Language of document : ECLI:EU:C:2014:305

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. gegužės 8 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Paraiška įregistruoti žodinį prekių ženklą BIMBO DOUGHNUTS – Ankstesnis žodinis Ispanijos prekių ženklas DOGHNUTS – Santykiniai atmetimo pagrindai – Reglamentas (EB) Nr. 40/94 – 8 straipsnio 1 dalies b punktas – Visapusis galimybės supainioti vertinimas – Sudėtinio žodinio prekių ženklo elemento nepriklausoma išskirtinė pozicija“

Byloje C‑591/12 P

dėl 2012 m. gruodžio 10 d. pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo,

Bimbo SA, įsteigta Barselonoje (Ispanija), atstovaujama abogado C. Prat ir baristerio R. Ciullo,

apeliantė,

dalyvaujant kitoms proceso šalims:

Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamai A. Folliard-Monguiral ir J. Crespo Carrillo,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

Panrico SA, įsteigtai Espluges de Ljobregate (Ispanija), atstovaujamai abogado D. Pellisé Urquiza,

įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai J. L. da Cruz Vilaça, G. Arestis, J.‑C. Bonichot ir A. Arabadjiev (pranešėjas),

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. lapkričio 7 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2014 m. sausio 23 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Apeliaciniu skundu Bimbo SA (toliau – Bimbo) prašo panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Bimbo / VRDT – Panrico (BIMBO DOUGHNUTS) (T‑569/10, EU:T:2012:535, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį, kuriuo ji prašė pakeisti arba – papildomai – panaikinti 2010 m. spalio 7 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 838/2009‑4), susijusį su protesto procedūra tarp Panrico SA (toliau – Panrico) ir Bimbo (toliau – ginčijamas sprendimas).

 Teisinis pagrindas

2        1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) buvo panaikintas ir pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1). Tas reglamentas įsigaliojo 2009 m. balandžio 13 d.

3        Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio „Santykiniai atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai“ 1 dalies b punkte buvo nustatyta:

„Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:

<...>

b)      jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas; suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.“

 Ginčo aplinkybės

4        Skundžiamo sprendimo 1–14 punktuose pateikiama tokia ginčo aplinkybių santrauka:

„1      2006 m. gegužės 25 d. [Bimbo], remdamasi [Reglamentu Nr. 40/94], kuris buvo panaikintas [ir pakeistas [Reglamentu Nr. 207/2009], pateikė [VRDT] paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.

2      Prekių ženklas, kurį buvo prašyta įregistruoti, yra žodinis žymuo BIMBO DOUGHNUTS.

3      Prekės, kurioms buvo prašyta registracijos, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti, 30 klasės ir atitinka tokį aprašymą: „pyragai ir kepiniai, ypač spurgos“.

4      Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2006 m. spalio 16 d. Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 42/2006.

5      2007 m. sausio 16 d. [Panrico], remdamasi Reglamento Nr. 40/94 42 straipsniu (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis), pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos visoms šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.

6      Protestas buvo grindžiamas keliais ankstesniais žodiniais ir vaizdiniais nacionaliniais ir tarptautiniais prekių ženklais. Be kita ko, jis buvo grindžiamas žodiniu Ispanijos prekių ženklu DOGHNUTS, 1994 m. birželio 18 d. numeriu 1288926 įregistruotu prie tos pačios 30 klasės priskirtoms prekėms, atitinkančioms tokį aprašymą: „visų rūšių konditerijos ir tešlos gaminiai ir produktai, gaminiai ir produktai saldainiams ir saldumynams; cukrus, šokoladas, arbata, kakava, kava ir jų pakaitalai; vanilė, esencijos, gaminiai ir produktai karamelės kremui ir pyragams, šokolado ir cukraus gaminiai, ledai, ledinukai, šokoladas, apvalios spurgos, kramtomoji guma ir sausainiai“.

7      Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 8 straipsnio 5 dalyje nurodytais pagrindais.

8      2009 m. gegužės 25 d. Protestų skyrius protestą patenkino.

9      2009 m. liepos 24 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.

