Language of document : ECLI:EU:T:2018:884

BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. gruodžio 6 d.(*)

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo V paraiška – Ankstesni vaizdiniai tarptautiniai prekių ženklai V – Ankstesnio prekių ženklo apsaugos egzistavimo, galiojimo ir apimties įrodymai – Reglamento (EB) Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunktis (dabar – Reglamento (ES) 2018/625 7 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis)“

Byloje T‑848/16

Deichmann SE, įsteigta Esene (Vokietija), atstovaujama advokato C. Onken,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą(EUIPO), atstovaujamą A. Söder ir D. Hanf,

atsakovę,

kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,

Vans, Inc., įsteigta Saiprese, Kalifornijoje (JAV), atstovaujama advokato M. Hirsch,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2016 m. rugsėjo 20 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2129/2015‑4), susijusio su protesto procedūra tarp Deichmann ir Vans,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni (pranešėjas), teisėja K. Kowalik‑Bańczyk ir teisėjas C. Mac Eochaidh,

posėdžio sekretorė R. Ukelytė, administratorė,

susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. gruodžio 1 d.,

susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. vasario 2 d.,

susipažinęs su EUIPO atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. vasario 9 d.,

atsižvelgęs į 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą sujungti bylas T‑848/16 ir T‑817/16, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis,

įvykus 2018 m. gegužės 16 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2011 m. spalio 17 d. įstojusi į bylą šalis Vans, Inc. pagal iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) (pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1)) pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.

2        Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra šis vaizdinis žymuo:

Image not found

3        Prekės, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 18 ir 25 klasėms.

4        2012 m. vasario 21 d. ieškovė Deichmann SE pagal Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnį (dabar – Reglamento 2017/1001 46 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo prekių ženklo registracijos.

5        Protestas buvo grindžiamas šiais ankstesniais prekių ženklais:

–        2007 m. rugpjūčio 10 d. įregistruotu Europos Sąjungoje galiojančiu tarptautiniu prekių ženklu Nr. 937 479, kuriuo žymimos prekės, priskiriamos prie 18, 25 ir 28 klasių, ir kuris atrodo taip:

Image not found

–        2007 m. rugpjūčio 10 d. įregistruotu Europos Sąjungoje galiojančiu tarptautiniu prekių ženklu Nr. 937 526, kuriuo žymimos prekės, priskiriamos prie 18, 25 ir 28 klasių, ir kuris atrodo taip:

Image not found

–        2007 m. rugpjūčio 13 d. įregistruotu Europos Sąjungoje galiojančiu tarptautiniu prekių ženklu Nr. 937 528, kuriuo žymimos prekės, priskiriamos prie 18, 25 ir 28 klasių, ir kuris atrodo taip:

Image not found

6        Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas) nurodytu pagrindu.

7        2015 m. rugsėjo 28 d. EUIPO protestų skyrius atmetė protestą ir nurodė, kad, pirma, dėl prekių ženklų Nr. 937 479 ir Nr. 937 526 nėra galimybės suklaidinti visuomenę ir, antra, prekių ženklo Nr. 937 528 apsauga nebuvo pakankamai įrodyta.

8        2015 m. spalio 21 d. ieškovė pateikė apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo, teigdama, kad yra galimybė suklaidinti visuomenę, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

9        2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė ieškovės apeliaciją ir nenagrinėjo klausimo, ar yra galimybė suklaidinti visuomenę, kaip teigė ieškovė.

10      Pirma, Apeliacinė taryba patvirtino Protestų skyriaus sprendimą tiek, kiek šis susijęs su Europos Sąjungoje galiojančio tarptautinio prekių ženklo Nr. 937 528 apsaugos įrodymų nebuvimu (ginčijamo sprendimo 11 punktas).

11      Antra, remdamasi 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 303, 1995, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 19 taisyklės 1–3 dalimis (dabar – 2018 m. kovo 5 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/625, kuriuo papildomas Reglamentas 2017/1001 ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1430 (OL L 104, 2018, p. 1), 7 straipsnio 1–4 dalys), Apeliacinė taryba nusprendė, kad apeliacija yra nepagrįsta tiek, kiek ji susijusi su tarptautinių prekių ženklų Nr. 937 479 ir 937 526 apsauga.

12      Apeliacinė taryba nurodė, kad ji savo iniciatyva privalo nagrinėti ankstesnių teisių apsaugos įrodymus, kaip reikalaujama pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklę, ir tam nereikia šalių prašymo (ginčijamo sprendimo 12 punktas). Ji nusprendė, kad Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklėje nustatytos ne protesto priimtinumo sąlygos, o sąlygos, susijusios su protesto nagrinėjimu iš esmės, todėl EUIPO neprivalėjo pranešti protestą pareiškusiai šaliai apie pateiktų dokumentų trūkumus ir konkrečiai paraginti ją pateikti tam tikrų kitų įrodymų (ginčijamo sprendimo 13 punktas).

