BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. gegužės 8 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Tarnybos nuostatų 42c straipsnis – Išleidimas atostogų tarnybos labui – Automatiškas išleidimas į pensiją – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Priimtinumas – Teisės aktų taikymo sritis – Pažodinis, kontekstinis ir teleologinis aiškinimas“
Byloje T‑170/17,
RW, buvęs Europos Komisijos pareigūnas, atstovaujamas advokatų S. Orlandi ir T. Martin,
ieškovas,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą G. Berscheid ir A.‑C. Simon, vėliau G. Berscheid ir B. Mongin,
atsakovę,
dėl pagal SESV 270 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2017 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimą išleisti ieškovą atostogų tarnybos labui pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 42c straipsnį ir tuo pat metu jį automatiškai išleisti į pensiją pagal šios nuostatos penktą pastraipą
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai E. Buttigieg (pranešėjas) ir B. Berke,
posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. gruodžio 11 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai (toliau – Tarnybos nuostatai) įtvirtinti 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatančiame Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 5), kuris iš dalies pakeistas, be kita ko, 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1023/2013 (OL L 287, 2013, p. 15).
2 Tarnybos nuostatų 35 straipsnyje, esančiame Tarnybos nuostatų III antraštinės dalies 2 skyriuje „Administracinis statusas“, numatyta, kad pareigūnams gali būti suteikiamas vienas iš šių administracinių statusų: faktiškai dirbantis, delegavimas, atostogos dėl asmeninių priežasčių, rezervo statusas, atostogos karo tarnybai atlikti, vaiko ar šeimos nario priežiūros atostogos ir atostogos tarnybos labui.
3 Tarnybos nuostatų 42c straipsnyje, kuris yra minėtame skyriuje, numatyta:
„Iki oficialaus pensinio amžiaus likus daugiausiai penkeriems metams pareigūnas, išdirbęs mažiausiai dešimt metų, paskyrimo tarnybos sprendimu gali būti išleistas atostogų tarnybos labui atsižvelgiant į organizacinius poreikius, susijusius su naujų kompetencijų įgijimu institucijose.
Bendras pareigūnų, kurie išleidžiami atostogų tarnybos labui, skaičius per metus negali būti didesnis kaip 5 % visų institucijų darbuotojų, išėjusių į pensiją praėjusiais metais. Taip apskaičiuotas bendras skaičius priskiriamas kiekvienai institucijai pagal atitinkamą pareigūnų jose skaičių praėjusių metų gruodžio 31 d. Tokio priskyrimo rezultatas suapvalinamas iki artimiausio didesnio sveikojo skaičiaus kiekvienoje institucijoje.
Tokios atostogos nėra drausminė priemonė.
Atostogų trukmė paprastai atitinka laikotarpį, kol pareigūnas sulaukia pensinio amžiaus. Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis paskyrimo tarnyba gali nuspręsti atostogas nutraukti ir pareigūną grąžinti į tarnybą.
Kai atostogų tarnybos labui išleistas pareigūnas sulaukia pensinio amžiaus, jis savaime išeina į pensiją.
Atostogas tarnybos labui reglamentuoja šios taisyklės:
a) į pareigūno darbo vietą gali būti paskirtas kitas pareigūnas;
b) per atostogas tarnybos labui pareigūnas neturi teisės į paaukštinimą viena pakopa arba aukštesnio lygio suteikimą.
Pareigūnas, kuris išleistas tokių atostogų, gauna pagal IV priedą apskaičiuotą išmoką.
Pareigūno prašymu nuo išmokos mokamos įmokos į pensijų sistemą, apskaičiuotos pagal tos išmokos dydį. Tokiu atveju skaičiuojant pensijų draudimo stažo, įgyto tarnybos pagrindu, metus, kaip numatyta VIII priedo 2 straipsnyje, atsižvelgiama į tarnybos laikotarpį, kai pareigūnas buvo atostogose tarnybos labui.
Korekcinis koeficientas šiai išmokai netaikomas.“
4 Tarnybos nuostatų 47 straipsnis yra Tarnybos nuostatų III antraštinės dalies 4 skyriuje „Tarnybos nutraukimas“. Šiame straipsnyje numatyta, kad tarnyba gali būti nutraukiama atsistatydinant, priverstinai atsistatydinant, atstatydinant tarnybos interesais, atleidžiant iš darbo dėl nekompetentingumo, pašalinant iš pareigų, išeinant į pensiją arba mirties atveju.
5 Tarnybos nuostatų 52 straipsnio, taip pat esančio 4 skyriuje, pirmos pastraipos a ir b punktuose numatyta, kad nedarant poveikio 50 straipsniui, kuris yra susijęs su vyresniųjų pareigūnų atsistatydinimu iš pareigų tarnybos interesais, pareigūnas išleidžiamas į pensiją arba automatiškai paskutinę mėnesio, kurį jam sukanka 66 metai, dieną, arba jo paties prašymu mėnesio, kuriam buvo pateiktas prašymas, paskutinę dieną, jeigu jis sulaukė pensinio amžiaus.