10      [Ginčijamu sprendimu] Ketvirtoji apeliacinė taryba [(toliau – Apeliacinė taryba)] apeliaciją atmetė. Kaip ir Protestų skyrius, Apeliacinė taryba tik palygino prašomą įregistruoti prekių ženklą su ankstesniu žodiniu Ispanijos prekių ženklu DOGHNUTS (toliau – ankstesnis prekių ženklas) ir tuo remdamasi padarė išvadą, kad yra galimybė supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

11      Apeliacinė taryba nurodė, kad „doughnut“ yra angliškas žodis, kuris reiškia „<...> iš tešlos pagamintą mažą, minkštą, storo žiedo formos pyragaitį“. Apeliacinė taryba tvirtino, kad tokio žodžio nėra ispanų kalboje; jį atitinka žodžiai „dónut“ arba „rosquilla“. Apeliacinė taryba nusprendė, kad vidutiniam vartotojui ispanui (išskyrus kalbančiuosius angliškai) žodis „doughnut“ nereiškia nagrinėjamų prekių ar jų savybių apibūdinimo ir neturi konkrečios su jomis susijusios konotacijos. Apeliacinės tarybos nuomone, ankstesnį žymenį, kaip ir prašomą įregistruoti žymenį, daugelis vartotojų laikytų svetimu arba išgalvotu žodžiu.

12      Be to, Apeliacinė taryba manė, kad nagrinėjami žymenys yra panašūs, nes ankstesnis prekių ženklas yra beveik identiškai pakartotas prašomame įregistruoti prekių ženkle. Nagrinėjami prekių ženklai yra vidutiniškai panašūs vizualiai ir fonetiškai. Konceptualus palyginimas neįmanomas.

13      Prekės, žymimos prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, yra tapačios. Ankstesnis prekių ženklas turi vidutinį skiriamąjį požymį.

14      Apeliacinė taryba nusprendė, kad, atliekant visapusį galimybės supainioti vertinimą, matyti, jog dėl ankstesnio prekių ženklo vidutinio skiriamojo požymio ir dėl vidutinio vizualaus ir fonetinio žymenų panašumo laipsnio yra galimybė, kad atitinkami vartotojai supainios tapačiomis pripažintas ginčijamas prekes.“

 Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

5        Bimbo pareiškė ieškinį, prašydama, pirma, pakeisti ginčijamą sprendimą arba – papildomai – jį panaikinti.

6        Prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą Bimbo grindė dviem pagrindais, susijusiais, pirma, su Reglamento Nr. 207/2009 75 ir 76 straipsnių pažeidimu ir, antra, su šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

7        Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas pripažino, kad prašymas pakeisti ginčijamą sprendimą yra nepriimtinas, ir atmetė pagrindus, kuriais remiantis siekiama panaikinti šį sprendimą.

 Šalių reikalavimai

8        Bimbo Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sprendimą ir priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

9        VRDT Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Bimbo bylinėjimosi išlaidas.

10      Panrico Teisingumo Teismo prašo pripažinti jos atsiliepimą į apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu, patvirtinti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš Bimbo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl apeliacinio skundo

11      Apeliacinį skundą Bimbo grindžia vieninteliu pagrindu, kurį sudaro dvi dalys ir kuris susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

12      Kadangi šiuo atveju paraiška įregistruoti ginčijamą Bendrijos prekių ženklą buvo pateikta 2006 m. gegužės 25 d. ir kadangi ši data yra lemiama nustatant taikytiną materialinę teisę (šiuo klausimu žr. nutarčių Shah / Three-N-Products Private, C‑14/12 P, EU:C:2013:349, 2 punktą ir DMK / VRDT, C‑346/12 P, EU:C:2013:397, 2 punktą), ši ginčą reglamentuoja, pirma, Reglamento Nr. 207/2009 procesinės nuostatos ir, antra, Reglamento Nr. 40/94 materialinės nuostatos.