13      Apeliacinės tarybos manymu, kalbant apie tarptautinį prekių ženklą, kurio apsauga galioja Europos Sąjungoje, Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalyje (dabar – Reglamento 2018/625 7 straipsnio 2 dalis) nurodyti ankstesnio prekių ženklo apsaugos egzistavimo, galiojimo ir apimties įrodymai turi būti pateikiami remiantis oficialiais dokumentais, kurie gaunami iš prekių ženklą įregistravusios kompetentingos valdžios institucijos ir pateikiami procedūros kalba arba prie kurių pridedamas vertimas į tą kalbą, kaip numatyta Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 3 dalyje (ginčijamo sprendimo 14 punktas).

14      Apeliacinė taryba teigė, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 152 straipsnį (dabar – Reglamento 2017/1001 190 straipsnis) EUIPO paskelbia apie Europos Sąjungoje galiojančią tarptautinę registraciją tik nurodydama tam tikrus bibliografinius duomenis, prekių ženklo vaizdą ir klasių numerius (ginčijamo sprendimo 16 punktas).

15      Apeliacinė taryba nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 ir 3 dalis ieškovė turėjo pateikti Tarptautinio biuro registro išrašą, įskaitant jo vertimą į procedūros kalbą, kad įrodytų Europos Sąjungoje galiojančių tarptautinių prekių ženklų apsaugą (ginčijamo sprendimo 17 punktas). Apeliacinė taryba nurodė, kad, pateikusi išrašą iš duomenų bazės TM view, kurią administruoja ne Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO), o EUIPO, ir prekių sąrašo vertimą į procedūros kalbą, ieškovė nepateikė savo ankstesnių teisių apsaugos egzistavimo, galiojimo ir apimties įrodymų (ginčijamo sprendimo 18 punktas).

16      Apeliacinė taryba pridūrė, kad Protestų skyrius jau turėjo atmesti protestą kaip nepagrįstą, nes per nustatytą terminą nebuvo pateikta tinkamų tarptautinių prekių ženklų Nr. 937 479 ir 937 526 įrodymų (ginčijamo sprendimo 19 punktas).

 Procesas ir šalių reikalavimai

17      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

18      EUIPO Bendrojo Teismo prašo panaikinti ginčijamą sprendimą.

19      Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

20      Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo tris pagrindus.

21      Nurodydama pirmąjį ieškinio pagrindą ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba, nuspręsdama, jog ieškovė turėjo pateikti ankstesnių Europos Sąjungoje galiojančių tarptautinių prekių ženklų Nr. 937 479 ir 937 526 apsaugos įrodymų, pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 151 straipsnio 2 dalies (dabar – Reglamento 2017/1001 189 straipsnio 2 dalis) ir Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto (dabar – Reglamento 2018/625 7 straipsnio 2 dalies a punktas) nuostatas.

22      Nurodydama antrąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba, nuspręsdama, jog ieškovė nepateikė savo ankstesnių prekių ženklų Nr. 937 479 ir Nr. 937 526 apsaugos įrodymų, ir dėl šios priežasties atmesdama protestą kaip nepagrįstą, pažeidė Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunkčio (dabar – Reglamento 2018/625 7 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis), to paties reglamento 19 taisyklės 3 dalies ir 20 taisyklės (dabar – Reglamento 2018/625 8 straipsnio 1–4 ir 7–9 dalys) nuostatas.

23      Nurodydama trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovė papildomai teigia, kad, net jeigu išrašai iš duomenų bazės TMview neatitinka Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto reikalavimų, Apeliacinė taryba pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo, gero administravimo, vienodo požiūrio ir netaikymo atgaline data principus, atsižvelgiant visų pirma į EUIPO praktiką ir EUIPO nagrinėjimo gairių turinį.

 Dėl pirmojo pagrindo

24      Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba, nuspręsdama, jog ieškovė turėjo pateikti ankstesnių Europos Sąjungoje galiojančių tarptautinių prekių ženklų Nr. 937 479 ir 937 526 apsaugos įrodymų, pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 151 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto nuostatas.

25      Ieškovė teigia, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 151 straipsnio 2 dalį Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija turi tokią pačią galią kaip ir Europos Sąjungos prekių ženklų registracija, todėl šių dviejų kategorijų prekių ženklai turi būti vertinami vienodai. Kadangi tuo atveju, kai protestas grindžiamas Europos Sąjungos prekių ženklu, nėra būtina pateikti Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkte nurodyto ankstesnio prekių ženklo apsaugos įrodymo, tas pats turėtų būti taikoma ir Europos Sąjungoje galiojančių tarptautinių prekių ženklų atveju. Juo labiau kad Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos yra viršesnės už Įgyvendinimo reglamento Nr. 2868/95 nuostatas.

