EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2007 m. lapkričio 27 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Socialinė apsauga – Bendroji sveikatos draudimo sistema – Partnerystė – Pareigūnų tarnybos nuostatų 72 straipsnis – Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnis – Bendrųjų sveikatos draudimo nuostatų 12 straipsnis“
Byloje F‑122/06
dėl ieškinio, pareikšto pagal EB 236 straipsnį ir Euratomo sutarties 152 straipsnį,
Anton Pieter Roodhuijzen, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Liuksemburge, atstovaujamas advokato É. Boigelot,
ieškovas,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir D. Martin,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kreppel, teisėjai H. Tagaras (pranešėjas) ir S. Gervasoni,
posėdžio sekretorius S. Boni, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. birželio 12 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, įregistruotu Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje 2006 m. spalio 23 d., Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas A. P. Roodhuijzen prašo Pirmosios instancijos teismo panaikinti 2006 m. vasario 28 d. Komisijos sprendimą, patvirtintą 2006 m. kovo 20 d., nepripažinti jo partnerystės su Maria Helena Astrid Hart ir todėl neleisti jai naudotis bendra Europos Bendrijos sveikatos draudimo sistema (toliau − BSDS) bei panaikinti 2006 m. liepos 12 d. Paskyrimų tarnybos priimtą sprendimą atmesti skundą.
Teisinis pagrindas
2 Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau − Nuostatai) 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Pareigūnas, jo sutuoktinis, jeigu jis pagal kitas teisines nuostatas ar taisykles neturi teisės į tokio paties pobūdžio ir apimties paslaugas, jo vaikai ir kiti VII priedo 2 straipsnyje apibrėžti išlaikytiniai pagal Bendrijos institucijų bendru sutarimu pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu priimtas taisykles yra apdraudžiami sveikatos draudimu iki 80% patirtų išlaidų. Ši norma padidinama iki 85% už šias paslaugas: konsultacijas ir vizitus, chirurgines operacijas, buvimą ligoninėje, farmacijos produktus, radiologinius tyrimus, tyrimus, laboratorinius tyrimus ir gydytojo skirtus protezus, išskyrus dantų protezus. Ji didinama iki 100% tuberkuliozės, poliomielito, vėžio, psichikos ligos ir kitų Paskyrimų tarnybos panašiai sunkiomis pripažintų ligų atveju, taip pat už profilaktinius tyrimus bei gimdymą. Tačiau 100% kompensacija netaikoma, jei profesinės ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju taikomas 73 straipsnis.
Nesusituokęs pareigūno partneris laikomas sutuoktiniu pagal draudimo ligos atveju sistemą, jeigu tenkinamos pirmosios trys sąlygos, nustatytos VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte.
<…>“
3 Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta:
„Išmoka šeimai skiriama:
a) vedusiam pareigūnui;
b) esančiam našliu, išsiskyrusiam, faktiškai skyrium gyvenančiam arba nevedusiam ir vieną ar kelis išlaikytinius vaikus, kaip apibrėžta toliau 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, turinčiam pareigūnui;
c) pareigūnui, kuris registruotas pastoviu nesantuokiniu partneriu, jeigu:
i) pora pateikia valstybės narės ar valstybės narės bet kurios kompetentingos institucijos pripažįstamą teisinį dokumentą, patvirtinantį jų nesantuokinių partnerių statusą;
ii) nė vienas iš partnerių neturi santuokinių ryšių ar kitos nesantuokinės partnerystės ryšių;
iii) partneriai nėra susieti vienu iš šių ryšių: tėvai, vaikas, seneliai, anūkai, brolis, sesuo, teta, dėdė, sūnėnas, dukterėčia, žentas, marti;
iv) pora valstybėje narėje neturi teisinių galimybių susituokti; šiame punkte pora laikoma turinčia teisines galimybes susituokti tik tada, jeigu abu jos nariai atitinka valstybės narės teisės aktais nustatytas sąlygas, leidžiančias tokios poros santuoką;
<…>“
4 Europos Bendrijų pareigūnų bendrųjų sveikatos draudimo nuostatų 12 straipsnis (toliau − Bendrieji nuostatai) yra suformuluotas taip:
„Pareigūno draudimu apdrausti asmenys pagal 13 ir 14 straipsniuose nustatytas sąlygas, yra:
– apdraustojo asmens sutuoktinis, nebent jis jau apdraustas pagal šią sistemą,
– apdraustojo asmens pripažintas partneris, net jeigu Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto paskutinėje įtraukoje numatyta sąlyga nėra tenkinama,
– sutuoktinis ar pripažintas partneris, esantys atostogose dėl asmeninių priežasčių, kurios numatytos Pareigūnų tarnybos nuostatuose.“ (Neoficialus vertimas)
5 Kaip matyti iš dokumento, kurį Komisija pridėjo prie savo atsiliepimo ieškinį, ir, jos nuomone, iš Nyderlandų administracijos veiksmų, Nyderlanduose nacionalinė teisė, be tradicinės santuokos, numato dvi sąjungos rūšis, tai yra registruotą partnerystę (geregistreerd partnerschap) ir bendro gyvenimo sutartį (samenlevingsovereenkomst). Iš pirmosios sąjungos rūšies kyla teisinės, turtinės ir neturtinės pasekmės, labai panašios į tas, kurios atsiranda gyvenant susituokus, o antroji sąjungos rūšis atsiranda iš laisvos šalių valios ir iš esmės sukelia tik pasekmes, susijusias su sutartyje jų numatytomis teisėmis bei pareigomis.
Ginčo aplinkybės
6 Ieškovas, Nyderlandų pilietis, nuo 2006 m. vasario 15 d. yra Eurostato pareigūnas. Vasario 20 d. jis paprašė, kad jo partnerystę su Maria Helena Astrid Hart, kurią reglamentuoja 2005 m. gruodžio 29 d. Nyderlanduose notaro patvirtinta bendro gyvenimo sutartis (samenlevingsovereenkomst), pripažintų Komisija tam, kad jo partnerė galėtų naudotis BSDS.
