GENERALINIO ADVOKATO
EVGENI TANCHEV IŠVADA,
pateikta 2019 m. lapkričio 14 d.(1)
Byla C-454/18
Baltic Cable AB
prieš
Energimarknadsinspektionen
(Förvaltningsrätten i Linköping (Linšiopingo administracinis teismas, Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Tarpvalstybiniai elektros energijos mainai – Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 – Įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją – Perdavimo sistemos operatoriaus sąvoka – Pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo naudojimas“
1. Nagrinėjama byla susijusi su Reglamento (EB) Nr. 714/2009(2), kuriame reglamentuota prieiga prie tarpvalstybiniams elektros energijos mainams reikalingos infrastruktūros, ir visų pirma nustatytos tos infrastruktūros finansavimo taisyklės, išaiškinimu.
2. Ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo Švedijos reguliavimo institucija, t. y. Energimarknadsinspektionen (Švedijos energetikos rinkos inspekcija, toliau – EI)(3), paprašė operatoriaus Baltic Cable AB (toliau – BCAB), eksploatuojančio Baltijos kabelį, t. y. aukštos įtampos elektros energijos kabelį, dar vadinamą jungiamąja linija, kuriuo Švedijos elektros energijos perdavimo sistema sujungta su šiaurės vakarų Vokietijoje esančia perdavimo sistema, jo gaunamas perkrovos pajamas pervesti į atskirą vidaus sąskaitos eilutę tam, kad operatorius negalėtų šių pajamų laisvai naudoti.
3. Perkrova – tai situacija, kai dviejų nacionalinių perdavimo sistemų sujungimo pajėgumų nepakanka visoms operacijoms, atsirandančioms dėl rinkos dalyvių vykdomos tarptautinės prekybos, priimti(4). Perkrova atsiranda dėl atitinkamų jungiamųjų linijų ir (arba) nacionalinių perdavimo sistemų pajėgumų trūkumo. Neseniai atliktame tyrime pakartotas neatidėliotinas didesnių tinklo sujungimo pajėgumų Sąjungoje poreikis(5).
4. Susidarius perkrovai, ši problema turi būti sprendžiama nediskriminaciniais rinka paremtais sprendimais(6). Todėl turimus pajėgumus reikia paskirstyti aukciono būdu(7). Aukcione parduodamų pajėgumų kaina iš esmės atitinka didmeninių elektros energijos kainų skirtumą dviejose sujungtose perdavimo sistemose. Tas skirtumas, arba perkrovos pajamos, atitenka jungiamosios linijos operatoriui(8). Todėl dėl perkrovos tas operatorius gali gauti daug pelno.
5. Vis dėlto jungiamosios linijos operatorius negali laisvai naudoti perkrovos pajamų. Pagal Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmą pastraipą reikalaujama, kad šios pajamos būtų naudojamos siekiant užtikrinti, kad paskirstytais pajėgumais iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti, arba siekiant išlaikyti ar išplėsti tinklų sujungimo pajėgumus investicijomis į tinklą, visų pirma investicijomis į naujas jungiamąsias linijas. Jeigu perkrovos pajamų negalima panaudoti nė vienam iš šių dviejų tikslų, jas, neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti atitinkamų valstybių reguliavimo institucijos, galima panaudoti tinklo tarifams sumažinti. Likusi pajamų dalis turi būti pervedama į atskirą vidaus sąskaitos eilutę ir ten laikoma, kol ją galima išleisti dviem pirmiau nurodytiems tikslams.
6. Šioje byloje EI nusprendė, kad BCAB perkrovos pajamų negalėjo naudoti Baltijos kabelio eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti, nes šių išlaidų patirta ne siekiant užtikrinti, kad paskirstytais pajėgumais iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti, ir ne siekiant išlaikyti ar išplėsti tinklų sujungimo pajėgumus investicijomis į tinklą. Dėl to BCAB buvo paprašyta šias pajamas pervesti į atskirą vidaus sąskaitos eilutę ir ten laikyti, kol jas bus galima panaudoti šiems tikslams.
7. Förvaltningsrätten i Linköping (Linšiopingo administracinis teismas, Švedija) pateiktame prašyme priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo prašoma pirmą kartą išaiškinti Reglamento Nr. 714/2009(9) 16 straipsnio 6 dalį. Teisingumo Teismo prašoma nuspręsti, ar perkrovos pajamos gali būti naudojamos jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti arba siekiant paskirstyti pelną tos jungiamosios linijos operatoriaus akcininkams. Šis klausimas yra dar svarbesnis atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje jungiamosios linijos eksploatavimas yra vienintelė BCAB veikla. Įmonė teigia, kad pajamos iš jungiamųjų linijų paskirstymo yra vienintelės jos pajamos, todėl, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad perkrovos pajamos negali būti naudojamos eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti, BCAB šių išlaidų negalėtų susigrąžinti, o juo labiau negalėtų gauti pelno. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo taip pat klausia, ar, jei Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją perkrovos pajamas draudžiama naudoti eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti ir pelnui gauti, ta nuostata galioja, ir visų pirma – ar ji suderinama su proporcingumo principu.
I. Teisinis pagrindas
8. Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta:
„Visos pajamos iš jungiamųjų linijų paskirstymo naudojamos šiais tikslais:
a) užtikrinti, kad paskirstytais pajėgumais iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti; ir (arba)
b) išlaikyti ar išplėsti tinklų sujungimo pajėgumus investicijomis į tinklą, visų pirma investicijomis į naujas jungiamąsias linijas.
Jeigu pajamų negalima veiksmingai panaudoti pirmos pastraipos a ir (arba) b punktuose nustatytiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinko tarifų nustatymo metodiką.
