2018 m. lapkričio 14 d. Špecializovaný trestný súd (Slovakija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš UL ir VM

(Byla C-709/18)

Proceso kalba: slovakų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Špecializovaný trestný súd

Kaltinamieji pagrindinėje byloje

UL ir VM

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar baudžiamajame procese buvo laikytasi nekaltumo prezumpcijos taisyklės, įtvirtintos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo¹ 3 ir 4 straipsniuose, siejamuose su 16 konstatuojamąja dalimi, jeigu kaltinamasis bendrame procese, remdamasis kaltinamuoju aktu, prasidėjus pagrindiniam posėdžiui teisme nurodo, kad neprisidėjo prie veikos ar veikų, kuriomis kaltinamas, ir tvirtina, kad yra nekaltas, o teismas tada priima nutartį, kurioje nėra nei faktinių aplinkybių aprašymo, nei jų teisinio kvalifikavimo ar teisinio vertinimo ir kuria priimamas kito kaltinamojo prisipažinimas padarius kaltinamajame akte nurodytą veiką ar veikas, taip atsisakydamas ištirti su jo kalte susijusius įrodymus, o vėliau, kai įrodymai ištiriami per pagrindinį posėdį, teismas dėl pateikto kaltinamojo akto nusprendžia priimdamas bendrą sprendimą?

    1.1.    Ar teismo sprendimu priimti vieno iš kaltinamųjų kaltės pripažinimą kaltu būtų pripažįstamas ir kitas kaltinamasis, kuris neigia savo kaltę, prieš tai neįrodžius jo kaltės remiantis surinktais įrodymais? Ar toks teismo modus procedendi atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnį?

2.    Ar su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, kuriame įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir kiekvieno asmens teisė, kad jo byla teisingai būtų išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo, suderinamas teismo modus procedendi bendrame procese, susijusiame su kaltinamuoju aktu, kuriame kaltinimai pareikšti daugiau nei vienam kaltinamajam, jeigu pagal įstatymą įsteigtas teismas iš pradžių nutartimi, kurioje nėra nei faktinių aplinkybių aprašymo, nei jų teisinio kvalifikavimo ar teisinio vertinimo, nutaria priimti šių kaltinamųjų kaltės pripažinimą, dėl kurio minėti asmenys praranda teisę į tai, kad įrodymai būtų ištirti rungtyniškame procese, o vėliau tas pats teismas po to, kai įrodymai ištiriami per pagrindinį posėdį, remdamasis pateiktu kaltinamuoju aktu nusprendžia dėl visų kaltinamųjų?

    2.1.    Ar sprendimas priimti kaltės pripažinimą sukelia pagrįstų abejonių dėl teisėjo, priėmusio ir kito kaltinamojo kaltės pripažinimą, nešališkumo ir ar galimas tokio teisėjo nušalinimas nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo yra tinkama priemonė tam, kad būtų laikomasi nekaltumo prezumpcijos taisyklės, įtvirtintos 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo 4 straipsnio 2 dalyje?

3.    Ar laikomasi 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte pasirašytos Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos 2007 m. gruodžio 13 d. Lisabonoje pasirašyta Lisabonos sutartimi, 2 straipsnyje įtvirtinto lygybės ir teisinės valstybės principų, 9 straipsnyje įtvirtinto piliečių lygybės prieš teismus principo, 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto bendrojo Sąjungos teisės principo, kuriuo nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta teisingai, jei nacionalinis teismas, kurio sprendimas negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, priima sprendimą, kuris prieštarauja vieningai nacionalinės teisminės institucijos nuomonei, kurią pastaroji priėmė pagal nacionaline teise jai suteiktus įgaliojimus vienodinti įstatymų ir kitų visuotinai taikomų teisės aktų aiškinimą, jei tai būtina siekiant išvengti nevienodos teismų praktikos ir atsižvelgiant į tai, kad Aukščiausiojo Teismo kolegija nukrypo nuo teisinės nuomonės, pateiktos kitos Aukščiausiojo Teismo kolegijos sprendime?

____________

¹ OL L 65, 2016, p. 1.