7 2006 m. vasario 28 d. raštu Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuras (PMO) atmetė jo prašymą, remdamasis tuo, kad ieškovo ir jo partnerės sudaryta bendro gyvenimo sutartis negali būti laikoma partneryste, kurią pripažįsta Nyderlandų teisė (1998 m. sausio 1 d. įsigaliojęs įstatymas dėl geregistreerd partnerschap), kaip to reikalaujama pagal Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punktą.
8 2006 m. kovo 13 d. ieškovas užginčijo prašymo atmetimą ir pateikė Nyderlandų ambasados Liuksemburge išduotą pažymą, kad minėta sutartis „samenlevingsovereenkomst“, kurią ieškovas ir jo partnerė pasirašė notaro akivaizdoje, Nyderlanduose yra pripažinta ir todėl patvirtina jų, kaip nesantuokinių partnerių, statusą.
9 Tačiau 2006 m. kovo 20 d. raštu Komisija patvirtino savo 2006 m. vasario 28 d. Sprendimą. Ji nurodė, kad nors bendro gyvenimo sutartis formaliai patvirtina ieškovo ir jo partnerės nesantuokinių partnerių statusą, vis dėlto ji sukuria tik tas teises ir pareigas, kurias partneriai įtvirtino raštu. Tai, kad sutartis buvo pasirašyta notaro akivaizdoje, nepakeičia fakto, jog kalbama tiesiog apie asmeninę sutartį, kuri nesukuria teisinių pasekmių trečiosioms šalims ir kuriai netaikomas registravimo reikalavimas. Tačiau pagal Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punktą reikalaujama, kad nesantuokiniai partneriai įvykdytų šį reikalavimą, nes registravimas sukuria į santuokos teisines pasekmes panašias teises ir pareigas.
10 2006 m. kovo 31 d. ieškovas pateikė skundą, kuriame jis užginčijo, jo nuomone, pernelyg griežtą Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies išaiškinimą, kurio laikosi Komisija. Jis šiame skunde nurodė, kad sutarties registravimo pas notarą pakanka, ir rėmėsi tam tikromis aplinkybėmis, kad įrodytų, jog jo partnerystė ir santuoka nedaug skiriasi. Ypač jis pabrėžė tai, kad jo ryšys su partnere tęsiasi jau ilgiau kaip dvejus metus, kad kartu jie turi vaiką, kurį jis oficialiai pripažino, ir kad dabar laukia antrojo. Ieškovas pridūrė, kad jis ir jo partnerė sudarė testamentus vienas kito atžvilgiu ir kad jis apsidraudė gyvybę savo partnerės naudai.
11 2006 m. birželio 1 d. pranešime BSDS administravimo komitetas (toliau − administravimo komitetas), remdamasis ieškovo pateiktais dokumentais, ypač notaro patvirtinta bendro gyvenimo sutartimi ir Nyderlandų ambasados Liuksemburge išduota pažyma, nusprendė, kad minėta partnerystė turi būti pripažinta kaip tenkinanti Bendrųjų nuostatų 12 straipsnyje nustatytas sąlygas, būtent Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje numatytą sąlygą.
12 Nepaisant teigiamos administravimo komiteto nuomonės, 2006 m. liepos 12 d. Sprendimu Paskyrimų tarnyba atmetė ieškovo skundą. Ji nusprendė, kad Nuostatai riboja partnerių, susijusių į santuoką panašiu ryšiu, iš kurio kyla įstatyme nustatytos abipusės teisės ir pareigos, teisę naudotis RCAM. Ji pabrėžė, kad bendro gyvenimo sutartis yra tik asmeninė sutartis, kurią gali sudaryti daugiau nei du asmenys ir kurios turinį nustato šalys, ir nors notaras ją įregistravo, ši partnerystė realiai neturi jokių teisinių pasekmių ir negali būti laikoma Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta nesantuokine partneryste.
13 Paskyrimų tarnybos sprendimas ieškovui buvo įteiktas 2006 m. liepos 13 dieną.
Šalių reikalavimai
14 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– panaikinti 2006 m. vasario 28 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą, patvirtintą 2006 m. kovo 20 d., nepripažinti jo partnerystės su Maria Helena Astrid Hart kaip nesantuokinės partnerystės BSDS atžvilgiu,
– panaikinti 2006 m. liepos 12 d. Sprendimą atmesti pagal Nuostatų 90 straipsnio 2 dalį 2006 m. kovo 27 d. pateiktą skundą, kuris ieškovui buvo įteiktas liepos 13 dieną,
– bet kuriuo atveju pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.
15 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepagrįstu,
– priimti teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
Dėl ginčo dalyko
16 Ieškovas prašo panaikinti 2006 m. vasario 28 d. Sprendimą, patvirtintą 2006 m. kovo 20 d., nepripažinti jo partnerystės, todėl neleisti jo partnerei naudotis BSDS, ir 2006 m. liepos 12 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą atmesti skundą. Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad šiomis aplinkybėmis iš tikrųjų į Tarnautojų teismą pagal nusistovėjusią praktiką galima kreiptis tik dėl asmens nenaudai priimtų aktų, dėl kurių buvo pateiktas skundas (šiuo klausimu žr. 1989 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vainker prieš Parlamentą, C‑293/87, Rink. p. 23, 8 punktą; 2006 m. lapkričio 14 d. Tarnautojų teismo sprendimo Chatziioannidou prieš Komisiją, F‑100/05, dar nepaskelbto Rinkinyje, 24 punktą). Todėl ieškovo reikalavimai turi būti laikomi kaip siekiantys 2006 m. vasario 28 d. Sprendimo, patvirtinto 2006 m. kovo 20 d., panaikinimo.
