TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. spalio 19 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos susitarimas – 9 straipsnis – EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95 – 4, 5 ir 7 straipsniai – Muitų sąjunga – Vežimas kelių transportu – Motorinių transporto priemonių mokestis – Turkijoje registruotų sunkiasvorių transporto priemonių, kertančių Vengriją tranzitu, apmokestinimas“
Byloje C‑65/16
dėl Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) 2016 m. sausio 18 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2016 m. vasario 8 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Istanbul Lojistik Ltd
prieš
Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatóság
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Ilešič, teisėjai A. Rosas, C. Toader, A. Prechal ir E. Jarašiūnas (pranešėjas),
generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe,
posėdžio sekretorius I. Illéssy, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. sausio 19 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Istanbul Lojistik Ltd, atstovaujamos ügyvédek S. Habóczky, V. Weiss ir A. Nagy,
– Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Tátrai, E. E. Sebestyén, M. Z. Fehér ir G. Koós,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocati dello Stato A. Collabolletta ir G. Rocchitta,
– Europos Komisijos, atstovaujamos J. Hottiaux, E. Georgieva ir L. Havas,
susipažinęs su 2017 m. balandžio 6 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos susitarimo, kurį 1963 m. rugsėjo 12 d. Ankaroje Turkijos Respublika pasirašė su EEB valstybėmis narėmis ir Bendrija ir kuris pastarosios vardu buvo sudarytas, aprobuotas ir patvirtintas 1963 m. gruodžio 23 d. Tarybos sprendimu 64/732/EEB (OL 217, 1964, p. 3685; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 11 t. p. 10; toliau – EEB ir Turkijos susitarimas), 9 straipsnio, 1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 dėl galutinio muitų sąjungos etapo įgyvendinimo (OL L 35, 1996, p. 1; toliau – Asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/95) 4, 5 ir 7 straipsnių, SESV 3 straipsnio 2 dalies ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009, p. 72) 1 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies a punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Turkijos transporto bendrovės Istanbul Lojistik Ltd ir Nemzeti Adó- és Vámhivatal Fellebbviteli Igazgatóság (Nacionalinės mokesčių ir muitų administracijos Skundų direkcija, Vengrija, toliau – antro lygio mokesčių institucija) ginčą dėl pastarosios sprendimo apmokestinti šiai bendrovei priklausančią sunkiasvorę transporto priemonę dėl to, kad buvo kirsta Vengrijos siena.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 EEB ir Turkijos susitarimo 9 straipsnyje nustatyta:
„Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad šio susitarimo taikymo srityje ir nepažeidžiant atskirų nuostatų, nustatomų pagal 8 straipsnį, bet kokia diskriminacija dėl pilietybės draudžiama pagal Bendrijos steigimo sutarties 7 straipsnyje įtvirtintą principą.“ (Neoficialus vertimas)
4 1970 m. lapkričio 23 d. Briuselyje pasirašyto ir prie EEB ir Turkijos susitarimo pridėto papildomo protokolo, kuris Bendrijos vardu sudarytas, aprobuotas ir patvirtintas 1972 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2760/72 (OL L 293, 1972, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 11 t., p. 41, toliau – papildomas protokolas), 62 straipsnyje numatyta, kad papildomas protokolas yra neatskiriama EEB ir Turkijos susitarimo dalis.
