2018 m. kovo 26 d. Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Latte Più Srl ir kt. / Agenzia per le Erogazioni in Agricoltura (AGEA), Regione Veneto

(Byla C-218/18)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantai: Latte Più Srl, Azienda agricola Benedetti Pietro e Angelo s.s., Azienda agricola Bertoldo Leandro e Ferruccio s.s., Sila di Bettinardi Virgilio e Adriano s.s., Bonora Delis, Capparotto Giampaolo e Lorenzino s.s., Cristofori Alessandra, Cunico Antonio, Dal Degan Santo e Giovanni, Dalle Palle Silvano e Munari Teresa, Dalle Palle Tiziano, Fontana Luca, Gonzo Dino e Stefano s.s., Guarato Giuseppe, Guerra Giuseppe, Magrin Stefano e Renato s.s., Marcolin Graziano, Marin Daniele, Gabriele e Graziano s.s., Azienda agricola Mascot di Pilotto Bortolo e figli s.s., Azienda agricola 2000 di Mastrotto Giuseppe, Matteazzi Mario, Mazzaron Roberto, Pozzan Michele e Luca, Radin Alessandro, Raffaello Carlo e fratelli s.s., Azienda agricola Rodighiero Elena di Bartolomei Roberto e Michele s.s., Sambugaro Andrea, Scuccato Gervasio, Serafini Candida, Toffanin Giovanni e Mauro s.s., Trevisan Francesco, Zanettin Gianfranco e Giampietro s.s.

Kitos apeliacinio proceso šalys: Agenzia per le Erogazioni in Agricoltura (AGEA), Regione Veneto

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar tokioje situacijoje, kaip aprašyta ir nagrinėjama pagrindinėje byloje, Europos Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad dėl valstybės narės teisės nuostatos prieštaravimo Reglamento (EEB) Nr. 3950/92¹ 2 straipsnio 2 dalies trečiai pastraipai gamintojas neturi pareigos mokėti papildomo mokesčio, kai tenkinamos tame reglamente nustatytos sąlygos?

2.    Ar tokioje situacijoje, kaip aprašyta ir nagrinėjama pagrindinėje byloje, Europos Sąjungos teisė ir konkrečiai bendrasis teisėtų lūkesčių apsaugos principas turi būti aiškinami taip, kad negalima apsaugoti lūkesčių, kuriuos puoselėja asmenys, kurie įvykdė valstybės narės nustatytą pareigą ir kuriems šios pareigos įvykdymas buvo naudingas, net jeigu ši pareiga prieštarauja Europos Sąjungos teisei?

3.    Ar tokioje situacijoje, kaip aprašyta ir nagrinėjama pagrindinėje byloje, remiantis 2001 m. liepos 9 d. Reglamento (EB) Nr. 1392/2001² 9 straipsniu ir Sąjungos teisėje suformuluota sąvoka „prioritetinė kategorija“ draudžiama tam tikra valstybės narės teisės nuostata, kaip antai Italijos Respublikos dekreto įstatymo Nr. 157/2004 2 straipsnio 3 dalis, kuria nustatomos diferencijuotos papildomo mokesčio permokos grąžinimo sąlygos, kiek tai susiję su grąžinimo laikotarpiu ir būdais, išskiriami gamintojai, kurie rėmėsi teisėtais lūkesčiais, kad bus laikomasi nacionalinės teisės nuostatos, kuri pripažinta prieštaraujančia Sąjungos teisei, ir gamintojai, kurie tos nuostatos nesilaikė?

____________

¹ 1992 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3950/92, nustatantis papildomą mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (OL L 405, 1992, p. 1).

² 2001 m. liepos 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1392/2001, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3950/92, nustatančio papildomą mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, taikymo taisykles (OL L 187, 2001, p. 19; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 33 t., p. 104).