Dėl teisės
17 Grįsdamas savo ieškinį, ieškovas remiasi Nuostatų 72 straipsnio, VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunkčio ir Bendrųjų nuostatų 12 straipsnio pažeidimu, akivaizdžia vertinimo klaida, pareigos motyvuoti pažeidimu ir bendrų teisės principų: vienodo požiūrio į pareigūnus, gero administravimo ir rūpinimosi pareigos nesilaikymu, bei principų, nustatančių Paskyrimų tarnybos pareigą priimti sprendimą remiantis tik teisėtais pagrindais, tai yra tinkamais ir ne grindžiamais akivaizdžiomis teisinėmis ar faktinėmis vertinimo klaidomis, pažeidimu.
18 Tarnautojų teismas mano esant tinkama pirmiausia nagrinėti ieškinio pagrindus, susijusius su Nuostatų 72 straipsnio, VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunkčio ir Bendrųjų nuostatų 12 straipsnio pažeidimais.
Šalių argumentai
19 Ieškovas mano, kad iš Nuostatų 72 straipsnio, VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunkčio ir Bendrųjų nuostatų 12 straipsnio, kurie turi būti skaitomi kartu ir nuosekliai, išplaukia, kad pagal Nuostatų 72 straipsnį ir Bendrųjų nuostatų 12 straipsnį su pareigūnu nesusituokęs partneris tam, kad galėtų naudotis BSDS, paprasčiausia turi tenkinti tris pirmas sąlygas, numatytas Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte, tai yra i, ii ir iii papunkčiuose numatytas sąlygas. Posėdyje ieškovas taip pat pabrėžė, kad pažodinis šių nuostatų aiškinimas patvirtina šį teiginį. Todėl, priešingai nei teigia PMO savo sprendime atmesti ieškovo prašymą pripažinti jo partnerystę, paskui Paskyrimų tarnyba savo sprendime atmesti skundą, nesantuokiniai partneriai gali būti apdrausti pagal BSDS, net jei partnerystė yra įregistruota kitaip nei notaro patvirtintu aktu; taigi Komisija negali prie minėtų straipsnių pridėti sąlygų, kurių ten nėra. Todėl nesantuokiniai partneriai, pripažinti tokiais valstybės narės, kokia akivaizdžiai yra ieškovo partnerystė, privalo galėti pasinaudoti Nuostatų teikiamais privalumais.
20 Šiuo atžvilgiu ieškovas teigia, kad, nepaisant ii ir iii papunkčiuose numatytų sąlygų, kurios nesukelia sunkumų šioje byloje, jis taip pat tenkina Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje numatytą sąlygą. Iš tikrųjų jis pateikė oficialų valstybės narės pripažintą dokumentą, būtent – bendro gyvenimo sutartį, patvirtintą notaro, kuri įrodo jo, kaip nesantuokinio partnerio, statusą; be to, be šio oficialaus dokumento, kurio, jo manymu, užtenka, prie bylos medžiagos pridedama Nyderlandų ambasados Liuksemburge pažyma, patvirtinanti partnerystės pripažinimą. Komisija bet kuriuo atveju turi atsižvelgti į bylos medžiagą įtrauktą bendro gyvenimo sutartį ir negali atsisakyti suteikti ieškovui iš jo, kaip pripažinto partnerio, statuso kylančių pasekmių nei veikti kaip Nyderlandų vidaus teisės aktų žinovė.
21 Ieškovas taip pat pažymi, jog pati Komisija 2006 m. kovo 20 d. raštu pripažino, kad jo ir partnerės bendro gyvenimo sutartis yra formalus jų, kaip nesantuokinių partnerių, statuso pripažinimas. Todėl keista, kad ji nepripažįsta ieškovo ir jo partnerės dėl šio fakto įgytos teisės. Tiek, kiek Nuostatuose remiamasi dokumentu ar situacija, kuriuos pripažįsta valstybė narė, Komisija negali remtis savarankišku Bendrijos teisės aiškinimo principu tam, kad pateisintų atsisakymą atsižvelgti į pateiktus dokumentus ir jais pagrįstą situaciją. Be to, jo ir partnerės sutartis yra notaro patvirtintas aktas, kitaip tariant, aktas, parengtas viešąją valdžią vykdančio asmens, kuris gali parengti vykdytinus autentiškus dokumentus.
22 Be to, ieškovas pažymi, kad, priešingai nei teigia Komisija, Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto iv papunktis, kuriame numatyta sąlyga, jog partneriai valstybėje narėje neturi teisinių galimybių susituokti, nėra numatytas Nuostatų 72 straipsnyje ir Bendrųjų nuostatų 12 straipsnyje ir aiškiai rodo, kad santuokos klausimas nėra esminis pripažįstant partnerystę tam, jog pareigūno partneris irgi turėtų teisę naudotis BSDS. Ar galimybė susituokti egzistuoja, ar ne, asmenys yra laisvi pasirinkti partnerystę ar teikti jai pirmenybę, nes šie institutai nėra vienodi, o jų panašumas apsiriboja viešu paskelbimu ir iš to atsirandančiu pripažinimu.
23 Galiausiai, remdamasis 1986 m. balandžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimu Reed (C‑59/85, Rink. p. 1283, 15 punktas), ieškovas mano, kad socialinė moralės principų evoliucija daugelyje valstybių narių pagrindžia dar platesnį sąvokų „sutuoktinis“ ir „nesusituokęs partneris“ aiškinimą, įtraukiant į jas priešingų lyčių partnerius, kuriuos jungia pastovus pripažintas ryšys.
24 Komisija, priešingai nei mano ieškovas, teigia, kad įstatymų leidėjas neketino suteikti teisės naudotis BSDS visiems pastoviems pareigūnų partneriams, kai tik „pripažįstama“ jų partnerystė, bet tik tiems, kurių partnerystė toje valstybėje narėje, kur ji sudaryta, yra labai panaši į „santuoką“.
