GENERALINĖS ADVOKATĖS
JULIANE KOKOTT IŠVADA,
pateikta 2018 m. gegužės 31 d.(1)
Byla C‑245/17
Pedro Viejobueno Ibáñez,
Emilia de la Vara González
prieš
Consejería de Educación de Castilla-La Mancha
(Tribunal Superior de Justicia de Castilla‑La Mancha (Kastilijos-La Mančos aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Darbas pagal terminuotas sutartis – ETUC, UNICE ir CEEP bendrasis susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Nediskriminavimo principas – Laikinieji tarnautojai ir karjeros tarnautojai, kaip tai suprantama pagal Ispanijos teisę – Mokytojai, įdarbinti kaip laikinieji tarnautojai – Darbo sutarties nutraukimas anksčiau laiko, pasibaigus mokslo metams – Skirtingas požiūris, palyginti su panašiais darbuotojais, dirbančiais pagal neterminuotas darbo sutartis – Objektyvus pagrindas taikyti skirtingą požiūrį“
I. Įvadas
1. Dėl daugelyje valstybių narių ir toliau išliekančios įtemptos padėties biudžeto srityje viešojo administravimo institucijos taip pat yra priverstos mažinti savo išlaidas. Siekiant reaguoti į kylančius iššūkius, mokytojai valstybių narių mokyklose vis rečiau yra įdarbinami kaip karjeros tarnautojai ar priimami nuolatiniam darbui ir vis dažniau įdarbinami laikinai pagal terminuotas darbo sutartis. O kai kurios šalys narės jau perėjo prie tokios schemos, kai dalis mokytojų yra įdarbinami ne visiems mokslo metams, o tik mokslų laikotarpiui(2).
2. Ispanijos viešosios tarnybos įstatyme yra numatyta galimybė, kad, esant poreikiui ir skubai, vietoj karjeros tarnautojų gali būti įdarbinami vadinamieji laikinieji tarnautojai(3). Remiantis šiuo įstatymu, esant mokytojų trūkumui, tokie laikinieji tarnautojai Ispanijos mokyklose iki šiol būdavo skiriami visiems mokslo metams.
3. Remiantis šiuo pagrindu į mokytojų pareigas autonominiame Kastilijos-La Mančos regione 2011–2012 mokslo metams buvo priimti apeliantai pagrindinėje byloje P. Viejobueno Ibáñez ir E. de la Vara González. Tačiau pasibaigus mokslo metams ir prasidėjus vasaros atostogoms už švietimą atsakinga institucija pareiškė, kad jų įdarbinimo poreikis ir skuba išnyko, todėl abiejų darbo sutartys buvo nedelsiant nutrauktos.
4. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo Teismui šioje byloje pateiktas klausimas, ar kompetentinga švietimo institucija diskriminuoja pagal terminuotas sutartis dirbančius laikinuosius tarnautojus, palyginti su karjeros tarnautojais, dirbančiais pagal neterminuotas darbo sutartis, atleisdama laikinuosius tarnautojus anksčiau laiko, pasibaigus mokslo metams. Šiomis aplinkybėmis taip pat kyla klausimas, ar laikinieji tarnautojai neatsiduria mažiau palankioje padėtyje dėl to, kad, nutraukus jų sutartis vasaros atostogų pradžioje, jie nebegali pasinaudoti atostogomis faktinio poilsio dienomis, o vietoj to gauna tik proporcingai sumažintą piniginę kompensaciją.
5. Teisingumo Teismas jau yra priėmęs kelis sprendimus dėl laikinųjų tarnautojų, kaip tai suprantama pagal Ispanijos teisę(4). Šis procesas dar kartą suteiks Teisingumo Teismui galimybę aiškiau apibrėžti pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų nediskriminavimo principo taikymą šios kategorijos valstybės tarnautojams.
II. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
6. Sąjungos teisės pagrindas šioje byloje yra 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis(5) (toliau – Direktyva 1999/70). Kaip nurodyta šios direktyvos 1 straipsnyje, jos tikslas yra įgyvendinti Bendrąjį susitarimą dėl terminuotų darbo sutarčių (toliau taip pat – Bendrasis susitarimas), sudarytą 1999 m. kovo 18 d. tarp trijų bendrųjų skirtingų pramonės šakų organizacijų (ETUC, UNICE ir CEEP) ir pateikiamą šios direktyvos priede.
7. Bendrojo susitarimo tikslas, be kita ko, yra „pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę, užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą.<…>“(6). Bendrasis susitarimas taip pat grindžiamas tuo, „kad neterminuotos sutartys yra ir bus bendriausia darbdavių ir darbuotojų darbo santykių forma“(7). Bendrajame susitarime taip pat pripažįstama, kad „tam tikriems sektoriams, profesijoms ar veiklos rūšims būdinga sudaryti terminuotas darbo sutartis, kurios gali būti tinkamos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams“(8).
8. Dėl taikymo srities Bendrojo susitarimo 2 punkto 1 dalyje įtvirtinta:
„Šis susitarimas taikomas pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kurių darbo sutartį arba darbo santykius apibrėžia kiekvienos valstybės narės teisė, kolektyvinės sutartys ar praktika.“
9. Bendrojo susitarimo 3 punkte „Apibrėžimai“ įtvirtinta:
„1. Šiame susitarime „pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas“ – tai asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, tiesiogiai sudarytą tarp darbdavio ir darbuotojo, arba palaikantis tiesioginius darbo santykius su darbdaviu, kai darbo sutarties ar santykių pabaiga nustatoma pagal tokias objektyvias sąlygas, kaip konkreti diena, konkrečios užduoties įvykdymas ar konkretus įvykis.
2. Šiame susitarime „panašus nuolatinis darbuotojas“ – tai toje pačioje įmonėje dirbantis darbuotojas, kuris sudarė neterminuotą darbo sutartį arba palaiko neterminuotus darbo santykius ir atlieka tą patį ar panašų darbą (profesines pareigas), tinkamai atsižvelgiant į jo kvalifikaciją ar įgūdžius. <…>“
10. Bendrojo susitarimo 4 punkto „Nediskriminavimo principas“ 1 dalyje nustatyta:
„Pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams vien dėl to, kad jie sudarė terminuotas darbo sutartis ar palaiko terminuotus darbo santykius, nebent ši nevienoda traktuotė yra objektyviai pagrįsta.“
11. Be to, reikėtų remtis 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88 dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų(9) 7 straipsniu „Kasmetinės atostogos“, kuriame įtvirtinta ši nuostata:
„1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas.