5 Papildomo protokolo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Asociacijos taryba, atsižvelgdama į nustatomas taisykles, ir Turkijai taiko Bendrijos steigimo sutarties transporto nuostatas, deramai atsižvelgdama į Turkijos geografinę padėtį. [Asociacijos taryba ir Turkijai taiko Bendrijos steigimo sutarties transporto nuostatas pagal taisykles, kurias ši taryba nustato deramai atsižvelgdama į Turkijos geografinę padėtį.] Panašiai ji gali išplėsti priemonių, kurių Bendrija imasi, taikymo sferą, taikydama šias nuostatas Turkijos geležinkelių, kelių ir vidaus vandens kelių transportui.“
6 Asociacijos tarybos sprendimo 1/95 1 straipsnyje nurodyta:
„Nepažeisdama [EEB ir Turkijos] susitarimo ir papildomų protokolų, EEB ir Turkijos asociacijos taryba šiuo sprendimu nustato galutinio muitų sąjungos etapo įgyvendinimo, kaip nustatyta minėto susitarimo 2 ir 5 straipsniuose, tvarką.“ (Neoficialus vertimas)
7 Šio sprendimo I skyriuje, skirtame laisvam prekių judėjimui ir prekybos politikai, yra 1 skirsnis „Muitų ir lygiaverčio poveikio mokėjimų panaikinimas“. Minėto sprendimo 4 straipsnyje, kuris yra šiame skirsnyje, nurodyta:
„Importo ar eksporto muitai, taip pat muitui lygiaverčio poveikio mokėjimai tarp Bendrijos ir Turkijos visiškai panaikinami nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos. Nuo tos dienos Bendrija ir Turkija nebenustato naujų importo ir eksporto muitų ar muitui lygiaverčio poveikio mokėjimų. Šios nuostatos taip pat taikomos fiskalinio pobūdžio muitams.“ (Neoficialus vertimas)
8 Šio Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 skyriaus II skirsnyje „Kiekybinių apribojimų ar lygiaverčio poveikio priemonių panaikinimas“ yra jo 5–11 straipsniai. Šio sprendimo 5 straipsnyje nustatyta:
„Susitariančiosios Šalys tarpusavyje uždraudžia kiekybinius importo apribojimus ir visas lygiaverčio poveikio priemones.“ (Neoficialus vertimas)
9 Minėto sprendimo 6 straipsnis suformuluotas taip:
„Susitariančiosios Šalys tarpusavyje uždraudžia kiekybinius eksporto apribojimus ir visas lygiaverčio poveikio priemones.“ (Neoficialus vertimas)
10 Asociacijos tarybos sprendimo 1/95 7 straipsnyje nurodyta:
„5 ir 6 straipsniai nekliudo taikyti importo, eksporto ar tranzito draudimų ar apribojimų, jei jie pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos ir gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos, taip pat pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais. Tačiau tokie draudimai ar apribojimai neturi tapti savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo priemone prekyboje tarp Susitariančiųjų Šalių.“ (Neoficialus vertimas)
11 Šio sprendimo 66 straipsnyje numatyta:
„Šio sprendimo nuostatos, kiek jos yra iš esmės tapačios atitinkamoms Europos bendrijos steigimo sutarties nuostatoms, kai yra įgyvendinamos ir taikomos į muitų sąjungą patenkančioms prekėms, turi būti aiškinamos laikantis šioje srityje priimtų Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimų.“ (Neoficialus vertimas)
12 Reglamento Nr. 1072/2009 1 straipsnyje „Taikymo sritis“ nustatyta:
„1. Šis reglamentas taikomas tarptautiniam krovinių vežimui keliais Bendrijos teritorijoje už atlygį.
2. Vežant iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai, šis reglamentas taikomas reiso daliai, kuri vykdoma vežant tranzitu per bet kurios valstybės narės teritoriją. Jis netaikomas tai valstybės narės teritorijos, kurioje krovinys pakraunamas ir iškraunamas, reiso daliai, tol, kol Bendrija ir atitinkama trečioji šalis nesudaro reikiamo susitarimo.
