TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2008 m. kovo 6 d.

Byla F‑46/06

Carina Skareby

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Vertinimas už 2004 metus – Tikslai – Pareiga motyvuoti – Akivaizdi vertinimo klaida“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo C. Skareby prašo, pirma, panaikinti 2004 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą ir, antra, nurodyti Komisijai atlyginti tariamai jos patirtą profesinę, turtinę ir neturtinę žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Parengimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos projekto pateikimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Pareiga nustatyti siektinus tikslus – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Parengimas – Vėlavimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Ieškinys – Pagrindai

5.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Būtinas analitinių vertinimų ir komentarų nuoseklumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

6.      Pareigūnai – Vertinimas – Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

7.      Pareigūnai – Ieškinys – Pagrindai

1.      Pagal Komisijos priimtų bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, susijusių su Komisijos išorės tarnyba, 3 straipsnio 1 dalies šeštą pastraipą antrojo vertintojo ir ataskaitos tvirtintojo galutinai parengta tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita pateikiama dirbančiam asmeniui. Minėtose bendrosiose įgyvendinimo nuostatose nenumatyta, kad minėtam asmeniui tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos projektas turi būti perduodamas ankstesniame etape, t. y. prieš galutinai ją parengiant.

Taigi pareigūnas negali remtis tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos projekto ir tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos už atitinkamą laikotarpį palyginimu, prašydamas pastarąją panaikinti dėl šiuose dviejuose dokumentuose pateiktų skirtingų vertinimų, nes tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos projekto pateikimas nėra aptariamos tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos rengimo procedūros dalis. Todėl vertintojai tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitoje neprivalo paaiškinti, kodėl buvo pakeisti tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos projekte pateikti vertinimai.

(žr. 54 ir 58 punktus)

2.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, kurias priėmė Komisija, 8 straipsnio 5 dalies ketvirtos pastraipos matyti, kad administracija privalo nustatyti dirbančiam asmeniui tikslus ir vertinimo kriterijus. Remiantis šia nuostata, formalus vertintojo ir dirbančio asmens dialogas, vykstantis kiekvieno vertinimo pradžioje, turi būti susijęs ne tik su minėto asmens veiklos vertinimu už atitinkamą laikotarpį, kuris tęsėsi nuo metų, ėjusių prieš metus, kuriais atliekamas vertinimas, sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., bet ir su metų, einančių po atitinkamo laikotarpio, tikslų nustatymu. Šie tikslai yra atspirties taškas vertinant našumą.

(žr. 64 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Sundholm prieš Komisiją, F‑42/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 31 punktas.

3.      Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita negali būti panaikinta remiantis vieninteliu pagrindu, kad buvo parengta per vėlai, nebent susiklosto išskirtinės aplinkybės. Nors vėlavimas parengti tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą atitinkamam pareigūnui gali suteikti teisę į kompensaciją, šis vėlavimas negali paveikti tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitos galiojimo, taigi ir pateisinti jos panaikinimo.

(žr. 75 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. gegužės 7 d. Sprendimo Den Hamer prieš Komisiją, T‑278/01, Rink. VT p. I‑A‑139 ir II‑665, 32 punktas; 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Cwik prieš Komisiją, T‑155/03, T‑157/03 ir T‑331/03, Rink. VT p. I‑A‑411 ir II‑1865, 96 punktas; 2007 m. kovo 7 d. Sprendimo Sequeira Wandschneider prieš Komisiją, T‑110/04, Rink. VT p. I‑A‑0000 ir II‑0000, 39 punktas.

4.      Nesvarbu, kad ieškovas pavėluotai pasirėmė tuo, jog institucijos aktas nemotyvuotas arba nepakankamai motyvuotas, nes šį pagrindą kaip pagrindą, grindžiamą viešosios tvarkos išlyga, bet kuriuo atveju gali ir privalo nagrinėti Bendrijos teismas savo iniciatyva. Joks ieškovas negali prarasti teisės remtis šiuo pagrindu vien dėl to, kad jis nebuvo nurodytas ankstesniame proceso etape.

(žr. 96 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1997 m. vasario 20 d. Sprendimo Komisija prieš Daffix, C‑166/95 P, Rink. p. I‑983, 24 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. gegužės 21 d. Sprendimo Kaps prieš Teisingumo Teismą, T‑153/95, Rink. VT p. I‑A‑233 ir II‑663, 75 punktas; 2006 m. spalio 3 d. Sprendimo Nijs prieš Audito Rūmus, T‑171/05, Rink. VT p. II‑A‑2‑999, 31 ir 32 punktai.

5.      Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita nėra akivaizdžiai nenuosekli, jeigu kai kuriose minėtos ataskaitos skyreliuose pateikiamos teigiamam vertinimui prieštaraujančios kritinės pastabos. Iš tikrųjų nėra akivaizdžiai nenuoseklu tai, kad bendrai pripažįstant pareigūno darbo kokybę kartu nurodomos tam tikros jo silpnosios pusės ir sunkumai, su kuriais jis susiduria.

(žr. 103 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Vounakis prieš Komisiją, T‑165/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑155 ir II‑A‑2‑735, 94 punktas.

6.      Tarnautojų teismas negali pakeisti įpareigotų vertinti vertinamo asmens darbą asmenų pateikto vertinimo savuoju. Bendrijos institucijos, vertindamos savo pareigūnų darbą, turi didelę diskreciją. Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitose pateikti pareigūnų kokybiniai vertinimai nepatenka į teisminės kontrolės, kuri atliekama tik dėl galimų procedūrinių reikalavimų pažeidimų, akivaizdžių faktinių klaidų administracijos vertinimuose bei dėl galimo piktnaudžiavimo įgaliojimais, sritį.

(žr. 119 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1983 m. birželio 1 d. Sprendimo Seton prieš Komisiją, 36/81, 37/81 ir 218/81, Rink. p. 1789, 23 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Williams prieš Audito Rūmus, T‑33/91, Rink. p. II‑2499, 43 punktas; 2005 m. gegužės 4 d. Sprendimo Schmit prieš Komisiją, T‑144/03, Rink. VT p. I‑A‑101 ir II‑465, 70 punktas.

7.      Piktnaudžiavimas įgaliojimais, kurio viena iš formų yra piktnaudžiavimas procedūra, būna tik tuomet, kai yra objektyvių, svarbių ir nuoseklių pagrindų, leidžiančių nustatyti, kad skundžiamu aktu siekiama kitokių tikslų nei numatytieji taikytinose nuostatų normose.

Šiuo atžvilgiu nepakanka savo reikalavimus grįsti tam tikromis aplinkybėmis; reikia dar pateikti pakankamai tikslių, objektyvių ir nuoseklių pagrindų, galinčių patvirtinti tokių aplinkybių patikimumą ar bent jau tikėtinumą; priešingu atveju šalies tvirtinimų faktinis teisingumas negali būti ginčijamas.

(žr. 156 ir 157 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. liepos 5 d. Sprendimo Samper prieš Parlamentą, T‑111/99, Rink. VT p. I‑A‑135 ir II‑611, 64 punktas; 2001 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo E prieš Komisiją, T‑152/00, Rink. VT p. I‑A‑179 ir II‑813, 69 punktas.