2. Minimalus kasmetinių mokamų atostogų laikas negali būti pakeistas kompensacija, išskyrus tuos atvejus, kai yra nutraukiami darbo santykiai.“
B. Nacionalinės teisės aktai
12. Ispanijos įstatymas Nr. 7/2007(10) (toliau – EBEP) reglamentuoja valstybės tarnautojų statusą bendrojoje Ispanijos administracijoje ir autonominiuose šalies regionuose.
13. Kaip apibrėžta EBEP 8 straipsnyje, egzistuoja keturios valstybės tarnautojų kategorijos: karjeros tarnautojai, laikinieji tarnautojai, valstybės tarnybos darbuotojai, dirbantys tiek pagal nuolatines (neterminuotas), tiek pagal terminuotas darbo sutartis, ir pagalbinis personalas.
14. EBEP 10 straipsnyje įtvirtinta:
„1. Laikinieji tarnautojai yra asmenys, kurie dėl aiškiai pagrįstų poreikio ir skubos priežasčių skiriami į šias pareigas vykdyti karjeros tarnautojų funkcijų vienu iš šių atvejų:
a) yra laisvų darbo vietų, kurių negali užimti karjeros tarnautojai;
b) reikia laikinai pakeisti karjeros tarnautojus;
c) reikia įgyvendinti laikinas programas;
d) esant dideliam darbo krūviui ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui per dvylika mėnesių.
<…>
3. Be 63 straipsnyje nurodytų pagrindų, laikinųjų tarnautojų darbo santykiai nutraukiami, kai nebelieka pagrindo, dėl kurio jie buvo paskirti į pareigas.
<…>
5. Jeigu tai suderinama su laikinųjų tarnautojų statusu, jiems taikomos karjeros tarnautojų statusą reglamentuojančios bendrosios taisyklės.“
15. EBEP 63 straipsnyje nustatyti pagrindai, dėl kurių galima netekti tarnautojo statuso.
16. Įstatyme Nr. 4/2011 dėl Kastilijos-La Mančos autonominio regiono viešosios tarnybos(11) iš esmės pakartojamas EBEP 10 straipsnio 1 dalyje pateiktas „laikinojo tarnautojo“ apibrėžimas, papildomai aiškiai nurodant, kad pastarasis „laikinai“ atlieka karjeros tarnautojo funkcijas.
17. Įstatymo Nr. 4/2011 9 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta:
„1. Laikinųjų tarnautojų darbo santykiai nutraukiami šiais pagrindais:
<…>
b) išnykus poreikiui ir skubai, kuriais buvo grindžiamas jų paskyrimas.
<…>“
18. 1994 m. kovo 10 d. susitarime tarp Ispanijos švietimo ministerijos Personalo ir paslaugų generalinės direkcijos ir ANPE profesinės sąjungos(12), kuris taikomas ir Kastilijos-La Mančos autonominiame regione, nustatyta, kad laikinieji tarnautojai, iki atitinkamų metų birželio 30 d. dirbę švietimo įstaigoje bent penkis su puse mėnesio, iki naujųjų mokslo metų pradžios toliau vykdo savo funkcijas, todėl jų darbas vasaros mėnesiais turi būti toliau apmokamas.
19. Kastilijos-La Mančos autonominio regiono bendrojo biudžeto įstatymo Nr. 5/2012(13) tryliktoje papildomoje nuostatoje numatyta, kad pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams atleidimo iš darbo atveju yra suteikiama kompensacija už nepanaudotas 22 atostogų dienas, jei atleidimo momentu jie jau buvo išdirbę 12 mėnesių. Jei į darbą priimama prasidedant mokslo metams rugsėjo mėnesį, o atleidžiama pasibaigus mokslo metams birželio mėnesį, išmokama darbo laikui proporcinga kompensacija už atostogų dienas.
20. Kaip apibrėžta EBEP 50 straipsnio 1 dalyje, karjeros tarnautojai turi teisę į 22 darbo dienų trukmės mokamas kasmetines atostogas.
III. Faktinės aplinkybės, pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
21. Apeliantai pagrindinėje byloje P. Viejobueno Ibáñez ir E. de la Vara González buvo įdarbinti Kastilijos-La Mančos autonominio regiono mokyklų sistemoje vadinamaisiais laikinaisiais tarnautojais.
22. 2011 m. rugsėjo 13 d. Kastilijos-La Mančos autonominio regiono kompetentingos Švietimo, kultūros ir sporto ministerijos žmogiškųjų išteklių ir švietimo programų direkcijos (Dirección General de Recursos Humanos y Programación Educativa)sprendimu apeliantai 2011–2012 mokslo metais buvo paskirti į laisvas vidurinės mokyklos mokytojo ir profesinės mokyklos mokytojos darbo vietas Toledo ir Kuenkos provincijose. Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, 2011–2012 mokslo metai tęsėsi nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 14 d.
23. Vis dėlto 2012 m. birželio 29 d., paskutinę mokslo metų dieną prieš prasidedant vasaros atostogoms, Toledo ir Kuenkos provincijų švietimo koordinatoriai priėmė sprendimus nutraukti darbo sutartis su apeliantais nuo tos pačios dienos.
24. Dėl šio sprendimo apeliantai pirmiausia pateikė administracinį skundą, paskui – skundą; juose, be kita ko, prašė pripažinti sprendimą niekiniu, taip pat patvirtinti apeliantų teisę likti jiems paskirtose darbo vietose iki 2012 m. rugsėjo 14 d.
25. Pirmosios instancijos teismas atmetė skundą. Savo sprendimą Juzgado de lo Contencioso‑administrativo Nr. 2 Toledo(14) motyvavo tuo, kad, pasibaigus mokslo metams, išnyko ir poreikio bei skubos pagrindai, kuriais buvo grindžiamas laikinųjų tarnautojų paskyrimas, kaip tai suprantama pagal EBEP 10 straipsnio 3 dalį ir Įstatymo Nr. 4/2011 9 straipsnį. Pagal Ispanijos teismų jurisprudenciją laikinieji tarnautojai dėl savo darbo pobūdžio neturi jokios teisės iki konkrečios dienos užimti darbo vietą. Tai galioja net ir tada, jeigu paskyrimo metu nustatoma konkreti sutarties nutraukimo data. Juo labiau kad abiejų apeliantų atveju jų priėmimo į darbą dokumentuose nebuvo nustatyta jokios konkrečios datos, o tik nurodytas 2011–2012 mokslo metų laikotarpis.