25 Pirmiausia Komisija primena, kad iš nusistovėjusios teismų praktikos išplaukia, jog aiškinant Bendrijos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji nustatyta, tikslus. Komisija mano, kad neginčijama yra tai, kad ir Nuostatų 72 straipsnio, ir Bendrųjų nuostatų 12 straipsnio tikslas yra taikyti juos asmenims, kurie „prilyginami“ pareigūnų „sutuoktiniams“. Komisijos nuomone, šis tikslas, beje, yra dar akivaizdesnis Nuostatų 72 straipsnyje, kur kalbama apie nesusituokusį pareigūno partnerį, kuris galėtų būti „laikomas“ sutuoktiniu. Komisija mano, kad „neutrali“ Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunkčio formuluotė iš esmės yra paaiškinama didele valstybių narių teisės aktų, susijusių su „santuokai prilyginama partneryste“, įvairove ir aplinkybe, kad įstatymų leidėjas negalėjo priimti aiškesnės formuluotės, kuri dėl savo pernelyg didelio tikslumo neapimtų tam tikrose valstybėse narėse įtvirtintos partnerystės.
26 Be to, jei Bendrijos įstatymų leidėjas būtų norėjęs suteikti teisę naudotis BSDS kitoms pastovių partnerių kategorijoms, jis tai būtų aiškiai nurodęs. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad Nyderlanduose tik viena „įregistruotos partnerystės“ rūšis prilyginama santuokai. Ieškovo sudaryta bendro gyvenimo sutartis teisiškai laikoma ne įregistruota partnerystė, bet sutartimi arba „bendro gyvenimo susitarimu“, kurį gali sudaryti du ar daugiau asmenų, o „įregistruotos partnerystės“ atveju, atvirkščiai, tokia galimybė draudžiama. Komisija teigia, kad bendro gyvenimo sutarties registravimas pas notarą nėra privalomas, išskyrus tam, kad būtų suteiki tam tikri pranašumai. Be to, tikra „įregistruota partnerystė“ numatyta įstatyme, o bendro gyvenimo sutartis yra tik šalių laisvos valios išraiška. Dar daugiau, iš „įregistruotos partnerystės“ kyla tos pačios teisinės pareigos ir teisės kaip ir santuokoje, o iš bendro gyvenimo sutarties kyla tik turtinės teisės.
27 Komisijos nuomone, tai, kad bendro gyvenimo sutartis yra registruota notaro ir pripažinta Nyderlanduose, nėra reikšminga. Toks pripažinimas neturi teisinių pasekmių klausimui, ar šis „bendro gyvenimo susitarimas“ gali įpareigoti Bendrijos darbdavį suteikti pareigūno partneriui teisę naudotis BSDS.
28 Galiausiai, siekdama atsakyti į ieškovo argumentą, susijusį su minėtu sprendimu Reed, Komisija primena, kad 2001 m. gegužės 31 d. Sprendime D ir Švedija prieš Tarybą(C‑122/99 P ir C‑125/99 P, Rink. p. I‑4319, 37 ir 38 punktai) Teisingumo Teismas aiškiai nusprendė, jog Bendrijos teismas negali plačiai aiškinti sąvokų „santuoka“ arba „įregistruota partnerystė“; atvirkščiai, tik įstatymų leidėjas gali pakeisti statusą tam, kad tam tikros įregistruotos partnerystės rūšys būtų prilygintos santuokai. Be to, Komisija priduria, kad iš šio sprendimo aiškiai matyti, jog įstatymų leidėjas norėjo leisti naudotis RCAM tik tiems asmenims, kurie susiję pastovios nesantuokinės partnerystės ryšiais, ir jos pasekmės yra tolygios santuokai.
Tarnautojų teismo vertinimas
29 Iš paties Nuostatų 72 straipsnio teksto matyti, kad apibrėžiant „nesusituokusio pareigūno partnerio“ sąvoką jame tiesiogiai nukreipiama į tris pirmąsias Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto sąlygas, todėl partnerystės įregistravimas, nurodytas Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto pirmajame sakinyje, negali būti laikomas išankstine sąlyga. Jei įstatymų leidėjas būtų norėjęs tai išdėstyti kitaip, Nuostatų 72 straipsnyje ir Bendrųjų nuostatų 12 straipsnyje būtų nurodytas ne atitinkamai pareigūno „nesusituokęs“ ir „pripažintas“ partneris, bet „registruotas“ partneris, tai yra Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte vartojama sąvoka; be to, reikia pastebėti, kad 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiančio Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL L 124, 2004, p. 1), 8 konstatuojamojoje dalyje, susijusioje su susituokusioms poroms suteikiamų išmokų taikymu kitoms sąjungos formoms, nurodomi „santuokiniais ryšiais, valstybėje narėje pripažįstamais tvirta partneryste, nesusieti pareigūnai“, nepaminint sąlygų įregistruoti atitinkamą ryšį. Tame pačiame kontekste Tarnautojų teismas nori patikslinti, kad iš esmės nėra skirtumo tarp Nuostatų 72 straipsnyje nurodytos nesusituokusio pareigūno partnerio sąvokos ir Bendrųjų nuostatų 12 straipsnyje įtvirtintos pripažinto pareigūno partnerio sąvokos.
30 Todėl Bendrijos teismas tam, kad nuspręstų, ar suteikti nesantuokiniam pareigūno parteriui teisę naudotis BSDS, turi tik patikrinti, ar tenkinamos pirmosios trys Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto sąlygos.
31 Kalbėdamos apie Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas tris pirmąsias sąlygas, šalys neginčija, kad dvi paskutinės, atitinkamai dėl kitos nesantuokinės partnerystės ryšių nebuvimo ir dėl giminystės ryšio tarp partnerių nebuvimo, šiuo atveju yra tenkinamos.