Likusi pajamų dalis pervedama į atskirą vidaus sąskaitos eilutę ir ten laikoma tol, kol ją galima išleisti pirmos pastraipos a ir (arba) b punktuose nustatytiems tikslams. Reguliavimo institucija informuoja Agentūrą apie antroje pastraipoje nurodytą pritarimą.“
II. Faktinės aplinkybės, pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
9. Kaip minėta, BCAB yra Švedijos bendrovė, kurios vienintelė veikla – jai priklausančio Baltijos kabelio eksploatavimas. BCAB už prieigą prie Baltijos kabelio netaiko jokio mokesčio.
10. Kaip reikalaujama pagal Reglamento Nr. 714/2009 I priedo 6.5 punktą, EI skelbia metinę ataskaitą apie perkrovos pajamas ir jų panaudojimą. Šiuo tikslu EI 2014 m. gegužės 27 d. raštu paprašė BCAB pateikti informaciją apie jos perkrovos pajamas ir jų naudojimą 2013 m. liepos 1 d.–2014 m. birželio 30 d. laikotarpiu. 2014 m. liepos 1 d. BCAB informavo, kad tą laikotarpį jos perkrovos pajamos buvo 159 542 374 Švedijos kronų (SEK) ir kad šios pajamos daugiausia buvo naudojamos „jungiamosios linijos perdavimo pajėgumų pasiekiamumui ir paskirstymui užtikrinti“(10).
11. Savo 2014 m. ataskaitoje apie perkrovos pajamas EI nurodė, kad reikia išsamiau ištirti, kaip BCAB naudoja savo perkrovos pajamas.
12. 2015 m. gegužės 29 d. raštu EI paprašė BCAB pateikti informaciją apie perkrovos pajamas ir jų naudojimą 2014 m. liepos 1 d.–2015 m. birželio 30 d. laikotarpiu. 2015 m. liepos 1 d. BCAB informavo, kad tą laikotarpį jos perkrovos pajamos buvo 177 939 624 SEK ir kad šios pajamos buvo panaudotos tam pačiam tikslui, kaip ir praėjusiais metais(11).
13. Savo 2015 m. ataskaitoje apie perkrovos pajamas EI nurodė, kad pradėjo tirti, kaip BCAB naudojo perkrovos pajamas, ir kad šis tyrimas dar nebaigtas.
14. 2016 m. birželio 9 d. sprendimu (toliau – EI 2016 m. birželio 9 d. sprendimas) EI paprašė BCAB dalį savo 2013 m. liepos 1 d.–2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. liepos 1 d.–2015 m. birželio 30 d. laikotarpių perkrovos pajamų pervesti į atskirą vidaus sąskaitos eilutę.
15. EI nuomone, tai, kad BCAB savo perkrovos pajamas (2013 m. liepos 1 d.–2014 m. birželio 30 d. – 61 016 510 SEK, o 2014 m. liepos 1 d.–2015 m. birželio 30 d. – 48 995 127 SEK) naudojo fizinei pralaidumo garantijai užtikrinti(12), suderinama su Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a punktu, pagal kurį perkrovos pajamas leidžiama naudoti siekiant užtikrinti, kad paskirstytais pajėgumais iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti.
16. Vis dėlto, kaip teigia EI, tai, kad BCAB perkrovos pajamas (2013 m. liepos 1 d.–2014 m. birželio 30 d. – 98 480 864 SEK, o 2014 m. liepos 1 d.–2015 m. birželio 30 d. – 128 944 497 SEK) naudojo Baltijos kabelio eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti, nesuderinama su Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalimi. Taip yra todėl, kad perkrovos pajamos esamai jungiamajai linijai eksploatuoti ir prižiūrėti naudojamos ne siekiant išlaikyti ar išplėsti tinklų sujungimo pajėgumus, ir perkrovos pajamų naudojimas jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti neleidžiamas pagal Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos b punktą.
17. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. birželio 9 d. EI sprendimu BCAB buvo paprašyta perkrovos pajamų dalį, kuri 2013 m. liepos 1 d.–2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. liepos 1 d.–2015 m. birželio 30 d. buvo panaudota Baltijos kabelio eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti, pervesti į atskirą vidaus sąskaitos eilutę ir ten laikyti, kol įmonė tas pajamas galės panaudoti Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytiems tikslams. Tuo pačiu sprendimu EI paprašė BCAB pateikti įmonės sąskaitų ir auditoriaus pažymėjimo išrašą, patvirtinantį, kad atitinkamos pajamos buvo pervestos į atskirą vidaus sąskaitos eilutę. Už to sprendimo nevykdymą nustatyta 5 mln. SEK bauda už kiekvieną mėnesį ar jo dalį, kurią sprendimas nebuvo vykdomas, skiriama praėjus trims mėnesiams nuo mėnesio, kurį BCAB buvo informuota apie sprendimą.
18. BCAB pateikė Förvaltningsrätten i Linköping (Linšiopingo administracinis teismas) skundą su prašymu panaikinti 2016 m. birželio 9 d. EI sprendimą.
19. 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu EI atmetė BCAB prašymą leisti savo perkrovos pajamas panaudoti kaip pajamas, į kurias EI turi atsižvelgti, tvirtindama tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) jų nustatymo metodiką.
20. BCAB pateikė Förvaltningsrätten i Linköping (Linšiopingo administracinis teismas) skundą, teigdama, kad BCAB perkrovos pajamos gali būti naudojamos, kaip nurodyta pirmesniame punkte minimame jos prašyme.
21. Förvaltningsrätten i Linköping (Linšiopingo administracinis teismas) mano, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis greičiausiai taikoma ne tik įmonėms, eksploatuojančioms perdavimo sistemą, bet ir įmonėms, kurios, kaip BCAB, tik eksploatuoja jungiamąją liniją. Šio teismo nuomone, iš tos nuostatos aiškiai matyti, kad BCAB perkrovos pajamų negali panaudoti pelnui gauti. Be to, kaip teigia šis teismas, perkrovos pajamas panaudoti eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti būtų leidžiama tik tuo atveju, jei ta nuostata būtų aiškinama plačiai. Tas teismas taip pat mano, kad BCAB perkrovos pajamų negali naudoti tarifams sumažinti, nes ji neturi mokesčius mokančių klientų.
22. Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalį aiškinant taip, kaip nurodyta ankstesniame punkte, kiltų pasekmių, kurios gali būti laikomos neproporcingomis. Taigi šiam teismui kyla klausimų dėl tos nuostatos galiojimo, ypač atsižvelgiant į proporcingumo principą.
23. Taigi Förvaltningsrätten i Linköping (Linšiopingo administracinis teismas) sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Reglamento Nr. 714/2009] 16 straipsnio 6 dalis turi būti taikoma visais atvejais, kai asmuo gauna pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo, neatsižvelgiant į jo padėtį, ar tik tais atvejais, kai pajamų gaunantis asmuo yra perdavimo sistemos operatorius, kaip apibrėžta [Direktyvos 2009/72] 2 straipsnio 4 dalyje?
2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta, kad [Reglamento Nr. 714/2009] 16 straipsnio 6 dalis turi būti taikoma tik perdavimo sistemos operatoriams, ar tokiu atveju įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, yra perdavimo sistemos operatorius?
3. Jeigu į pirmąjį arba antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad [Reglamento Nr. 714/2009] 16 straipsnio 6 dalis turi būti taikoma įmonei, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, ar su jungiamosios linijos eksploatavimu ir išlaikymu susijusios išlaidos bet kuriuo atveju gali būti laikomos investicijomis į tinklą, kuriomis siekiama išlaikyti arba padidinti perdavimo pajėgumus, kaip nurodyta 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos b punkte?
4. Jeigu į pirmąjį arba antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad [Reglamento Nr. 714/2009] 16 straipsnio 6 dalis turi būti taikoma įmonei, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, ar reguliavimo institucija pagal Elektros energijos reglamento 16 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą gali patvirtinti, kad įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją ir kuri turi tarifų nustatymo metodiką, tačiau neturi vartotojų, tiesiogiai mokančių tinklo mokesčius (tarifus), kuriuos būtų galima sumažinti, iš jungiamųjų linijų paskirstymo gautas pajamas gali panaudoti pelnui gauti arba, jeigu atsakymas į trečiąjį klausimą būtų neigiamas, eksploatavimui ir išlaikymui?
5. Jeigu į pirmąjį arba antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad [Reglamento Nr. 714/2009] 16 straipsnio 6 dalis turi būti taikoma įmonei, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, o į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus būtų atsakyta, kad įmonė negali panaudoti iš jungiamųjų linijų paskirstymo gautų pajamų eksploatavimui ar išlaikymui arba pelnui gauti, arba kad įmonė gali panaudoti pajamas eksploatavimui ar išlaikymui, tačiau ne tam, kad gautų pelną, ar tokiu atveju [Reglamento Nr. 714/2009] 16 straipsnio 6 dalies taikymas įmonei, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, prieštarauja ES teisėje nustatytam proporcingumo principui arba bet kuriam kitam taikomam principui?“
24. Rašytines pastabas pateikė BCAB, EI, Ispanijos Karalystė, Suomijos Respublika, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija. Šios šalys, išskyrus Suomijos Respubliką, 2019 m. birželio 20 d. posėdyje pateikė paaiškinimus žodžiu.
III. Analizė
A. Dėl pirmojo prejudicinio klausimo
25. Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo atsakyti, ar Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis taikoma visais atvejais, kai asmuo gauna pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo, ar ši nuostata taikoma tik tada, kai asmuo, kuris gauna šių pajamų, yra perdavimo sistemos operatorius, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2009/72 2 straipsnio 4 dalį.
26. Pirmiausia reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 714/2009 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikomos Direktyvos 2009/72 2 straipsnyje pateiktos sąvokų apibrėžtys (išskyrus apibrėžtį „jungiamoji linija“). Pagal tos direktyvos 2 straipsnio 4 dalį perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO) – tai asmuo, atsakingas už perdavimo sistemos eksploatavimą ir techninės priežiūros užtikrinimą ir už tai, kad būtų užtikrintas sistemos pajėgumas pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti. Pagal jurisprudenciją(13) perdavimo sistema yra tinklų sujungimo sistema, kuria perduodama ypač aukštos ir labai aukštos įtampos elektros energija, skirta galutiniams vartotojams ar paskirstytojams parduoti.
27. Taip pat reikia pažymėti, kad PSO turi būti paskirti nacionalinių reguliavimo institucijų ir jų sertifikuoti kaip PSO(14) ir kad jiems taikomi Sąjungos teisės aktuose nustatyti įpareigojimai. Visų pirma pagal Direktyvos 2009/72 9 straipsnį jie privalo atskirti perdavimą ir gamybą su tiekimu. Pagal tos pačios direktyvos 32 straipsnį jie privalo suteikti trečiosioms šalims prieigą prie savo perdavimo ir skirstymo sistemų, grindžiamą paskelbtais, objektyviais ir nediskriminuojančiais tarifais, kuriuos iš anksto patvirtina nacionalinės reguliavimo institucijos.
28. Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad Baltijos kabelį nutiesusią(15) ir eksploatuojančią BCAB, kuriai šis kabelis priklauso, Švedijos reguliavimo institucija, t. y. EI, būtų sertifikavusi kaip PSO. BCAB nėra sertifikuota Vokietijos reguliavimo institucijos, t. y. Bundesnetzagentur für Elektrizität, Gas, Telekommunikation, Post und Eisenbahnen (Federalinė elektros energijos, dujų, telekomunikacijų, pašto ir geležinkelių tinklų agentūra, Vokietija; toliau – BNetzA). Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2017 m. kovo 7 d. sprendimu(16)Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) nusprendė, kad BCAB privalėjo būti sertifikuota kaip PSO, tačiau atsisakė ją sertifikuoti kaip PSO, remdamasis tuo, kad BCAB neįrodė, jog atitinka atskyrimo reikalavimą(17).
