03 ir T‑331/03, Rink. VT p. I‑A‑411 ir II‑1865, 142 punktas.
5. Rengiant vertinimo ataskaitas, privaloma pagrįsti bet kokį pasikeitimą ankstesnio vertinimo atžvilgiu, taip siekiant užtikrinti, kad pareigūnas žinotų analitinių vertinimų pasikeitimo priežastis, galėtų patikrinti nurodytų faktų realumą ir todėl, remdamasis savo teise būti išklausytam, galėtų suformuluoti pastabas dėl šių motyvų; vertinimo ataskaita pažeidžiami esminiai procedūriniai reikalavimai, jeigu dėl nepakankamo motyvavimo buvo pažeista pareigūno teisė būti išklausytam.
(žr. 108 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. liepos 16 d. Sprendimo Della Pietra prieš Komisiją, T‑1/91, Rink. p. II‑2145, 30 punktas; minėto Sprendimo Hubert prieš Komisiją 79 punktas; 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Micha prieš Komisiją, T‑50/04, Rink. VT p. I‑A‑339 ir II‑1499, 36 punktas.
6. Vertintojai turi labai didelę diskreciją spręsdami dėl asmenų, kuriuos jie turi įvertinti, darbo. Todėl Bendrijos teismo vykdoma teisminė vertinimo ataskaitų turinio priežiūra apribojama patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar tiksliai nustatytos faktinės aplinkybės, ar nebuvo padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais. Bendrijos teismas negali tikrinti pareigūno profesinių gebėjimų vertinimo pagrįstumo, jeigu jame yra kompleksinių kokybinių vertinimų, kurių dėl jų pobūdžio negalima objektyviai patikrinti.
(žr. 111 ir 117 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Progoulis prieš Komisiją, T‑53/99, Rink. VT p. I‑A‑255 ir II‑1249, 27 ir 29 punktai; 2002 m. birželio 12 d. Sprendimo Mellone prieš Komisiją, T‑187/01, Rink. VT p. I‑A‑81 ir II‑389, 51 punktas; 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Cwik prieš Komisiją, T‑96/04, Rink. VT p. I‑A‑343 ir II‑1523, 41 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Rossi Ferreras prieš Komisiją, F‑42/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 33 punktas.
7. Vertinimo ataskaitoje pateiktais aprašomaisiais komentarais siekiama pagrįsti ataskaitoje pateiktus analitinius vertinimus. Šie komentarai yra rengiamos vertinimo ataskaitos pagrindas ir leidžia pareigūnui suprasti gautą balą. Todėl, atsižvelgiant į jų lemiamą vaidmenį rengiant vertinimo ataskaitas, komentarai turi atitikti skirtus balus taip, kad vertinimas būtų laikomas skaitine arba analitine komentarų išraiška. Atsižvelgiant į tai, kad vertintojai turi labai didelę diskreciją spręsdami dėl asmenų, kuriuos jie turi įvertinti, darbo, galimu atitikties trūkumu vertinimo ataskaitoje vis dėlto negalima pateisinti šios ataskaitos panaikinimo, nebent toks trūkumas būtų akivaizdus.
(žr. 132 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Cwik prieš Komisiją 80 punktas.
8. Administracija iš esmės neprivalo motyvuoti akto, kuriuo ji nusprendžia nepratęsti terminuotos darbo sutarties pasibaigus jos galiojimo terminui. Kiekviena sutarties šalis nuo sutartinių santykių pradžios turi būti pasirengusi tam, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui kita šalis pasinaudos savo teise remtis sutarties terminais, dėl kurių buvo susitarta, t. y. kad sutarties galiojimas baigsis nustatytą dieną. Taigi atrodo, kad, nesant teisės reikalauti pratęsti terminuotą sutartį, administracija nebūtinai turi motyvuoti sprendimą palikti galioti iš pradžių nustatytą sutarties galiojimo terminą.
Vis dėlto 2006 m. gruodžio 8 d. Europolo direktoriaus priimtu sprendimu dėl Europolo personalo tarnybos nuostatų 6 straipsnio, kuriame įtvirtintos nuostatos dėl sutarčių pratęsimo Europole, įgyvendinimo Europolas priėmė specialias taisykles, skirtas užtikrinti sutarčių pratęsimo procedūros skaidrumą. Įtvirtindamas šias specialias taisykles Europolas patikslino kriterijus, kuriuos ketina taikyti įgyvendindamas savo diskreciją pratęsti darbo sutartis arba jų nepratęsti. Taigi ši diskrecija apribojama, nes Europolas turi laikytis savo paties nustatytų elgesio taisyklių.
Iš to matyti, jog terminuotas sutartis sudarę Europolo tarnautojai turi teisę į tai, kad Europolas rūpestingai ir objektyviai patikrintų, ar tenkinamos jų sutarčių pratęsimo sąlygos. Atsisakymo pratęsti sutartis atveju jie turi teisėtą interesą sužinoti tokį rūpestingą ir objektyvų nagrinėjimą atspindinčius motyvus.
(žr. 142–147 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. kovo 1 d. Sprendimo Smit prieš Europolą, T‑143/03, Rink. VT p. I‑A‑39 ir II‑171, 26–28, 30 ir 32 punktai; 2005 m. kovo 1 d. Sprendimo Mausolf prieš Europolą, T‑258/03, Rink. VT p. I‑A‑45 ir II‑189, 21–23, 25 ir 27 punktai.