TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS
2008 m. vasario 19 d.
Byla F‑49/07
R
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Bandomojo laikotarpio sąlygos – Bandomojo laikotarpio pratęsimas – Paskyrimas į nuolatinę tarnybą – Nepriimtinumas“
Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo R Tarnautojų teismo prašo, pirma, pripažinti niekiniu arba panaikinti visą jos bandomąjį laikotarpį ir visas su juo susijusias priemones, antra, iš dalies panaikinti 2004 m. gegužės 18 d. parengtą jos bandomojo laikotarpio pabaigos ataskaitą, trečia, panaikinti 2005 m. liepos 20 d. personalo ir administracijos generalinio direktoriaus sprendimą atmesti prašymą dėl pagalbos, kurį ji pateikė 2004 m. lapkričio 11 d., ir galiausiai nurodyti Komisijai sumokėti jai 2 500 000 eurų sumą kaip žalos, kurią ji tvirtina patyrusi, atlyginimą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Procesas – Ieškinių priimtinumas – Vertinimas atsižvelgiant į ieškinio pareiškimo momentu galiojusias nuostatas
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 78 straipsnis)
2. Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai
(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
3. Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Parengiamasis aktas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 34, 90 ir 91 straipsniai)
4. Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
1. Nors Tarnautojų teismo procedūros reglamento 78 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią Tarnautojų teismas gali nutartimi atmesti ieškinį kaip nepriimtiną, jeigu atitinkamą prašymą atskiru dokumentu jam yra pateikusi kita šalis, yra procesinė nuostata ir dėl to ji nuo įsigaliojimo taikoma visiems Tarnautojų teisme nagrinėjamiems ginčams, taip nėra teisės nuostatų, kuriomis remdamasis Tarnautojų teismas taikydamas šį straipsnį patikrina, ar ieškinys nepriimtinas, ir kurios gali būti tik ieškinio pareiškimo dieną galiojančios nuostatos, atveju.
(žr. 33 punktą)
2. Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą visuose ieškiniuose turi būti nurodytas ginčo dalykas, o tai reiškia, kad šis dalykas turi būti apibrėžtas pakankamai tiksliai, kad atsakovė šiuo atžvilgiu galėtų veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą, o teismas – suprasti ieškovo prašymų dalyką.
Reikalavimai, kad Tarnautojų teismas pripažintų niekiniu visą pareigūno bandomąjį laikotarpį ir visas su juo susijusias priemones, minėtų priemonių konkrečiai nenurodant, dėl nepakankamo tikslumo turi būti pripažinti nepriimtinais. Dėl didelio skundžiamų sprendimų skaičiaus ieškinio autorius neatleidžiamas nuo pareigos pakankamai tiksliai apibūdinti kiekvieną jo ginčijamą sprendimą, kad būtų galima jį identifikuoti.
(žr. 49 ir 50 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. liepos 11 d. Sprendimo Bernardi prieš Parlamentą, T‑146/95, Rink. p. II‑769, 25 punktas; 1998 m. liepos 14 d. Sprendimo Lebedef prieš Komisiją, T‑192/96, Rink. VT p. I‑A‑363 ir II‑1047, 33 punktas.
3. Kai kalbama apie aktus ar sprendimus, kurių rengimas apima kelis etapus, ypač užbaigiant vidaus procedūrą, tik priemonės, kuriomis išreiškiama galutinė institucijos pozicija šios procedūros pabaigoje, išskyrus tarpines priemones, kurių tikslas parengti galutinį sprendimą, iš esmės yra aktai, kuriuos galima ginčyti. Taigi, kalbant apie pareigūnų ieškinius, sprendimo parengiamieji aktai negali būti skundžiami pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.
Remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 34 straipsniu per pareigūno bandomąjį laikotarpį priimtų priemonių tikslas yra leisti Paskyrimų tarnybai bandomojo laikotarpio pabaigoje, žinant situaciją, nuspręsti, ar reikia asmenį, kuriam taikomas bandomasis laikotarpis, skirti į nuolatinę tarnybą. Taigi šios priemonės yra parengiamųjų aktų pobūdžio. Tas pats pasakytina ir apie bandomojo laikotarpio pabaigos ataskaitą bei tarpinę bandomojo laikotarpio ataskaitą. Taip yra ir sprendimo pratęsti bandomąjį laikotarpį atveju.
(žr. 54 ir 55 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM prieš Komisiją, 60/81, Rink. p. 2639, 10 punktas; 2000 m. birželio 22 d. Sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, C‑147/96, Rink. p. I‑4723, 26 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. gruodžio 17 d. Sprendimo McAuley prieš Tarybą, T‑324/02, Rink. VT p. I‑A‑337 ir II‑1657, 28 punktas; 2006 m. balandžio 11 d. Sprendimo Angeletti prieš Komisiją, T‑394/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑95 ir II‑A‑2‑441, 36 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gegužės 24 d. Nutarties Lofaro prieš Komisiją, F‑27/06 ir F‑75/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 57–61 ir 68 punktai.
4. Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatyti terminai skirti teisinių santykių saugumui užtikrinti, todėl jie yra privalomi ir šalys bei teismas privalo jų laikytis. Taigi, pasibaigus Pareigūnų tarnybos nuostatose numatytiems terminams, pareigūnui, pateikiančiam Paskyrimų tarnybai prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, neturėtų būti vėl suteikiama galimybė pareikšti ieškinį dėl sprendimo, tapusio galutinio.
Naujo esminio fakto buvimas, žinoma, gali pateisinti prašymo, kuriuo siekiama peržiūrėti sprendimą, kuris tapo galutinis, pateikimą. Atitinkamas faktas turi galėti iš esmės pakeisti asmens, siekiančio, kad būtų peržiūrėtas toks sprendimas, situaciją. Taip nėra tuo atveju, kai suinteresuotasis asmuo tvirtina, kad tai, jog administracija perdavė su juo susijusius dokumentus, yra naujas esminis faktas, tačiau nenurodo šių dokumentų turinio ir neįrodo, kaip minėtų dokumentų perdavimas iš esmės pakeitė jo situaciją.
(žr. 78–80 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1985 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Valentini prieš Komisiją, 231/84, Rink. p. 3027, 14 punktas; 1986 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Becker prieš Komisiją, 232/85, Rink. p. 3401, 10 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Carrer ir kt. prieš Teisingumo Teismą, T‑495/93, Rink. VT p. I‑A‑201 ir II‑651, 20 punktas; 1998 m. liepos 14 d. Sprendimo Lebedef prieš Komisiją, T‑42/97, Rink. VT p. I‑A‑371 ir II‑1071, 25 punktas; 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Inpesca prieš Komisiją, T‑186/98, Rink. p. II‑557, 51 punktas.