29. BCAB nurodo, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis taikoma tik PSO, o įmonės, kurios tik eksploatuoja jungiamąją liniją, negali būti laikomos PSO, todėl jos nepatenka į tos nuostatos taikymo sritį(18). BCAB teigia, kad įmonių, kurios tik eksploatuoja jungiamąją liniją, ir PSO padėtis nėra vienoda. Iš tiesų įmonės, kurios eksploatuoja ne tik jungiamąją liniją, bet ir perdavimo sistemą, jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidas gali padengti iš perdavimo sistemos naudotojų mokamų mokesčių. Įmonės, kurios tik eksploatuoja jungiamąją liniją, priešingai, nerenka jokių mokesčių. BCAB nuomone, tai reiškia, kad, jei pastarosioms įmonėms taikoma Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis, jos negalės padengti savo išlaidų ir atlikti savo funkcijos, t. y. eksploatuoti jungiamosios linijos.
30. EI, Ispanijos ir Suomijos vyriausybės, Parlamentas, Taryba ir Komisija mano priešingai.
31. EI teigia, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis taikoma visais atvejais, kai asmuo gauna pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo. Jos manymu, tokia išvada išplaukia iš tos nuostatos teksto, Reglamento Nr. 714/2009 priėmimo konteksto ir aplinkybės, kad to reglamento 17 straipsnyje numatyta galimybė naujoms jungiamosioms linijoms netaikyti jo 16 straipsnio 6 dalies, o tai reiškia, kad pastaroji nuostata taikoma esamoms jungiamosioms linijoms. Be to, EI teigia, kad bet kuriuo atveju įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, yra PSO.
32. Ispanijos ir Suomijos vyriausybės mano, kad įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, turi būti laikoma PSO, kuriai taikoma Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis. Jos remiasi Direktyvos 2009/72 2 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnyje pateikta PSO sąvokos apibrėžtimi.
33. Parlamentas(19) mano, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis taikoma esamoms jungiamosioms linijoms.
34. Taryba teigia, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis taikoma įmonėms, kurios tik eksploatuoja jungiamąją liniją, antraip atsirastų teisės spraga ir paskata įmonėms eksploatuoti tik jungiamąją liniją.
35. Komisija teigia, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis taikoma visais atvejais, kai asmuo gauna pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo. Tokia išvada išplaukia iš paties tos nuostatos teksto; iš jos tikslo – užtikrinti, kad perkrovos pajamos būtų naudojamos investicijoms į tinklų sujungimo pajėgumus didinti ir taip prisidėti prie energijos tiekimo saugumo; ir iš to, kad pagal Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio 1 dalies c punktą jungiamajai linijai, kurios nuosavybės teisė priklauso asmeniui, teisiškai nepriklausomam nuo PSO, kurių sistemose ta linija yra nutiesta, gali būti taikoma išimtis, o tai reiškia, kad tokiai jungiamajai linijai taikoma to paties reglamento 16 straipsnio 6 dalis. Komisija tai pat teigia, kad bet kuriuo atveju įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, turi būti laikoma PSO, nes, pirma, ta įmonė atitinka Direktyvos 2009/72 2 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, ir, antra, antraip atsirastų teisės spraga ir būtų įmanoma apeiti teisinius įpareigojimus, toje direktyvoje nustatytus PSO.
36. Manau, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis taikoma visais atvejais, kai įmonė gauna pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo, neatsižvelgiant į tai, ar ta įmonė yra PSO. Toliau nurodysiu priežastis, dėl kurių priėjau prie tokios išvados.
37. Pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant ES teisės aktą reikia atsižvelgti ne tik į jo formuluotę ir tikslus, kurių juo siekiama, bet ir to teisės akto kontekstą ir visas ES teisės akto nuostatas. ES teisės akto nuostatos genezė taip pat gali suteikti svarbios informacijos ją aiškinant(20).
38. Pirma, Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta, kad „visos pajamos iš jungiamųjų linijų paskirstymo naudojamos“ šios nuostatos a ir (arba) b punktuose nurodytais tikslais. Nenustatyta jokių su asmeniu, kuris gauna šių pajamų, susijusių sąlygų. Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalyje PSO nenurodyti. Todėl, kad ši nuostata būtų taikoma, pakanka, kad pajamos būtų gautos iš jungiamųjų linijų paskirstymo. Taip yra perkrovos pajamų, kurios, kaip paaiškinta šios išvados 4 punkte, gaunamos iš aukcionų, rengiamų esant perkrovai, atveju. Neturi reikšmės, ar šių pajamų gavo PSO, ar kiti asmenys.
39. Reikia pripažinti, kad PSO nurodyti Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse. Tiesa, šios dalys susijusios atitinkamai su reikalavimu taikyti rinka pagrįstus sprendimus (kurie turėtų teikti efektyvius ekonominius signalus PSO) perkrovos problemoms spręsti (1 dalis); leidimu (suteikiamu PSO) avariniais atvejais taikyti sandorių apribojimo tvarką (2 dalis); rinkos dalyviams taikomu įpareigojimu iš anksto pranešti PSO, ar jie ketina naudotis paskirstytais pajėgumais (4 dalis); ir PSO taikomu reikalavimu išnaudoti jungiamąją liniją didžiausiu jos pajėgumu, kiek tai techniškai įmanoma (5 dalis). Šiose dalyse nekalbama apie pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo naudojimą. Priešingai, Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalyje, kuri konkrečiai skirta šiam klausimui, apie PSO neužsimenama.
