2010 m. gegužės 6 d. pareikštas ieškinys byloje Deutsche Telekom prieš Komisiją

(Byla T-207/10)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Deutsche Telekom AG (Bona, Vokietija), atstovaujama advokatų A. Cordewener ir J. Schönfeld

Atsakovė: Europos Komisija

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti 2009 m. spalio 28 d. (pataisyta redakcija - 2009 m. gruodžio 8 d.) Komisijos sprendimą C(2009) 8107, galutinis, pataisytas, dėl jame nustatytų Ispanijos investuotojų naudai 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos nuostatos dėl teisėtų lūkesčių.

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė kreipiasi dėl 2009 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimo C(2009) 8107, galutinis, pataisytas, kuriuo Komisija nusprendė, kad nuostata dėl valstybės pagalbos, priimta kaip Ispanijos juridinių asmenų mokesčio įstatymo (toliau - TRLIS) 12 straipsnio 5 dalies mokestinė nuostata dėl verslo ir firmų vertės sumažinimo įsigyjant daug užsienio įmonių akcijų valstybės pagalbos atžvilgiu, kuri suteikiama asmenims, kurie įgyja Bendrijos viduje, yra nesuderinama su bendrąją rinka. Ginčijamame sprendime numatyta, kokią valstybės pagalbos reikalaujama grąžinti iš Ispanijos Karalystės.

Ieškovė savo ieškinį pirmiausia grindžia tuo, kad su TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymu susijusia mokestine lengvata formaliai neteisėtai užtikrinta tai, kad Ispanijos Karalystė, pažeisdama EB 88 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį (SESV 108 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys) apie atitinkamą įstatymą iš anksto nepranešė Komisijai ir, pažeisdama EB 88 straipsnio 3 dalies trečiame sakinyje (SESV 108 straipsnio 3 dalies trečias sakinys) nustatytą įgyvendinimo draudimą, faktiškai leido jį taikyti. Be to, TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra neteisėta materialinės teisės atžvilgiu, nes pagal EB 87 straipsnio 1 dalį (SESV 107 straipsnio 1 dalis) ji nesuderinama su bendrąja rinka ir ji neleidžiama pagal EB 87 straipsnio 2 arba 3 dalį (SESV 107 straipsnio 2 arba 3 dalis).

Antra, ieškovė dėl pasekmių, kuriomis remiantis nustatyta, jog nacionalinė valstybės pagalba prieštarauja Bendrijos teisei, tvirtina, kad atitinkama valstybė turi reikalauti gavėjų grąžinti tokią valstybės pagalbą. Šiuo aspektu teigiama, kad šis absoliutus principas visų pirma konkrečiai įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 659/1999¹ 14 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje.

Galiausiai teigiama, kad nagrinėjamu atveju netaikoma išimtis dėl grąžinimo į ankstesnę padėtį nesant Ispanijos valstybės pagalbos gavėjų teisėtų lūkesčių apsaugos. Šiuo klausimu ieškovė, be kita ko, tvirtina, kad Komisija, numatydama vieną teisėtų lūkesčių apsaugos principu pagristų išimčių tam tikrai Ispanijos investuotojų grupei, neteisingai taikė bendrąjį pirminės teisės principą ir Reglamento Nr. 659/99 14 straipsnio 1 dalies 2 sakinį. Pirma, ieškovė priekaištauja, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas netaikomas valstybės pagalbos gavėjams, nors Ispanijos valstybė tinkama nepranešė apie TRLIS 12 straipsnio 5 dalį. Antra, ieškovė teigia, kad neišpildytos teisėtų lūkesčių apsaugos pripažinimo valstybės pagalbos gavėjams sąlygos. Be to, Bendrijos interesas sukurti teisingus rinkos santykius reikalaujant grąžinti suteiktą valstybės pagalbą dominuoja individualaus gavėjų intereso gauti mokestines lengvatas kitais ir tolimesniais metais atžvilgiu.

____________

¹ - 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).