32 Be to, pirmojoje sąlygoje, kurią šalys, tiesą sakant, aiškina skirtingai (toliau – ginčijama sąlyga) nurodyta, kad pora pateikia valstybės narės ar valstybės narės bet kurios kompetentingos institucijos pripažįstamą teisinį dokumentą, patvirtinantį jų, kaip nesantuokinių partnerių, statusą. Šią sąlygą sudaro trys dalys:
– pirmoji dalis susijusi su „oficialaus“ dokumento dėl asmenų statuso pateikimu,
– antroji numato reikalavimą, kad minėtas oficialus dokumentas būtų „pripažįstamas“ valstybės narės,
– galiausiai trečioje dalyje reikalaujama, kad oficialus dokumentas dėl asmenų statuso patvirtintų atitinkamų asmenų „nesantuokinių partnerių“ statusą.
33 Šiuo atveju yra tenkinamos pirmos dvi ginčijamos sąlygos dalys. Iš tikrųjų ieškovas pateikė su savo partnere notaro akivaizdoje Nyderlanduose sudarytą bendro gyvenimo sutartį bei Nyderlandų ambasados Liuksemburge pažymą, kurioje pabrėžiama, kad dokumentas, patvirtinantis ieškovo ir jo partnerės nesusituokusių partnerių statusą, pripažįstamas Nyderlanduose. Savo ruožtu Komisija neginčijo nei „oficialaus“ bendro gyvenimo sutarties pobūdžio, nei jos „pripažinimo“ valstybėje narėje.
34 Dėl trečios dalies ieškovas mano, kad jeigu Nyderlandų ambasados Liuksemburge pažyma aiškiai nurodo, jog „samenlevingsovereenkomst“ suteikia jam ir jo partnerei „nesantuokinių partnerių“ statusą, šio dokumento turėtų užtekti, kad būtų galima konstatuoti, jog taip pat tenkinama ginčijamos sąlygos trečia dalis.
35 Tarnautojų teismas negali sutikti su šiuo argumentu. Klausimas, ar du asmenys yra „nesantuokiniai partneriai“ Nuostatų prasme, negali priklausyti tik nuo valstybės narės nacionalinių institucijų vertinimo. Be to, konkrečiai kalbant apie „samenlevingsovereenkomst“, reikia nurodyti, kad „nesantuokinių partnerių“ statuso įgijimo reikalavimas negali būti laikomas įvykdytu tik dėl valstybės narės pripažįstamo oficialaus dokumento, patvirtinančio šį statusą. Pagal Nyderlandų teisę bendro gyvenimo sutartis yra tiesiog laisvai tarp šalių sudaryta sutartis su sąlyga, kad yra laikomasi viešosios tvarkos išlygų ir nusistovėjusių moralės principų. Ją gali sudaryti du ar daugiau asmenų ir nėra jokio teisinio reikalavimo įtraukti tam tikrus įsipareigojimus arba pareiškimus, pavyzdžiui, įsipareigojimo turėti bendrą ūkį. Be to, iš esmės ji sukuria šalims tik jų pačių numatytas teises ir pareigas, o teisinės pasekmės trečiųjų šalių atžvilgiu, kurios bet kuriuo atveju yra ribotos, reikalauja specialių pareiškimų ir procedūrų.
36 Todėl iš dalies laikantis Komisijos pozicijos reikia pripažinti, kad Nuostatų 72 straipsnyje ir Bendrųjų nuostatų 12 straipsnyje nurodyta partnerystė „prilyginama“ santuokai, ir norint šias nuostatas taikyti, partnerystė turi turėti tam tikrų panašumų į santuoką.
37 Remdamasis šiuo kriterijumi, Tarnautojų teismas mano, kad trečią ginčijamos sąlygos dalį sudaro trys kumuliaciniai reikalavimai.
38 Pirma, trečioje ginčijamos sąlygos dalyje nustatyta, ir ta pati sąvoka, vartojama taikomoje Nuostatų nuostatoje, patvirtina šį aiškinimą, kad partneriai turi būti „pora“, kitaip tariant, dviejų asmenų sąjunga, priešingai nei kitos asmenų, galinčių būti bendro gyvenimo sutarties pagal Nyderlandų teisę šalimis, sąjungos. Reikia konstatuoti, kad šios bylos atvejis yra būtent toks ir kad šalys dėl to sutaria.
39 Be to, sąvokos „statusas“ vartojimas rodo, kad partnerių santykiai turi būti vieši ir formalūs. Nors iš dalies susijęs su pirma ginčijamos sąlygos dalimi (žr. sprendimo 32 punktą), antras trečios dalies reikalavimas viršija paprastą „oficialaus“ dokumento reikalavimą. Vis dėlto jis yra tenkinamas šioje byloje. Parengta pas notarą, nors tokio reikalavimo nėra, sutartis, reglamentuojanti ieškovo ir jo partnerės bendrą gyvenimą, yra autentiška ir šį autentiškumą jai suteikia patvirtinimas notariniu aktu; ji struktūriškai ir detaliai reglamentuoja bendrą partnerių gyvenimą bei yra parengta kaip teisinis dokumentas.
40 Galiausiai „nesantuokinių partnerių“ sąvoka turi būti suvokiama kaip taikoma situacijai, kai partneriai gyvena pakankamai pastovų bendrą gyvenimą ir yra saistomi abipusių teisių bei pareigų, susijusių su šiuo bendru gyvenimu.
41 Toks yra šios bylos atvejis.
42 Pirmiausia, ieškovo ir jo partnerės sudarytos „samenlevingsovereenkomst“ preambulėje jie aiškiai pareiškia, kad gyvens kartu ir ves bendrą ūkį nuo 2004 m. liepos 1 dienos. Be to, ieškovas posėdyje pabrėžė, kad bendro gyvenimo sutarties 7 straipsnis įpareigoja porą turėti bendrą gyvenamąją vietą.