6 Tarnybos nuostatų XIII priede nustatytos pareigūnams taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės.
7 Tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„1. Pareigūnai, kurių darbo stažas 2004 m. gegužės 1 d. yra 20 ar daugiau metų, teisę į ištarnauto laiko pensiją įgyja sulaukę 60 m. amžiaus.
Pareigūnai, kuriems 2014 m. gegužės 1 d. yra 35 ar daugiau metų ir kurie pradėjo tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., teisę į ištarnauto laiko pensiją įgyja sulaukę šioje lentelėje nurodyto amžiaus:
Amžius 2014 m. gegužės 1 d. | Pensinis amžius |
60 metų ir daugiau | 60 metų |
59 metai | 60 metų 2 mėnesiai |
58 metai | 60 metų 4 mėnesiai |
<…> | <…> |
35 metai | 64 metai 8 mėnesiai |
Pareigūnai, kuriems 2014 m. gegužės 1 d. yra mažiau kaip 35 metų [metai], teisę į ištarnauto laiko pensiją įgyja sulaukę 65 metų amžiaus.
Tačiau pareigūnų, kuriems 2014 m. gegužės 1 d. yra 45 metai arba daugiau ir kurie pradėjo tarnybą nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pensinis amžius lieka 63 metai.
Pareigūnų, pradėjusių tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., pensinis amžius, į kurį reikia atsižvelgti pagal visas šių Tarnybos nuostatų nuorodas į pensinį amžių, nustatomas pagal [pirmiau] pateiktas nuostatas, išskyrus atvejus, kai šiuose Tarnybos nuostatuose nustatyta kitaip.“
8 Tarnybos nuostatų XIII priedo 23 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad pareigūnas, pradėjęs tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., automatiškai išeina į pensiją paskutinę mėnesio, kurį jam sukanka 65 metai, dieną.
Ginčo aplinkybės
9 Ieškovas RW yra buvęs Europos Komisijos pareigūnas. 1982 m. spalio 1 d. jis pradėjo tarnybą šioje institucijoje, o 1999 m. gruodžio 12 d. buvo paskirtas į Generalinį direktoratą (GD) „Švietimas ir kultūra“. 2010 m. sausio 1 d. jis buvo paaukštintas į AD 12 lygio pareigas.
10 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Generalinis direktoratas (GD) „Žmogiškieji ištekliai ir saugumas“ (toliau – Žmogiškųjų išteklių GD) informavo ieškovą apie paskyrimų tarnybos ketinimą išleisti jį atostogų tarnybos labui nuo 2017 m. balandžio 1 d. pagal Tarnybos nuostatų 42c straipsnį.
11 2016 m. gruodžio 14 d. ieškovas pateikė pastabas dėl 2016 m. gruodžio 1 d. rašto ir paprašė būti išklausytas.
12 2017 m. sausio 13 d. ieškovas dalyvavo pokalbyje su Žmogiškųjų išteklių GD skyriaus „Karjeros valdymas ir judumas“ vadovu, kuriame taip pat dalyvavo personalo atstovas, minėto skyriaus narys ir GD „Švietimas ir kultūra“ atstovas.
13 Po šio pokalbio Žmogiškųjų išteklių GD skyrius „Karjeros valdymas ir judumas“ išsiuntė paskyrimų tarnybai palankią nuomonę dėl Tarnybos nuostatų 42c straipsnio taikymo ieškovui.
14 2017 m. kovo 2 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) paskyrimų tarnyba nusprendė, pirma, išleisti ieškovą atostogų tarnybos labui nuo 2017 m. birželio 1 d. pagal Tarnybos nuostatų 42c straipsnį ir, antra, atsižvelgdama į tai, kad pagal Tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnio 1 dalį ieškovas jau yra sulaukęs pensinio amžiaus, jį automatiškai išleisti į pensiją nuo tos pačios dienos pagal Tarnybos nuostatų 42c straipsnio penktą pastraipą.
15 2017 m. kovo 20 d. ieškovas pateikė skundą dėl ginčijamo sprendimo pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį; skundas buvo atmestas 2017 m. liepos 26 d. eksplicitiniu paskyrimų tarnybos sprendimu.
Procesas ir šalių reikalavimai
16 2017 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovo ieškinį. Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną) ieškovas pagal SESV 278 ir 279 straipsnius pateikė laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, siekdamas, kad būtų sustabdytas ginčijamo sprendimo vykdymas. Pagal Tarnybos nuostatų 91 straipsnio 4 dalį pagrindinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas.
17 Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. kovo 20 d.) ieškovas paprašė, kad taikant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 66 straipsnį jam būtų suteiktas anonimiškumas. 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Bendrasis Teismas šį prašymą patenkino.
18 2017 m. gegužės 18 d. Nutartimi RW / Komisija (T‑170/17 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:351) Bendrojo Teismo pirmininkas nurodė sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą.
19 Pagal Tarnybos nuostatų 91 straipsnio 4 dalį pagrindinės bylos nagrinėjimas atnaujintas po to, kai 2017 m. liepos 26 d. buvo priimtas eksplicitinis sprendimas atmesti ieškovo skundą.
20 2018 m. sausio 10 d. Nutartimi Komisija / RW (C‑442/17 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:6) Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas atmetė Komisijos apeliacinį skundą dėl 2017 m. gegužės 18 d. Nutarties RW / Komisija (T‑170/17 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:351).