26      Be to, ieškovė teigia, kad pateikti ankstesnių teisių įrodymų nėra prasmės, kiek tai susiję su Europos Sąjungoje galiojančiais tarptautiniais prekių ženklais; tuo jie skiriasi nuo nacionalinių prekių ženklų ir tarptautinių prekių ženklų, kurie galioja tik tam tikrose Sąjungos valstybėse narėse. Iš tiesų EUIPO turi informacijos, kuria būtų galima pagrįsti Europos Sąjungoje galiojančių tarptautinių prekių ženklų apsaugos egzistavimą, galiojimą ir apimtį, nes pagal Reglamento Nr. 207/2009 152 straipsnį ši informacija visų pirma skelbiama jos duomenų bazėje CTM-Online (dabar – eSearch plus). Taigi pateikti papildomų dokumentų protestui pagrįsti nebūtų prasmės, išskyrus tam tikrus atvejus, kai kalbama apie prekių ir paslaugų sąrašo vertimą į procedūros kalbą, kuris buvo pateiktas šioje byloje.

27      EUIPO mano, kad klausimas, ar buvo būtina įrodyti Europos Sąjungoje galiojančio tarptautinio prekių ženklo apsaugos egzistavimą, galiojimą ir apimtį, šioje byloje neturi būti nagrinėjamas, nes antrasis ieškovės pateiktas ieškinio pagrindas yra pagrįstas.

28      Įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

29      Pirmiausia reikia priminti reikšmingas Reglamento Nr. 207/2009 nuostatas, taikytinas Europos Sąjungoje galiojančiai tarptautinei registracijai, ir Reglamento Nr. 2868/95 nuostatas.

30      Reglamento Nr. 207/2009 145 straipsnyje (dabar – Reglamento 2017/1001 182 straipsnis), kuris įtvirtintas XIII antraštinės dalies 1 skirsnyje „Tarptautinė ženklų registracija“, nustatyta:

„Jei kitaip nenurodyta šioje antraštinėje dalyje, šis reglamentas ir jo įgyvendinimo reglamentai taikomi paraiškoms dėl tarptautinės registracijos, vykdomos pagal 1989 m. birželio 27 d. priimto Madrido susitarimo dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolą (toliau atitinkamai – Tarptautinės paraiškos ir Madrido protokolas) remiantis paraiška dėl Bendrijos prek[ių] ženklo arba Bendrijos prek[ių] ženklu; jie taip pat taikomi registruojant Europos bendrijos teritorijos ženklus tarptautiniame registre, kurį tvarko Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos tarptautinis biuras (toliau, atitinkamai, – Tarptautinė registracija ir Tarptautinis biuras).“

31      Reglamento 207/2009 151 straipsnyje numatyta:

„1.      Tarptautinė ženklų registracija nurodant Europos bendrijos teritoriją nuo jų registravimo dienos, kaip nurodyta Madrido protokolo 3 straipsnio 4 dalyje, arba nuo vėlesnio Europos bendrijos nurodymo dienos, kaip nurodyta Madrido protokolo 3 ter straipsnio 2 dalyje, turi tokią pačią galią kaip ir paraiška dėl Bendrijos prekės ženklo.

2.      Jei pagal Madrido protokolo 5 straipsnio 1 ir 2 dalis nebuvo pranešta apie atsisakymą registruoti arba jei bet kokie tokio pobūdžio atsisakymai buvo atšaukti, tarptautinė ženklų registracija nurodant Europos bendrijos teritoriją nuo 1 dalyje nurodytos datos turi tokią pačią galią kaip ir ženklo, įregistruoto Bendrijos prekės ženklu, registracija.

3.      Taikant 9 straipsnio 3 dalį, pagal 152 straipsnio 1 dalį tarptautinės ženklų registracijos nurodant Europos bendrijos teritoriją išsamūs duomenys skelbiami vietoj paraiškos dėl Bendrijos prekės ženklo, o pagal 152 straipsnio 2 dalį, jie skelbiami vietoj įregistruoto Bendrijos prekės ženklo.“

32      Pagal Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 1 dalį (dabar – Reglamento 2018/625 8 straipsnio 1 ir 7 dalys) protestas atmetamas kaip nepagrįstas, jei iki šio reglamento 19 taisyklės 1 dalyje nurodyto termino pabaigos protestą reiškianti šalis neįrodo ankstesnio ženklo arba ankstesnės teisės apsaugos egzistavimo, galiojimo ir apimties, taip pat savo teisės pareikšti protestą.