26. Apeliantai dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Tribunal Superior de Justicia de Castilla‑La Mancha (Kastilijos-La Mančos aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija). Visų pirma jie tvirtina, kad jų darbo sutarčių nutraukimas pasibaigus mokslo metams pažeidžia Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį, nes nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti skirtingo požiūrio, palyginti su nuolatiniam darbui priimtais mokytojais. Nevienodas požiūris taip pat pasireiškia tuo, kad, nutraukus apeliantų darbo sutartis, jie negali faktiškai pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, o vietoj atostogų jiems išmokama piniginė kompensacija. Tačiau pagal Direktyvą 2003/88 piniginė kompensacija už kasmetines mokamas atostogas gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais.
27. Šiomis aplinkybėmis Tribunal Superior de Justicia de Castilla‑La Mancha (Kastilijos-La Mančos aukštesnysis teisingumo teismas) sustabdė bylos nagrinėjimą ir, remdamasis SESV 267 straipsniu, 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi (ją Teisingumo Teismas gavo 2017 m. gegužės 11 d.) pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar mokslo metų pabaiga gali būti objektyvus pagrindas, pateisinantis skirtingą požiūrį į minėtus mokytojus, įdarbintus kaip laikinieji tarnautojai, palyginti su mokytojais, kurie yra karjeros tarnautojai?
2. Ar su šių mokytojų, laikinųjų tarnautojų, nediskriminavimo principu yra suderinama tai, kad, kai sutartys su jais nutraukiamos pasibaigus mokslo metams, jie negali pasinaudoti atostogomis faktinėmis poilsio dienomis, o šis poilsis pakeičiamas išmokant piniginę kompensaciją?
3. Ar su šių tarnautojų, kurie patenka į pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų sąvoką, nediskriminavimo principu suderinama tokia bendra teisės norma, kokia įtvirtinta Įstatymo Nr. 5/2012 tryliktoje papildomoje nuostatoje, pagal kurią dėl biudžeto taupymo priežasčių ir siekiant mažinti deficitą, be kitų priemonių, numatyta sustabdyti susitarimo, kurį sudarė Švietimo ir mokslo ministerija ir ANPE profsąjunga, taikymą, kiek tai susiję su išmokų skyrimu už liepos ir rugpjūčio mėnesių atostogas ilgiau kaip penkis su puse mėnesio išdirbusiems pakaitiniams ir laikiniesiems darbuotojams, ir pagal kurią privaloma laikiniesiems ne universitetų dėstytojams ir mokytojams skirti piniginę kompensaciją, kuri atitiktų užmokestį už 22 darbo dienas, jeigu laikinaisiais dėstytojais ir mokytojais jie paskirti visiems mokslo metams, arba už tiek dienų, kiek proporcingai jiems priklausytų, jeigu jie įdarbinti trumpesniam laikui?“
28. Per prejudicinio sprendimo priėmimo Teisingumo Teisme procedūrą pastabas raštu pateikė Consejería de Educación de Castilla‑La Mancha, Ispanijos vyriausybė ir Europos Komisija. Toms pačioms proceso šalims, taip pat P. Viejobueno Ibáñez, buvo atstovaujama 2018 m. balandžio 11 d. vykusiame teismo posėdyje.
IV. Teisinis vertinimas
29. Visi trys prejudiciniai klausimai susiję su teisiniu klausimu, kaip turi būti taikomas pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų nediskriminavimo principas Ispanijos švietimo sistemoje dirbantiems vadinamiesiems laikiniesiems tarnautojams, kurie priimami į darbą visiems mokslo metams, tačiau, pasibaigus mokslų laikotarpiui, t. y. birželio mėnesio pabaigoje, atleidžiami.
30. Pirmasis klausimas susijęs su darbo sutarties nutraukimo anksčiau laiko, pasibaigus mokslo metams, pagrįstumu, o antrasis ir trečiasis klausimai pateikti dėl tokio atleidimo pasekmių laikinųjų tarnautojų teisėms į atostogas. Todėl pirmąjį klausimą nagrinėsiu atskirai nuo antrojo ir trečiojo klausimų.
A. Dėl darbo sutarties nutraukimo pasibaigus mokslo metams teisėtumo (pirmasis prejudicinis klausimas)
31. Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Ispanijoje taikoma praktika, pagal kurią laikinieji tarnautojai, dėl poreikio ir skubos priimti į darbą visiems mokslo metams, yra anksčiau laiko atleidžiami iš pareigų pasibaigus mokslų laikotarpiui, yra suderinama su Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalimi. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas reiškia abejones dėl to, ar mokslų pabaiga gali būti objektyvus pagrindas skirtingam požiūriui į laikinuosius tarnautojus, palyginti su nuolatiniam darbui priimtais mokytojais.
1. Dėl pirmojo prejudicinio klausimo priimtinumo
32. Ispanijos Karalystė mano, kad pirmasis prejudicinis klausimas yra nepriimtinas, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar tai, kad mokslo metai baigėsi, reiškia, kad, kaip nurodyta EBEP 10 straipsnio 3 dalyje, nebelieka pagrindo, dėl kurio laikinieji tarnautojai buvo paskirti į pareigas. Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo nacionalinės teisės išaiškinimo, kuris nepatenka į Teisingumo Teismo jurisdikciją.
33. Ispanijos vyriausybė grindžia savo prieštaravimą tuo, kad Sąjungos teisės aktuose iš esmės nekvestionuojama galimybė nesulaukus sutartyje numatytos galiojimo pabaigos nutraukti ir terminuotas sutartis. Taip pat nekvestionuojamas ir klausimas, ar, išnykus poreikiui ir skubai, kuriais buvo grindžiamas priėmimas į darbą, atsiranda pagrindas sutartį nutraukti anksčiau laiko. Klausimu yra siekiama tik išsiaiškinti, ar tai, kad mokslo metai baigėsi, pagal nacionalinę teisę gali reikšti, kad išnyko darbo poreikis ir skuba.
