TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. liepos 5 d.

Byla F‑24/06

Sabrina Abarca Montiel ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Priskyrimas lygiui ir darbo užmokestis – Infrastruktūros ir logistikos biuras Briuselyje (OIB) – Lopšelio auklėtojos – Remiantis Belgijos teise pagal darbo sutartį dirbę asmenys – Taikytinos sistemos pakeitimas – Vienodas požiūris“

Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo S. Abarca Montiel ir kiti 19 Komisijos sutartininkų prašo panaikinti sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos sprendimus, kuriais, remiantis 2005 m. balandžio mėn. pasirašytomis ir gegužės 1 d. įsigaliojusiomis sutartininkų sutartimis, nustatytas jų priskyrimas lygiui ir jų darbo užmokestis, ir panaikinti 2005 m. lapkričio 21 d. tos pačios tarnybos sprendimus atmesti ieškovų pateiktus skundus dėl minėtų sprendimų.

Sprendimas: Panaikinti sprendimus, kuriais Komisija, remdamasi 2005 m. balandžio mėn. pasirašytomis sutartininkų sutartimis, nustatė ieškovų atlyginimus. Atmesti likusią ieškinio dalį. Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę ieškovų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Sutartininkai – Priskyrimas lygiui

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 80 straipsnio 2 dalis ir 82 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Sutartininkai – Darbo užmokestis

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalis)

3.      Pareigūnai – Sutartininkai – Darbo užmokestis

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalis)

1.      Pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 82 straipsnio 2 dalį įdarbinant sutartininką II ir III pareigų grupėse taikomi tie patys minimalūs išsilavinimo ir profesinės patirties reikalavimai: suinteresuotasis asmuo turi turėti aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo diplomą, arba vidurinio išsilavinimo diplomą, suteikiantį galimybę siekti aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo, ir ne mažiau kaip trejų metų atitinkamą profesinę patirtį, arba turi būti baigęs atitinkamo lygio profesinį mokymą ar turėti profesinės patirties, kai tai pateisinama tarnybos interesais.

Sutartininkų įdarbinimo ir darbo Komisijoje tvarkos bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose šiuo klausimu pateikiamais paaiškinimais ši nuostata nėra ginčijama, ypač kalbant apie sąlygą turėti vidurinio išsilavinimo diplomą, suteikiantį galimybę siekti aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo. Šio vidurinio išsilavinimo diplomas iš tiesų suteikia teisę jo turėtojui įsidarbinti užimant tiek II, tiek III grupės pareigas, jeigu jis turi trejų metų atitinkamą profesinę patirtį.

Šiomis aplinkybėmis vien tuo, kad atitinkami tarnautojai gali pateikti diplomą, suteikiantį galimybę siekti aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo, negalima pateisinti jų įdarbinimo III pareigų grupėje, o ne II pareigų grupėje.

Be to, Komisija priėmė Bendrąsias įgyvendinimo nuostatas, susijusias su laikinosiomis priemonėmis, taikomomis tarnautojams, kuriuos Briuselio Infrastruktūros tarnyba įdarbino lopšeliuose ir vaikų darželiuose Briuselyje, tam, kad nustatytų savo diskrecijos ribas taikant Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 80 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodytos kiekvienos pareigų grupės užduotys. Iš šių Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 1 straipsnio 2 dalies b ir c punktų aiškiai matyti, kad asmenys, įdarbinti lopšelio auklėtojais (-omis) priklauso II pareigų grupei, nebent jie turi „personalo administracinio koordinatoriaus (-ės) pagal Belgijos teisę“ statusą, tokiu atveju jie priklauso III pareigų grupei.

Nors tiesa, kad šių Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 1 dalimi leidžiama Komisijai įdarbinti III pareigų grupėje, jei asmuo turi darželio auklėtojo diplomą, iš šioje nuostatoje esančio žodžio „gali“ vartojimo aišku, kad kalbama vien apie paprastą institucijai suteiktą galimybę. Skirtumas tarp 5 straipsnio 1 dalies angliškos versijos, kurioje nukreipiama į šių Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 1 straipsnyje nurodytas sąlygas, ir prancūziškos versijos, kurioje nėra minėto nukreipimo, nedaro įtakos institucijos galimybei pasirinkti, ar priskirti sutartininkus, turinčius darželio auklėtojo (-s) diplomą, III pareigų grupei.