33      Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklėje nurodyta:

„1.      Tarnyba suteikia protestą reiškiančiai šaliai galimybę per jos nustatytą laiką, kuris yra ne mažesnis kaip 2 mėnesiai nuo tos dienos, kuri pagal 18 taisyklės 1 dalį laikoma su protestu susijusių procesinių veiksmų pradžia, – pateikti jos protestą pagrindžiančius faktus, įrodymus ir argumentus arba papildyti jau anksčiau pateiktus pagal 15 taisyklės 3 dalį.

2.      Per 1 dalyje nurodytą laikotarpį protestą reiškianti šalis pateikia faktus, įrodymus ar argumentus apie ankstesnio ženklo arba ankstesnės teisės egzistavimą, galiojimą bei apsaugos apimtį, o taip pat įrodymą, pagrindžiantį jo įgaliojimus pateikti protestą. Protestą reiškianti šalis pateikia šiuos įrodymus:

a)      jei protestas grindžiamas prekių ženklu, kuris nėra Bendrijos prekių ženklas – jo padavimo arba įregistravimo įrodymus pateikiant:

i)      <…>;

ii)      jei prekių ženklas įregistruotas – atitinkamo registracijos liudijimo arba tam tikrais atvejais paskutiniojo pratęsimo liudijimo kopiją, rodančią, kad prekių ženklo apsaugos terminas yra ilgesnis nei nurodytas 1 dalyje, bei visus jo pratęsimus arba lygiaverčius dokumentus, išduotus prekių ženklą įregistravusios administracijos;

<…>

3.      1 ir 2 dalyse nurodyta informacija ir įrodymai turi būti pateikti ta kalba, kuria vyksta procesiniai veiksmai, arba turi būti pateiktas vertimas. Vertimas turi būti pateikiamas per dokumento original[ui] pateik[ti] skirtą laiką.“

34      Iš Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto nuostatų, kurios pagal Reglamento Nr. 207/2009 145 straipsnio nuostatas taikytinos Europos Sąjungoje galiojančios tarptautinės registracijos atveju, matyti, kad, jei protestas grindžiamas prekių ženklu, kuris nėra Europos Sąjungos prekių ženklas, protestą reiškianti šalis turi pateikti įrodymų, jog dėl ankstesnio prekių ženklo paduota paraiška arba jis įregistruotas. Taigi būtinybė pateikti tokius įrodymus taip pat susijusi su Europos Sąjungoje galiojančia tarptautine registracija, kuri neapima Europos Sąjungos prekių ženklų.

35      Tai, kad Reglamento Nr. 207/2009 151 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė prekių ženklo registracija nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos datos turi tokią pačią galią kaip ir prekių ženklo, įregistruoto kaip Europos Sąjungos prekių ženklas, registracija, nedaro poveikio tam, kad pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunkčio nuostatas protestą reiškianti šalis turi pateikti ankstesnės Europos Sąjungoje galiojančios tarptautinės registracijos įrodymų. Iš tiesų Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklėje numatytas reikalavimas dėl ankstesnio prekių ženklo įrodymų yra nuostata, kuri susijusi su ankstesnio prekių ženklo, įskaitant Europos Sąjungoje galiojančią tarptautinę registraciją, savininko galimybe protestuoti prieš Europos Sąjungos prekių ženklo įregistravimą, o ne nuostata, susijusi su Europos Sąjungos prekių ženklo veikimu, kuris apibrėžtas Reglamento Nr. 207/2009 9–14 straipsniuose (dabar –Reglamento Nr. 2017/1001 9–17 straipsniai), įtvirtintuose Reglamento Nr. 207/2009 2 skirsnyje „Europos Sąjungos prekių ženklo veikimas“.

36      Taigi Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunktis, kiek jame numatyta, kad protestą reiškianti šalis turi pateikti ankstesnio Europos Sąjungoje galiojančio tarptautinio prekių ženklo apsaugos įrodymų, neprieštarauja Reglamento Nr. 207/2009 151 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, kurios nėra susijusios su protesto dėl Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos procedūros taisyklėmis.

37      Siekdama įrodyti, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 151 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punktą, ieškovė negali pagrįstai tvirtinti, kad pateikti ankstesnių prekių ženklų įrodymų nėra būtina, kiek tai susiję su Europos Sąjungoje galiojančiais tarptautiniais prekių ženklais, nes atsižvelgiant į tai, kad duomenų bazėje CTM-Online (dabar – eSearch plus) skelbiama informacija apie Europos Sąjungoje galiojančią tarptautinę registraciją, kaip numatyta Reglamento Nr. 207/2009 152 straipsnyje, EUIPO turi informacijos, leidžiančios patvirtinti Europos Sąjungoje galiojančių tarptautinių prekių ženklų apsaugos egzistavimą, galiojimą ir apimtį.