34. Vis dėlto šiam argumentui negalima pritarti. Pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismas negali priimti prejudicinio sprendimo dėl nacionalinės teisės išaiškinimo(15). Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas yra aiškiai susijęs su Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalies išaiškinimu. Net jeigu pagal Europos Sąjungos teisę nutraukti terminuotas darbo sutartis prieš jose nurodytą sutarties galiojimo terminą nėra savaime draudžiama, vis dėlto šiuo atžvilgiu bet koks skirtingas požiūris į pagal terminuotą sutartį dirbančius darbuotojus, palyginti su nuolatiniais darbuotojais, turi būti pagrįstas objektyviais pagrindais(16). Atsižvelgiant į šį reikalavimą, reikia aiškinti nacionalinę teisę. Šiame prejudicinio sprendimo priėmimo procese Teisingumo Teismas gali ir privalo pateikti naudingų nuorodų šiuo klausimu(17).
35. Taigi pirmasis prejudicinis klausimas yra priimtinas.
2. Dėl atsakymo į prejudicinį klausimą
36. Visų pirma reikėtų pabrėžti, kad Bendrasis susitarimas yra taikomas ir terminuotoms darbo sutartims, sudarytoms su valstybės įstaigomis ir kitais viešojo sektoriaus subjektais, taip pat su pastaraisiais nustatytiems terminuotiems darbo santykiams(18). Todėl laikinieji tarnautojai, kaip jie įvardijami Ispanijos teisės aktuose, irgi turi būti laikomi darbuotojais, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 3 punkto 1 dalį.
37. Apeliantai pagrindinėje byloje dirbo pagal terminuotas sutartis. Tiesa, per teismo posėdį buvo išsiaiškinta, kad jų paskyrimo dokumentuose nebuvo nurodytos jokios konkrečios sutarties galiojimo datos. Tačiau atrodo, kad visos šalys laikėsi nuomonės, jog laikinieji tarnautojai turėjo baigti darbą vėliausiai 2012 m. rugsėjo 14 d. Ši data, kaip 2011–2012 mokslo metų pabaiga, taip pat nurodyta ir nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą(19).
a) Galimybė taikyti diskriminavimo draudimą
38. Remiantis Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalimi, pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams vien dėl to, kad jie sudarė terminuotas darbo sutartis. Ši nuostata, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, yra besąlygiška ir pakankamai tiksli, kad asmenys ja galėtų tiesiogiai remtis nacionaliniuose teismuose(20).
39. Vis dėlto Ispanijos vyriausybė abejoja, ar šiuo atveju galima įžvelgti skirtingą požiūrį „darbo sąlygų“ atžvilgiu. Skirtingu požiūriu iš esmės galima būtų laikyti tik tai, kad darbo sutartys, pagal kurias dirba laikinieji tarnautojai, yra terminuotos, o karjeros tarnautojai priimti į darbą neterminuotam laikotarpiui. Tačiau pačios numatytos terminuotos darbo sutarties pabaigos neturėtų būti reikalaujama pagrįsti, nes pats Bendrasis susitarimas nedraudžia sudaryti terminuotų darbo sutarčių. Dėl šios priežasties jau nuo pat pradžių aišku, kad diskriminavimo draudimo principas šioje byloje negali būti taikomas.
40. Siekdamos pagrįsti šį teiginį Ispanijos vyriausybė ir Consejería per teismo posėdį iš esmės teigė, kad suteiktas darbas bet kuriuo atveju buvo ribotos trukmės, t. y. iki mokslo metų pabaigos, kitaip tariant, iki 2012 m. birželio mėnesio pabaigos: arba nuorodą į „2011–2012 mokslo metus“ paskyrimo dokumente reikia suprasti taip, kad a priori buvo numatytas tik laikotarpis iki mokslų pabaigos, arba į darbą buvo priimta ribotam laikotarpiui iki darbo poreikio ir skubos priežasčių išnykimo, t. y. iki mokslų laikotarpio pabaigos, o terminas iki naujųjų mokslo metų pradžios buvo numatytas tik kaip maksimali darbo sutarties trukmė.
41. Taigi lemiamą reikšmę atsakant į klausimą turi tai, ar ir kokiu mastu darbo sutartyse, sudarytose laikinųjų tarnautojų pagrindinėje byloje, galėjo būti nustatytas toks darbo sutarties terminas, susietas su mokslų laikotarpio pabaiga.
42. Sąvoka „termino nustatymas“, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 3 punkto 1 dalį, pagal Sąjungos teisę turi būti aiškinama autonomiškai(21). Pagal šios nuostatos formuluotę svarbu tai, ar darbo santykių pabaiga nustatoma pagal tokias objektyvias sąlygas, kaip konkreti diena ar konkretus įvykis.
43. Dėl šiuo atveju kylančių sunkumų bandant aiškiai apibrėžti, kada išnyksta „poreikis ir skuba“, jau kalbant apie šį termino nustatymo variantą kyla klausimas, ar pabaiga apskritai gali būti nustatyta pagal objektyvią sąlygą ir konkretų įvykį. Teismo posėdyje Consejería atstovas patvirtino, kad neįmanoma iš anksto nustatyti, koks įvykis ir kokiu konkrečiu atveju būtų pagrindas nutraukti darbo santykius. Veikiau įvairios aplinkybės gali lemti tai, kad išnyksta paskyrimo į darbą pagrindas.
44. Bet kuriuo atveju termino nustatymui yra būdinga tai, kad darbo santykiai visada nutrūksta automatiškai, įvykus apibrėžtam įvykiui(22). Dėl to, kad, kaip minėta, egzistuoja daug aplinkybių, dėl kurių poreikis ir skuba gali išnykti, švietimo institucijų vadovai kiekvienu atveju turi priimti individualų sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Taigi, „poreikio ir skubos“ išnykimas yra tik konkretus darbo sutarties nutraukimo pagrindas, o ne įvykis, nulemiantis terminuotos darbo sutarties pabaigą, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 3 punkto 1 dalį.
