TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. sausio 20 d.

Byla F‑132/07

Guido Strack

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigūnų tarnybos nuostatų 17, 17a ir 19 straipsniai – Prašymas leisti atskleisti dokumentus – Prašymas leisti paskelbti tekstą – Prašymas leisti panaudoti informaciją nacionaliniuose teismuose – Priimtinumas“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir EA 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo G. Strack prašo panaikinti 2007 m. liepos 20 d., rugpjūčio 9 d., rugsėjo 11 d. ir lapkričio 9 d. Komisijos sprendimus, kuriais buvo atmesti prašymai leisti paskelbti ir siekiant pradėti baudžiamąjį persekiojimą naudoti įvairius dokumentus prieš tam tikrus Komisijos narius ir pareigūnus, ir nurodyti Komisijai sumokėti jam mažiausiai 10 000 EUR dėl šių sprendimų patirtai žalai atlyginti.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Procesas – Atsiliepimo į ieškinį pateikimas – Terminas – Pratęsimas

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 39 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Saviraiškos laisvė – Naudojimasis – Ribos

(ESS 6 straipsnio 3 dalis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 17a straipsnis)

3.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Saviraiškos laisvė – Tekstų, susijusių su Sąjungos veikla, paskelbimas – Buvusių pareigūnų pareigos informuoti nebuvimas – Su tarnyba susijusios informacijos atskleidimas – Buvusių pareigūnų pareiga iš anksto gauti leidimą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 ir 17a straipsniai)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Prašymas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalis)

5.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Su tarnyba susijusios informacijos atskleidimas – Pareiga iš anksto gauti leidimą – Buvimo pagrindas

(SESV 339 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsnis)

6.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Su tarnyba susijusios informacijos atskleidimas – Pareiga iš anksto gauti leidimą – Būtinybė pateikti administracijai pakankamai tikslų prašymą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsnis)

7.      Pareigūnai – Principai – Gero administravimo principas – Apimtis

8.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Su tarnyba susijusios informacijos atskleidimas – Parodymai nacionaliniame teisme – Pareiga iš anksto gauti leidimą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnio pirma pastraipa, 17 ir 19 straipsniai)

1.      Tarnautojų teismo procedūros reglamento 39 straipsnio 2 dalimi šio teismo pirmininkui suteikiama teisė pratęsti nustatytą terminą, per kurį atsakovas turi pateikti atsiliepimą į ieškinį. Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad terminas keletą kartų buvo pratęstas be teisminių ginčų, nepažeidžia ieškovo teisės į teisingą procesą, jei šalių padėtis nebuvo iš esmės pakeista. Proceso teisingumas vertinamas atsižvelgiant į visą procesą.

(žr. 31 punktą)

2.      Pareiga informuoti Paskyrimų tarnybą apie ketinimą paskelbti kokį nors tekstą, susijusį su Sąjungos veikla, yra kišimasis į naudojimąsi pareigūno saviraiškos laisve. Todėl šį kišimąsi reikėtų vertinti atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių konvencijos, kuria garantuojamos pagrindinės teisės, remiantis ESS 6 straipsnio 3 dalimi sudarančios Sąjungos teisės bendruosius principus, 10 straipsnio 2 dalį. Minėtos konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, „kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų“, jeigu jie nustatyti įstatymu. Be to, saviraiškos laisvė negali būti teisėtai apribota teisės norma, jei ši norma nėra pakankamai tiksli, kad piliečiai galėtų atitinkamai elgtis, kaip to reikalaujama ir pagal teisinio saugumo principą.

(žr. 59 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Connolly prieš Komisiją, C‑274/99 P, 40–42 punktai; 2008 m. birželio 3 d. Sprendimo Intertanko ir kt., C‑308/06, 69 punktas.

3.      Kadangi Pareigūnų tarnybos nuostatų 17a straipsnis netaikomas buvusiems pareigūnams, šie gali skelbti tekstus, susijusius su Sąjungos veikla, iš anksto apie tai neinformavę Paskyrimų tarnybos, tačiau privalo paprašyti leidimo, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsnį, ne tik prieš atskleisdami informaciją, kurią sužinojo eidami pareigas, bet ir prieš paskelbdami tekstus, kuriuos parengė arba dėl kurių bendradarbiavo, su tokia informacija, nebent ši informacija jau buvo paviešinta.

(žr. 62–64 punktus)

4.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalimi grindžiamame prašyme jo dalykas turi būti nurodytas pakankamai aiškiai, kad jį nagrinėjanti institucija galėtų priimti sprendimą susipažinusi su reikalu, o nesant konkretaus raginimo priimti sprendimą, tai negali būti prašymas, kaip suprantama pagal šią nuostatą. Prašymo tikslo neįmanoma pasiekti, jei Paskyrimų tarnyba negali pakankamai suprasti jo dalyko.