38      Iš tiesų net darant prielaidą, kad EUIPO turi informacijos apie Europos Sąjungoje galiojančių tarptautinių prekių ženklų apsaugą, iš Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies, kuri, kaip nurodyta, neprieštarauja Reglamento Nr. 207/2009 151 straipsnio 2 dalies nuostatoms, aiškiai matyti, kad pati protestą reiškianti šalis privalo pateikti savo ankstesnės teisės apsaugos įrodymų.

39      Taigi Apeliacinė taryba nepažeidė Reglamento Nr. 207/2009 151 straipsnio 2 dalies ir Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto nuspręsdama, jog ieškovė privalėjo pateikti Europos Sąjungoje galiojančių tarptautinių prekių ženklų Nr. 937 479 ir 937 526 apsaugos įrodymų.

40      Taigi pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl antrojo pagrindo

41      Ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunktį, šios taisyklės 3 dalį ir to paties reglamento 20 taisyklę nuspręsdama, jog ieškovė nepateikė ankstesnių prekių ženklų Nr. 937 479 ir 937 526 apsaugos įrodymų.

42      Ieškovė teigia, kad išrašo iš duomenų bazės TMview pateikimas yra įrodymas, atitinkantis Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies reikalavimus. Ji nurodo, kad duomenų bazės TMview duomenys gaunami iš šią bazę pildančių prekių ženklų tarnybų (visų pirma PINO) ir kad išrašuose iš šios bazės yra visa informacija, reikalinga ankstesnio Europos Sąjungoje galiojančio tarptautinio prekių ženklo apsaugai įrodyti. Ji priduria, kad išrašų iš duomenų bazės TMview galiojimas pripažintas EUIPO suformuotoje administracinėje praktikoje, nurodytoje jos nagrinėjimo gairėse.

43      Ieškovė pažymi, kad šioje byloje pateikė išrašus iš duomenų bazės TMview kartu su prekių ir paslaugų sąrašo vertimu į procedūros kalbą, kaip nurodyta Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 3 dalyje, taigi Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad ieškovė nepateikė savo ankstesnių tarptautinių prekių ženklų Nr. 937 479 ir Nr. 937 526 apsaugos įrodymų.

44      EUIPO mano, kad šis ieškinio pagrindas yra pagrįstas.

45      Įstojusi į bylą šalis teigia, kad ieškinio pagrindas turi būti atmestas, nes duomenų bazę TMview administruoja EUIPO, o ne PINO, kuri yra vienintelė kompetentinga institucija, atsakinga už tarptautinių prekių ženklų registraciją. Taigi išrašų iš šios duomenų bazės kaip ankstesnio tarptautinio prekių ženklo įrodymo pateikimas prieštarautų Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunkčiui.

46      Įstojusios į bylą šalies teigimu, EUIPO nagrinėjimo gairės, pagal kurias leidžiama pateikti išrašus iš duomenų bazės TMview kaip ankstesnių teisių egzistavimo ir galiojimo įrodymus, šioje byloje negali būti taikomos. Pirma, EUIPO nagrinėjimo gairės priimtos praėjus dvejiems metams po to, kai pasibaigė laikotarpis, per kurį ieškovė turėjo pagrįsti savo ankstesnes teises. Antra, šios gairės yra tik rekomendacinio pobūdžio ir neatitinka reglamentų Nr. 207/2009 ir Nr. 2868/95 nuostatų. Šie reglamentai yra viršesni už EUIPO nagrinėjimo gaires ir juos turi taikyti apeliacinės tarybos, kurios turi ribotą kompetenciją, kai priima sprendimus dėl žymens įregistravimo kaip Europos Sąjungos prekių ženklo.

47      Pirma, reikia išnagrinėti ieškovės argumentą, kad pagal EUIPO nagrinėjimo gaires galima pateikti išrašus iš duomenų bazės TMview.

48      Ieškovė, grįsdama savo antrąjį pagrindą, teigia, kad EUIPO nagrinėjimo gairėse, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalimi, nurodyta, kad, siekdama nustatyti ankstesnių prekių ženklų, kurie nėra Europos Sąjungos prekių ženklai, registracijos galiojimą, protestą reiškianti šalis gali pateikti išrašus iš duomenų bazės TMview, kiek tai susiję su ankstesniais Sąjungoje galiojančiais prekių ženklais.

49      Šių gairių (2016 m. kovo 23 d. redakcija), pateiktų ieškinio priede, C dalies „Protestas“ 1 skirsnio „Procedūriniai klausimai“ 4.2.3.2 punkte nurodyta, kad, kiek tai susiję su tarptautinių prekių ženklų registracija, EUIPO atsižvelgia, be kita ko, į išrašus iš duomenų bazės TMview, jeigu juose yra naudingos informacijos.