21 2018 m. sausio 9 d. pagrindinės bylos rašytinė proceso dalis buvo užbaigta pateikus tripliką.
22 2018 m. vasario 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pagal Procedūros reglamento 106 straipsnį pateiktą ieškovo prašymą jį išklausyti per žodinę proceso dalį.
23 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus per 2018 m. gruodžio 11 d. posėdį.
24 Po posėdžio Bendrasis Teismas paragino šalis susitarti, siekiant kiek įmanoma taikiau išspręsti ginčą bei klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininkas nusprendė, kad iki paskutinės bylos šalims suteikto termino dienos, t. y. 2019 m. sausio 31 d., jos turi informuoti Bendrąjį Teismą apie jų susitarimo rezultatą ir kad žodinė proceso dalis turi būti tęsiama.
25 2019 m. vasario 4 d. Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininko sprendimu žodinė proceso dalis buvo užbaigta po to, kai 2019 m. sausio 29 d. raštais bylos šalys Bendrajam Teismui pranešė, kad nebuvo pasiektas susitarimas siekiant taikiai išspręsti ginčą.
26 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą, „kuriuo [jis] automatiškai išleidžiamas į pensiją nuo 2017 m. birželio 1 d.“,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
27 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį;
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškinio priimtinumo
28 Komisija pažymi, kad toks prašymas dėl panaikinimo, koks suformuluotas ieškinyje, pateiktas ne dėl abiejų ginčijamo sprendimo dalykų, t. y. ieškovo išleidimo atostogų tarnybos labui ir jo automatiško išleidimo į pensiją, bet tik dėl antrojo dalyko. Tačiau šie abu dalykai yra neatsiejami vienas nuo kito, nes iš dalies panaikinus ginčijamą sprendimą būtų pakeista šio sprendimo esmė. Šiomis aplinkybėmis ir remdamasi jurisprudencija, pagal kurią Sąjungos teisės aktą panaikinti iš dalies galima, tik jei prašomas panaikinti dalis įmanoma atskirti nuo kitų akto dalių, Komisija prašo pripažinti, kad šioje byloje ieškovo pateiktas prašymas dėl panaikinimo arba bent jau jam pagrįsti pateikti pirmi du pagrindai yra nepriimtini.
29 Ieškovas ginčija Komisijos pateiktą nepriimtinumo pagrindą.
30 Visų pirma, reikia pritarti Komisijos analizei, kad abu ginčijamo sprendimo dalykai, t. y. ieškovo išleidimas atostogų tarnybos labui ir tuo pat metu jo automatiškas išleidimas į pensiją, yra neatsiejami vienas nuo kito. Iš tikrųjų Tarnybos nuostatų 42c straipsnio penktoje pastraipoje aiškiai nustatyta, kad atitinkami pareigūnai gali būti išleisti atostogų tarnybos labui iki kol sulaukia „pensinio amžiaus“, o toks amžius pareigūnų, pradėjusių tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., atveju nustatytas Tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnio 1 dalies penktoje pastraipoje, todėl jeigu atostogų tarnybos labui nusprendžiama išleisti pareigūną, kuris jau sulaukė nustatyto „pensinio amžiaus“, toks pareigūnas turi būti tuo pat metu automatiškai išleistas į pensiją. Remiantis šia analize buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo ieškovas buvo išleistas atostogų tarnybos labui ir tuo pat metu automatiškai išleistas į pensiją (žr. šio sprendimo 14 punktą). Iš tiesų ginčijamo sprendimo įsigaliojimo dieną ieškovui buvo suėję 63 metai, todėl buvo viršytas „pensinis amžius“, kuris, jo atveju, yra 60 metų pagal Tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnio 1 dalies penktą pastraipą, siejamą su šios nuostatos pirma pastraipa. Kadangi išleidimo atostogų tarnybos labui dieną ieškovas viršijo „pensinį amžių“, jis buvo tuo pat metu automatiškai išleistas į pensiją pagal Tarnybos nuostatų 42c straipsnio penktą pastraipą.
31 Pritarus Komisijos analizei dėl neatsiejamo abiejų ginčijamo sprendimo dalykų pobūdžio, reikia pažymėti, kad jos pateiktas nepriimtinumo pagrindas yra grindžiamas prielaida, kad ieškinyje suformuluotas prašymas dėl panaikinimo – tai prašymas dėl panaikinimo iš dalies, nes jis yra susijęs tik su antru ginčijamo sprendimo dalyku, t. y. su automatišku ieškovo išleidimu į pensiją.
32 Vis dėlto ši Komisijos argumentų prielaida yra klaidinga.
33 Iš tikrųjų į ieškovo reikalavimus yra įtrauktas sakinys „pagal kurį ieškovas automatiškai išleidžiamas į pensiją nuo 2017 m. birželio 1 d.“. Vis dėlto šio sakinio nereikėtų suprasti taip, kad prašymo dėl panaikinimo dalyką sudaro vien tik ieškovo išleidimas į pensiją.