(žr. 69 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1975 m. kovo 12 d. Sprendimo Küster prieš Parlamentą, 23/74, 11 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. birželio 11 d. Sprendimo Sánchez Mateo prieš Komisiją, T‑110/94, 26 punktas; 1996 m. birželio 11 d. Sprendimo Ouzounoff Popoff prieš Komisiją, T‑111/94, 28 punktas.

5.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsniu pareigūnams iš principo draudžiama atskleisti informaciją, gautą jiems vykdant pareigas, o tokiam atskleidimui nustatoma išankstinio leidimo sąlyga. Šia leidimų sistema siekiama sudaryti galimybę Paskyrimų tarnybai įsitikinti, kad toks atskleidimas nekenkia Sąjungos interesams, pirmiausia darant poveikį jos funkcionavimui ir reputacijai. Ja taip pat siekiama sudaryti galimybę tinkamu laiku užsitikrinti, kad pareigūnai atitinkamai elgsis, atsižvelgdami į institucijų interesus ir jiems pagal SESV 339 straipsnį tenkančias pareigas. Taigi Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsniu nustatyta sistema, be kita ko, siekiama apsaugoti pasitikėjimo santykius, kurie turi sieti institucijas ir jų tarnautojus.

(žr. 71 punktą)

6.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsnį sukurtą leidimų sistemą numatoma, kad pareigūnas, pageidaujantis atskleisti informaciją, kurią sužinojo vykdydamas savo funkcijas, arba šią informaciją panaudoti nacionaliniuose teismuose, Paskyrimų tarnybai turi pateikti pakankamai aiškų prašymą.

Šios sistemos įgyvendinimas suponuoja, kad tai, ar reikia leisti atskleisti informaciją, bus įvertinta atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes ir jų poveikį institucijai ir viešosios tarnybos vykdymui. Šis įgyvendinimas taip pat reikalauja įvairių turimų interesų įvertinimo tam, kad būtų nustatyta, ar Sąjungos interesai, ar visuomenės interesas gauti informaciją turi viršenybę. Be to, kitaip negali būti, nes saviraiškos laisvė apima laisvę skleisti informaciją, o atsisakymas leisti tokį atskleidimą, grindžiamas bendru ir abstrakčiu vertinimu, neatitinka sąlygų, kuriomis kišimasis į naudojimąsi šia laisve yra priimtinas.

Be to, kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, užtikrinta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsniu, galėtų būti iš esmės paveikta, net jeigu Paskyrimų tarnyba turėjo nuspręsti bendrai ir abstrakčiai, iš pradžių neatlikusi visapusiško ir išsamaus nagrinėjimo.

(žr. 72–75 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1992 m. vasario 18 d. Sprendimui Weddel prieš Komisiją, C‑54/90, pateiktos generalinio advokato W. Van Gerven išvados 11 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. birželio 13 d. Sprendimo Ferrer de Moncada prieš Komisiją, T‑74/01, 58 punktas.

7.      Gero administravimo principas neatleidžia pavaldinio nuo pareigos informuoti institucijas ir būti lojaliam, kurios jis turi laikytis kreipdamasis į institucijas.

(žr. 79 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. sausio 23 d. Sprendimo Gonçalves prieš Parlamentą, T‑386/00, 74 punktas; 2002 m. spalio 17 d. Sprendimo Astipesca prieš Komisiją, T‑180/00, 93 punktas; 2003 m. kovo 11 d. Sprendimo Conserve Italia prieš Komisiją, T‑186/00, 50 punktas.

8.      Žinoma, Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 ir 19 straipsniais pareigūnas nėra įpareigotas apriboti dokumentų, kuriuos jis prašo leisti atskleisti ar leisti pateikti teismams, skaičiaus ir apimties, kai jis mano, kad kiekvieno iš šių dokumentų atskleidimas ar pateikimas teismams yra pateisinamas. Tačiau remiantis lojalaus bendradarbiavimo pareiga, šiam pareigūnui tenkančia pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnio pirmą pastraipą, jis turi palengvinti administracijos užduotį. Į tai atsižvelgiant, pareigūnas juo labiau turi laikytis pareigos pateikti pakankamai aiškios informacijos, pirmiausia – apie atitinkamų dokumentų dalyką ir su jais susijusį atitinkamą interesą, paisant bendro tikslo, kurio jis siekia. Taigi pareigūnui gali tekti pareiga suklasifikuoti dokumentus pagal tinkamus ir nuoseklius kriterijus, kad būtų palengvintas jų nagrinėjimas, ir atitinkamais atvejais pateikti jų santrauką.

(žr. 78 ir 81 punktus)