43 Reikia konstatuoti, kad toliau ieškovo ir jo partnerės bendro gyvenimo sutartis numato platų teisių ir pareigų, susijusių su jų, kaip poros, bendru gyvenimu, reglamentavimą. Pavyzdžiui, pagal bendro gyvenimo sutarties 3 straipsnį partneriai suteikė vienas kitam abipusius įgaliojimus dėl teisės aktų, susijusių su kasdieniu gyvenimu. Sutarties 4 straipsnyje nurodoma, kad visas su kasdieniu gyvenimu susijęs turtas yra bendra nuosavybė, išskyrus nurodytąjį sutarties priede arba dėl kurio šalys susitarė kitaip raštu. Bendrai valdomas namų ūkio turtas išvardijamas sutarties 4 straipsnio 2 dalyje. Partneriai taip pat įsipareigojo sutarties 5 straipsnyje kas mėnesį proporcingai grynosioms pajamoms iš darbo mokėti įnašą į bendrą biudžetą, kad būtų galima padengti bendro gyvenimo išlaidas. Be to, sutarties 8 straipsnyje nustatyta, kad visais atvejais, kai ginčijama turto nuosavybė, turtas yra laikomas abiejų nuosavybe ir kiekvienam priklauso nedaloma pusė. Galiausiai reikia pastebėti, kad sutarties 9 straipsnyje kiekvienas partneris paskiria vienas kitą „partnerio pensijos“ gavėju, jeigu jų atitinkami pensijos fondai pripažįsta tokią pensiją.
44 Nors vaikų klausimas neapibrėžiamas bendro gyvenimo sutartyje, iš dokumento, pridėto prie atsiliepimo į ieškinį ir minėto šio sprendimo 5 punkte, matyti, kad pagal Nyderlandų teisę, kai tėvai yra tiesiog partneriai, vaiko tėvas, pripažindamas jį ir laikydamasis tam tikrų procedūrų, gali įgyti tokias pačias teises vaiko atžvilgiu, lyg jis būtų susituokęs su jo motina. Jis įgyja bendras su motina tėvų pareigas; be to, prireikus tėvas gali suteikti vaikui savo pavardę. Šiuo atveju ieškovas, Komisijai neprieštaraujant, pareiškė, kad jis pripažino savo pirmąjį vaiką nuo jo gimimo, taip įgydamas tėvo teises.
45 Be to, nors bendro gyvenimo sutartis iš esmės susaisto tik partnerius (žr. sprendimo 35 punktą), reikia pažymėti, kad minėtame dokumente, nurodžius, jog Nyderlandų teismai pradėjo vertinti bendro gyvenimo sutartis sudariusias poras taip pat, kaip įregistruotą partnerystę sudariusias arba susituokusias poras („courts are starting to put couples with a cohabitation agreement on the same footing as married and registered couples“), aiškiai pareiškiama, kad porų bendro gyvenimo sutarties poveikis trečiosioms šalims gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, senatvės pensijų atveju; arba, kaip tiksliai nurodyta šio sprendimo 43 punkto pabaigoje, šioje byloje partneriai paskyrė vienas kitą „partnerio pensijos“ gavėju, jeigu jų atitinkami pensijos fondai pripažįsta tokią pensiją.
46 Visos šios aplinkybės rodo, kad nors iš ieškovo ir jo partnerės sudarytos bendros gyvenimo sutarties kylančios pasekmės nėra tokios plačios kaip santuokoje ar „geregistreerd partnerschap“, jos daugeliu atveju gali būti panašios, jei partneriai dėl to susitaria, o taip yra šiuo atveju.
47 Atsižvelgiant į minėtus svarstymus (sprendimo 42−46 punktai), galima tik konstatuoti, kad ginčijamos sąlygos trečios dalies trečiasis reikalavimas, susijęs būtent su „nesantuokinių partnerių“ sąvoka, apibrėžta šio sprendimo 40 punkte, yra tenkinamas, todėl ginčijamos sąlygos trečia dalis irgi yra tenkinama.
48 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte ir Nuostatų 72 straipsnyje numatytos trys pirmosios sąlygos šioje byloje yra tenkinamos.
49 Be to, toks aiškinimas atitinka socialinę moralės principų evoliuciją, kurios reikšmė Nuostatų aiškinimui yra pabrėžiama minėtame sprendime Reed, kuriuo ieškovas remiasi rašytinėse pastabose. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad teisė naudotis BSDS taip pat suteikiama tos pačios lyties pareigūno partneriui, taip Nuostatų autoriams pripažįstant, kad naujos teisės gali būti suteiktos asmenims, kurie nėra susituokę. Kita vertus, ir, priešingai nei teigia Komisija, pirmiau minėtas aiškinimas, kurio laikosi Tarnautojų teismas – aiškinimas, kuris, be to, yra konkrečiai susijęs su „partnerystės“ sąvoka, – neprieštarauja teismų praktikai, pagal kurią Bendrijos teismas negali plačiai aiškinti „santuokos“ sąvokos (žr. minėto spendimo D ir Švedija prieš Tarybą 37−39 punktus). Šiame kontekste iš esmės reikia pabrėžti, kad teisės naudotis BSDS suteikimu pastoviam pareigūno partneriui siekiama solidarumo ir socialinės sanglaudos tikslų, kurie skiriasi nuo nuostatomis, suteikiančiomis pareigūnams grynai turtinės naudos, išmokant priedą prie atlyginimo, pavyzdžiui, pareigūno partneriui suteikiamos namų ūkio išmokos, numatytos Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte, siekiamų tikslų; todėl nėra neprotinga atsižvelgiant į pareigūno ir jo nesantuokinio partnerio ryšį taikyti griežtesnių pastarųjų išmokų mokėjimo sąlygų nei taikomos šio partnerio teisei naudotis BSDS
50 Todėl Tarnautojų teismas mano, kad ieškovo partneris gali, taikant Nuostatų 72 straipsnį ir Bendrųjų nuostatų 12 straipsnį, naudotis BSDS kaip „pareigūno nesantuokinis partneris“ ir „apdrausto asmens pripažįstamas partneris“.
