TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. kovo 10 d.

Byla F‑27/10

Christian Begue ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Priemoka darbuotojams, privalantiems reguliariai budėti – Pareigūnų tarnybos nuostatų 55 ir 56b straipsniai – Reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 495/77“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, kuris EAEB sutarčiai taikomas pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo C. Begue ir 17 kitų ieškovų, kurių pavardės pateiktos šio sprendimo priede, prašo panaikinti 2010 m. vasario 2 d. Komisijos tarnybos, įgaliotos sudaryti sutartis, sprendimą atmesti jų skundus dėl 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, kuriuo atsisakoma patenkinti jų prašymus atgaline data išmokėti priemoką už budėjimą, numatytą Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 56b straipsnyje.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovai padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Darbo sąlygos – Priemoka už budėjimą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 56b straipsnio pirma pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 495/77 1 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa)

2.      Pareigūnai – Darbo sąlygos – Priemoka už budėjimą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 55 ir 56b straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88)

1.       Pareigūnas gali reikalauti Pareigūnų tarnybos nuostatų 56b straipsnyje numatytos priemokos už budėjimą tik tuo atveju, jeigu įvykdytos dvi sąlygos, kurios aiškinamos siaurai. Pirma, remiantis šio 56b straipsnio pirma pastraipa, reikia, kad pareigūnas privalėtų likti budėti savo darbo vietoje arba namuose po įprastų darbo valandų. Antra, pareigūnas turi dirbti tarnyboje, pasižyminčioje viena iš Reglamento Nr. 495/77, nustatančio turinčių teisę gauti priemokas už reguliarius budėjimus pareigūnų kategorijas bei tokių priemokų skyrimo sąlygas ir dydžius, 1 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje išvartytų savybių, pavyzdžiui, atsakingoje už saugumą ir prevenciją arba teikiančioje neatidėliotinų atvejų ir krizės koordinavimo pagalbą.

(žr. 44 ir 76 punktus)

2.      Tik tarnyba ar tarnybos dalis, kurioje dirba keli pareigūnai ar tarnautojai, gali būti įpareigota kaip institucija budėti 24 valandas per parą ištisus metus, todėl tik jos pareigūnams ir tarnautojams gali būti pateisinamai skiriama Pareigūnų tarnybos nuostatų 56b straipsnyje numatyta priemoka už budėjimą.

24 valandas per parą pagalbą teikiančioje tarnyboje turi būti tokios darbo sąlygos, kurios atitinka minimalius sveikatos apsaugos ir pareigūnų saugumo reikalavimus. Šiuo klausimu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į tai, kad būtų apribotas maksimalus darbo laikas, teisę į dienos ir savaitės poilsį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas. Be to, darbo tvarka, pagal kurią darbuotojams neleidžiama pasinaudoti teise į dienos poilsį, net jei sutartis sudaryta dėl 80 darbo dienų per metus, ne tik panaikinama Direktyvoje 2003/88 dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų aiškiai suteikiamos individualios teisės esmė, bet ji taip pat prieštarauja jos tikslui.

Tai reiškia, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų 56b straipsnyje numatyta priemoka už budėjimą kompensacija suteikiama ne tiesiog už tai, kad institucija gali bet kada susisiekti su pareigūnais, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 55 straipsnio pirmoje pastraipoje, bet už tai, kad jie iš tikrųjų turi specifinę pareigą budėti, dėl kurios tarnyba, kurioje jie dirba, gali nuolat veikti. Taigi budėjimo prievolės sąvoka, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 56b straipsnį, būtinai yra daugiau nei buvimas dispozicijoje, kaip tai suprantama pagal šių nuostatų 55 straipsnį.

(žr. 49, 55 ir 57–59 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Jaeger, C‑151/02, 94 punktas; 2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Union syndicale „Solidaires Isère“, C‑428/09, 50, 59 ir 60 punktai.