Language of document : ECLI:EU:F:2009:84

TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. liepos 7 d.

Sujungtos bylos F‑99/07 ir F‑45/08

Marjorie Danielle Bernard

prieš

Europos policijos biurą (Europolą)

„Viešoji tarnyba – Europolo personalas – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Perkėlimas į aukštesnę pakopą – Akto rengėjo kompetencija – Priimtinumas – Sprendimo atšaukimas – Skundo nebuvimas“

Dalykas: Pagal Konvencijos, grindžiamos Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencija) 40 straipsnio 3 dalį ir Europolo tarnautojų tarnybos nuostatų 93 straipsnio 1 dalį pareikštas ieškinys, kuriuo M. D. Bernard prašo: byloje F‑99/07, pirma, panaikinti 2007 m. vasario 5 d. ir 2007 m. liepos 25 d. vertinimo ataskaitas ir 2007 m. birželio 26 d. sprendimą atmesti jos skundą, antra, nurodyti Europolui sumokėti jai atlyginimo padidėjimą nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. su teisės aktuose numatytomis palūkanomis ir 7 500 eurų žalos atlyginimą; byloje F‑45/08 – panaikinti 2007 m. liepos 25 d. vertinimo ataskaitą ir implicitinį Europolo sprendimą, kuriuo atmestas jos 2007 m. spalio 23 d. skundas, ir priteisti iš Europolo 7 500 eurų žalos atlyginimą.

Sprendimas: Panaikinti 2007 m. liepos 25 d. ieškovės vertinimo ataskaitą. Nurodyti Europolui sumokėti ieškovei 3 000 eurų žalos atlyginimą. Atmesti likusią ieškinio byloje Bernard prieš Europolą (F‑99/07) dalį. Nebėra reikalo priimti sprendimo byloje Bernard prieš Europolą (F‑45/08). Europolas padengia visas bylinėjimosi išlaidas byloje Bernard prieš Europolą (F‑45/08) ir savo paties bylinėjimosi išlaidas bei keturis penktadalius ieškovės bylinėjimosi išlaidų byloje Bernard prieš Europolą (F‑99/07). Ieškovė padengia penktadalį savo pačios bylinėjimosi išlaidų byloje Bernard prieš Europolą (F‑99/07).

Santrauka

1.      Pareigūnai – Europolo tarnautojai – Perkėlimas į aukštesnę pakopą kas dvejus metus

(Europolo tarnautojų tarnybos nuostatų 28 ir 29 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija – Finansinio pobūdžio ginčas, kaip tai suprantama pagal Europolo tarnautojų tarnybos nuostatų 93 straipsnį

(Europolo tarnautojų tarnybos nuostatų 93 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Vertinimas – Europolo vidaus nuostata dėl personalo vertinimo – Teisinės pasekmės

(Europolo tarnautojų tarnybos nuostatų 28 ir 29 straipsniai)

4.      Pareigūnai – Vertinimas – Europolo vidaus nuostata dėl personalo vertinimo – Pažeidimas

(Europolo tarnautojų tarnybos nuostatų 28 ir 29 straipsniai)

5.      Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Pareiga nustatyti tikslus – Apimtis

6.      Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Ginčijamo akto panaikinimas, neužtikrinantis tinkamo patirtos neturtinės žalos atlyginimo

(Europolo tarnautojų tarnybos nuostatų 93 straipsnis)

1.      Vertinimo ataskaita, kurią rengia ne Europolo direktorius, turintis kompetenciją perkelti į aukštesnę pakopą, o vertintojas, turintis kompetenciją vertinimo klausimais, niekaip negali būti laikoma, net ir netiesiogiai, pradiniu sprendimu atsisakyti perkelti į aukštesnę pakopą, nes šių dviejų rūšių sprendimų dalykai skiriasi ir juos priima skirtingi subjektai.

(žr. 54 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 11 d. Nutarties Spee prieš Europolą, F‑121/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 40 punktas.

2.      Finansinio pobūdžio ginčuose Tarnautojų teismas pagal Europolo tarnautojų tarnybos nuostatų 93 straipsnio nuostatas turi neribotą jurisdikciją, leidžiančią įpareigoti instituciją atsakovę sumokėti nustatytas sumas ir prireikus palūkanas už praleistą terminą.

Prašymas priteisti atlyginimo padidėjimą su palūkanomis už praleistą terminą yra ne reikalavimas įpareigoti atsakovą, o piniginio pobūdžio reikalavimas.

(žr. 57 ir 58 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Rudolph prieš Komisiją, T‑197/98, Rink. VT p. I‑A‑55 ir II‑241, 33 ir 92 punktai.

3.      Bendrijos institucijos sprendimas, apie kurį buvo pranešta visiems jos darbuotojams ir kuriuo siekiama užtikrinti vienodą požiūrį vertinimo klausimais, yra vidaus nuostata, todėl turi būti laikoma orientacine elgesio norma, kuria administracija pati save įpareigoja ir nuo kurios ji negali nukrypti nenurodžiusi to priežasčių, antraip bus pažeistas vienodo požiūrio principas.

