EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. gruodžio 13 d.

Byla F‑101/11

Tzena Mileva

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Pranešimas apie konkursą EPSO/AD/188/10 – Neįtraukimas į rezervo sąrašą – Atrankos komisijos sudėtis – Nuolatiniai ir nenuolatiniai nariai“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pateiktas ieškinys, kuriuo T. Mileva prašo panaikinti atviro konkurso EPSO/AD/188/10 atrankos komisijos sprendimą neįtraukti jos į šio konkurso rezervo sąrašą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovė padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Kandidatūros atmetimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis – Posėdžių slaptumo užtikrinimas

(SESV 296 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa ir III priedo 6 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Konkursas – Kandidatų tinkamumo vertinimas – Atrankos komisijos diskrecija – Sprendimas neįtraukti į rezervo sąrašą – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

3.      Pareigūnai – Pareigūnai – Konkursas – Kandidatų tinkamumo vertinimas – Atrankos komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Konkursas – Egzaminų tvarka ir turinys – Atrankos komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

5.      Pareigūnai – Konkursas – Atrankos komisija – Sudėtis – Narių kvalifikacija, užtikrinanti objektyvų egzaminų vertinimą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 3 straipsnis)

1.      Remiantis SESV 296 straipsniu ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa, visuose pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus asmens nenaudai priimtuose individualiuose sprendimuose turi būti nurodyti jų priėmimo motyvai. Vis dėlto, kiek tai susiję su konkurso atrankos komisijos priimamais sprendimais, pareiga motyvuoti turi būti derinama su slaptumo, kuris taikomas atrankos komisijos posėdžiams pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį, užtikrinimu.

Šis slaptumas buvo įtvirtintas siekiant užtikrinti konkurso atrankos komisijų nepriklausomumą ir jų posėdžių objektyvumą, apsaugant jas nuo bet kokio pačios Sąjungos administracijos, suinteresuotųjų kandidatų ar trečiųjų asmenų išorės kišimosi ir spaudimo, todėl užtikrinant šį slaptumą draudžiama platinti atskirų atrankos komisijos narių nuomones ir atskleisti bet kokią informaciją apie asmeninį arba lyginamąjį kandidatų vertinimą.

Kadangi turi būti užtikrinamas atrankos komisijų posėdžių slaptumas, informavimas apie per įvairius egzaminus skirtus balus yra pakankamas atrankos komisijos sprendimų motyvavimas. Toks motyvavimas nepažeidžia kandidatų teisių, nes leidžia jiems susipažinti su rezultatų įvertinimu ir prireikus patikrinti, ar jie iš tiesų negavo pranešime apie konkursą reikalaujamo balų skaičiaus, suteikiančio teisę dalyvauti tam tikruose arba visuose egzaminuose.

Pareiga motyvuoti suponuoja tik tai, kad asmuo, kurio nenaudai priimtas sprendimas, turi turėti galimybę aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti administracijos motyvus, dėl kurių ji priėmė atitinkamą sprendimą. Kita vertus, aplinkybė, kad šie motyvai klaidingi, jei ji būtų įrodyta, yra galima teisės klaida ar akivaizdi vertinimo klaida.

(žr. 27–29 ir 34 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas prieš Innamorati, C‑254/95 P, 24 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. vasario 19 d. Sprendimo Konstantopoulou prieš Teisingumo Teismą, T‑19/03, 27, 32 ir 33 punktai; 2005 m. gegužės 4 d. Sprendimo Sena prieš AESA, T‑30/04, 62 punktas.

2.      Atsižvelgiant į tai, kad konkurso atrankos komisija turi didelę diskreciją vertinti egzaminų rezultatus, motyvuodama savo sprendimą neįtraukti kandidato į rezervo sąrašą ji neprivalo patikslinti, kurie šio kandidato atsakymai buvo įvertinti kaip nepakankami, ar paaiškinti, kodėl šie atsakymai buvo įvertinti kaip nepakankami.

(žr. 30 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Konstantopoulou prieš Teisingumo Teismą 34 punktas.

3.      Nagrinėdamas konkurso atrankos komisijos sprendimo neįrašyti kandidato į rezervo sąrašą teisėtumą Tarnautojų teismas tikrina, ar buvo laikomasi taikytinų teisės normų, t. y. taisyklių, pavyzdžiui, procedūrinių, nurodytų Pareigūnų tarnybos nuostatuose ir pranešime apie konkursą ir reglamentuojančių atrankos komisijos darbą, ypač atrankos komisijos pareigą būti nešališkai ir laikytis vienodo požiūrio į kandidatus principo, ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais.