45. Išsiaiškinti, ar dokumentuose pateikiama nuoroda „2011–2012 mokslo metai“ reiškia, kad darbo sutartis iš tikrųjų galėjo būti sudaryta tik iki mokslų laikotarpio pabaigos, yra išimtinė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pareiga. Jeigu jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad darbo sutarties pabaiga yra 2012 m. birželio 30 d., tai yra atvejis, panašus į nagrinėtuosius bylose Grupo Norte Facility ir Montero Mateos. Kaip nurodžiau savo išvadose, pateiktose tose abiejose bylose, aplinkybė, kad terminuotoje darbo sutartyje yra numatyta jos pabaiga, savaime nėra diskriminacija, kaip ji suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį(23).
46. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kuri yra vienintelis Teisingumo Teismo sprendimo pagrindas(24), vis dėlto nurodyta, kad 2011–2012 mokslo metai truko nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 14 d. Per teismo posėdį visos procese dalyvaujančios šalys patvirtino, kad pagal iki šiol buvusią praktiką laikinieji tarnautojai visada būdavo priimami į darbą šiam laikotarpiui.
47. Taigi, remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, kalbama apie anksčiau laiko nutrauktą terminuotą darbo sutartį, o ne apie bet kuriuo atveju iš anksto numatytą terminuotų darbo santykių pasibaigimą(25). Darbo sutarties nutraukimas anksčiau laiko pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį nėra iš principo draudžiamas, tačiau tai turi būti padaryta nediskriminuojant atleidžiamo darbuotojo(26).
48. Teisingumo Teismas jau yra nurodęs, kad Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį aiškinant taip, kad sąvokos „darbo sąlygos“ apibrėžtis neapima sutarties nutraukimo ar atleidimo iš darbo sąlygų, būtų, nepaisant šia nuostata siekiamo tikslo, sumažinta pagal terminuotas sutartis dirbančių darbuotojų apsauga nuo diskriminacijos(27). Visų pirma Teisingumo Teismas patvirtino, kad taikomas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas yra laikomas darbo sąlyga(28). Todėl tas pats turėtų būti taikoma ir šioje byloje svarbiems sutarties nutraukimo ir atleidimo iš darbo pagrindams.
49. Taigi, šiuo atveju diskriminavimo draudimas gali būti taikomas.
b) Laikinųjų tarnautojų ir karjeros tarnautojų panašumas
50. Taigi reikia atsakyti į esminį klausimą, ar mokytojai karjeros tarnautojai gali būti laikomi „panašiais nuolatiniais darbuotojais“, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį. Kaip matyti iš šios nuostatos formuluotės, Sąjungos teisės aktais draudžiama diskriminuoti pagal terminuotas darbo sutartis dirbančius darbuotojus, palyginti su panašiais nuolatiniais darbuotojais, tačiau nereikalaujama taikyti vienodų sąlygų nepanašiems pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams ir nuolatiniams darbuotojams. Todėl tik esant panašioms situacijoms sutarties nutraukimas pasibaigus mokslų laikotarpiui gali būti laikomas pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų diskriminavimu.
51. Ir atvirkščiai, kaip buvo pabrėžta ir per posėdį, galimas nevienodas požiūris į skirtingas laikinųjų darbuotojų kategorijas neturi reikšmės(29). Taigi, nagrinėti reikia ne klausimą, ar laikinieji tarnautojai remiantis 2012 metais pakeista praktika dabar vertinami kitaip, palyginti su laikinaisiais tarnautojais, dirbusiais mokyklose iki 2011–2012 mokslo metų ir tuo metu paprastai likdavusiais savo darbo vietose iki mokslo metų pabaigos rugsėjo mėnesį.
52. Vis dėlto apeliantai pagrindinėje byloje tvirtina, kad jie yra diskriminuojami, palyginti būtent su karjeros tarnautojais, nes pastarųjų darbo santykiai šiuo metu nenutrūksta nei pasibaigus mokslų laikotarpiui, nei yra sustabdomi per vasaros atostogas, o laikinieji tarnautojai prasidėjus vasaros atostogoms yra atleidžiami.Todėl lemiamą reikšmę turi tai, ar laikinųjų tarnautojų ir karjeros tarnautojų situacija yra panaši.
53. Svarstymų dėl pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių mokytojų ir nuolatinių darbuotojų panašumo, kuriuos turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas(30), pagrindas yra sąvokos „panašus nuolatinis darbuotojas“ apibrėžtis Bendrojo susitarimo 3 punkto 2 dalyje. Remiantis jurisprudencija, pagal šią nuostatą, atsižvelgiant į tokių aspektų, kaip darbo pobūdis, mokymo reikalavimai ir darbo sąlygos, visumą, reikia išsiaiškinti, ar darbuotojai atlieka tą patį, ar panašų darbą(31).
54. Remiantis nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija, šiuo atveju galima teigti, kad pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių mokytojų padėtis, turint omenyje jų vykdomą veiklą – visų pirma jų darbo pobūdį, mokymo ir darbo sąlygas – yra tokia pati kaip ir mokytojų karjeros tarnautojų. Pagal nacionalinę teisę laikinieji tarnautojai paskiriami būtent į tokias darbo vietas, kurių kol kas negali užimti karjeros tarnautojai. Taigi, atrodo, kad laikinieji tarnautojai atlieka tokio paties pobūdžio darbą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir karjeros tarnautojai, nes jie tiesiog pakeičia karjeros tarnautoją. Be to, norint užsiimti profesine mokytojo veikla, reikia tokio paties išsilavinimo ir laimėti atranką.
55. Vis dėlto remiantis šiais bendrais argumentais dar negalima daryti išvados, kad laikinųjų tarnautojų ir karjeros tarnautojų situacija apskritai visais atžvilgiais yra panaši. Lemiamą reikšmę turi tai, ar abiejų kategorijų darbuotojų situacija yra panaši būtent atsižvelgiant į nagrinėjamą nuostatą (šiuo atveju – darbo santykių pabaigą vasaros atostogų pradžioje)(32).
56. Atsižvelgiant konkrečiai į darbo sutarties nutraukimą prieš prasidedant vasaros atostogoms, laikinųjų tarnautojų situacija negali būti panaši į karjeros tarnautojų situaciją, nes jau pats laikinųjų tarnautojų statusas numato galimybę nutraukti sutartį anksčiau laiko, o karjeros tarnautojų veikla pagal apibrėžimą yra ilgalaikė. Kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, praeityje jis rėmėsi būtent šia aplinkybe, siekdamas pagrįsti laikinųjų tarnautojų atleidimo pasibaigus mokslų laikotarpiui teisėtumą.