50      Vis dėlto ieškovės pateikto pagrindo pagrįstumą reikia patikrinti atsižvelgiant tik į reikšmingas reglamentų Nr. 207/2009 ir Nr. 2868/95 nuostatas, o ne EUIPO nagrinėjimo gairių nuostatas.

51      Iš tiesų sprendimai, kuriuos pagal Reglamentą Nr. 207/2009 apeliacinės tarybos turi priimti dėl žymens įregistravimo kaip Europos Sąjungos prekių ženklo, priskiriami prie ribotos kompetencijos, o ne prie diskrecijos, todėl tų pačių apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik šiuo reglamentu, atsižvelgiant į tai, kaip jį aiškina Sąjungos teismas (šiuo klausimu žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo BioID / VRDT, C‑37/03 P, EU:C:2005:547, 47 punktą; 2006 m. sausio 12 d. Sprendimo Deutsche SiSi-Werke / VRDT, C‑173/04 P, EU:C:2006:20, 48 punktą ir 2012 m. sausio 19 d. Sprendimo VRDT / Nike International, C‑53/11 P, EU:C:2012:27, 57 punktą).

52      EUIPO nagrinėjimo gairės nėra teisės aktai, į kuriuos privaloma atsižvelgti aiškinant Sąjungos teisės nuostatas (2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Leno Merken, C‑149/11, EU:C:2012:816, 48 punktas). Vien tik EUIPO nagrinėjimo gairės nuostatos savaime negali nei būti viršesnės už reglamentų Nr. 207/2009 ir Nr. 2868/95 nuostatas, nei daryti poveikį tam, kaip Sąjungos teismai jas aiškina. Atvirkščiai, jos turi būti aiškinamos taip, kad atitiktų reglamentų Nr. 207/2009 ir Nr. 2868/95 nuostatas (2012 m. birželio 27 d. Sprendimo Interkobo / VRDT – XXXLutz Marken (my baby), T‑523/10, EU:T:2012:326, 29 punktas).

53      Taigi EUIPO nagrinėjimo gairių nuostatos, kuriomis rėmėsi ieškovė, negali būti viršesnės už Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 ir 3 dalyse įtvirtintas nuostatas, susijusias su protestą reiškiančios šalies pareiga pateikti ankstesnių prekių ženklų apsaugos įrodymų, ar daryti poveikį tam, kaip Bendrasis Teismas šias nuostatas aiškina.

54      Taigi argumentai, kuriuose ieškovė remiasi EUIPO nagrinėjimo gairių turiniu, kad įrodytų Reglamento Nr. 2868/95 nuostatų pažeidimą, turi būti atmesti kaip nereikšmingi.

55      Antra, pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunktį protestą reiškianti šalis gali pateikti ne tik atitinkamo registracijos liudijimo arba tam tikrais atvejais paskutinio pratęsimo liudijimo kopiją, bet ir visus kitus lygiaverčius dokumentus, išduotus administracijos, kuriai buvo pateikta prekių ženklo paraiška.

56      Nuspręsta, kad Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto nuostatų laikomasi, kai pateikiamas kompetentingos valdžios institucijos išduotas dokumentas, kuriame nurodyta informacija sutampa su registracijos liudijime pateikta informacija (2016 m. vasario 5 d. Sprendimo Kicktipp / VRDT – Italiana Calzature (kicktipp), T‑135/14, EU:T:2016:69, 63 punktas).

57      Be to, reikia pabrėžti, kad šios nuostatos netrukdo pateikti dokumentų iš tokios duomenų bazės, kaip kompetentingos nacionalinės tarnybos duomenų bazė (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 24 d. Sprendimo Grau Ferrer / VRDT – Rubio Ferrer (Bugui va), T‑543/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:911, 25 ir 26 punktus).

58      Nurodant, kad minėtus dokumentus „išduo[da] prekių ženklą įregistravusi administracija [išduoda administracija, kuriai pateikta prekių ženklo paraiška]“, pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunktį nėra galimybės pateikti išrašų iš duomenų bazės, suteikiančių galimybę susipažinti su dokumentais, kurie nėra išduoti prekių ženklo paraišką priėmusios administracijos. Taigi išrašai iš EUIPO duomenų bazės CTM-Online nėra Europos Sąjungoje galiojančio tarptautinio prekių ženklo apsaugos įrodymai, nes EUIPO, kuri nėra institucija, kompetentinga registruoti tarptautinius prekių ženklus, nėra administracija, kuriai pateikta prekių ženklo paraiška (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Aldi Einkauf / VRDT– Alifoods (Alifoods), T‑240/13, EU:T:2014:994, 27 ir 28 punktus).

