Language of document :

2019 m. gegužės 17 d. Italijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. kovo 12 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-135/15 Italija / Komisija

(Byla C-390/19 P)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Italijos Respublika, atstovaujama G. Palmieri ir avvocato dello Stato C. Colelli

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Prancūzijos Respublika ir Vengrija

Apeliantės reikalavimai

Panaikinti, kiek tai susiję su šiuo apeliaciniu skundu, 2019 m. kovo 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-135/15, Italijos Respublika / Europos Komisija, apie kurį pranešta 2019 m. kovo 13 d. ir kuriuo buvo atmestas Italijos Respublikos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnį pareikštas ieškinys dėl 2015 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/103 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 53)1 .

Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.    REGLAMENTŲ NR. 320/2006 IR 968/2006 PAŽEIDIMAS. 2013 M. LAPKRIČIO 14 D. TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMO SUJUNGTOSE BYLOSE C-187/12 IR C-189/12, SFIR IR KT. PAŽEIDIMAS

Pirmajame pagrinde sprendimas kritikuojamas dėl to, kad jame buvo klaidingai nustatytas momentas, kuriuo turėjo būti patikrinta, ar cukraus fabrikuose, kuriems skirta pagalba, paliktos saugyklos turi „gamybos įrenginio“ požymių ir ar dėl to būtų teisėta jas palikti tuo atveju, jei būtų teikiamas pagalbos prašymas dėl visiško įrenginių išmontavimo.

2.    ANTRASIS APELIACINIO SKUNDO PAGRINDAS: DOKUMENTE NR. VI/5330/97 NUSTATYTŲ KOMISIJOS GAIRIŲ PAŽEIDIMAS

Antrajame pagrinde sprendimas kritikuojamas dėl to, kad Bendrasis Teismas, nors ir manė, jog nagrinėjamu atveju įvykdytos abi Gairių 2 priede numatytos sąlygos tam, kad būtų vienas iš „ribinių atvejų“, kuriuos Sąjungos teisės aktų leidėjas laikė svarbiais siekiant netaikyti finansinės korekcijos arba ją sumažinti, tačiau nusprendė, kad Komisijos sprendimas netaikyti „ribinio atvejo“ yra teisėtas.

____________

1 OL L 16, 2015, p. 33.