40. Antra, dėl konteksto reikėtų remtis Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsniu. Tame straipsnyje numatyta galimybė naujoms jungiamosioms linijoms netaikyti to reglamento 16 straipsnio 6 dalies. Tai reiškia, kad, jei netaikoma išimtis, Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis taikoma jungiamosioms linijoms. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad pagal to reglamento 17 straipsnio 1 dalį išimtis gali būti taikoma tik „naujoms“ jungiamosioms linijoms, t. y. jungiamosioms linijoms, kurių tiesimas neužbaigtas iki 2003 m. rugpjūčio 4 d.(21), Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis taikoma visoms jungiamosioms linijoms, kurių tiesimas buvo užbaigtas iki 2003 m. rugpjūčio 4 d. (toliau – esamos jungiamosios linijos). Taip yra Baltijos kabelio, kurio tiesimas buvo užbaigtas iki tos datos, atveju.
41. Trečia, dėl Reglamento Nr. 714/2009 tikslo turiu pažymėti, kad šiuo reglamentu siekiama plėtoti tarpvalstybinius elektros energijos mainus siekiant didesnio našumo, konkurencingų kainų ir aukštesnio lygio paslaugų standartų bei siekiant prisidėti prie tiekimo saugumo ir tvarumo(22). Šiuo tikslu reikėtų skatinti investuoti į stambią naują infrastruktūrą(23). Tai taikoma konkrečioms jungiamosioms linijoms, atsižvelgiant į tai, kad tinklų sujungimo pajėgumai yra nepakankami(24).
42. Tokiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalimi užtikrinama, kad tam tikros pajamos, t. y. pajamos iš jungiamųjų linijų paskirstymo, bus naudojamos esamiems tinklų sujungimo pajėgumams išlaikyti arba investuoti į naujus pajėgumus. Iš tiesų Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a ir b punktais užtikrinama, kad tos pajamos jungiamosios linijos operatoriaus bus naudojamos ne laisvai, o siekiant „užtikrinti, kad paskirstytais pajėgumais iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti“ arba „išlaikyti ar išplėsti tinklų sujungimo pajėgumus investicijomis į tinklą, visų pirma investicijomis į naujas jungiamąsias linijas“. Pagal Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą tik tuo atveju, jei šių pajamų negalima „veiksmingai panaudoti“ šiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms ir neviršijant didžiausios sumos, jas galima panaudoti tinklo tarifams sumažinti. Be to, pagal tos nuostatos trečią pastraipą pajamas, viršijančias tą didžiausią sumą, reikia pervesti į atskirą vidaus sąskaitos eilutę ir ten laikyti, kol jas galima išleisti Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a arba b punkte nustatytiems tikslams.
43. Priežastis, dėl kurios Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė, kad tinklų sujungimo pajėgumams išlaikyti arba siekiant investuoti į naujus pajėgumus turėtų būti naudojamos pajamos iš jungiamųjų linijų paskirstymo, yra tai, kad šios pajamos yra trūkumo renta. Tai yra, jungiamosios linijos operatorius gauna perkrovos pajamų, kai yra perkrova, o turimi pajėgumai parduodami aukcione, todėl gaunamas pelnas, lygus didmeninės kainos skirtumui dviejose atitinkamose perdavimo sistemose. Kai perkrovos nėra, didmeninės kainos jungtinėse perdavimo sistemose yra panašios, o jungiamosios linijos operatorius negauna perkrovos pajamų arba gauna jas mažesnes. Tai reiškia, kad jungiamosios linijos operatorius neturi paskatų plėtoti tinklų sujungimo pajėgumų(25). Todėl buvo būtina nustatyti įpareigojimą perkrovos pajamas naudoti Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytiems tikslams.
44. Nematau priežasčių, kodėl tas įpareigojimas turėtų būti taikomas tik PSO. Priešingai, manau, kad atsižvelgiant į Reglamento Nr. 714/2009 tikslą ir jo 16 straipsnio 6 dalies loginį pagrindą pastarąją nuostatą reikia taikyti visiems asmenims, kurie gauna perkrovos pajamų.
45. Ketvirta, kalbant apie teisės akto priėmimo aplinkybes, reikia pažymėti, kad iš Reglamento Nr. 1228/2003(26) parengiamųjų dokumentų matyti, jog galimybę jungiamosioms linijoms netaikyti apribojimų dėl perkrovos pajamų naudojimo pasiūlė Parlamentas(27), kad būtų „sudaryta galimybė finansuoti jungiamųjų linijų projektus verslumo pagrindu“ ir kad būtų „atsižvelgta į tai, kad šiuos projektus gali vykdyti asmenys, kurie nėra PSO“(28).
46. Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad jungiamąsias linijas tiesia perdavimo sistemų, kurias jomis norima sujungti, operatoriai (tokiu atveju investicinės išlaidos padengiamos iš nustatytų perdavimo mokesčių, kuriuos tas PSO taiko pagal Direktyvos 2009/72 32 straipsnį ir Reglamento Nr. 714/2009 14 straipsnį) arba rinkos dalyviai, kurie investicinių išlaidų negali padengti iš nustatytų perdavimo mokesčių, nes jie neeksploatuoja perdavimo sistemos, bet vis tiek yra suinteresuoti investuoti į jungiamąsias linijas, kad gautų perkrovos pajamų (jos, kaip minėta šios išvados 4 punkte, gali būti didelės, todėl iš šių pajamų rinkos dalyviai gali susigrąžinti savo išlaidas ir gauti daug pelno). Pastarosios jungiamosios linijos dažnai vadinamos „prekybinėmis“ jungiamosiomis linijomis(29). Atrodo, kad BCAB priklauso tai kategorijai, nes nenurodoma, kad ji turėtų ryšių su Švedijos ar Vokietijos PSO.
47. Šios išvados 45 punkte pateiktoje citatoje Parlamento nurodytos „verslumo pagrindu finansuojamos“ ir „kitų asmenų, o ne PSO, tiesiamos“ jungiamosios linijos yra prekybinės jungiamosios linijos. Tai reiškia, kad, Parlamento nuomone, perkrovos pajamų naudojimo apribojimas turėjo būti taikomas PSO nutiestoms jungiamosioms linijoms, o „verslo“ arba prekybinėms jungiamosioms linijoms, nutiestoms kitų asmenų, bet ne PSO, perkrovos pajamų naudojimo taisyklės neturėjo būti taikomos(30).