59      Vis dėlto, nors Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunktyje numatyta, kad dokumentus „išduoda“ kompetentinga institucija, pagal šią nuostatą nedraudžiama kompetentingos institucijos išduodamus dokumentus gauti per kompiuterinę sistemą, kurią administruoja EUIPO, tačiau kurią, perduodama ir atnaujindama reikiamą informaciją, pildo kompetentinga institucija.

60      Iš bylos medžiagos, visų pirma paaiškinimų, kuriuos EUIPO pateikė savo rašytinėse pastabose ir per teismo posėdį, matyti, kad duomenų bazė TMview yra IT priemonė, kurią administruoja EUIPO ir kurią pildo trečiosios prekių ženklų tarnybos, visų pirma PINO. Ši priemonė apima minėtą bazę pildančių prekių ženklų tarnybų gautas prekių ženklų paraiškas ir atliktą registraciją ir suteikia galimybę naudotis šia informacija. Informaciją pateikia prekių ženklų tarnybos, kurios saugo šios informacijos turinį ir yra atsakingos už kasdienį jos atnaujinimą. Duomenų bazė TMview suteikia prieigą prie informacijos, kuri susijusi su tokiais prekių ženklais, kuriuos registruoja šią duomenų bazę pildančios prekių ženklų tarnybos, ir kuri pateikta jų atitinkamuose prekių ženklų registruose. Išrašas iš duomenų bazės TMview atspindi kompetentingos institucijos registro padėtį tuo momentu, kai naudotojas atlieka paiešką šioje duomenų bazėje.

61      Atsižvelgiant į šio sprendimo 60 punkte nurodytas duomenų bazės TMview savybes, išrašas iš šios duomenų bazės – kiek tai susiję su Sąjungoje galiojančiais tarptautiniais prekių ženklais – yra dokumentas, lygiavertis registracijos liudijimo arba tam tikrais atvejais paskutinio pratęsimo liudijimo, kurį išduoda PINO, kopijai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunktį, su sąlyga, kad protestą reiškiančios šalies pateiktas išrašas apima visą reikiamą informaciją. Jeigu ši sąlyga įvykdyta, išrašas iš duomenų bazės TMview prilyginamas, kaip teisingai pažymi ieškovė ir EUIPO, išrašui iš PINO duomenų bazės Romarin arba šios organizacijos registracijos liudijimo kopijai.

62      Įstojusios į bylą šalies nurodyta aplinkybė, kad duomenų bazę TMview administruoja EUIPO, nepaneigia šios išvados, nes PINO, kuri yra kompetentinga institucija, atsakinga už tarptautinių prekių ženklų registraciją, prisideda prie šios duomenų bazės veikimo teikdama ir kasdien atnaujindama duomenis, susijusius su tarptautiniais prekių ženklais.

63      Galiausiai įstojusi į bylą šalis nepagrįstai tvirtina, kad pagal 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimą Alifoods (T‑240/13, EU:T:2014:994) siekiant įrodyti ankstesnio tarptautinio prekių ženklo apsaugą draudžiama naudotis duomenų baze TMview.

64      2014 m. lapkričio 26 d. Sprendime Alifoods (T‑240/13, EU:T:2014:994) Bendrasis Teismas konstatavo, kad EUIPO neturi kompetencijos tvarkyti tarptautinių prekių ženklų ir nėra administracija, kuriai pateikta prekių ženklo paraiška, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunktį, o ieškovės pateiktas dokumentas, t. y. išrašas iš EUIPO duomenų bazės CTM-Online, nėra tarptautinio prekių ženklo apsaugos egzistavimo, galiojimo ir apimties įrodymas pagal šią nuostatą.

65      Bendrasis Teismas papildomai nurodė, kad šį vertinimą patvirtina teleologinis reikšmingų teisės normų aiškinimas. Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 207/2009 152 straipsnį EUIPO skelbiant apie Europos Sąjungoje galiojančią tarptautinę registraciją pateikiama tik tam tikra informacija, įskaitant prekių ženklo vaizdą ir prekių ženklu žymimų prekių ir paslaugų klasių numerius, tačiau nepateikiamas šių prekių ar paslaugų sąrašas. Šio sąrašo EUIPO neverčia ir jis prieinamas tik tomis trimis kalbomis, kuriomis PINO paskelbė apie tarptautinę registraciją, būtent – anglų, ispanų ir prancūzų. Tai reiškia, kad, jeigu būtų laikoma, kad tokios EUIPO paskelbtos informacijos pakanka atitinkamo prekių ženklo apsaugos egzistavimui, galiojimui ir apimčiai įrodyti, tokia situacija teisiniu požiūriu lemtų nesaugumą ir nelygybę (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Alifoods, T‑240/13, EU:T:2014:994, 29–31 punktus).

66      Vis dėlto 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendime Alifoods (T‑240/13, EU:T:2014:994) padarytos Bendrojo Teismo išvados dėl išrašų iš duomenų bazės CTM-Online negali būti taikomos duomenų bazei TMview.