Be to, tam tikrais atvejais, kai atrankos komisija neturi diskrecijos, pavyzdžiui, kai į kiekvieną atrankos komisijos kandidatui užduotą klausimą yra tik vienas teisingas atsakymas, ši kontrolė gali būti susijusi su faktinių aplinkybių, kuriomis atrankos komisija rėmėsi priimdama savo sprendimą, teisingumu. Galiausiai Tarnautojų teismas tikrina, ar nebuvo padaryta materialinė klaida, ir tai, ar skaičiais išreikštas balas atitinka atrankos komisijos raštiškus vertinimus, su sąlyga, kad atliekant atitikties kontrolę tikrinama tik tai, ar nėra akivaizdaus neatitikimo.

Kita vertus, konkurso atrankos komisijos kandidatų žinių ir gebėjimų vertinimui Tarnautojų teismo kontrolė netaikoma. Jo kontrolė negali būti susijusi su tikrinimu, ar nėra įvairių egzaminų vertinimo neatitikties, nes tai prilygtų konkurso atrankos komisijos atlikto kandidatų žinių ir gebėjimų vertinimo teisingumo tikrinimui.

Bet kuriuo atveju, jei Tarnautojų teismas turėtų kompetenciją atlikti tokią kontrolę, reikia konstatuoti, kad dviejų skirtingų egzaminų vertinimo prieštaravimo egzistavimas neleidžia manyti, jog buvo padaryta vertinimo klaida. Jei konkursą sudaro keli egzaminai, o kandidatų darbus turi taisyti skirtingi asmenys, vertinimų prieštaravimai gali būti neišvengiami.

(žr. 40–45 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1974 m. spalio 9 d. Sprendimo Campogrande ir kt. prieš Komisiją, 112/73, 144/73 ir 145/73, 53 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. kovo 27 d. Sprendimo Martínez Páramo ir kt. prieš Komisiją, T‑33/00, 62–64 punktai; 2005 m. sausio 26 d. Sprendimo Roccato prieš Komisiją, T‑267/03, 42, 50 ir 51 punktai; 2008 m. kovo 12 d. Sprendimo Giannini prieš Komisiją, T‑100/04, 277 ir 278 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Coto Moreno prieš Komisiją, F‑127/07, 32 ir 34 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

4.      Sąjungos institucijos turi didelę diskreciją nustatyti konkurso organizavimo tvarką, o Sąjungos teismas neturi kritikuoti šios tvarkos, jeigu ji nesusijusi su konkurso tikslais.

Bet kuriuo atveju vykdydama geriausių kandidatų atranką administracija turi ieškoti tų, kurie turi svarbių žinių ir intelektinių gabumų jas įgyvendinti praktikoje aplinkybėmis, kurios gali kisti, todėl neatrodo, kad egzaminų, kuriais siekiama įvertinti bendrą kandidatų kompetenciją, numatymas neturi sąsajos su konkurso tikslu. Net jeigu bendros kompetencijos įvertinimo egzaminus sudarytų testai, per kuriuos analizuojama kandidatų psichologija, ši aplinkybė neįrodytų, jog šių egzaminų įvertinimas būtų toks subjektyvus, kad nebūtų galima užtikrinti vienodo požiūrio ir vertinimo objektyvumo principų laikymosi.

(žr. 51, 54 ir 55 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Berlingieri Vinzek prieš Komisiją, T‑71/96, 36 punktas; 2004 m. spalio 26 d. Sprendimo Falcone prieš Komisiją, T‑207/02, 31 punktas; 2005 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Vanlangendonck prieš Komisiją, T‑361/03, 38 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Aparicio ir kt. prieš Komisiją, F‑20/08, F‑34/08 ir F‑75/08, 53 punktas.

5.      Nors atrankos komisija turi didelę diskreciją per konkursą vertindama kandidatus, ji savo darbą turi atlikti skrupulingai laikydamasi taisyklių, kuriomis reglamentuojamas egzaminų organizavimas ir komisijos, turinčios nagrinėti kandidato pasirodymą, sudėties pasirinkimas.

Konkurso atrankos komisija pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ir jų III priedo 3 straipsnį turi būti sudaryta taip, kad būtų užtikrintas objektyvus kandidatų pasiekimų vertinimas atsižvelgiant į reikalaujamus profesinius sugebėjimus. Be to, kadangi konkurso kandidatų vertinimas yra lyginamasis, kandidatas gali remtis kito kandidato naudai padarytu pažeidimu, siekdamas sprendimo neįrašyti jo į rezervo sąrašą panaikinimo.

(žr. 61 ir 63 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Gogos prieš Komisiją, T‑95/98, 37 ir 41–56 punktai; 2002 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Girardot prieš Komisiją, T‑92/01, 24 punktas; 2004 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Vonier prieš Komisiją, T‑165/03, 39 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Dragoman prieš Komisiją, F‑147/06, 49 punktas.