34 Iš ieškinio turinio matyti, kad prašymas dėl panaikinimo yra susijęs su abiem ginčijamo sprendimo dalykais, nes ieškovas aiškiai nurodė ryšį, kuris, remiantis ginčijamame sprendime pateiktais argumentais, yra tarp jo išleidimo atostogų tarnybos labui ir jo automatiško išleidimo į pensiją. Šiuo klausimu visų pirma reikia nurodyti ieškinio 34 punkte pateiktą pirmąjį panaikinimo pagrindą, kuriame teigiama, kad „nagrinėjamu atveju paskyrimų tarnyba priėmė sprendimą išleisti ieškovą atostogų tarnybos labui, kuris taip pat reiškia, kad ieškovas automatiškai išleidžiamas į pensiją“.
35 Reikia taip pat nurodyti antrąjį panaikinimo pagrindą, susijusį su teisės aktų taikymo srities pažeidimu, kuriame ieškovas iš esmės teigia, kad Tarnybos nuostatų 42c straipsnis negali būti jam taikomas, nes jo amžius viršija „pensinį amžių“, kaip tai suprantama pagal šios nuostatos pirmą pastraipą. Iš tiesų akivaizdu, kad jei Bendrasis Teismas šiam pagrindui pritartų, ginčijamas sprendimas būtų visiškai panaikintas, kaip teisiškai nepagrįstas, o ne tik iš dalies panaikintas tiek, kiek juo ieškovas automatiškai išleidžiamas į pensiją.
36 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, matyti, kad, nepaisant sakinio „pagal kurį ieškovas automatiškai išleidžiamas į pensiją nuo 2017 m. birželio 1 d.“, esančio ieškovo reikalavimuose, ieškinyje pateiktas prašymas dėl panaikinimo yra aiškiai susijęs su abiem ginčijamo sprendimo dalykais, kurie neatsiejami vienas kito ir susiję su ieškovo išleidimu atostogų tarnybos labui ir tuo pat metu jo automatišku išleidimu į pensiją. Taigi, šiuo atveju kalbama ne apie prašymą dėl panaikinimo iš dalies, kaip teigia Komisija. Vadinasi, reikia atmesti Komisijos pateiktą nepriimtinumo pagrindą.
Dėl ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlaikymo
37 Per posėdį Komisija tvirtino, kad jei Bendrasis Teismas priimtų sprendimą šioje byloje, toks sprendimas neturėtų jokios įtakos ieškovo situacijai. Komisija paaiškino, kad dėl ginčijamo sprendimo vykdymo sustabdymo, kurį taikyti nurodė laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, ieškovas, kaip faktiškai institucijoje dirbantis pareigūnas, buvo paliktas pareigose „pagal Tarnybos nuostatus leidžiamą ilgiausią laikotarpį“, t. y. iki 2018 m. lapkričio 1 d., kai jam suėjo 65 metai, ir jis automatiškai išėjo į pensiją pagal Tarnybos nuostatų XIII priedo 23 straipsnio 1 dalį. Dėl minėto sprendimo vykdymo sustabdymo ieškovas išvengė išleidimo atostogų tarnybos labui, su kuo jis nesutiko, ir toliau gavo įprastą atlyginimą, kol galiausiai automatiškai išėjo į pensiją tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos, kurios būtų taikytos, jei dėl jo nebūtų priimtas joks sprendimas pagal Tarnybos nuostatų 42c straipsnį. Remdamasi šiais argumentais Komisija daro išvadą, kad ieškovas nebėra suinteresuotas pareikšti ieškinį.
38 Ieškovas ginčija Komisijos išvadą dėl jo suinteresuotumo pareikšti ieškinį išnykimo vykstant procesui.
39 Pagal suformuotą jurisprudenciją tam, kad asmens, patenkančio į Tarnybos nuostatų taikymo sritį, ieškinyje, pareikštame pagal šių nuostatų 90 ir 91 straipsnį, pateiktas prašymas panaikinti jo nenaudai priimtą aktą, kaip tai suprantama pagal šių nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, būtų priimtinas, šis asmuo ieškinio pareiškimo momentu turi turėti atsiradusį ir tebesantį pakankamai akivaizdų suinteresuotumą, kad minėtas aktas būtų panaikintas; toks suinteresuotumas reiškia, kad prašymo panaikinti rezultatas gali būti naudingas šiam asmeniui. Kaip priimtinumo sąlyga, ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi būti vertinamas jo pareiškimo momentu. Tačiau tam, kad Tarnybos nuostatuose nurodytas asmuo galėtų prašyti toliau nagrinėti ieškinį dėl paskyrimų tarnybos sprendimo panaikinimo, jis turi būti išsaugojęs asmeninį suinteresuotumą dėl tokio sprendimo panaikinimo. Šiuo klausimu pažymėtina, kad jei nebėra suinteresuotumo pareikšti ieškinį, nebėra ir pagrindo dėl jo priimti sprendimą (žr. 2018 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Cocchi ir Falcionone / Komisija, T‑724/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:759, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
40 Nagrinėjamu atveju šio sprendimo 37 punkte nurodyti Komisijos tvirtinimai, kurių ieškovas neginčija, iš tikrųjų verčia susimąstyti, ar ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį neišnyko vykstant procesui.