57. Vis dėlto diskriminavimo fakto negalima tiesiog atmesti pateikiant nuorodą į nacionalinės teisės normą, kurioje ir yra numatytas toks skirtingas požiūris, koks nagrinėjamas šioje byloje(33). Be to, būtų nelogiška šiuo atveju neigti abiejų darbuotojų kategorijų panašumą remiantis karjeros tarnautojų veiklos ilgalaikiškumu, kai nagrinėjamas būtent laikinai dirbančių mokytojų darbo santykių nutraukimo anksčiau sutartyje numatyto laiko teisėtumas. Antraip laikinųjų darbuotojų ir karjeros tarnautojų panašumas darbo sutarties nutraukimo atžvilgiu niekada nebūtų pripažįstamas ir nepatektų į Bendrojo susitarimo taikymo sritį. Tačiau tai prieštarautų Teisingumo Teismo jurisprudencijai, pagal kurią darbuotojo atleidimo sąlygoms yra aiškiai taikomas nediskriminavimo principas, įtvirtintas Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalyje(34).
58. Tik tokie neigiami aspektai, kurie neatsiejamai susiję su sutarties termino nustatymu, atspindi (leidžiamą) skirtingą požiūrį į dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis ir nuolatinius darbuotojus, todėl nėra laikomi diskriminacija. Dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis ir nuolatiniai darbuotojai, atsižvelgiant į tokius neigiamus aspektus, nėra panašūs. Tačiau reikia atskirti su terminuota darbo sutartimi neatsiejamai susijusius neigiamus aspektus nuo papildomų neigiamų aspektų. Darbo sutarties nutraukimas anksčiau laiko, pasibaigus mokslų laikotarpiui, šiuo atveju yra taikomas tik laikiniesiems tarnautojams, dirbantiems pagal terminuotą darbo sutartį. Ši galimybė nutraukti sutartį anksčiau laiko jokiu būdu nėra aplinkybė, kuri iš principo yra neatsiejamai susijusi su terminuota darbo sutartimi, tačiau yra papildomas Ispanijos teisės aktuose numatytas laikinųjų tarnautojų padėties pabloginimas, palyginti su karjeros tarnautojais.
59. Laikinas darbas iš esmės nėra susijęs su mažesniu saugumu darbo santykių išsaugojimo atžvilgiu, bent jau numatytu darbo sutarties galiojimo laikotarpiu. Todėl vien dėl šios priežasties negali būti pripažįstama, kad laikinųjų tarnautojų padėtis yra nepanaši į karjeros tarnautojų padėtį. Atvirkščiai – kaip jau argumentavau kitoje išvadoje(35) – egzistuojantys laikinojo darbuotojo darbo santykiai jo darbo sutarties galiojimo laikotarpiu nėra mažiau saugotini negu nuolatinio darbuotojo darbo santykiai. Nagrinėjamu atveju nacionalinės teisės aktuose numatyta, kad laikinųjų tarnautojų darbo sutartys, išnykus poreikiui ir skubai, gali būti nutrauktos anksčiau numatyto termino. Tačiau, nors ir žinodami, jog mokslų laikotarpis baigiasi prasidėjus vasaros atostogoms, atitinkami asmenys neturėjo tikėtis, kad administracija įvertins tai kaip minėto poreikio ir skubos išnykimą. Šį požiūrį per teismo posėdį ypač pabrėžė ir Komisija. Priešingu atveju, darbo santykių trukmė nuo pat pradžių galėjo būti nustatyta iki mokslų laikotarpio pabaigos.
60. Taigi, kalbant apie darbo santykių tęstinumą visu 2011–2012 mokslo metų laikotarpiu, laikinųjų tarnautojų ir karjeros tarnautojų padėtis yra panaši, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį. Nei karjeros tarnautojai, nei laikinieji tarnautojai, esant įprastoms sąlygoms, ypač atsižvelgiant į ankstesnę praktiką, neturėjo tikėtis, kad jie bus atleisti prieš pasibaigiant mokslo metams. Kaip teisingai nurodo Komisija, panašu, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris galiausiai vienintelis turi jurisdikciją konstatuoti šį faktą, taip pat mano, kad laikinųjų tarnautojų ir karjeros tarnautojų padėtis yra panaši.
61. Vadinasi, apeliantų darbo sutarčių nutraukimas pasibaigus 2011–2012 mokslo metų mokslų laikotarpiui reiškia skirtingą požiūrį, kurį reikia pagrįsti, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį.
c) Skirtingo požiūrio pagrindimas
62. Taigi, galiausiai reikia išnagrinėti, ar šis skirtingas požiūris gali būti objektyviai pagrįstas.
63. Europos socialiniai partneriai ir galiausiai Sąjungos teisės aktų leidėjas, atkreipdami dėmesį į objektyvius pagrindus, kaip nurodyta, be kita ko, Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalyje, išreiškia pagrindinę mintį, jog darbdaviai negali nustatyti terminuotų darbo santykių tam, kad laikinieji darbuotojai negalėtų pasinaudoti teisėmis, kuriomis naudojasi panašūs nuolatiniai darbuotojai(36).
64. Paprastai dėl Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 papunkčio(37) suformuotoje jurisprudencijoje objektyviais skirtingo požiūrio į laikinuosius ir panašius nuolatinius darbuotojus pagrindais pripažįstamos tiek ypatingos užduotys, kurias darbuotojai privalo atlikti, tiek teisėti atitinkamos valstybės narės socialinės politikos tikslai. Be to, net esant objektyvių pagrindų, nevienodas požiūris gali būti pateisinamas, tik jeigu jis susijęs su tiksliomis ir konkrečiai nurodytomis aplinkybėmis ir jei laikomasi proporcingumo principo.
65. Taikant šiuos kriterijus, mokslų laikotarpio pabaiga nėra objektyvus pagrindas, pateisinantis mažiau palankią apeliantų pagrindinėje byloje padėtį.
66. Pirma, laikinųjų tarnautojų darbo santykių pobūdis negali pagrįsti nevienodo požiūrio į juos, palyginti su nuolatiniam darbui priimtais mokytojais. Laikinas darbo pobūdis, remiantis suformuota jurisprudencija, negali būti vienintelis diskriminavimo pateisinimas(38).