48. Vis dėlto pagal galutinę Reglamento Nr. 1228/2003 7 straipsnio (dabar – Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnis) redakciją išimtis taikoma tik naujoms jungiamosioms linijoms, tačiau netaikoma esamoms jungiamosioms linijoms(31) Tai reiškia, kad atskiriamos naujos ir esamos jungiamosios linijos, o išimtis gali būti taikoma tik pastarosioms. Kitaip tariant, atskiriamos ne PSO finansuojamos bei eksploatuojamos jungiamosios linijos ir kitų asmenų, išskyrus PSO, nutiestos jungiamosios linijos, kaip siekė Parlamentas. Tai reiškia, kad esamos jungiamosios linijos, neatsižvelgiant į tai, ar jas nutiesė ir eksploatuoja PSO, ar kiti asmenys, išskyrus PSO, nepatenka į Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnio taikymo sritį, todėl joms taikoma to reglamento 16 straipsnio 6 dalis.
49. Taigi į pirmąjį prejudicinį klausimą reikėtų atsakyti taip, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis taikoma visais atvejais, kai asmuo gauna pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo, neatsižvelgiant į tai, ar tas asmuo yra perdavimo sistemos operatorius, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2009/72 2 straipsnio 4 dalį.
B. Dėl antrojo prejudicinio klausimo
50. Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo atsakyti, ar, jei Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalį reikia aiškinti taip, kad ji taikoma tik tais atvejais, kai pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo gaunantis asmuo yra PSO, įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, turi būti laikoma PSO, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2009/72 2 straipsnio 4 dalį.
51. Atsižvelgiant į šios išvados 49 punktą konstatuotina, kad į antrąjį klausimą atsakyti nereikia. Tačiau šį klausimą išnagrinėsiu, jei Teisingumas Teismas nuspręstų, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis taikoma tik tada, kai asmuo, kuris gauna pajamų iš jungiamosios linijos paskirstymo, yra PSO.
52. Kaip minėta(32), BCAB teigia, kad įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, negali būti laikoma PSO. Ispanijos ir Suomijos vyriausybės bei Komisija, priešingai, teigia, kad ta įmonė turi būti laikoma PSO. Parlamentas ir Taryba šiuo klausimu nuomonės nepareiškė.
53. Manau, kad įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, turėtų būti laikoma PSO, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2009/72 2 straipsnio 4 dalį.
54. Pirma, tiesa, kad Reglamento Nr. 714/2009 2 straipsnio 1 dalyje sąvoka „jungiamoji linija“ apibrėžiama kaip „perdavimo linija“, kuri sujungia nacionalines perdavimo sistemas, o ne kaip „perdavimo sistema“. Tiesa, pažymėtina, kad Direktyvos 2009/72 2 straipsnio 3 dalyje sąvoka „perdavimas“ apibrėžiama kaip „elektros energijos transportavimas ypač aukštos ir labai aukštos įtampos tinklų sujungimo sistema, siekiant pristatyti ją galutiniam vartotojui ar paskirstytojams“ (išskyrus tiekimą). Kaip minėta šios išvados 26 punkte, tuo remdamasis Teisingumo Teismas nusprendė, kad perdavimo sistema yra „tinklų sujungimo sistema, skirta perduoti ypač aukštos ir labai aukštos įtampos elektros energiją, skirtą parduoti galutiniams vartotojams ar paskirstytojams“(33). Nematau jokios priežasties, kodėl elektros energijos „perdavimas“ jungiamąja linija neturėtų būti laikomas elektros energijos „perdavimu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2009/72 2 straipsnio 3 dalį, ir kodėl ta jungiamoji linija neturėtų būti laikoma perdavimo sistema, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją.
55. Antra, pagal Direktyvos 2009/72 2 straipsnio 4 dalį PSO yra „fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už perdavimo sistemos eksploatavimą ir techninės priežiūros užtikrinimą, ir, jei būtina, už jos plėtrą konkrečioje teritorijoje ir tam tikrais atvejais – už jos sujungimą su kitomis sistemomis bei už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sistemos pajėgumas pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti“(34). Pažymėtina, kad pagal tą nuostatą perdavimo sistemos atskiriamos nuo tų sistemų jungiamųjų linijų. Vis dėlto, kadangi pagal Direktyvos 2009/72 2 straipsnio 4 dalį PSO pavedama eksploatuoti jungiamąsias linijas, manau, kad tos jungiamosios linijos turėtų būti laikomos perdavimo sistemomis.
56. Trečia, reikia pažymėti, kad, kaip minėta šios išvados 39 punkte, pagal Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 2 ir 5 dalis perkrovos valdymo funkcijos pavestos PSO (atitinkamai sandorių apribojimo tvarkos taikymas avariniais atvejais ir perkrautos jungiamosios linijos išnaudojimas didžiausiu jos pajėgumu), o kiti operatoriai šiose nuostatose nenurodyti.
57. Ketvirta, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnyje yra numatyta galimybė naujoms jungiamosioms linijoms netaikyti ne tik to reglamento 16 straipsnio 6 dalies, bet ir Direktyvos 2009/72 9 bei 32 straipsnio ir 37 straipsnio 6 bei 10 dalių. Nors Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis taikoma visais atvejais, kai asmuo gauna perkrovos pajamų, pirma nurodytos Direktyvos 2009/72 nuostatos taikomos tik PSO. Tos direktyvos 9 straipsnyje nustatyti atskyrimo reikalavimai, kuriuos turi atitikti PSO. Tos pačios direktyvos 32 straipsnyje ir 37 straipsnio 6 ir 10 dalyse nustatytas įpareigojimas suteikti trečiosioms šalims prieigą prie savo perdavimo ir skirstymo sistemų, grindžiamą paskelbtais, objektyviais ir nediskriminuojančiais tarifais, kuriuos iš anksto patvirtina nacionalinė reguliavimo institucija. Tai reiškia, kad jungiamosioms linijoms, kurioms netaikoma Reglamento Nr. 714/2009 7 straipsnyje (arba Reglamento Nr. 1228/2003 7 straipsnyje) numatyta išimtis, visų pirma naujoms jungiamosioms linijoms, taikomas Direktyvos 2009/72 9 straipsnis, 32 straipsnis ir 37 straipsnio 6 bei 10 dalys. Kadangi tos nuostatos taikomos tik PSO, tai reiškia, kad tas jungiamąsias linijas turi eksploatuoti PSO.