41 Vis dėlto, kaip per posėdį nurodė pati Komisija, jei ginčijamas sprendimas liktų galioti ir Sąjungos teismas jo nepanaikintų, tai taptų pagrindu, kuriuo remdamasi Komisija galėtų reikalauti, kad ieškovas grąžintų skirtumą tarp sumų, kurios jam buvo išmokėtos kaip darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d., kai ginčijamas sprendimas įsigaliojo, iki 2018 m. lapkričio 1 d., kai ieškovas automatiškai išėjo į pensiją, ir sumų, kurias ieškovas būtų gavęs kaip savo pensiją tuo atveju, jei ginčijamo sprendimo vykdymas nebūtų atidėtas ir jis būtų įvykdytas nedelsiant.
42 Darytina išvada, kad, kaip, be kita ko, ieškovas nurodė per posėdį, jis vis dar yra suinteresuotas, kad ginčijamas sprendimas būtų panaikintas ir pašalintas iš Sąjungos teisės sistemos, tam, kad galėtų būti tikras, jog Komisija ateityje nereikalaus grąžinti šio sprendimo 41 punkte nurodytų sumų skirtumo.
43 Šios išvados nepaneigia ir tai, kad per posėdį Komisija tvirtino, jog galimybės atgauti skirtumą tarp minėtų sumų įgyvendinimas yra sudėtingas, nes ieškovas, kaip faktiškai dirbantis pareigūnas, buvo paliktas pareigose, kol 2018 m. lapkričio 1 d. automatiškai išėjo į pensiją, nei tai, kad per posėdį ji garantavo, kad bet kuriuo atveju nereikalaus iš ieškovo grąžinti minėto sumų skirtumo. Iš tikrųjų tai tėra tik Komisijos tvirtinimai ir garantijos, kurie šiuo atveju nekeičia fakto, kad dėl ginčijamo sprendimo palikimo Sąjungos teisės sistemoje ieškovas patiria teisinį netikrumą, todėl ieškovas vis dar yra suinteresuotas, kad šis sprendimas būtų panaikintas.
44 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas išsaugo suinteresuotumą pareikšti ieškinį.
Dėl esmės
45 Grįsdamas savo ieškinį ieškovas nurodo tris pagrindus, susijusius, pirma, su Tarnybos nuostatų 47 ir 52 straipsnių pažeidimu, antra, su teisės akto, būtent Tarnybos nuostatų 42c straipsnio, taikymo srities pažeidimu ir, trečia, su pareigos motyvuoti ir teisės į gynybą pažeidimu. Dublike ieškovas nurodė, kad atsisako trečiojo pagrindo.
46 Kadangi nagrinėdamas antrąjį pagrindą Bendrasis Teismas turi apibrėžti Tarnybos nuostatų 42c straipsnio, kuris sudaro ginčijamo sprendimo teisinį pagrindą, taikymo sritį, pirmiausia reikia nagrinėti šį pagrindą.
Pirminės pastabos
47 Remdamasis Tarnybos nuostatų 42c straipsnio pažodiniu ir kontekstiniu aiškinimu ieškovas teigia, kad ši nuostata netaikoma pareigūnams, kurie, kaip ir jis, pasiekė „pensinį amžių“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, siejamą su Tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa. Ieškovas, be kita ko, tvirtina, kad atostogos tarnybos labui, kaip administracinis statusas prie kurio priskiriami atitinkami pareigūnai pagal Tarnybos nuostatų 42c straipsnį, turi būti tam tikros trukmės. Tačiau šios nuostatos taikymas pareigūnams, kurie tokio taikymo momentu pasiekė „pensinį amžių“, reiškia, kad pagal Tarnybos nuostatų 42c straipsnio penktą pastraipą tokie pareigūnai išleidžiami atostogų tarnybos labui ir tuo pat metu automatiškai išeina į pensiją, vadinasi, šios nuostatos tikslas iškreipiamas, o Tarnybos nuostatuose numatytos sąlygos, kurioms esant pareigūno tarnyba gali būti nutraukta, yra apeinamos. Ieškovas daro išvadą, kad paskyrimų tarnyba pažeidė Tarnybos nuostatų 42c straipsnio taikymo sritį ir kad atsižvelgiant į tai ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.
48 Komisija, remdamasi argumentais, susijusiais su Tarnybos nuostatų 42c straipsnio formuluote ir šio straipsnio ratio legis, ginčija ieškovo tvirtinimą ir teigia, kad ši nuostata gali būti taikoma pareigūnui, kuris, kaip ir ieškovas, sulaukė „pensinio amžiaus“.
49 Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, Tarnybos nuostatų 42c straipsnio taikymas pareigūnui, kuris sulaukė „pensinio amžiaus“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, lemia tai, kad toks pareigūnas yra išleidžiamas atostogų tarnybos labui ir tuo pat metu automatiškai išleidžiamas į pensiją pagal šios nuostatos penktą pastraipą. Tokia analize buvo remtasi priimant ginčijamą sprendimą dėl ieškovo, kaip konstatuota šio sprendimo 30 punkte.