67. Ispanijos vyriausybė ir Consejería akcentavo, kad laikinieji tarnautojai dėl savo statuso turėjo tikėtis atleidimo iš darbo anksčiau laiko, nes tai yra numatyta išnykus pagrindams, dėl kurių jie buvo paskirti. Vis dėlto nebuvo įmanoma konkrečiai numatyti, kad mokslų laikotarpio pabaiga bus įvertinta kaip pagrindo, dėl kurio buvo paskirta darbo vieta, išnykimas. Mokslo metų eiga pasižymi vienas kitą keičiančiais mokslų laikotarpiais ir laikotarpiais, kai mokslai nevyksta: tai, kad mokslai baigsis birželio mėnesį, buvo aišku jau nuo pat pradžių, aiški buvo net data, kada jie baigsis. Tai, kad ši įprasta ir visiškai prognozuojama įvykių eiga, nesant kitų veiksnių, bus įvertinta kaip pagrindo, dėl kurio buvo paskirta darbo vieta, išnykimas, atrodo prieštaringa. Tokiu atveju darbo sutartis išsyk turėjo būti sudaryta ne ilgiau kaip iki vasaros atostogų pradžios, nes jau nuo pradžių nebuvo pagrindo paskirti mokytoją laikotarpiui, kai mokslai nevyksta.
68. Viskas atrodytų kitaip, jeigu įvyktų nenumatytas įvykis, pavyzdžiui, atitinkamos įstaigos veiklos teritorijoje būtų atidaryta privati mokykla ir dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus atitinkamai sumažėtų mokytojų poreikis arba jeigu staiga pasveiktų ilgai sirgęs kolega.
69. Antra, pasibaigus mokslų laikotarpiui sumažėjęs ar išnykęs mokytojų darbo poreikis vienodai susijęs ir su karjeros tarnautojais, ir su laikinaisiais tarnautojais. Kalbant apie pačią dėstymo veiklą pažymėtina, kad laikinųjų tarnautojų ir karjeros tarnautojų vykdomos užduotys sutampa(39). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, karjeros tarnautojai per atostogas irgi nėra įpareigoti nei būti savo darbo vietoje, nei kokiu nors kitu konkrečiu būdu būti mokyklos vadovybės dispozicijoje.
70. Karjeros tarnautojai per vasaros atostogas pagal aplinkybes turi pasirengti kitiems mokslo metams, o laikinieji tarnautojai tuo turėtų užsiimti tik tokiu atveju, jeigu būtų paskirti dar vieniems mokslo metams. Tačiau abi mokytojų kategorijos vasaros mėnesius turėtų išnaudoti kvalifikacijai kelti. Laikinieji tarnautojai, kaip ir karjeros tarnautojai, taip pat galėtų dalyvauti mokiniams perlaikant egzaminus. Per teismo posėdį šiuo klausimu patvirtinta, kad mokinių egzaminavimas jokiu būdu nėra tik karjeros tarnautojų prerogatyva – šia veikla be jokių problemų galėtų užsiimti ir laikinieji tarnautojai, visų pirma trumpesniais laikotarpiais, kai nevyksta mokslai, per mokslo metus. Todėl skirtingas požiūris negali būti pagrįstas remiantis nepalankesnėje padėtyje esančių laikinųjų tarnautojų vykdomų užduočių pobūdžiu.
71. Trečia, pagal terminuotą darbo sutartį dirbančių mokytojų atleidimas pasibaigus mokslų laikotarpiui negali būti pateisinamas vien tuo, kad palikimas jų įdarbintų per vasarą reikštų per didelę finansinę naštą valstybės biudžetui.
72. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą aišku, kad iki 2011–2012 mokslo metų laikinieji tarnautojai, paskirti visiems mokslo metams, dirbo toliau ir per vasaros atostogas. Vis dėlto, siekiant taupyti biudžeto lėšas, nuo 2012 m. pradžios ši praktika buvo pakeista, todėl priimtas Biudžeto įstatymas Nr. 5/2012, kuriame numatyta, kad darbo sutartys su laikinaisiais tarnautojais yra nutraukiamos pasibaigus mokslų laikotarpiui, proporcingai kompensuojant nepanaudotas kasmetines atostogas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, keičiant galiojusią praktiką buvo siekiama vienintelio tikslo – sutaupyti biudžeto lėšų. Tačiau pagal suformuotą jurisprudenciją vien su biudžetu susiję argumentai patys savaime negali būti pagrindas, pateisinantis diskriminaciją(40).
73. Be to, neaišku, kodėl tik laikinieji tarnautojai turėtų prisidėti prie lėšų taupymo, nutraukiant jų darbo sutartis anksčiau nurodyto sutarties galiojimo termino. Nors sprendimą dėl biudžeto lėšų panaudojimo priima pačios valstybės narės, jis turi būti įgyvendinamas nediskriminuojant(41).
74. Ketvirta, net darant prielaidą, kad biudžeto lėšų taupymas atitinkamomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamas teisėtu tikslu, šio tikslo siekimas šiuo atveju yra neproporcingas.
75. Būtent Bendrajame susitarime įtvirtinto nediskriminavimo principo taikymo srityje, vadovaujantis jurisprudencija, yra reikalaujama, kad vertinant proporcingumą skirtingas požiūris būtų pateisinamas tik remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais(42).
76. Vis dėlto Ispanijos praktika yra neskaidri dviem atžvilgiais. Viena vertus, laikinųjų tarnautojų darbo sutarčių nutraukimas prasidėjus vasaros atostogoms prieštarauja 1994 m. kolektyviniam susitarimui, kurio galiojimo darbuotojai turėjo teisę tikėtis. Jame nustatyta, kad laikinieji tarnautojai per vasarą toliau dirba savo darbo vietose, jeigu jie birželio 30 d. švietimo įstaigoje yra išdirbę bent penkis su puse mėnesio. O Įstatymu Nr. 5/2012, atvirkščiai, yra siekiama apeiti kolektyvinį susitarimą, kai atleidžiant laikinuosius tarnautojus jiems tik proporcingai kompensuojamos ne ilgesnės kaip 22 dienų atostogos, užuot toliau mokėjus atlyginimą laikotarpiu, kai nevyksta mokslai.