58. Penkta, šios išvados 53 punkte pasiūlytas sprendimas yra suderinamas su Reglamento Nr. 714/2009 tikslu.
59. Iš tiesų, jei jungiamųjų linijų operatoriai yra PSO, jie privalo suteikti trečiosioms šalims prieigą prie jungiamosios linijos, o tai leidžia vystyti tarptautinę prekybą ir sudaro palankesnes sąlygas sukurti elektros energijos vidaus rinką, kaip nustatyta Reglamento Nr. 714/2009 1 straipsnio b punkte.
60. Be to, jei jungiamųjų linijų operatoriai yra PSO, jie privalo laikytis Direktyvos 2009/72 9 straipsnyje nustatytų atskyrimo reikalavimų. Tai taip pat turėtų paskatinti tarpvalstybinę prekybą, nes, kaip pažymėta Reglamento Nr. 714/2009 poveikio vertinime, „vertikalios integracijos įmonės atgrasomos investuoti į savo tinklus“. Taip yra todėl, kad „perkrovos pajamos dažnai yra didesnės už prognozuojamą pelną iš naujų linijų tiesimo“, o tai „yra Europos rinkos integracijos plėtojant tarpvalstybines jungiamąsias linijas kliūtis“(35).
61. Todėl, jei Teisingumo Teismas Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalį išaiškintų taip, kad ji taikoma tik PSO, į antrąjį prejudicinį klausimą reikėtų atsakyti, kad įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, turi būti laikoma PSO.
C. Trečiasis ir ketvirtasis prejudiciniai klausimai
62. Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo Teisingumo Teismo atsakyti, ar, jei Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalį reikia aiškinti taip, kad ji taikoma įmonei, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, tos jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidos gali būti laikomos investicijomis į tinklą siekiant išlaikyti ar išplėsti tinklų sujungimo pajėgumus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalį.
63. Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės prašo Teisingumo Teismo atsakyti, ar, jei Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalį reikia aiškinti taip, kad ji taikoma įmonei, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, pagal tos nuostatos antrą pastraipą tai įmonei pajamas iš jungiamųjų linijų paskirstymo leidžiama panaudoti pelnui gauti, atsižvelgiant į tai, kad įmonė tų pajamų negali panaudoti tinklo tarifams sumažinti, nes ji mokesčio netaiko. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat prašo Teisingumo Teismo atsakyti, ar, jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, pagal Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą pajamas iš jungiamųjų linijų paskirstymo leidžiama panaudoti jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti.
64. Šiuos klausimus nagrinėsiu kartu.
65. BCAB nurodo, kad pajamos, naudojamos jungiamosios linijos eksploatavimo išlaidoms padengti, yra naudojamos Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytam tikslui, o pajamos, naudojamos priežiūros išlaidoms padengti, yra naudojamos tos pastraipos a punkte nustatytam tikslui. BCAB taip pat teigia, kad bet kuriuo atveju pagal Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalį pajamas iš jungiamųjų linijų paskirstymo leidžiama naudoti bet kokioms įmonės, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, patirtoms išlaidoms padengti. Galiausiai BCAB pažymi, kad tokia įmonė neturi jokių kitų pajamų, išskyrus pajamas iš jungiamųjų linijų paskirstymo. Konkrečiai kalbant, ji negali taikyti mokesčio už prieigą prie perdavimo sistemos, nes tokia įmonė perdavimo sistemos neeksploatuoja, o taikyti mokesčio už naudojimąsi jungiamąją linija negali, nes tai būtų nesuderinama su Reglamento Nr. 714/2009 14 straipsniu.
66. EI teigia, kad pajamos, naudojamos jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti, nėra naudojamos Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatytam tikslui. EI nuomone, pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo negalima naudoti tinklo tarifams sumažinti, nes BCAB mokesčio netaiko. Šių pajamų negalima naudoti siekiant gauti pelno, nes tai būtų nesuderinama su Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies tekstu. Be to, kaip teigia EI, įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, negali turėti kitų pajamų, išskyrus pajamas iš jungiamųjų linijų paskirstymo, nes mokesčio už naudojimąsi jungiamąja linija taikymas būtų nesuderinamas su to reglamento 14 straipsniu.
67. Ispanijos vyriausybė mano, kad įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, gali gauti ne tik pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo, bet ir kitų pajamų.
68. Suomijos vyriausybė mano, kad pajamos, naudojamos jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti, nėra naudojamos siekiant investuoti į tinklą, kaip reikalaujama pagal Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos b punktą. Vis dėlto Suomijos vyriausybės nuomone, nacionalinė reguliavimo institucija, remdamasi Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 dalimi ir Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalimi, gali BCAB leisti pajamas iš jungiamųjų linijų paskirstymo naudoti eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti bei pelnui gauti, neviršijant tos institucijos nustatytos didžiausios sumos. Pajamos, kurios viršija tą sumą, turi būti pervedamos į atskirą vidaus sąskaitos eilutę.