51 Priešingi Komisijos argumentai negali paneigti šios išvados.
52 Tai ypač taikoma argumentui, kad BSDS gali būti taikoma tik santuokai „prilyginamoms“ partnerystės rūšims, kurį Komisija kildina iš taikomų normų aiškinimo ir kuriame atsižvelgiama ne tik į jų tekstą, bet ir į kontekstą bei į teisės akto, kuriame jos nustatytos, tikslus. Sutikdamas, kad toks aiškinimas turėtų pirmenybę prieš grynai pažodinį aiškinimą, Tarnautojų teismas nemato priežasties, kodėl juo remdamasi ieškovo partnerė negalėtų naudotis BSDS. Atvirkščiai, būtent laikydamasis Komisijos pasiūlyto aiškinimo metodo, nagrinėto nusistovėjusioje teismų praktikoje (žr. 1983 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Merck, C‑292/82, Rink. p. 3781, 12 punktą; 2006 m. gruodžio 14 d. Tarnautojų teismo sprendimo André prieš Komisiją, F‑10/06, dar nepaskelbto Rinkinyje, 35 punktą), Tarnautojų teismas, manydamas, kad nepakanka vien Nyderlandų ambasados Liuksemburge pažymoje nustatyto patvirtinimo, nusprendė išnagrinėti šio sprendimo 42−46 punktuose patį ginčijamos partnerystės turinį ir padarė išvadą, kad ji yra panaši į santuoką, o tai leidžia ieškovo partnerei pasinaudoti Nuostatų 72 straipsniu, nepaisant to, kad atitinkamoje nacionalinės teisės sistemoje egzistuoja kita įregistruotos partnerystės rūšis, netgi artimesnė santuokai, kuriai minėtas straipsnis taikomas iš karto. Kita vertus, kadangi argumentas dėl partnerystės prilyginimo santuokai viršija byloje pripažintus panašumo reikalavimus (žr. 36 punktą ir kiekvieno iš reikalavimų atveju – 38, 39 ir 40−47 punktus), pripažinti šį argumentą reikštų nustatyti papildomą sąlygą, kurios nėra Nuostatų 72 straipsnyje.
53 Tame pačiame kontekste Komisijos argumentas susijęs su sąvokos „laikomas sutuoktiniu“, nurodytos Nuostatų 72 straipsnyje, vartojimu, kai ji teigia, kad sąvoka „laikomas“ turi būti suprantama kaip iš esmės reiškianti partnerius, „kurie gali būti laikomi panašiais“ į sutuoktinius, ir sudaranti sąlygą, kuri turi būti tenkinama, kol nesantuokiniam pareigūno partneriui bus suteikta teisė naudotis BSDS. Su tokiu aiškinimu negalima sutikti. Tiesą sakant, ir analogiškai kitų Nuostatų straipsnių taikymui (pavyzdžiui, Nuostatų VII priedo 2 straipsnio 4 dalis, pagal kurią bet kuris asmuo, už kurio išlaikymą pareigūnas yra teisiškai atsakingas ir kuriam išlaikyti reikalingos didelės išlaidos, „gali būti laikomas“ išlaikomu vaiku), Nuostatų 72 straipsnyje vartojamą sąvoką „laikomas sutuoktiniu“ reikia paprasčiausia suprasti taip, kad pagal BSDS ir nesusituokusio pareigūno partneris, ir jo sutuoktinis turi būti vertinami vienodai, jei Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos trys sąlygos yra tenkinamos.
54 Be to, kalbant apie Komisijos poziciją, pagal kurią nuoroda į Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punktą neapsiriboja tik i−iii sąlygomis, bet apima ir pirmąjį sakinį, kuriame nurodomas įregistravimo reikalavimas, reikia konstatuoti, kad jeigu net toks nuorodos į Nuostatų 72 straipsnį aiškinimas būtų pagrįstas, vis dėlto reiktų pripažinti ieškovo pagrindus. Šioje byloje, kaip ieškovas priminė per posėdį, bendro gyvenimo sutartį įregistravo notaras, kitaip tariant, viešąją valdžią vykdantis valstybės tarnautojas. Patvirtinus notarui, šis dokumentas tapo „oficialus“ ir dėl to įgijo nacionalinėje teisėje pripažintų tam tikrų autentiškų aktų požymių, pavyzdžiui, šalių valios ir parašų bei sutarties turinio tikrumą. Šiais požymiais nesiekiama tik palengvinti partnerių bendro gyvenimo sutarties laikymąsi ir vykdymą; jie taip pat leidžia išplėsti sutarties galiojimą trečiosioms šalims; iš pirmiau minėto Nyderlandų administracijos dokumento (žr. sprendimo 45 punktą) aišku, kad trečiosios šalys, pavyzdžiui, pensijų fondai, gali bendro gyvenimo sutartį pripažinti su sąlyga, kad ji yra patvirtinta notaro. Todėl net darant prielaidą, kad registravimas yra būtinas, ši sąlyga, priešingai nei teigia Komisija, nereikalauja „geregistreerd partnerschap“ sudarymo, nes registravimas pas notarą atitinka visus teksto reikalavimus.
55 Todėl šioje byloje ieškovas neturėjo įrodyti, kad jis ir jo partnerė sudarė „geregistreerd partnerschap“ tam, kad ji galėtų naudotis BSDS.