Gairės, kuriose įtvirtinamos Europolo vertinimo ataskaitų rengimo taisyklės, yra tokia vidaus nuostata. Vadinasi, jeigu vidaus nuostatoje numatyta, kad vertinimo ataskaitą surašo ir pasirašo tarnautojo viršininkas, ši nuostata pažeidžiama, kai ataskaitą surašo ir pasirašo ją tvirtinantis asmuo, juo labiau neturėdamas tam įgaliojimo.

Nors panaikinti sprendimą, kurį priėmė nekompetentingas subjektas, nes nesilaikė įgaliojimų pasidalijimo taisyklių, galima tik tuomet, jeigu dėl šių taisyklių nesilaikymo pažeidžiama viena iš Pareigūnų tarnybos nuostatais pareigūnams suteiktų garantijų arba gero administravimo personalo valdymo srityje taisyklės, personalo karjeros raidos ir vertinimo proceso gairių tikslas yra suteikti administracijai galimybę periodiškai gauti kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją apie tai, kaip vertinami tarnautojai vykdo savo pareigas, ir užtikrinti, kad vertinimą atliktų asmenys, geriausiai susipažinę su tarnautojų darbu, todėl galintys geriausiai nustatyti jų tikslus. Taigi šių nuostatų tikslas yra prisidėti prie gero administravimo personalo valdymo srityje, o jų nesilaikymas iš principo gali būti pagrindas panaikinti ataskaitą tvirtinančio asmens surašytą ir pasirašytą vertinimo ataskaitą.

(žr. 79, 80, 83–85, 87 ir 88 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo McAuley prieš Tarybą, T‑165/01, Rink. VT p. I‑A‑193 ir II‑963, 44 punktas; 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Vounakis prieš Komisiją, T‑165/04, Rink. VT p. I‑A‑2‑155 ir II‑A‑2‑735, 45–50 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Diomede Basili prieš Komisiją, F‑108/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 61 ir 62 punktai.

4.      Tam tikrais atvejais administracija gali nukrypti nuo vidaus nuostata nusistatytų taisyklių, jei tai objektyviai pateisinama. Vis dėlto aplinkybė, kad Europolo tarnautojas vertinimo laikotarpiu turėjo tris skirtingus viršininkus ir jų vertinimai buvo ginčijami, negali pateisinti vertinimo ataskaitos parengimo pažeidžiant personalo karjeros raidos ir vertinimo proceso gairių 8 punktą, nes šio 8 straipsnio antra pastraipa būtent ir siekiama reguliuoti atvejus, kai tarnautojas pavaldus keliems viršininkams tuo pačiu vertinimo laikotarpiu.

Be to, tai, kad įvairūs tam tikro tarnautojo viršininkai pateikė skirtingus vertinimus, iš principo juo labiau negali būti priežastis pateisinti gairių nustatytos taisyklės, jog vertinimo ataskaitą surašo paskutinysis tarnautojo viršininkas, nesilaikymą, antraip taisyklė neteks jokios prasmės.

Todėl, nesant objektyvaus pateisinimo, kuris leistų nukrypti nuo gairių, vertinimo ataskaita, priimta pažeidžiant šių gairių 8 punkto antroje pastraipoje įtvirtintą taisyklę, turi būti laikoma priimta nekompetentingo subjekto.

(žr. 89–91 ir 93 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. spalio 21 d. Sprendimo Vicente‑Nuñez prieš Komisiją, T‑100/96, Rink. VT p. I‑A‑591 ir II‑1779, 67–76 punktai; minėto Sprendimo McAuley prieš Tarybą 45 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. liepos 9 d. Sprendimo Kuchta prieš ECB, F‑89/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 49–59 punktai.

5.      Iš personalo karjeros raidos ir vertinimo proceso gairių matyti, kad kiekvieno vertinimo laikotarpio pabaigoje Europolas privalo dirbančiam tarnautojui nustatyti tikslus, kuriais remiantis vėliau bus rengiama kito laikotarpio vertinimo ataskaita. Vertinimo ataskaita, parengta iš anksto nenustačius tokių tikslų tarnautojui, yra neteisėta.

(žr. 95, 96 ir 100 punktus)

6.      Dėl vertinimo ataskaitos, kurią priimant padaryta tam tikro sunkumo pažeidimų, − šioje byloje ją priėmė nekompetentingas subjektas ir tarnautojui nebuvo nustatyti tikslai, − sukelta neturtinė žala tarnautojui nėra tinkamai ir pakankamai atlyginama panaikinant šį aktą.

(žr. 104–106 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Ferrer de Moncada prieš Komisiją, T‑16/03, Rink. VT p. I‑A‑261 ir II‑1163, 68 punktas.