77. Kita vertus, kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, laikinųjų darbuotojų atleidimo pasibaigus mokslų laikotarpiui praktika taikoma nevienodai. Ne visi laikinieji tarnautojai pasibaigus mokslų laikotarpiui atleidžiami. Taigi, užuot vadovavusis objektyviais ir skaidriais kriterijais, švietimo įstaigos vadovybė gali kiekvienu atskiru atveju savavališkai nuspręsti, ar laikinasis tarnautojas bus atleistas, ar ne.
78. Dėl visų šių priežasčių, atsižvelgiant į tam tikrais mokslo metais egzistavusių darbo santykių tęstinumą per vasaros atostogas, negalima pateisinti skirtingo požiūrio į tokius laikinuosius tarnautojus, kaip apeliantai pagrindinėje byloje, palyginti su nuolatiniam darbui priimtais mokytojais.
79. Atsakant į pirmąjį klausimą pažymėtina, kad Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinė praktika, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuria vadovaujantis laikinaisiais tarnautojais, kaip tai suprantama pagal Ispanijos teisę, visiems mokslo metams paskirti mokytojai yra atleidžiami jau pasibaigus mokslų laikotarpiui, o panašių nuolatinių darbuotojų darbo santykiai, net ir pasibaigus mokslų laikotarpiui, toliau tęsiasi ir nėra sustabdomi.
B. Dėl kompensacijos už atostogas (antrasis ir trečiasis prejudiciniai klausimai)
80. Kadangi, mano nuomone, atsakymas į pirmąjį klausimą turi būti neigiamas, į antrąjį ir trečiąjį klausimus atsakyti nereikia.
81. Papildomai dėl antrojo klausimo reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus. Tai, kad laikinieji tarnautojai dėl darbo sutarčių nutraukimo prieš prasidedant vasaros atostogoms nebegali pasinaudoti ir tuo laikotarpiu numatytomis atostogomis, mano nuomone, yra tik neišvengiama neteisėto atleidimo iš darbo pasekmė. Vis dėlto šito negalima vertinti kaip atskiros diskriminacijos. Jeigu pasibaigus mokslų laikotarpiui iš darbo būtų atleidžiamas karjeros tarnautojas, nes, pavyzdžiui, yra vienas iš EBEP 63 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių netenkama tarnautojo statuso, jis taip pat nebegalėtų pasiimti atostogų vasaros mėnesiais ir jam vietoj to būtų sumokėta kompensacija už priklausančias atostogas, kaip numatoma EBEP 50 straipsnio 1 dalyje. Todėl šiuo atžvilgiu laikinųjų tarnautojų padėtis nėra mažiau palanki.
82. Be to, Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai numatyta, kad nutraukus darbo santykius turi būti išmokėta kompensacija už darbuotojui priklausančias atostogas.
83. Dėl trečiojo klausimo pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalyje įtvirtintas nediskriminavimo principas draudžia nacionalinės teisės normą, dėl kurios tampa negaliojantis anksčiau sudarytas kolektyvinis susitarimas, kuriuo remiantis pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys mokytojai, atitinkamų metų birželio 30 d. išdirbę švietimo įstaigoje ne trumpiau kaip penkis su puse mėnesio, toliau vykdo savo funkcijas iki mokslo metų pabaigos rugsėjo mėnesį ir jiems toliau mokamas atlyginimas už liepos ir rugpjūčio mėnesius.
84. Vietoj to Įstatyme Nr. 5/2012 numatyta, kad mokytojams, atleistiems iš darbo pasibaigus mokslų laikotarpiui, turi būti išmokama pro rata temporis kompensacija už jiems priklausančias, tačiau dėl nutrūkusių darbo santykių „dingusias“ atostogas. Vis dėlto bendra atostogų, į kurias valstybės tarnautojai turi teisę, trukmė – kaip ir pagal karjeros tarnautojams taikomą EBEP 50 straipsnio 1 dalies normą – yra tik 22 dienos(43). Atrodo, kad apeliantai įžvelgia diskriminaciją dėl to, kad karjeros tarnautojams liepos ir rugpjūčio mėnesiais yra apmokamas maždaug dvigubai didesnis nedarbo dienų skaičius nei jiems. Taip iš laikinųjų tarnautojų yra atimama didelė dalis jiems liepos ir rugpjūčio mėnesiais priklausančių mokamų atostogų.
85. Iš tikrųjų ir šis klausimas susijęs tik su neišvengiamomis tokių veiksmų pasekmėmis, kai laikinieji tarnautojai yra atleidžiami iš darbo pasibaigus mokslų laikotarpiui. Jeigu pagal Sąjungos teisę darbo sutartys su atitinkamais darbuotojais yra nutrauktos neteisėtai, nebekyla klausimo, ar vietoj tolesnio atlyginimo mokėjimo darbuotojui iki rugsėjo mėnesio galima išmokėti kompensaciją už 22 nepanaudotas atostogų dienas.
86. Jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad tokių mokytojų atleidimas pasibaigus mokslų laikotarpiui nėra diskriminuojantis, reiktų pažymėti, kad, kaip matyti iš EBEP 50 straipsnio 1 dalies, atleidžiant karjeros tarnautoją iš darbo pasibaigus mokslų laikotarpiui jam taip pat priklausytų tik kompensacija už 22 atostogų dienas. Taigi, laikinųjų tarnautojų padėtis šiuo atžvilgiu taip pat nėra mažiau palanki. Tai, kad tam tikromis aplinkybėmis mokytojų, kuriems atlyginimas paprasčiausiai toliau mokamas ir per vasarą, padėtis yra palankesnė, gali būti paaiškinama mokymo veiklos ypatumais, kai pakaitomis keičiasi mokslų laikotarpiai ir laikotarpiai, kada mokslai nevyksta. Tačiau mokslo metų laikotarpiai, kai mokslai nevyksta, bendrai paėmus, negali būti tapatinami su atostogų dienomis(44).
V. Išvada
87. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Tribunal Superior de Justicia de Castilla‑La Mancha (Kastilijos-La Mančos aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą:
Direktyvos 1999/70/EB priede pateikto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog pagal ją draudžiama nacionalinė praktika, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuria vadovaujantis laikinaisiais tarnautojais, kaip tai suprantama pagal Ispanijos teisę, visiems mokslo metams paskirti mokytojai yra atleidžiami jau pasibaigus mokslų laikotarpiui, o panašių nuolatinių darbuotojų darbo santykiai, net ir pasibaigus mokslų laikotarpiui, toliau tęsiasi ir nėra sustabdomi.