Language of document :

2019 m. birželio 25 d. Krajský súd v Prešove (Slovakija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje LH / PROFI CREDIT Slovakia, s.r.o.

(Byla C-485/19)

Proceso kalba: slovakų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Krajský súd v Prešove

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: LH

Atsakovė: PROFI CREDIT Slovakia, s.r.o.

Prejudiciniai klausimai

A.

I.    Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis (toliau – Chartijos 47 straipsnis) ir, netiesiogiai, vartotojo teisė į veiksmingą teisinę gynybą turi būti aiškinami taip, kad juos pažeidžia Občianský zákonník (Slovakijos civilinis kodeksas) 107 straipsnio 2 dalyje išdėstytos taisyklės dėl vartotojų teisei taikomo trejų metų objektyvios senaties termino, pagal kurias vartotojo teisei susigrąžinti pagal nesąžiningą sutarties sąlygą sumokėtus pinigus senatis skaičiuojama net ir tuo atveju, kai pats vartotojas negali įvertinti nesąžiningos sutarties sąlygos, o senaties terminas pradedamas skaičiuoti net ir tuo atveju, kai vartotojas nežinojo apie nesąžiningą sutarties sąlygos pobūdį?

II.    Jeigu teisės aktai dėl vartotojų teisei taikomo trejų metų objektyvios senaties termino skaičiavimo nepaisant vartotojo nežinojimo, yra suderinami su Chartijos 47 straipsniu ir veiksmingumo principu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo atsakyti:

ar Chartijos 47 straipsniui ir veiksmingumo principui prieštarauja tokia nacionalinių teismų jurisprudencija, pagal kurią vartotojui tenka pareiga įrodyti, kad asmenys, veikiantys kreditoriaus vardu, žinojo, kad kreditorius pažeidžia vartotojo teises, o nagrinėjamu atveju įrodyti, jog žinojo, kad nenurodydamas tikslios bendros kredito kainos metinės normos (BKMN) kreditorius pažeidžia teisės aktus, ir įrodyti, jog žinojo, kad tokiu atveju paskola yra beprocentė ir kad kreditorius, taikydamas palūkanas, nepagrįstai praturtėjo?

III.    Jeigu atsakymas į A dalies II punkte išdėstytą klausimą būtų neigiamas, dėl kurių asmenų – kreditoriaus vadovų, akcininkų ar prekybos atstovų – vartotojas turi įrodyti, kad jie žinojo A dalies II punkte nurodytą informaciją?

IV.    Jeigu atsakymas į A dalies II punkte išdėstytą klausimą būtų neigiamas, kokio lygio žinios yra pakankamos, kad būtų pasiektas tikslas, t. y. būtų įrodytas teikėjas tyčinis nagrinėjamų teisės aktų pažeidimas finansų rinkoje?

B.

I.    Ar direktyvos ir reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija šioje srityje, kaip antai sprendimas Rasmussen, C-441/14, EU:C:2016:278; Sprendimas Pfeiffer, C-397/01–C-403/01, EU:C:2004:584 (113 ir 114 punktai); Sprendimas Kücükdeveci, C-555/07, EU:C:2010:21 (48 punktas); Sprendimas Impact, C-268/06, EU:C:2008:223 (100 punktas); Sprendimas Dominguez, C-282/10 (25 ir 27 punktai) ir Sprendimas Association de médiation sociale, C-176/12, EU:C:2014:2 (38 punktas) draudžia tokią nacionalinių teismų jurisprudenciją, kai išvada dėl tinkamo ES teisės aiškinimo daroma netaikant aiškinimo metodų ir nepateikiant deramo pagrindimo?

II.    Tuo atveju, jeigu, pritaikęs aiškinimo metodus, visų pirma teleologinį aiškinimą, autentišką aiškinimą, istorinį aiškinimą, sisteminį aiškinimą, loginį aiškinimą (a contrario metodą, reductio ad absurdum metodą) ir pritaikęs visą nacionalinę teisę, kad būtų užtikrintas Direktyvos 2008/481 (toliau – Direktyva) 10 straipsnio 2 dalies h ir i punktuose nustatytas tikslas, teismas padarytų išvadą, kad aiškinimas pagal ES teisės aktus veda į padėtį contra legem, ar būtų galima – pavyzdžiui, pagal analogija su santykiais darbuotojų diskriminavimo arba apsaugos atveju – pripažinti, kad minėta direktyvos nuostata turi tiesioginį poveikį, siekiant kredito santykių atveju apsaugoti verslininkus nuo vartotojų ir netaikyti ES teisės normų neatitinkančių įstatymų nuostatų?

____________

1 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008, p. 66).