50 Vadinasi, reikia išsiaiškinti, ar Tarnybos nuostatų 42c straipsnis gali būti taikomas tokiems pareigūnams, kaip ieškovas, kurie sulaukė „pensinio amžiaus“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, atsižvelgiant į tai, kad dėl šio taikymo tokie pareigūnai išleidžiami atostogų tarnybos labai ir tuo pat metu automatiškai išleidžiami į pensiją. Kadangi šiuo klausimu reikia apibrėžti Tarnybos nuostatų 42c straipsnio taikymo sritį ratione personae, šį straipsnį būtina išaiškinti.
Dėl pažodinio aiškinimo
51 Tarnybos nuostatų 42c straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad atitinkamas pareigūnas išleidžiamas atostogų tarnybos labui „iki oficialaus pensinio amžiaus likus daugiausiai penkeriems metams“. Kaip Komisija pagrįstai nurodė per posėdį, Tarnybos nuostatų 42c straipsnio pirmoje pastraipoje vartojamas terminas „oficialus pensinis amžius“ atitinka terminą „pensinis amžius“, kuris vartojamas šios nuostatos ketvirtoje ir penktoje pastraipose. Vadinasi, siekiant nustatyti pareigūnų, kurie pradėjo tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., „oficialų pensinį amžių“, reikia, kaip ir nustatant pensinį amžių, remtis Tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnio 1 dalies penkta pastraipa, kurioje nurodyta:
„Pareigūnų, pradėjusių tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., pensinis amžius, į kurį reikia atsižvelgti pagal visas šių Tarnybos nuostatų nuorodas į pensinį amžių, nustatomas pagal [pirma] pateiktas nuostatas, išskyrus atvejus, kai šiuose Tarnybos nuostatuose nustatyta kitaip.“
52 Formuluotėje „pagal [pirmiau] pateiktas nuostatas“, vartojamoje Tarnybos nuostatų XIII priedo 22 straipsnio 1 dalies penktoje pastraipoje, daroma nuoroda į pirmas keturias šios nuostatos pastraipas, kuriose nurodytas amžius, kuriam esant pareigūnai, pradėję tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., gali prašyti išeiti į pensiją ir gauti ištarnauto laiko pensiją.
53 Pareigūnų, pradėjusių tarnybą po 2014 m. sausio 1 d., atveju, terminu „oficialus pensinis amžius“, vartojamu Tarnybos nuostatų 42c straipsnio pirmoje pastraipoje, daroma nuoroda į Tarnybos nuostatų 52 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nustatytą amžių, kai pareigūnas automatiškai išeina į pensiją, t. y. 66 metai, ir tai bylos šalys patvirtino per posėdį.
54 Taigi, iš Tarnybos nuostatų 42c straipsnio pirmos pastraipos formuluotės matyti, kad šioje nuostatoje pateikta informacija apie tai, nuo kada ji gali būti taikoma pareigūnui, t. y. „iki oficialaus pensinio amžiaus likus daugiausiai penkeriems metams“. Be to, kaip pagrįstai teigia Komisija, kalbant apie pareigūnus, pradėjusius tarnybą iki 2014 m. sausio 1 d., minėtos nuostatos formuluotė nekliudo taikyti šios nuostatos pareigūnams, kurie pasiekė ir a fortiori viršija „oficialų pensinį amžių“.
55 Atsižvelgiant į tai reikia priminti, kad Tarnybos nuostatų 42c straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyta, kad atostogų tarnybos labui trukmė „paprastai“ atitinka laikotarpį, kol pareigūnas sulaukia „pensinio amžiaus“, tačiau „išimtinėmis aplinkybėmis“ paskyrimų tarnyba gali nuspręsti atostogas nutraukti ir pareigūną grąžinti į tarnybą.
56 Formuluotės „atostogų trukmė“ ir „laikotarpis, kol pareigūnas sulaukia pensinio amžiaus“, vartojamos Tarnybos nuostatų 42c straipsnio ketvirtos pastraipos pirmajame sakinyje, patvirtina ieškovo teiginį, kad atostogos tarnybos labui turi būti tam tikros trukmės. Priešingai, nei teigia Komisija, šiame sakinyje vartojamas žodis „paprastai“ nepaneigia pirmiau pateiktos išvados. Iš tikrųjų, šis žodis turi būti suprantamas atsižvelgiant į Tarnybos nuostatų 42c straipsnio ketvirtos pastraipos antrąjį sakinį, kuris išdėstytas taip:
„Tačiau išimtinėmis aplinkybėmis paskyrimo tarnyba gali nuspręsti atostogas nutraukti ir pareigūną grąžinti į tarnybą.“
57 Taigi atrodo, kad žodis „paprastai“ nereiškia, kad yra galimybė nukrypti nuo principo, pagal kurį atostogos tarnybos labui turi būti tam tikros trukmės; jis reiškia, kad yra galimybė nukrypti nuo principo, pagal kurį atostogos tarnybos labui baigiasi tą dieną, kai atitinkamas pareigūnas sulaukia „pensinio amžiaus“, o šis galimas nukrypimas susijęs su tuo, kad paskyrimų tarnyba gali „išimtinėmis aplinkybėmis“ nuspręsti tokį pareigūną grąžinti į tarnybą ir taip nutraukti atostogas tarnybos labui.