 Dėl vienintelio pagrindo pirmos dalies

 Šalių argumentai

13      Visų pirma, Bimbo tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 97 punkte pateiktais argumentais Bendrasis Teismas supainiojo „skiriamojo požymio“ ir „reikšmės neturinčio elemento“ sąvokas su „nepriklausomos išskirtinės pozicijos“ sąvoka. Tačiau nei sudėtinio prekių ženklo elementui būdingas skiriamasis požymis, nei jo reikšmės lygis neturi būti painiojami su tokio elemento išskirtine pozicija šiame prekių ženkle. Žodis „pozicija“ leidžia daryti prielaidą, kad kalbama apie sąvoką, kuri turi būti vertinama atsižvelgiant į kitų atitinkamą žymenį sudarančių elementų savybes.

14      Be to, Bimbo nuomone, Bendrojo Teismo argumentai reiškia, kad prekių ženklas, kurį sudaro du elementai, iš kurių vienas yra gerą vardą turintis prekių ženklas, o kitas – prekių ženklas, kuriam būdingas vidutinis skiriamasis požymis ir kuris atitinkamai visuomenei neturi ypatingos reikšmės, bus laikomas sudarytu iš dviejų elementų, užimančių nepriklausomą išskirtinę poziciją. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad paprastai vidutinis vartotojas prekių ženklą suvokia kaip visumą ir kad tik tam tikrais atvejais gali būti pripažįstama, jog negalima atmesti, kad sudėtinio prekių ženklo elementas gali išsaugoti nepriklausomą išskirtinę poziciją atitinkamame sudėtiniame žymenyje.

15      Teisingumo Teismas Sprendimo Becker / Harman International Industries (C‑51/09 P, EU:C:2010:368) 38 punkte taip pat nurodė, kad sudėtiniame prekių ženkle pavardė ne visais atvejais išlaiko nepriklausomą išskirtinę poziciją vien dėl to, kad ji bus suvokiama kaip pavardė. Tokios pozicijos įtvirtinimas iš tikrųjų gali būti grindžiamas tik visų konkrečiam nagrinėjamam atvejui svarbių veiksnių tyrimu.

16      Galiausiai Bimbo teigia mananti, kad Bendrojo Teismo vartojamų sąvokų „nedaloma visuma“ ir „logiškas vienetas“ nėra Teisingumo Teismo praktikoje. Nors šias sąvokas Bendrasis Teismas supranta taip, kad sudėtinį prekių ženklą sudaro skirtingi „nepriklausomi“ elementai, tai nereiškia, jog tokie elementai užima išskirtinę nepriklausomą poziciją.

17      VRDT ir Panrico ginčija Bimbo argumentų pagrįstumą. Konkrečiai kalbant, VRDT tvirtina, kad vienintelio pagrindo pirma dalis yra nepriimtina, nes iš skundžiamo sprendimo 97 punkto matyti, jog Bendrasis Teismas tik išnagrinėjo konkrečią prašomo įregistruoti žymens reikšmę, taigi – įvertino faktines aplinkybes.

 Teisingumo Teismo vertinimas

18      Dėl vienintelio pagrindo pirmos dalies priimtinumo reikia nurodyti, kad Bimbo priekaištauja Bendrajam Teismui supainiojus tam tikras teisines sąvokas, pažeidus taisyklę, pagal kurią sudėtinio prekių ženklo elemento išskirtinė nepriklausoma pozicija turi būti konstatuojama tik išimtiniais atvejais, ir vartojus šios srities teismo praktikai svetimą terminologiją. Todėl, priešingai, nei nurodo VRDT, Bimbo ne tik prašo Teisingumo Teismo iš naujo įvertinti faktines aplinkybes, bet ir kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidų. Todėl ši dalis yra priimtina.

19      Dėl esmės reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką galimybę supainioti pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą sudaro galimybė, kad visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių (žr. sprendimų VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 33 punktą ir Nestlé / VRDT, C‑193/06 P, EU:C:2007:539, 32 punktą).

20      Galimybė suklaidinti visuomenę turi būti visapusiškai vertinama atsižvelgiant į visus konkrečiam atvejui svarbius veiksnius (šiuo klausimu žr. sprendimų SABEL, C‑251/95, EU:C:1997:528, 22 punktą; VRDT / Shaker, EU:C:2007:333, 34 punktą ir Nestlé / VRDT, EU:C:2007:539, 33 punktą).