3. Kol nesudaryti 2 dalyje nurodyti susitarimai, šis reglamentas neturi poveikio:
a) vežimo iš valstybės narės į trečiąją šalį ir atvirkščiai nuostatoms, įtrauktoms į valstybių narių ir tų trečiųjų šalių sudarytus dvišalius susitarimus;
<…>“
Vengrijos teisė
13 1968 m. rugsėjo 14 d. Budapešte pasirašyto Vengrijos Liaudies Respublikos prezidiumo bei vyriausybės ir Turkijos Respublikos vyriausybės sudaryto susitarimo dėl tarptautinio vežimo kelių transportu (Magyar Közlöny 1969/78 (X. 11.); toliau – Vengrijos ir Turkijos susitarimas) 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Transporto priemonės, vežančios prekes per kitos susitariančiosios šalies teritoriją, taip pat kai jos važiuoja be prekių, yra atleidžiamos nuo mokesčių, papildomų mokesčių, muitų ir mokėjimų, kuriuos reikia mokėti už prekių vežimą ir siekiant padengti išlaidas, susijusias su kelių priežiūra ir remontu, įskaitant mokesčius, pagal kitos susitariančiosios šalies nacionalinės teisės aktus numatytus transporto priemonėms, viršijančioms didžiausiąją leidžiamąją masę.“
14 Gépjárműadóról szóló 1991. évi LXXXII. törvény (1991 m. Įstatymas Nr. LXXXII dėl motorinių transporto priemonių mokesčio; Magyar Közlöny 1991/145 (XII. 26.); toliau – Įstatymas dėl motorinių transporto priemonių mokesčio) preambulė suformuluota taip:
„Nacionalinė Asamblėja, siekdama geriausiai paskirstyti viešąsias išlaidas, susijusias su automobilių eismu, didinti vietos administracijų arba – sostinėje – rajono savivaldybių įplaukas, taip pat didinti finansavimo šaltinius, būtinus viešųjų kelių tinklo priežiūrai ir plėtrai, [priima šį įstatymą] dėl motorinių transporto priemonių mokesčio.“
15 Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyta:
„1. Motorinių transporto priemonių mokestį privaloma mokėti už kiekvieną transporto priemonę ar priekabą su Vengrijos registracijos numeriais, taip pat už kiekvieną užsienyje registruotą ir Vengrijos teritorijoje važiuojančią sunkiasvorę transporto priemonę (toliau kartu – transporto priemonė) <…>
2. Šis įstatymas netaikomas <…> transporto priemonėms, priskiriamoms užsienyje registruotų sunkiasvorių transporto priemonių kategorijai, jei jos yra registruotos Europos Sąjungos valstybėje narėje.“
16 Minėto įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad „mokestį turi mokėti transporto priemonės valdytojas“.
17 Pagal Įstatymo dėl motorinių transporto priemonių mokesčio 11 straipsnį „mokestinė prievolė atsiranda atvykimo į Vengrijos teritoriją dieną“.
18 Šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta:
„1. Jei transporto priemonė (arba kai taikoma ši dalis – transporto priemonių junginys), kurios didžiausioji leidžiamoji masė neviršija 12 tonų, vairuojama turint vežimo licenciją, naudojamą vietiniam vežimui, atitinkamai už kelionę pirmyn ir atgal mokamas 10 000 HUF [Vengrijos forintai (HUF), (maždaug 33 EUR)] mokestis, o tais atvejais, kai transporto priemonė, kurios didžiausioji leidžiamoji masė viršija 12 tonų, vairuojama turint vežimo licenciją, naudojamą vietiniam vežimui, atitinkamai už kelionę pirmyn ir atgal mokamas 30 000 HUF [(maždaug 100 EUR)] mokestis. Jei transporto priemonė, kurios didžiausioji leidžiamoji masė neviršija 12 tonų, vairuojama turint vežimo licenciją, naudojamą tranzitui (taip pat turint trečiosios šalies išduotą leidimą), atitinkamai už kelionę pirmyn ir atgal mokamas 20 000 HUF [(maždaug 66 EUR)] mokestis, o tais atvejais, kai transporto priemonė, kurios didžiausioji leidžiamoji masė viršija 12 tonų, vairuojama turint vežimo licenciją, naudojamą tranzitui, atitinkamai už kelionę pirmyn ir atgal mokamas 60 000 HUF [(maždaug 200 EUR)] mokestis. Prievolė sumokėti mokestį pagal pirmesnes nuostatas taip pat kyla tais atvejais, kai vežimo licencija yra negaliojanti, apmokestinamasis asmuo ją naudojo neteisėtai arba vairavo neturėdamas vežimo licencijos.