(žr. 47–50, 53 ir 54 punktus)

2.      Iš Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalies aiškiai matyti, kad darbo užmokesčio priedo mokėjimas, jei anksčiau remiantis nacionaline teise pagal darbo sutartį institucijoje dirbusį darbuotoją įdarbinus sutartininku sumažėjo jo atlyginimas, palyginti su tuo, kurį jis gavo dirbdamas pagal šią sutartį, yra paprasčiausia institucijai suteikta galimybė. Be to, minėto 2 straipsnio 2 dalyje institucijai paliekama didelė diskrecija nustatyti priedo sumą, nes ji privalo atsižvelgti į skirtumus tarp taikytinų nacionalinės teisės aktų dėl mokesčių, socialinio draudimo ir pensijų ir atitinkamų sutartininkams galiojančių nuostatų.

Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalį Komisija įgyvendino priimdama Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, susijusių su laikinosiomis priemonėmis, taikomomis tarnautojams, kuriuos Briuselio Infrastruktūros tarnyba įdarbino lopšeliuose ir vaikų darželiuose Briuselyje, 7 ir 8 straipsnius bei I–III priedus. Remiantis šiomis nuostatomis, ji iš tikrųjų įsipareigojo mokėti priedą tam tikroms sutartininkų kategorijoms pagal šiose nuostatose nustatytą tvarką. Vis dėlto šia Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalies taikymo tvarka negalima pažeisti viršesnių viešosios tarnybos teisės normų.

(žr. 92, 93 ir 95 punktus)

3.      Siekiant nustatyti, ar tai, kad šeimos pašalpos įtraukiamos į neto darbo užmokesčio apibrėžtį, viena vertus, sutartininko ir, kita vertus, pagal nacionalinės teisės reglamentuojamą darbo sutartį dirbančio asmens atveju, yra mažiau palanku sutartininkams, kurie Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, susijusių su laikinosiomis priemonėmis, taikomomis tarnautojams, kuriuos Briuselio Infrastruktūros tarnyba įdarbino lopšeliuose ir vaikų darželiuose Briuselyje, 7 ir 8 straipsniuose numatytomis datomis turėjo išlaikomų vaikų, palyginti su tais, kurie tuo pačiu metu jų neturėjo, visų pirma reikia konstatuoti, kad šios dvi sutartininkų kategorijos yra panašiose situacijose, atsižvelgiant į Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų priedo 2 straipsnio 2 dalimi siekiamą tikslą kompensuoti galimą darbo užmokesčio sumažėjimą, suinteresuotiems asmenims įgijus sutartininko statusą.

Antra, šeimos pašalpų įtraukimas į neto darbo užmokesčio apibrėžtį, viena vertus, sutartininko, ir, kita vertus, pagal nacionalinės teisės reglamentuojamą darbo sutartį dirbančio asmens atveju, turi tiesioginį poveikį nustatant papildomą sumą, atlikus neto darbo užmokesčių palyginimą pagal minėtų Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų I priede nustatytą tvarką. Tuo atveju, kai Bendrijos šeimos pašalpos, kurios mokamos pirmuoju iš lyginamų atvejų, būtų didesnės nei antruoju atveju mokamos pašalpos, gaunamos pagal darbo vietos valstybės narės teisės aktus, priedas, mokamas asmenims, kurie jau turi vieną ar kelis išlaikomus vaikus tuo metu, kai įgijo sutartininko statusą, būtų atitinkamai sumažintas.

Iš to išplaukia, jog dėl to, kad šeimos pašalpos įtraukiamos į neto darbo užmokesčio apibrėžtį, gali atsirasti darbo užmokesčio skirtumų, atsižvelgiant į tai, ar Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 7 ir 8 straipsniuose numatytomis datomis atitinkamas sutartininkas turėjo, ar ne išlaikomų vaikų, ir taip būtų pakenkta sutartininkui, kuris šiomis datomis metu turi vieną ar kelis vaikus. Šiuo atžvilgiu aplinkybė, kad šeimos pašalpos yra darbo užmokesčio, kurį Bendrijos turi mokėti savo pareigūnams ar tarnautojams, dalis, vis dėlto negali pateisinti skirtingo sutartininkų vertinimo, kai kalbama tik apie priedą prie darbo užmokesčio, skirtą kompensuoti darbo užmokesčio sumažėjimą, iš nacionalinės teisės sistemos perėjus į Bendrijos teisės sistemą.

Todėl, nesant objektyvaus pateisinimo, Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, susijusių su laikinosiomis priemonėmis, taikomomis tarnautojams, kuriuos Briuselio Infrastruktūros tarnyba įdarbino lopšeliuose ir vaikų darželiuose Briuselyje, I priedo, į kurį nukreipiama tų pačių Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 7 straipsnyje, A ir B punktais pažeidžiama bendrasis vienodo požiūrio principas.

(žr. 96–101 punktus)