67      Iš tiesų duomenų bazės TMview veikimas užtikrinamas prekių ženklų tarnybų, kaip antai PINO, kurios užtikrina kasdienį informacijos atnaujinimą tam, kad ši informacija tiksliai atspindėtų situaciją jų prekių ženklų registruose, dalyvavimu.

68      Be to, į duomenų bazę TMview įtraukta informacija apima ne tik duomenis apie Europos Sąjungoje galiojančią tarptautinę registraciją, kuriuos skelbti numatyta pagal Reglamento Nr. 207/2009 152 straipsnį. Šioje duomenų bazėje, iš kurios galima gauti išrašus, pateikiami visi duomenys, reikalingi ankstesnio prekių ženklo apsaugai įrodyti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklę, įskaitant prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų sąrašą.

69      Tuo atveju, jei prekių ar paslaugų sąrašas, pateiktas išraše iš duomenų bazės TMview,nėra prieinamas protesto procedūros kalba, pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 3 dalies nuostatas protestą reiškianti šalis turi pateikti minėtą sąrašą kartu su jo vertimu į procedūros kalbą. Jei ši sąlyga įvykdyta, galimybė pateikti ankstesnės Europos Sąjungoje galiojančios tarptautinės registracijos įrodymų, pateikiant išrašus iš duomenų bazės TMview, teisiniu požiūriu nesukuria nesaugumo ar nelygybės.

70      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pateiktas išrašas iš duomenų bazės TMview su sąlyga, kad šiame išraše yra visa naudinga informacija, visų pirma prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų sąrašas, yra, kiek tai susiję su Europos Sąjungoje galiojančiais tarptautiniais prekių ženklais, dokumentas, lygiavertis registracijos liudijimui, kurį išduoda PINO, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunkčio nuostatas.

71      Trečia, iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju ieškovė per Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 1 dalyje nustatytą terminą pateikė išrašus iš duomenų bazės TMview,susijusius su ankstesniais Europos Sąjungoje galiojančiais tarptautiniais prekių ženklais Nr. 937 479 ir 937 526. Neginčijama, tai, beje, per teismo posėdį patvirtino įstojusi į bylą šalis, kad šiuose išrašuose buvo pateikta visa reikiama informacija, susijusi su ankstesnių prekių ženklų apsaugos egzistavimu, galiojimu ir apimtimi, be kita ko, šiais prekių ženklais žymimų prekių ar paslaugų sąrašas. Pagal Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 3 dalį prie šio prekių sąrašo buvo pridėtas jo vertimas į protesto procedūros kalbą, t. y. į vokiečių kalbą, kuris pateiktas per dokumento originalui pateikti nustatytą terminą.

72      Taigi pagal Reglamento Nr. 2868/95 20 taisyklės 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus ieškovė įrodė, kaip pripažino EUIPO, savo ankstesnių Europos Sąjungoje galiojančių tarptautinių prekių ženklų Nr. 937 479 ir 937 526 apsaugos egzistavimą, galiojimą ir apimtį iki Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 1 dalyje nustatyto termino pabaigos.

73      Šiomis aplinkybėmis ieškovė pagrįstai teigia, kad Apeliacinė taryba, nuspręsdama, jog ieškovė nepateikė savo ankstesnių prekių ženklų Nr. 937 479 ir Nr. 937 526 apsaugos įrodymų, ir dėl šios priežasties atmesdama protestą kaip nepagrįstą, pažeidė Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 2 dalies a punkto ii papunkčio, šios taisyklės 3 dalies ir to paties reglamento 20 taisyklės nuostatas.

74      Taigi reikia pripažinti, kad ieškovės pateiktas antrasis ieškinio pagrindas yra pagrįstas.

75      Kadangi antrasis ieškinio pagrindas yra pagrįstas, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas ir nėra būtinybės nagrinėti papildomai pateikto trečiojo ieškinio pagrindo, grindžiamo teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo, gero administravimo, vienodo požiūrio ir netaikymo atgaline data principų pažeidimu.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

76      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

77      Kadangi EUIPO pralaimėjo bylą, nes ginčijamas sprendimas panaikinamas, reikia nurodyti, kad EUIPO padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos ieškovės bylinėjimosi išlaidos pagal šios reikalavimus.

78      Kadangi įstojusi į bylą šalis taip pat pralaimėjo bylą, ji padengia savo pačios bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2016 m. rugsėjo 20 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 2129/20154).

2.      EUIPO padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Deichmann SE patirtos bylinėjimosi išlaidos.

3.      Vans., Inc. padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Gervasoni

Kowalik-Bańczyk

Mac Eochaidh

Paskelbta 2018 m. gruodžio 6 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: vokiečių.