2. 1 dalyje nustatytos mokesčio sumos taikomos už kelionę pirmyn ar kelionę atgal ir už buvimą Vengrijos teritorijoje ne ilgiau kaip 48 valandas per vieną kelionę. Jei buvimo laikotarpis yra ilgesnis, mokestis mokamas pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas už kiekvieną kitą prasidėjusį 48 valandų laikotarpį. <…>
3. Pagal 1 dalį mokėtino mokesčio suma sumokama nusiperkant fiskalinę banderolę; ta banderolė turi būti pritvirtinta prie vežimo kelių transportu licencijos, jei tai yra vietinis vežimas, per visą vežimo trukmę, o jei tai yra tranzitinis vežimas, atskirai kelionei pirmyn ir atgal – kai atvykstama į Vengrijos teritoriją. Kai banderolė (-s) pritvirtinama (-os), apmokestinamasis asmuo privalo joje (jose) nurodyti atvykimo datą ir valandą (metai-mėnuo-diena-valanda). Jei jis neįvykdo prievolės sumokėti mokestį (fiskalinė banderolė), važiuoti turint apmokestinamo vežimo licenciją leidžiama ne daugiau kaip 5 km spinduliu nuo atvykimo į Vengrijos teritoriją punkto ir už tai neskiriamos sankcijos.“
19 Minėto įstatymo 17 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:
„Jei apmokestinamasis asmuo visiškai ar iš dalies neįvykdė savo prievolės sumokėti mokestį, muitų institucija konstatuoja mokestinę skolą ir skiria mokestinę baudą, kurios dydis penkis kartus viršija šios skolos sumą. <…>“
20 Közúti közlekedésről szóló 1988. évi I. törvény (1988 m. Įstatymas Nr. I dėl kelių eismo; Magyar Közlöny 1988/15 (IV. 21.)) 20 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad „bauda gali būti skirta asmeniui, pažeidusiam nuostatas, susijusias su nacionalinio ar tarptautinio (asmenų arba prekių) vežimo keliais paslaugomis, kurioms reikalingas leidimas ir dokumentas, kaip tai numatyta šiame įstatyme ar specialiuosiuose kituose teisės aktuose arba Bendrijos teisės aktuose“.
21 Díj ellenében végzett közúti árutovábbítási, a saját számlás áruszállítási, valamint az autóbusszal díj ellenében végzett személyszállítási és a saját számlás személyszállítási tevékenységről, továbbá az ezekkel összefüggő jogszabályok módosításáról szóló 261/2011. (XII. 7) Korm. rendelet (Vyriausybės nutarimas Nr. 261/2011 (XII. 7) dėl atlygintino prekių vežimo kelių transportu, prekių vežimo savo sąskaita, atlygintino keleivių vežimo autobusu ir keleivių vežimo savo sąskaita veiklos ir dėl su šia veikla susijusių teisės normų pakeitimo; Magyar Közlöny 2011/146 (XII. 7.)) 4 straipsnyje nurodyta:
„1. Atlygintinai arba savo sąskaita vežti prekes kelių transportu, vykdant tarptautinį vežimą per Vengrijos teritoriją, galima turint:
a) Bendrijos licenciją – išduotą dėl tarptautinio prekių vežimo kelių transportu, – kaip antai numatytą [Reglamento Nr. 1072/2009] 4 straipsnyje <…>,
b) leidimą, nustatytą Tarptautinio transporto forumo <…>, arba
c) sunkiasvorės transporto priemonės licenciją, išduotą pagal dvišalį ar daugiašalį susitarimą,
skirtą atitinkamai veiklai.“
22 Közúti árufuvarozáshoz, személyszállításhoz és a közúti közlekedéshez kapcsolódó egyes rendelkezések megsértése esetén kiszabható bírságok összegéről, valamint a bírságolással összefüggő hatósági feladatokról szóló 156/2009. (VII. 29.) Korm. rendelet (Vyriausybės nutarimas Nr. 156/2009 (VII. 29.) dėl baudų, kurios gali būti skiriamos pažeidus kai kurias nuostatas, susijusias su prekių ir keleivių vežimu kelių transportu ir kelių eismu, dydžio ir dėl viešosios valdžios institucijos funkcijų, susijusių su baudos skyrimu; Magyar Közlöny 2009/107 (VII. 29.)) 2 straipsnyje nurodyta:
„[1988 m. Įstatymo dėl kelių eismo Nr. I] 20 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo tikslais ir jeigu nėra priešingų nuostatų, 1 priede numatyto dydžio baudą turi sumokėti asmuo, kuris
<…>
b) pažeidžia nuostatas, susijusias su leidimais ir dokumentais, kurių reikalaujama siekiant teikti vežimo kelių transportu paslaugas, numatytas [Vyriausybės nutarimo Nr. 261/2011 dėl prekių vežimo keliais 4 straipsnio 1 dalies c punkte].