56 Papildomai Tarnautojų teismas pastebi, kad Komisijos pozicija dėl reikalavimo sudaryti „geregistreerd partnerschap“ tipo sutartį pagal Nyderlandų teisę gali sukurti sąlygas nevienodam požiūriui atsirasti. Kadangi daugelyje šalių nėra sąjungos rūšies, panašios į „geregistreerd partnerschap“, reikalavimo sudaryti tokio tipo „įregistruotą“ partnerystę taikymas nesusituokusioms poroms, kurios ypač dėl gyvenamosios vietos bei tautybės yra artimiau susijusios su šiomis šalimis, kaip tai daro Komisija, pasekmė ta, kad iš pareigūno partnerio galutinai būtų atimta teisė pasinaudoti BSDS, jeigu nesudaryta santuoka. Kita vertus, darant prielaidą, kad Komisija pripažįsta partnerystę, kurią poros sudarė kaip bendro gyvenimo sutartį, jos atsisakymas pripažinti „paprastas“ bendro gyvenimo sutartis, kurias sudarė pirmiau minėta prasme artimai susijusios poros su šalimis, kur egzistuoja ne tik santuoka ar „registruota“ partnerystė, bet ir kitos sąjungos rūšys, reikštų, kad šios poros yra nevienodai vertinamos; šių porų atveju būtų atsisakyta suteikti teisę partneriui pasinaudoti BSDS, nors ji būtų suteikta poroms, kurios būtų susietos nurodytu ryšiu su šalimi, kur nėra „įregistruotos“ partnerystės. Tokį nevienodą požiūrį būtų dar sunkiau pateisinti partnerysčių, „neįregistruotų“ Komisijos nurodyta prasme, kurios vis dėlto būtų labiau panašios į santuoką nei į pagal Nyderlandų teisę sudaryta „geregistreerd partnerschap“, atžvilgiu. Be to, nors pagal teismų praktiką EB 12, 39, 43 ir 49 straipsniuose kiekvienai valstybei narei draudžiant dėl pilietybės skirtingai taikyti savo teisę, jų netaikant galimiems požiūrio skirtumams valstybėse narėse, kylantiems iš atskirų valstybių narių teisės aktų, jeigu jie taikomi visiems į jų taikymo sritį patenkantiems asmenims remiantis objektyviais kriterijais ir neatsižvelgiant į jų pilietybę (šiuo klausimu žr. 1978 m. birželio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kenny, C‑1/78, Rink. p. 1489, 18 punktą; 1992 m. gegužės 7 d. Sprendimo Wood ir Cowie, C‑251/90 ir C‑252/90, Rink. p. I‑2873, 19 punktą; 1979 m. liepos 3 d. Sprendimo Van Dam en Zonen ir kt., C-185/78−C‑204/78, Rink. p. 2345, 10 punktą ir 1996 m. vasario 1 d. Sprendimo Perfili, C‑177/94, Rink. p. 161, 17 punktą), šiame punkte nurodyti požiūrio skirtumai nepatenka į šią teismų praktiką; pirmiausia ir, priešingai prielaidoms, kuriomis grįsta minėta teismų praktika, šiame punkte nurodyti požiūrio skirtumai kilo dėl atitinkamų asmenų pilietybės arba dėl jų gyvenamosios vietos kriterijaus, kuris dažniausia susijęs su pilietybės klausimu, antra, bylose, dėl kurių susiformavo minėta teismų praktika, nevienodo požiūrio klausimas kyla laisvo judėjimo taisyklių atžvilgiu, o šioje byloje nagrinėjamas vienodo požiūrio principo kaip Bendrijos viešosios tarnybos teisės principo užtikrinimas.
57 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia patenkinti ieškovo reikalavimus, susijusius su Nuostatų 72 straipsnio, VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunkčiu ir Bendrųjų nuostatų 12 straipsnio pažeidimu, bei panaikinti ginčijamą sprendimą, nesant būtinybės priimti sprendimo dėl kitų ieškinio pagrindų, kurie, be to, kaip teisingai pastebi Komisija, ieškinyje pateikiami netvarkingai, o kai kuriems jų trūksta ir detalumo.
58 Tiesa, kad tam tikrais atvejais Tarnautojų teismo Nuostatų 72 straipsnio, skaitomo kartu su Nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto i papunkčiu ir Bendrųjų nuostatų 12 straipsniu, pateiktas aiškinimas galėtų paskatinti prašymus suteikti nesusituokusiam pareigūno partneriui teisę naudotis BSDS nagrinėjančias tarnybas atlikti tikrinimus ir tyrimus, nors priimdamas Reglamentą Nr. 723/2004 Bendrijos įstatymų leidėjas norėjo palengvinti administracinį institucijų valdymą. Tačiau šis tikslas pasiekiamas taikant naujas normas įvairių išmokų srityje, ir ši sritis yra vienintelė, kurią pagal Reglamento Nr. 723/2004 26 konstatuojamąją dalį siekiama supaprastinti. Be to, ši sritis ne tik skiriasi nuo teisės naudotis BSDS suteikimo, bet taip pat socialiniu požiūriu yra mažiau jautri nei pastaroji (šiuo klausimu žr. sprendimo 49 punktą). Be to, supaprastinimo tikslas bet kuriuo atveju turi būti suderintas su aukštesniais teisės principais ir Nuostatų normomis; taigi apribojimai, kurie gali kilti institucijoms dėl šioje byloje priimto aiškinimo, yra tik šių principų ir normų, taikomų Tarnautojų teismo tam, kad būtų nustatyta tiksli sąvokos „nesusituokęs partneris“ reikšmė Nuostatų 72 straipsnyje, pasekmė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59 Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento, paskelbto 2007 m. rugpjūčio 29 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL L 225, 2007, p. 1), 122 straipsnį šio reglamento nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų ir teismo išlaidų taikomos tik Tarnautojų teismo po šio reglamento įsigaliojimo dienos, tai yra 2007 m. lapkričio 1 d., gautose bylose. Su nagrinėjama sritimi susijusios Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostatos ir toliau taikomos mutatis mutandis byloms, kurių Tarnautojų teismas nebaigė nagrinėti iki šios dienos.
60 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija pralaimėjo šią bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2006 m. vasario 28 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą, patvirtintą 2006 m. kovo 20 d., nepripažinti Anton Pieter Roodhuijzen partnerystės su Maria Helena Astrid Hart kaip nesantuokinės partnerystės Europos Bendrijos sveikatos draudimo sistemos atžvilgiu.
2. Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Kreppel | Tagaras | Gervasoni |
Paskelbta viešame posėdyje Liuksemburge 2007 m. lapkričio 27 dieną.
Šį sprendimą ir jame minėtus dar Rinkinyje nepaskelbtus Bendrijų teismų sprendimus galima rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje: www.curia.europa.eu