58 Ieškovo teiginį, kad atostogos tarnybos labui turi būti tam tikros trukmės, patvirtina Tarnybos nuostatų 42c straipsnio penktos pastraipos formuluotė, pagal kurią „[k]ai atostogų tarnybos labui išleistas pareigūnas sulaukia pensinio amžiaus, jis savaime išeina į pensiją“. Iš šios formuluotės, konkrečiau iš joje vartojamo veiksmažodžio „sulaukti“, aišku, kad automatiškas išėjimas į pensiją leidžia daryti prielaidą, kad atitinkamas pareigūnas jau yra išleistas atostogų tarnybos labui tą dieną, kai sulaukia „pensinio amžiaus“ ir kad šios atostogos yra tam tikros trukmės.
59 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Tarnybos nuostatų 42c straipsnio formuluotė patvirtina ieškovo teiginį, kad atostogos tarnybos labui turi būti tam tikros trukmės, o tai reiškia, kad išleidimas tokių atostogų negali sutapti su išleidimų į pensiją. Tai, kad nėra įmanoma, jog atostogų tarnybos labui išleistas atitinkamas pareigūnas tuo pat metu galėtų būti automatiškai išleistas į pensiją, reiškia, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 30 ir 50 punktuose, kad ši nuostata negali būti taikoma pareigūnams, kurie, kaip ir ieškovas, sulaukė „pensinio amžiaus“.
60 Reikia nagrinėti, ar šios išvados nepaneigia kontekstinis ir teleologinis Tarnybos nuostatų 42c straipsnio aiškinimas.
Dėl kontekstinio aiškinimo
61 Reikia priminti, kad Tarnybos nuostatų 42c straipsnis yra įtrauktas į Tarnybos nuostatų III antraštinės dalies 2 skyrių „Administracinis statusas“. Pagal Tarnybos nuostatų 35 straipsnį, esantį tame pačiame skyriuje, pareigūnui gali būti suteiktas vienas iš šių administracinių statusų: faktiškai dirbantis, delegavimas, atostogos dėl asmeninių priežasčių, rezervo statusas, atostogos karo tarnybai atlikti, vaiko ar šeimos nario priežiūros atostogos ir atostogos tarnybos labui.
62 Vis dėlto „tarnybos nutraukimas“ yra reglamentuojamas Tarnybos nuostatų III antraštinės dalies 4 skyriuje. Šiame skyriuje esančiame 47 straipsnyje nustatyta, kad tarnyba nutraukiama atsistatydinant, priverstinai atsistatydinant, atstatydinant tarnybos interesais, atleidžiant iš darbo dėl nekompetencijos, pašalinant iš pareigų, išeinant į pensiją arba mirties atveju.
63 Nors atrodo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas atostogas tarnybos labui laiko „administraciniu statusu“, kuris gali būti suteiktas pareigūnui jo karjeros Sąjungos institucijose laikotarpiu, Komisijos tvirtinimas, kad Tarnybos nuostatų 42c straipsnis gali būti taikomas pareigūnui, kuris pasiekė „pensinį amžių“, ir kad tokį pareigūną galima išleisti atostogų tarnybos labui ir tuo pat metu automatiškai išleisti į pensiją, reiškia, kad nagrinėjama priemonė, kuri iš esmės laikoma „administraciniu statusu“, tampa vienu iš „tarnybos nutraukimo“ atvejų. Iš tiesų, kaip pažymėjo laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, tai, kaip ginčijamame sprendime Komisija taikė Tarnybos nuostatų 42c straipsnį, panašu į „automatišką išleidimą į pensiją tarnybos labui“ be suinteresuotojo asmens sutikimo (2017 m. gegužės 18 d. Nutarties RW / Komisija, T‑170/17 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:351, 61 punktas).
64 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tai, kad Tarnybos nuostatų 42c straipsnis yra įtrauktas į III antraštinės dalies 2 skyrių, nepatvirtina minėto Komisijos tvirtinimo ir bet kuriuo atveju nepaneigia šio sprendimo 59 punkte išdėstytos išvados.
Dėl teleologinio aiškinimo
65 Komisija teigia, kad Tarnybos nuostatų 42c straipsnio ratio legis yra optimizuoti institucijų žmogiškųjų išteklių valdymą. Šia nuostata suteikiama tam tikro lankstumo valdant darbuotojus, kurie išeina ar greitu metu išeis į pensiją, atitinkamiems asmenims suteikiant pagrįsto dydžio išmoką. Komisijos teigimu, Sąjungos teisės aktų leidėjas neketino apsiriboti šio teksto taikymu tik pareigūnams, kurie neketina greitu metu išeiti į pensiją. Siekiamas optimizavimas reiškia, kad suteikta plati diskrecija, ypač dėl to, kad, viena vertus, tai daroma atsižvelgiant į atitinkamo pareigūno interesus ir, kita vertus, numatyta priemonė visų pirma skirta greitu metu į pensiją išeisiantiems pareigūnams. Būtų paradoksalu, jei priemonė nebūtų taikoma pareigūnams, kurie jau sulaukė pensinio amžiaus. Todėl Komisija teigia, kad dėl siauro aiškinimo, kuriuo remiasi ieškovas, Tarnybos nuostatų 42c straipsnyje numatyta priemonė iš dalies netenka savo veiksmingumo ir prasmės.