Pagal 1 priedo 5 punkto a papunktį vežėjas, neturintis prekių vežimo keliais licencijos arba turintis negaliojančią prekių vežimo keliais licenciją, turi sumokėti 300 000 HUF [(maždaug 1 000 EUR)] baudą.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
23 Istanbul Lojistik yra Turkijoje registruota bendrovė, kuri Turkijoje ir Europos Sąjungoje įsteigtų bendrovių užsakymu veža prekes kelių transportu iš Turkijos į įvairias valstybes nares, daugiausia į Vokietiją.
24 2015 m. kovo 30 d. Nemzeti Adó- és Vámhivatal (Nacionalinė mokesčių ir muitų administracija, Vengrija) Nagylak (Vengrija) apylinkėse, netoli sienos su Rumunija, atliko transporto priemonių junginių, kurie viršija didžiausiąją leidžiamąją 12 tonų masę ir kurie registruoti Turkijoje ir eksploatuojami bendrovės Istanbul Lojistik, patikrą. Kalbant apie nagrinėjamą sunkiasvorę transporto priemonę, Istanbul Lojistik turėjo tranzito Vengrija–Turkija licenciją, kurią naudojo tekstilės gaminiams gabenti iš Turkijos į Vokietiją per tranzito šalį Vengriją. Tranzito licencijoje buvo nurodyti visi Vengrijos teisės aktuose reikalaujami duomenys, tačiau prie šios licencijos nebuvo pritvirtinta fiskalinė banderolė, atitinkanti mokesčio, kurio reikalaujama už motorines transporto priemones, sumą ir patvirtinanti šio mokesčio sumokėjimą.
25 2015 m. kovo 31 d. administraciniuose sprendimuose, priimtuose po šios patikros, Nacionalinė mokesčių ir muitų administracija konstatavo, kad Istanbul Lojistik neįvykdė Įstatyme dėl motorinių transporto priemonių mokesčio numatytos mokestinės prievolės ir todėl jos tranzito licencija negalioja. Ši institucija įpareigojo bendrovę Istanbul Lojistik sumokėti 60 000 HUF (maždaug 200 EUR) dydžio minėtą mokestį, taip pat 300 000 HUF (maždaug 1 000 EUR) baudą ir tokio paties dydžio administracinę baudą, t. y. iš viso 660 000 HUF (maždaug 2 200 EUR) sumą.
26 Istanbul Lojistik šiuos sprendimus administracine tvarka apskundė antro lygio mokesčių institucijai; ši 2015 m. gegužės 13 d. sprendimais paliko juos nepakeistus.
27 Tuomet minėta bendrovė padavė skundą Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) dėl antro lygio mokesčių institucijos sprendimų.
28 Grįsdama skundą Istanbul Lojistik tvirtina, kad nagrinėjamomis Įstatymo dėl motorinių transporto priemonių mokesčio nuostatomis pažeidžiami Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 4–6 straipsniai. Jos teigimu, motorinių transporto priemonių mokestis gali būti laikomas muitui lygiaverčio poveikio mokėjimu, kaip tai suprantama pagal SESV 30 straipsnį, taigi ir pagal minėto sprendimo 4 straipsnį. Anot jos, šio mokesčio rinkimas turi diskriminacinį ir apsauginį poveikį ir, priešingai Sąjungos teisei, juo ribojamas laisvas prekių judėjimas.
29 Antro lygio mokesčių institucija prašo skundą atmesti.
30 Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas) kyla klausimas dėl to, ar nagrinėjamas motorinių transporto priemonių mokestis yra muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas, prieštaraujantis Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 4 straipsniui. Jis pažymi, kad, remiantis nagrinėjamais nacionalinės teisės aktais, valstybėje narėje registruotų transporto priemonių valdytojai neturi mokėti motorinių transporto priemonių mokesčio, o Turkijoje registruotų motorinių transporto priemonių valdytojai privalo jį mokėti važiuodami tranzitu per Vengriją.