21      Visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, ypač atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Tai, kaip vidutinis nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklus, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant galimybę supainioti. Vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (šiuo klausimu žr. sprendimų SABEL, EU:C:1997:528, 23 punktą; VRDT / Shaker, EU:C:2007:333, 35 punktą ir Nestlé / VRDT, EU:C:2007:539, 34 punktą).

22      Vertinant dviejų prekių ženklų panašumą negalima apsiriboti atsižvelgimu tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jo palyginimu su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, palyginimas turi būti atliekamas nagrinėjant aptariamus prekių ženklus, iš kurių kiekvienas turi būti vertinamas kaip visuma (Sprendimo VRDT / Shaker, EU:C:2007:333, 41 punktas).

23      Tam tikromis aplinkybėmis viena ar kelios sudėtinio prekių ženklo sudedamosios dalys gali dominuoti bendrame įspūdyje, kurį prekių ženklas sukuria atitinkamos visuomenės atmintyje. Tačiau panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios (sprendimų VRDT / Shaker, EU:C:2007:333, 41 ir 42 punktai; Nestlé / VRDT, EU:C:2007:539, 42 ir 43 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).

24      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas paaiškino, jog negalima atmesti, kad ankstesnis prekių ženklas, kurį trečioji šalis naudoja sudėtiniame žymenyje, apimančiame šios trečiosios šalies įmonės pavadinimą, tame sudėtiniame žymenyje išlaiko nepriklausomą išskirtinę poziciją. Todėl tam, kad būtų konstatuota galimybė supainioti, pakanka, kad dėl ankstesnio prekių ženklo išsaugotos nepriklausomos išskirtinės pozicijos visuomenė manys, kad sudėtiniu žymeniu žymimas prekes arba paslaugas taip pat pagamino arba suteikė šio prekių ženklo savininkas (Sprendimo Medion, C‑120/04, EU:C:2005:594, 30 ir 36 punktai ir Nutarties Perfetti Van Melle / VRDT, C‑353/09 P, EU:C:2011:73, 36 punktas).

25      Tačiau sudėtinio žymens elementas neišsaugo tokios nepriklausomos išskirtinės pozicijos, jeigu šis elementas kartu su kitu ar kitais žymens elementais, vertinamais kaip visuma, sudaro vienetą, kurio reikšmė skiriasi nuo atskirai vertinamų minėtų elementų reikšmės (šiuo klausimu žr. Nutarties ecoblue / VRDT ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, C‑23/09 P, EU:C:2010:35, 47 punktą; Sprendimo Becker / Harman International Industries, EU:C:2010:368, 37 ir 38 punktus ir Nutarties Perfetti Van Melle / VRDT, EU:C:2011:73, 36 ir 37 punktus).

26      Šiuo atveju skundžiamo sprendimo 79 ir 81 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad net jeigu elementas „bimbo“ dominuoja prašomame įregistruoti prekių ženkle, elementas „doughnuts“ nėra nesvarbus šio prekių ženklo kuriamame bendrame įspūdyje, todėl į jį reikia atsižvelgti lyginant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

27      To sprendimo 97 punkte Bendrasis Teismas patikslino: kadangi elementas „doughnuts“ atitinkamai visuomenei nieko nereiškia, jis kartu su kitu žymens elementu, kai abu vertinami kaip visuma, nesudaro vieneto, kurio reikšmė skirtųsi nuo atskirai vertinamų minėtų elementų reikšmės. Taigi jis padarė išvadą, kad elementas „doughnuts“ išsaugo nepriklausomą išskirtinę poziciją prašomame įregistruoti prekių ženkle ir todėl į jį turi būti atsižvelgiama visapusiškai vertinant galimybę supainioti.

28      Skundžiamo sprendimo 100 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į visus šiai bylai svarbius veiksnius, visapusis vertinimas patvirtina Apeliacinės tarybos išvadą, kad yra galimybė supainioti.

29      Taigi išvadą, kad yra galimybė supainioti, Bendrasis Teismas padarė ne vien dėl to, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle elementas „doughnuts“ užima nepriklausomą išskirtinę poziciją, bet dar ją grindė visapusiu vertinimu, apimančiu skirtingus nagrinėjimo etapus, nustatytus šio sprendimo 19–25 punktuose nurodytoje teismo praktikoje, kurį atlikdamas jis atsižvelgė į šiai bylai svarbius veiksnius. Taigi jis tinkamai taikė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

30      Šio tvirtinimo nepaneigia kiti Bimbo pateikti argumentai.