66 Iš tiesų, kaip remdamasi Reglamento Nr. 1023/2013 7 konstatuojamąja dalimi pagrįstai pažymi Komisija, Tarnybos nuostatų 42c straipsnio tikslas galiausiai yra institucijų žmogiškųjų išteklių valdymo optimizavimas. Tačiau, kaip, be kita ko, nurodė pati Komisija, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti, kad išleidžiant atostogų tarnybos labui būtų, kaip teigia Komisija, „pakankamai apsaugotos atitinkamų pareigūnų teisės“.
67 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Tarnybos nuostatų 42c straipsnio septintoje pastraipoje numatyta, kad pareigūnas, išleistas atostogų tarnybos labui, gauna pagal Tarnybos nuostatų IV priedą apskaičiuotą išmoką. Iš šio priedo vienintelio straipsnio pirmos pastraipos, siejamos su Tarnybos nuostatų 42c straipsniu, matyti, kad per pirmus tris priemonės taikymo mėnesius ši mėnesinė išmoka yra lygi atitinkamo pareigūno baziniam darbo užmokesčiui. Nuo ketvirto iki šešto mėnesio ją sudaro 85 % bazinio darbo užmokesčio, o vėliau ir iki automatiško išleidimo į pensiją – 70 % bazinio darbo užmokesčio.
68 Kaip pavyzdį nuostatos, kurią numatė Sąjungos teisės aktų leidėjas, siekdamas sušvelninti nepatogumus, kylančius atostogų tarnybos labui išleidžiamiems pareigūnams, taip pat reikia nurodyti Tarnybos nuostatų 42c straipsnio aštuntą pastraipą, pagal kurią iš esmės leidžiama atostogų tarnybos labui išleistam atitinkamam pareigūnui toliau mokėti įmokas į pensijų sistemą tam, kad būtų padidintas išmokos, kurią jis gaus, kai išeis į pensiją, dydis.
69 Reikia konstatuoti, kad jei Tarnybos nuostatų 42c straipsnį būtų galima taikyti pareigūnui, kuris sulaukė „pensinio amžiaus“, ir dėl to jis automatiškai išeitų į pensiją tuo pat metu, kai būtų išleistas atostogų tarnybos labui, toks pareigūnas neturėtų jokios naudos iš Tarnybos nuostatų 42c straipsnio septintos ir aštuntos pastraipos nuostatų, nes atostogų tarnybos labui trukmė prilygtų nuliui. Šiomis aplinkybėmis pusiausvyra, kurios siekė Sąjungos teisės aktų leidėjas, kai priėmė Tarnybos nuostatų 42c straipsnį, tarp siekio optimizuoti institucijų žmogiškųjų išteklių valdymą ir siekio pakankamai apsaugoti atitinkamų pareigūnų interesus būtų pažeista pastarųjų nenaudai.
70 Be to, taip pat reikia konstatuoti, kad jeigu automatiškas išleidimas į pensiją sutaptų su išleidimu atostogų tarnybos labui, paskyrimų tarnyba neturėtų Tarnybos nuostatų 42c straipsnio ketvirtoje pastraipoje jai suteiktos galimybės „išimtinėmis aplinkybėmis“ nuspręsti atostogas tarnybos labui nutraukti ir pareigūną grąžinti į tarnybą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad tokia prielaida yra sunkiai suderinama su šia nuostata, nes, viena vertus, būtų automatiškai apribota bet kokia institucijų galimybė veikti savo nuožiūra ir jos netektų darbuotojų valdymo priemonės, t. y. galimybės grąžinti atitinkamą pareigūną į tarnybą, ir, kita vertus, toks pareigūnas netektų galimybės grįžti į tarnybą.
71 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teleologinis Tarnybos nuostatų 42c straipsnio aiškinimas nepagrindžia Komisijos tvirtinimo, tačiau pagrindžia šio sprendimo 59 punkte pateiktą išvadą.
72 Taigi, remiantis Tarnybos nuostatų 42c straipsnio išaiškinimu reikia daryti išvadą, kad ši nuostata netaikoma pareigūnams, kurie, kaip ir ieškovas, sulaukė „pensinio amžiaus“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Darytina išvada, kad Komisija pažeidė šios nuostatos taikymo sritį, kai ja remdamasi priėmė ginčijamą sprendimą, todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, ir nėra reikalo nagrinėti ieškinio pagrindo, susijusio su Tarnybos nuostatų 47 ir 52 straipsnių pažeidimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
73 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
74 Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, ji turi padengti ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal jo pateiktus reikalavimus, įskaitant tas, kurios buvo patirtos procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2017 m. kovo 2 d. Europos Komisijos sprendimą, kuriuo RW išleistas atostogų tarnybos labui ir kartu išleistas automatiškai į pensiją.
2. Komisija padengia savo ir RW patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurios buvo patirtos procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Paskelbta 2019 m. gegužės 8 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.