31 Jeigu Teisingumo Teismas pripažintų, kad motorinių transporto priemonių mokestis nėra muitui lygiavertis mokėjimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, kiltų klausimas, ar šis mokestis yra kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė, taigi priemonė, prieštaraujanti Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 5 straipsniui.
32 Jeigu į pastarąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar taikant Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 7 straipsnį minėtą mokestį galima pateisinti kelių saugumo ir pažeidimų persekiojimo imperatyvais. Šis teismas nurodo, kad Įstatymo dėl motorinių transporto priemonių mokesčio tikslai yra, be kita ko, geriausiai paskirstyti viešąsias išlaidas, susijusias su automobilių eismu, didinti vietos administracijų ir lėšų, būtinų viešųjų kelių tinklo priežiūrai ir plėtrai, surinkimą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla klausimas, ar motorinių transporto priemonių mokestis yra proporcingas, tinkamas užtikrinti, kad bus pasiekti užsibrėžti tikslai, ir nediskriminacinis.
33 Jeigu šis mokestis nėra nei muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas, nei kiekybiniam apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui neaišku, ar Vengrijos ir Turkijos susitarimo taikymas suderinamas su SESV 3 straipsnio 2 dalimi ir Reglamentu Nr. 1072/2009, nes transporto sritis, kaip mano tas teismas, priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai.
34 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar minėtas mokestis yra diskriminacinis Turkijos vežėjų atžvilgiu, kaip tai suprantama pagal EEB ir Turkijos susitarimo 9 straipsnį.
35 Tokiomis aplinkybėmis Szegedi Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Segedo administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95] 4 straipsnis aiškintinas taip, kad transporto priemonių mokestis, kaip antai nustatytas pagal Įstatymą dėl motorinių transporto priemonių mokesčio, kuris pagal minėtą įstatymą mokėtinas už Turkijoje registruotą sunkiasvorę transporto priemonę, eksploatuojamą Turkijos vežėjo, kuris ja naudojasi prekėms vežti, todėl, kad ši transporto priemonė kirto Vengrijos sieną, kai važiavo iš Turkijos per Vengriją, kaip tranzito valstybę narę, vykdama į kitą valstybę narę, pripažintinas muitui lygiaverčio poveikio mokėjimu ir todėl prieštarauja minėtam straipsniui?
2. a) Jei atsakymas į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų neigiamas, ar [Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95] 5 straipsnis aiškintinas taip, kad transporto priemonių mokestis, kaip antai nustatytas pagal Įstatymą dėl motorinių transporto priemonių mokesčio, kuris pagal minėtą įstatymą mokėtinas už Turkijoje registruotą sunkiasvorę transporto priemonę, eksploatuojamą Turkijos vežėjo, kuris ja naudojasi prekėms vežti, todėl, kad ši transporto priemonė kirto Vengrijos sieną, kai važiavo iš Turkijos per Vengriją, kaip tranzito valstybę narę, vykdama į kitą valstybę narę, pripažintinas kiekybiniam apribojimui lygiaverčio poveikio priemone, todėl prieštarauja minėtam straipsniui?
b) Ar [Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95] 7 straipsnis aiškintinas taip, kad, remiantis kelių eismo saugumo ir pažeidimų persekiojimo imperatyvais, gali būti taikomas transporto priemonių mokestis, kaip antai nustatytas pagal Įstatymą dėl motorinių transporto priemonių mokesčio, kuris pagal minėtą įstatymą mokėtinas už Turkijoje registruotą sunkiasvorę transporto priemonę, eksploatuojamą Turkijos vežėjo, kuris ja naudojasi prekėms vežti, todėl, kad ši transporto priemonė kirto Vengrijos sieną, kai važiavo iš Turkijos per Vengriją, kaip tranzito valstybę narę, vykdama į kitą valstybę narę?
3. Ar SESV 3 straipsnio 2 dalis ir Reglamento Nr. 1072/2009 1 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies a punktas aiškintini taip, kad pagal juos draudžiama tranzito valstybei narei, remiantis transporto srityje su Turkija sudaryta dvišale sutartimi, taikyti transporto priemonių mokestį, kaip antai nustatytą pagal Įstatymą dėl motorinių transporto priemonių mokesčio, kuris pagal minėtą įstatymą mokėtinas už Turkijoje registruotą sunkiasvorę transporto priemonę, eksploatuojamą Turkijos vežėjo, kuris ja naudojasi prekėms vežti, todėl, kad ši transporto priemonė kirto Vengrijos sieną, kai važiavo iš Turkijos per Vengriją, kaip tranzito valstybę narę, vykdama į kitą valstybę narę?