31      Kadangi Bimbo priekaištauja Bendrajam Teismui visų pirma dėl to, kad šis skundžiamo sprendimo 97 punkte vartojo sąvokas „skiriamasis požymis“ ir „reikšmės neturintis elementas“, pakanka nurodyti, jog šiame punkte Bendrasis Teismas tik atmetė Bimbo teiginius, kuriais siekta įrodyti, kad, atsižvelgiant į tai, jog elementas „doughnuts“ neturi skiriamųjų požymių, į jį neturėtų būti atsižvelgiama vertinant galimybę supainioti.

32      Taip Bendrasis Teismas papildė skundžiamo sprendimo 81 punkte pateiktą vertinimą, pagal kurį minėtas elementas nėra nesvarbus kalbant apie bendrą įspūdį, kurį sukuria prašomas įregistruoti prekių ženklas, ir todėl į jį turi būti atsižvelgiama lyginant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas. Taigi jis tikrai nesupainiojo nagrinėjamų sąvokų.

33      Kadangi Bimbo tvirtina, jog Bendrasis Teismas pažeidė taisyklę, pagal kurią sudėtinio žymens elemento nepriklausomos išskirtinės pozicijos konstatavimas yra išimtis, kuri privalo būti tinkamai pagrįsta lyginant su bendra taisykle, pagal kurią paprastai vartotojas prekių ženklą suvokia kaip visumą, reikia nurodyti, kad tikrinant, ar vienas iš sudėtinio žymens elementų užima nepriklausomą išskirtinę poziciją, siekiama nustatyti, kuriuos iš minėtų elementų suvoks nurodyta visuomenė.

34      Iš tikrųjų, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 25 ir 26 punktuose, kiekvienu konkrečiu atveju reikia, pasiremiant, be kita ko, žymens sudedamųjų dalių ir jų santykinės reikšmės minėtos visuomenės suvokimui analize, nustatyti bendrą įspūdį, kurį prašomas įregistruoti žymuo sukuria minėtos visuomenės atmintyje, o vėliau, atsižvelgiant į tokį bendrą įspūdį ir visus bylai svarbius veiksnius, įvertinti galimybę supainioti.

35      Taigi, viena vertus, sudėtinio žymens elementai, darantys įtaką bendram įspūdžiui, kurį šis žymuo sukuria nurodytos visuomenės atmintyje, nustatomi prieš pradedant visapusį galimybės supainioti nagrinėjamus žymenis vertinimą. Toks vertinimas turi būti pagrįstas prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, bendru sukuriamu įspūdžiu, nes, kaip nurodyta šios sprendimo 21 punkte, vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių. Todėl neturi būti manoma, kad tai yra išimtis, kurią būtina tinkamai pagrįsti lyginant su šia bendra taisykle.

36      Kita vertus, reikia pažymėti, kad nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje reikalaujamas individualus kiekvieno žymens vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes ir todėl jis neturėtų būti grindžiamas bendromis prielaidomis. Kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 24 punkte, ypač iš teismo praktikos, vėlesnės už Sprendimą Medion (EU:C:2005:594), matyti, kad šiame sprendime Teisingumo Teismas neįtvirtino principų, kuriais grindžiamas galimybės supainioti vertinimas, išimčių.

37      Galiausiai dėl argumentų, glaustai išdėstytų šio sprendimo 16 punkte, reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 97 punkte Bendrojo Teismo vartojamos sąvokos „nedaloma visuma“ ir „logiškas vienetas“ atitinka sąvoką „kitokią reikšmę turintis vienetas“, kurią Teisingumo Teismas vartojo šio sprendimo 25 punkte minėtoje praktikoje.

38      Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad, atlikdamas vertinimą, Bendrasis Teismas nepadarė Bimbo nurodytų teisės klaidų, todėl vienintelio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

 Dėl vienintelio pagrindo antros dalies

 Šalių argumentai

39      Visų pirma, Bimbo tvirtina, kad išvadą dėl galimybės supainioti buvimo Bendrasis Teismas grindė prielaida, kad elementas „doughnuts“ užima nepriklausomą išskirtinę poziciją, ir neatsižvelgė į visus kitus šiai bylai svarbius veiksnius.

