2020 m. sausio 24 d. Tribunal d’arrondissement (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje WM / Luxembourg Business Registers

(Byla C-37/20)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal d’arrondissement

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: WM

Atsakovė: Luxembourg Business Registers

Prejudiciniai klausimai

Pirmasis klausimas, susijęs su sąvoka „išimtinės aplinkybės“

1a) Ar 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos¹ , iš dalies pakeistos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES² , 30 straipsnio 9 dalis, pagal kurią prieigos prie informacijos apie tikruosius savininkus apribojimas siejamas su „[n]acionalinėje teisėje nustatytomis išimtinėmis aplinkybėmis“, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją leidžiama nacionalinėje teisėje apibrėžti „išimtines aplinkybes“ kaip atitinkančias „neproporcingą[,] sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, turto prievartavimo, priekabiavimo, smurto ar bauginimo riziką“, t. y. pasinaudojant sąvokomis, kurios minėtos 30 straipsnio 9 dalies tekste jau yra nurodytos kaip prieigos apribojimo taikymo sąlyga?

1b) Jei atsakymas 1a klausimą būtų neigiamas ir jei nacionalinėje teisėje, kuria perkeliama ši direktyvos nuostata, sąvoka „išimtinės aplinkybės“ yra apibrėžta tik kaip netinkama nuoroda į „neproporcingą[,] sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, turto prievartavimo, priekabiavimo, smurto ar bauginimo riziką, ar minėta 30 straipsnio 9 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nacionaliniam teismui leidžiama nekreipti dėmesio į „išimtinių aplinkybių“ reikalavimą, ar šis teismas turi užpildyti nacionalinio teisės aktų leidėjo paliktą spragą ir apibrėžti sąvoką „išimtinės aplinkybės“ savo jurisprudencijoje? Pastaruoju atveju, kadangi minėtoje 30 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog šio reikalavimo turinys turi būti apibrėžtas nacionalinėje teisėje, ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali padėti nacionaliniam teismui atlikti jo užduotį? Jei į šį paskutinį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kokiomis gairėmis turėtų vadovautis nacionalinis teismas, apibrėždamas sąvokos „išimtinės aplinkybės“ turinį?

Antrasis klausimas, susijęs su sąvoka „rizika“

2a) Ar 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, iš dalies pakeistos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES, 30 straipsnio 9 dalis, pagal kurią prieigos prie informacijos apie tikruosius savininkus apribojimas siejamas su „neproporcing[a][,] sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, turto prievartavimo, priekabiavimo, smurto ar bauginimo rizik[a]“, turi būti aiškinama: i) kaip nuoroda į aštuonis atvejus, kai pirmasis iš jų – tai bendro pobūdžio rizika, kuriai taikomas neproporcingumo reikalavimas, o kiti septyni – tai konkrečių rūšių rizika, kuriai netaikomas neproporcingumo reikalavimas, arba ii) kaip nuoroda į septynis atvejus, iš kurių kiekvienas atitinka konkrečią rizikos rūšį ir kiekvienam iš jų taikomas neproporcingumo reikalavimas?

2b) Ar 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, iš dalies pakeistos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES, 30 straipsnio 9 dalis, pagal kurią prieigos prie informacijos apie tikruosius savininkus apribojimas siejamas su „rizika“, turi būti aiškinama taip, kad šios rizikos buvimo ir masto vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant tik į ryšius, siejančius tikrąjį savininką su juridiniu asmeniu, kurio atžvilgiu konkrečiai tikrasis savininkas prašo apriboti prieigą prie informacijos apie savo statusą, ar turi būti atsižvelgta į aptariamo tikrojo savininko ryšius su kitais juridiniais asmenimis? Jei reikia atsižvelgti į ryšius su kitais juridiniais asmenims, ar turi reikšmės tik tikrojo savininko statusas kitų juridinių asmenų atžvilgiu, ar turi būti atsižvelgta į bet kokį ryšį su kitais juridiniais asmenimis? Jei reikia atsižvelgti į bet kokį ryšį su kitais juridiniais asmenimis, ar šio ryšio pobūdis turi įtakos vertinant rizikos buvimą ir mastą?

2c) Ar 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, iš dalies pakeistos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES, 30 straipsnio 9 dalis, pagal kurią prieigos prie informacijos apie tikruosius savininkus apribojimas siejamas su „rizika“, turi būti aiškinama taip, kad su prieigos ribojimu susijusi apsauga netaikoma, kai ši informacija, atsižvelgiant į kitus įrodymus, kuriuos tikrasis savininkas pateikė pagrįsdamas jam kylančios „rizikos“ buvimą ir mastą, yra lengvai prieinama tretiesiems asmenims kitais būdais?

Trečiasis klausimas, susijęs su sąvoka „neproporcinga“

3) Į kokius skirtingus interesus reikia atsižvelgti taikant 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, iš dalies pakeistos 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES, 30 straipsnio 9 dalį, pagal kurią prieigos prie informacijos apie tikruosius savininkus apribojimas siejamas su „neproporcinga“ rizika?

____________

¹ 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015, p. 73)

² OL L 156, 2018, p. 43.