TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. sausio 16 d.

Byla F‑115/05

Philippe Vienne ir kt.

prieš

Europos Parlamentą

„Pareigūnai – Administracijos pareiga padėti – Atsisakymas – Belgijoje įgytų teisių į pensiją perkėlimas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo P. Vienne ir 163 kiti Parlamento pareigūnai bei laikinieji tarnautojai prašo, pirma, panaikinti Parlamento sprendimą atmesti jų prašymus suteikti pagalbą, pateiktus pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, ir, antra, atlyginti šiuo sprendimu sukeltą žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo pačios išlaidas.

Santrauka

Pareigūnai – Pensijos – Teisės į pensiją, įgytos prieš pradedant tarnybą Bendrijose – Perkėlimas į Bendrijų sistemą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio pirma pastraipa; VIII priedo 11 straipsnio 2 dalis ir XIII priedo 26 straipsnio 3 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

Institucija, negali atmesti pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį pateikto prašymo, kuriuo pareigūnas prašo suteikti techninę ir finansinę pagalbą tikrinant, visų pirma, ar jis yra individualiai suinteresuotas iš naujo prašyti perkelti savo teises į pensiją, prieš pradedant tarnybą Bendrijose įgytas Belgijos pensijos sistemoje, bendrai palankesnėmis sąlygomis, nustatytomis šios valstybės narės naujame teisės akte, ir prireikus iš naujo persikelti teises, motyvuodama tuo, kad šis prašymas pažeidžia vieną šios institucijos aktų, jeigu ji niekaip neišreiškė savo atsisakymo atšaukti pirminį sprendimą dėl perkėlimo. Akivaizdu, kad perkėlimas yra procedūra, kurią sudaro asmens prašymu du paeiliui priimami sprendimai: pirma, nacionalinę pensijų sistemą administruojančios institucijos, apskaičiuojančios įgytas teises, sprendimas ir, antra, Bendrijos institucijos, kuri atsižvelgdama į šias teises, turi nustatyti tarnybos metus, į kuriuos ji atsižvelgia Bendrijų pensijų sistemoje perkeldama teises, sprendimas. Tačiau tai, kad įgyvendinant tikslą, dėl kurio buvo pateiktas prašymas suteikti pagalbą, gali reikėti atšaukti institucijos sprendimą, nebūtinai reiškia, ypač jeigu institucija pasirengusi atšaukti šį sprendimą, kad pagalbos prašymas nukreiptas prieš institucijos aktą ir tuomet netaikomas Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnis, kuriame numatyta pareigūnų apsauga nuo trečiųjų asmenų veiksmų, bet ne nuo pačios institucijos aktų. Prašymas atsiimti gali būti laikomas prieštaraujančiu aktui, kurį prašoma atšaukti, tik tuomet, kai institucija bet kuriuo atveju neatšaukia šio akto.

Ši institucija taip pat negali atmesti tokio prašymo motyvuodama tuo, kad nebuvo konstatuota, jog naujas Belgijos teisės aktas nesuderinamas su Bendrijos teise. Iš tiesų institucijos pareiga padėti nesiejama su sąlyga, kad veiksmų, kurių atžvilgiu pareigūnas prašo padėti, neteisėtumas būtų iš anksto konstatuotas teismo sprendimu. Be to, tokia sąlyga prieštarautų pačiam prašymo suteikti pagalbą dalykui tais atvejais, kurie yra dažni, kai šis prašymas kaip tik pateikiamas siekiant, kad šie veiksmai būtų pripažinti neteisėtais su institucijos pagalba pateikus teismui ieškinį; beje, terminas „veiksmai“ reiškia faktus arba aktus, kurie įtariami esantys neteisėti, bet tai nėra nustatyta. Pareigą padėti privaloma vykdyti tik veiksmų, kurie gali būti pagrįstai vertinami kaip pažeidžiantys pareigūnų teises, atžvilgiu, o Bendrijos teismas turi patikrinti, ar iš tikrųjų egzistuoja žala, dėl kurios pareigūnas prašo institucijos apsaugos, tačiau pakanka, kad jis pateiktų pirminius šios žalos realumo įrodymus.

Atvirkščiai, institucija gali pagrįstai manyti, kad ieškovas nepatyrė pagalbą pateisinančios žalos savo teisių atžvilgiu. Iš tikrųjų nevienodas pareigūnų, kurių teisės į pensiją perkeltos prieš įsigaliojant naujam Belgijos teisės aktui ir jam įsigaliojus, vertinimas nėra savaime diskriminuojantis, nes priešingu atveju bet koks įstatymo pakeitimas būtų negalimas. Net jeigu ieškovas buvo diskriminuojamas, nepagrįstas nevienodas vertinimas atsirado ne dėl paties naujo teisės akto, o dėl šio teisės akto pasekmių kartu su Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 26 straipsnio 3 dalimi, nustatyta Reglamentu Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiu Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, kuria pereinamuoju laikotarpiu per šešis mėnesius įsigaliojus Reglamentui Nr. 723/2004 galimybė pateikti prašymą perkelti teises į pensiją arba tokį naują prašymą perkelti suteikta trims pareigūnų, kurių teisės į pensiją nebuvo perkeltos, nes jie pavėlavo pateikti prašymus, nusprendė neprašyti perkelti arba nepatvirtino savo prašymų – ir tai nėra laikoma trečiojo asmens veiksmais pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, kategorijoms.

Be to, tokiomis aplinkybėmis suinteresuotasis asmuo negali veiksmingai remtis pareiga atsižvelgti į pareigūnų interesus sprendimo atmesti jo prašymą atžvilgiu, nes remiantis šia pareiga institucija negali būti verčiama netaikyti sąlygų, kuriomis ji turi teikti pagalbą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus. Jis taip pat negali remtis principo pacta sunt servanda pažeidimu, nes jis nenurodo sutarties ar susitarimo, kurio institucija nesilaikė, ir principo patere legem quam ipse fecisti pažeidimu, nes Pareigūnų tarnybos nuostatai yra ne vienos institucijos, kaip Paskyrimų tarnybos, o Bendrijos teisės aktų leidėjo parengtas teisės aktas.

Galiausiai dėl šio prašymo atmetimo pareikštas ieškinio pagrindas, kad dėl pakeisto Belgijos teisės akto atsirado Bendrijos pareigūnų, kurių Belgijoje įgytos teisės į pensiją buvo perkeltos, nevienodas vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar prašymai perkelti minėtas teises buvo pateikti prieš įsigaliojant naujam teisės aktui, ar jam įsigaliojus, yra netinkamas. Ieškinio pagrindas, susijęs su lygybės principo pažeidimu, iš tiesų būtų tinkamas tik tuomet, jei būtų teigiama, kad institucija suteikė pagalbą kitiems pareigūnams ir laikiniesiems tarnautojams, kurie buvo tokioje pačioje situacijoje kaip ieškovas.

(žr. 35, 36, 38–41, 43, 44, 51, 52, 54–56, 59, 63, 70, 80, 96 ir 97 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1997 m. liepos 10 d. Sprendimo Apostolidis ir kt. prieš Komisiją, T‑81/96, Rink. VT p. I‑A‑207 ir II‑607, 90 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2000 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Verheyden prieš Komisiją, T‑213/99, Rink. VT p. I‑A‑297 ir II‑1355, 28 punktas; 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Schochaert prieš Tarybą, T‑136/03, Rink. VT p. I‑A‑215 ir II‑957, 49 punktas.

2007 m. sausio 16 d. Tarnautojų teismo sprendimas Genette prieš Komisiją, F‑92/05, Rink. p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000.