40      Taigi Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, išsiskiria pirmuoju elementu „bimbo“, t. y. prekių ženklu, Ispanijoje turinčiu labai gerą vardą prekėms, kurioms šį prekių ženklą buvo prašyta įregistruoti. Jis nenurodė ir to, kad ankstesnis prekių ženklas neturi ryškaus arba išskirtinio skiriamojo požymio ir kad „doghnuts“ nėra tapačiai pakartotas prašomame įregistruoti prekių ženkle.

41      Toliau Bimbo tvirtina, kad dėl gerą vardą turinčio prekių ženklo, kuris yra pirmas sudėtinio prekių ženklo elementas, paprastai galima išvengti to, kad sudėtinio prekių ženklo sukuriamą bendrą įspūdį atitinkama visuomenė suvoktų kaip leidžiantį suprasti, jog aptariamas prekes pagamino ankstesnio prekių ženklo savininkas arba ekonomiškai susijusios įmonės.

42      Todėl, Bimbo nuomone, tam, kad galėtų konstatuoti galimybę supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, Bendrasis Teismas turėjo pagrįsti priežastis, vien dėl kurių šiuo atveju prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, dėl atitinkamai visuomenei jo sukuriamo bendro įspūdžio lemtų galimybę supainioti.

43      Galiausiai Bimbo tvirtina, kad, vertindamas galimybę supainioti, Bendrasis Teismas tinkamai neatsižvelgė į aplinkybę, kad, priešingai, nei įprasta prekybos sektoriuje, su kuriuo susijusi byla, kurioje buvo priimtas Sprendimas Medion (EU:C:2005:594), duonos gaminių sektoriuje būtų labai neįprasta sudaryti komercines sutartis arba jungtis siekiant siūlyti prekes.

44      VRDT ir Panrico ginčija Bimbo argumentus.

 Teisingumo Teismo vertinimas

45      Visų pirma, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 37–42 punktuose, atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo 91–100 punktuose pateiktus argumentus negalima Bendrajam Teismui priekaištauti dėl to, kad jis automatiškai pripažino galimybę supainioti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, remdamasis tuo, kad buvo konstatuota, jog prašomame įregistruoti prekių ženkle elementas „doughnuts“ užima nepriklausomą išskirtinę poziciją.

46      Iš tikrųjų iš šių punktų matyti, kad Bendrasis Teismas visapusiškai įvertino galimybę supainioti ir tai darydamas atsižvelgė į šiai bylai svarbius veiksnius. Be to, šis vertinimas pagrįstas skundžiamo sprendimo 52–89 punktuose atlikta išsamia visų Bimbo nurodytų aplinkybių analize ir ypač šio prekių ženklo geru vardu. Argumentais, kuriuos šiuo klausimu ši bendrovė pateikė Teisingumo Teismui, klaidingai aiškinamas šis sprendimas, todėl jie turi būti atmesti.

47      Atsižvelgiant į šio sprendimo 33 ir 34 punktuose pateiktas išvadas, argumentai, glaustai išdėstyti šio sprendimo 41 ir 42 punktuose, paremti klaidingu aktualios teismo praktikos aiškinimu, todėl turi būti atmesti.

48      Galiausiai dėl Bimbo argumentų, glaustai išdėstytų šio sprendimo 43 punkte, pakanka konstatuoti, kad, kaip teisingai nurodė VRDT, jie buvo pirmą kartą pateikti Teisingumo Teismui, todėl, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, turi būti atmesti kaip nepriimtini.

49      Tai reiškia, kad Bimbo nurodyto vienintelio pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

50      Todėl reikia atmesti vienintelį apeliacinio skundo pagrindą ir patį apeliacinį skundą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

51      Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

52      Kadangi Bimbo pralaimėjo bylą, o VRDT ir Panrico reikalavo priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, Bimbo turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1.      Atmesti apeliacinį skundą.

2.      Priteisti iš Bimbo SA bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.


* Proceso kalba: anglų.