4. Ar [EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo] 9 straipsnis aiškintinas taip, kad transporto priemonių mokestis, kaip antai nustatytas pagal Įstatymą dėl motorinių transporto priemonių mokesčio, kuris pagal minėtą įstatymą mokėtinas už Turkijoje registruotą sunkiasvorę transporto priemonę, eksploatuojamą Turkijos vežėjo, kuris ja naudojasi prekėms vežti, todėl, kad ši transporto priemonė kirto Vengrijos sieną, kai važiavo iš Turkijos per Vengriją, kaip tranzito valstybę narę, vykdama į kitą valstybę narę, pripažintinas diskriminacija dėl pilietybės, todėl prieštarauja minėtam straipsniui?“
Dėl prejudicinių klausimų
36 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad transporto priemonių mokestis, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kurį turi mokėti Turkijoje registruotų sunkiasvorių transporto priemonių valdytojai, tranzitu važiuojantys per Vengrijos teritoriją, yra muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas.
37 Iš to sprendimo 1 straipsnio matyti, kad jame nustatyta galutinio Sąjungos ir Turkijos Respublikos muitų sąjungos įgyvendinimo etapo tvarka. Remiantis minėto sprendimo 4 straipsniu, šio sprendimo įsigaliojimo momentu tarp Sąjungos ir Turkijos Respublikos visiškai panaikinami importo ar eksporto muitai ir muitui lygiaverčio poveikio mokėjimai.
38 Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 66 straipsnyje numatyta, kad jo nuostatos, kiek jos iš esmės tapačios atitinkamoms EB sutarties (dabar – SESV) normoms, turi būti aiškinamos pagal šioje srityje priimtus Teisingumo Teismo sprendimus. Kadangi to sprendimo 4 straipsnis iš esmės tapatus SESV 30 straipsniui, jį reikia aiškinti pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su pastaruoju straipsniu.
39 Todėl primintina, kad bet kokia vienašališkai nustatyta piniginė prievolė, kad ir kokia maža ji būtų, nepaisant pavadinimo ar taikymo būdo, kuri prekėms taikoma dėl to, kad jos kerta sieną, ir kuri nėra muitas tikrąja šio žodžio prasme, yra lygiaverčio poveikio mokėjimas, kaip tai suprantama pagal SESV 28 ir 30 straipsnius (2007 m. sausio 18 d. Sprendimo Brzeziński, C‑313/05, EU:C:2007:33, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Orgacom, C‑254/13, EU:C:2014:2251, 23 punktas). Muitams lygiaverčio poveikio mokėjimų draudimas pateisinamas tuo, kad šie mokėjimai sudaro prekių judėjimo kliūčių, nes dirbtinai pakelia importuojamų ar eksportuojamų prekių kainą, palyginti su nacionalinėmis prekėmis (1991 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑209/89, EU:C:1991:139, 7 punktas).
40 Be to, lygiaverčio poveikio mokėjimai yra draudžiami, neatsižvelgiant į jų taikymo tikslą ir iš jų gaunamų pajamų paskirtį (2007 m. birželio 21 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑173/05, EU:C:2007:362, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
41 Taip pat primintina, kad SESV 36 straipsnyje išvardyti pateisinimo pagrindai taikomi tik priemonėms, turinčioms kiekybiniam apribojimui lygiavertį poveikį, bet ne mokėjimams, turintiems muitui lygiavertį poveikį (žr., be kita ko, 1988 m. birželio 14 d. Sprendimo Dansk Denkavit, 29/87, EU:C:1988:299, 32 punktą).
42 Be to, muitų sąjunga neišvengiamai suponuoja laisvo prekių judėjimo tarp valstybių narių užtikrinimą. Ši laisvė nebūtų išbaigta, jei valstybės narės galėtų kaip nors kliudyti tranzitiniam prekių judėjimui ar jį apsunkinti. Todėl kaip muitų sąjungos pasekmę ir dėl bendro valstybių narių intereso reikia pripažinti tai, kad egzistuoja bendrasis prekių tranzito laisvės Sąjungoje principas (2007 m. birželio 21 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑173/05, EU:C:2007:362, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Valstybės narės pakenktų šiam principui, jeigu tranzitu per jų teritoriją gabenamoms prekėms taikytų tranzito muitus arba kitus su tranzitu susietus mokesčius (1983 m. kovo 16 d. Sprendimo SIOT, 266/81, EU:C:1983:77, 19 punktas).
43 Be to, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog mokestis, kurio mokėjimą lemiantis įvykis yra prekių vežimas ir kuris renkamas ne už pačią prekę, bet už su preke susijusią būtiną veiklą, gali patekti į SESV 30 straipsnio taikymo sritį (2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Essent Netwerk Noordir kt., C‑206/06, EU:C:2008:413, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Toks mokestis faktiškai taikomas pačioms prekėms, nors renkamas už jų vežimą arba naudojimąsi keliais, ir jį pirmiausia sumoka sunkiasvorės transporto priemonės valdytojas (šiuo klausimu žr. 1997 m. liepos 17 d. Sprendimo Haahr Petroleum, C‑90/94, EU:C:1997:368, 38 punktą).
44 Dėl šio sprendimo 37 ir 38 punktuose išdėstytų priežasčių SESV nuostatų, susijusių su laisvu prekių judėjimu Sąjungoje, aiškinimas taip pat taikomas EEB ir Turkijos susitarimo nuostatoms, susijusioms su laisvu prekių judėjimu muitų sąjungoje.
45 Šiuo atveju pagrindinėje byloje nagrinėjamame Įstatyme dėl motorinių transporto priemonių mokesčio numatyta, kad mokestis už tokias transporto priemones turi būti mokamas, kai tai yra trečiojoje šalyje registruotos sunkiasvorės transporto priemonės, jų atvykimo į Vengrijos teritoriją momentu tiek už kelionę pirmyn, tiek už kelionę atgal. Šio mokesčio dydis priklauso nuo kriterijų, kurie susiję, be kita ko, su galimu gabenti prekių kiekiu ir jų paskirties vieta.
46 Todėl, atsižvelgiant į šio sprendimo 40–43 punktuose nurodytą jurisprudenciją, konstatuotina, kad nors motorinių transporto priemonių mokestis renkamas ne už pačias prekes, jis taikomas trečiojoje šalyje, būtent Turkijoje, registruotomis transporto priemonėmis vežamoms prekėms, kai kertama Vengrijos siena, o ne vežimo paslaugai, kaip teigia Vengrijos ir Italijos vyriausybės.
47 Atsižvelgiant į šio sprendimo 39–41 punktuose nurodytą jurisprudenciją, šiuo požiūriu neturi reikšmės tai, kad, kaip teigia Vengrijos vyriausybė, šis mokestis nėra didelis arba kad jo surinkimą pateisina būtinybė užtikrinti nacionalinio kelių tinklo priežiūrą ar šios rūšies transporto neigiamas poveikis aplinkai.
48 Vadinasi, motorinių transporto priemonių mokestis, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, yra muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas, kaip tai suprantama pagal Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 4 straipsnį, nes tai yra vienašališkai nustatyta piniginė prievolė, kuri prekėms taikoma dėl to, kad jos kirto sieną.
49 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad motorinių transporto priemonių mokestis, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kurį turi mokėti Turkijoje registruotų sunkiasvorių transporto priemonių valdytojai už transporto priemones, tranzitu važiuojančias per Vengrijos teritoriją, yra muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.
50 Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį–ketvirtąjį klausimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1995 m. gruodžio 22 d. EB ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/95 dėl galutinio muitų sąjungos etapo įgyvendinimo 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad motorinių transporto priemonių mokestis, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kurį turi mokėti Turkijoje registruotų sunkiasvorių transporto priemonių valdytojai už transporto priemones, tranzitu važiuojančias per Vengrijos teritoriją, yra muitui lygiaverčio poveikio mokėjimas, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.
Parašai.