69. Parlamentas(36) nurodo, kad, remiantis pažodiniu Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a ir b punktų aiškinimu, gali būti laikoma, kad pajamos, naudojamos jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti, gali būti laikomos kaip naudojamos toje pastraipoje nustatytiems tikslams. Tiesa, Parlamentas pažymi, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmą pastraipą nacionalinės reguliavimo institucijos paprastai aiškina siauriau. Parlamento nuomone, jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidos pirmiausia turėtų būti padengiamos ne iš pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo, bet iš kitų pajamų, kurias gali gauti įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją. Tokias pajamas galima gauti: i) iš pagal Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 6 dalį numatytos kompensacijos už viešųjų paslaugų įsipareigojimo vykdymą; ii) iš perdavimo ar skirstymo tarifų, kuriuos pagal tos pačios direktyvos 37 straipsnį tvirtina nacionalinės reguliavimo institucijos; iii) taikant kitus atitinkamus mechanizmus, kaip nurodyta Reglamento 2015/1222 75 straipsnyje.
70. Taryba mano, kad įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, gali gauti ne tik pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo, bet ir kitų pajamų.
71. Komisija nurodo, kad pajamos, naudojamos jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti, nėra naudojamos Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatytam tikslui ir kad tos nuostatos antroje pastraipoje niekur nenurodyta, kad pajamos iš jungiamųjų linijų paskirstymo gali būti naudojamos pelnui gauti. Komisija taip pat teigia, kad įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, gali gauti ne tik pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo, bet ir kitų pajamų. Iš tiesų nacionalinė reguliavimo institucija gali nuspręsti, kad dalis dėl jungiamųjų linijų patirtų išlaidų gali būti padengta iš bendrųjų tarifų, kuriuos moka visi nacionalinės perdavimo sistemos naudotojai. Taip yra Vokietijos „Offshore-Umlage“ atveju. Tos išlaidos taip pat gali būti padengiamos iš subsidijų, jei šios atitinka valstybės pagalbos taisykles.
72. Mano nuomone, galima laikyti, kad pajamos, naudojamos su jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti ir pagrįstam pelnui gauti, yra naudojamos Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytiems tikslams. Bet jei įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, gauna kitų pajamų, kurios bus aprašytos toliau, jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidos pirmiausia turėtų būti padengiamos iš pastarųjų pajamų.
73. Pirma, manau, kad pajamos, naudojamos su jungiamosios linijos priežiūros išlaidoms padengti, yra naudojamos Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatytam tikslui, t. y. „išlaikyti ar išplėsti tinklų sujungimo pajėgumus investicijomis į tinklą, visų pirma investicijomis į naujas jungiamąsias linijas“. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad b punktas taikomas „visų pirma“ investicijoms į naujas jungiamąsias linijas, jis taip pat taikomas investicijoms į esamas jungiamąsias linijas. Be to, b punktas taikomas ne tik investicijoms, skirtoms „išplėsti tinklų sujungimo pajėgumus“, bet ir investicijoms, skirtoms „išlaikyti“ jungiamosios linijos pajėgumus ir taip sudaryti sąlygas tai jungiamajai linijai tinkamai veikti.
74. Šiuo klausimu taip pat reikėtų atsižvelgti į Reglamento (ES) 2019/943(37), kuriuo nuo 2020 m. sausio 1 d. bus panaikintas ir pakeistas Reglamentas Nr. 714/2009, 19 straipsnio 2 dalį. Nors Reglamentas 2019/943 pagrindinei bylai netaikomas, gali būti naudinga pažymėti, kad jo 19 straipsnio 2 dalies b punktas, kuris atitinka Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos b punktą, visų pirma apima „investicijų į tinklą sąnaudas, kurios yra svarbios siekiant sumažinti jungiamųjų linijų perkrovą“. Jungiamosios linijos priežiūros išlaidos padeda išvengti perkrovos, nes perkrova gali atsirasti netinkamai prižiūrimoje jungiamojoje linijoje.
75. Antra, mano nuomone, jungiamosios linijos eksploatavimo išlaidos patiriamos ne siekiant išlaikyti ar išplėsti tinklų sujungimo pajėgumus, kaip nustatyta Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos b punkte. Vis dėlto jos gali būti laikomos kaip patiriamos dėl tos pačios pastraipos a punkte nustatyto tikslo, t. y. „užtikrinti, kad paskirstytais pajėgumais iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti“.
76. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti tik Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos b punktą, norint atsakyti į pateiktus trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsižvelgti ir į tos pastraipos a punktą. Taip yra dėl to, kad abu punktai susiję. Taip pat dėl to, kad ketvirtasis klausimas susijęs su Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies antros pastraipos, kuri taikoma tik tuo atveju, jei pajamos iš jungiamųjų linijų paskirstymo negali būti naudojamos pirmos pastraipos a ir (arba) b punktuose nurodytiems tikslams, aiškinimu.
77. Manau, kad eksploatavimo išlaidos yra susijusios su jungiamosios linijos pajėgumų paskirstymu ir veiksmais, kurių imamasi siekiant užtikrinti, kad tais pajėgumais būtų galima pasinaudoti. Tai reiškia, kad tas išlaidas apima Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a punkte nustatytas tikslas. Tai patvirtina Reglamento 2019/943 19 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad a punkte nustatytas tikslas apima pralaidumo garantijos nesilaikymą, todėl yra taikomas ne tik jai(38).
78. Taip pat manau, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytais tikslais patirtos išlaidos turėtų apimti pagrįstą pelną. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisijos pasiūlymo dėl Reglamento Nr. 1228/2003(39) 6 straipsnio 6 dalyje nurodyto teiginio, kad iš jungiamųjų linijų paskirstymo gautos pajamos „nėra papildomo [PSO] pelno šaltinis“, nėra galutinėje tos nuostatos redakcijoje ar Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 714/2009 I priedo 6.4 punktą nacionalinės reguliavimo institucijos turi tikrinti, ar jungiamųjų linijų operatorių gautos perkrovos pajamos yra naudojamos pagal to reglamento 16 straipsnio 6 dalį. Taigi tos institucijos gali užtikrinti, kad tų operatorių gauto pelno dydis nebūtų toks, kad keltų pavojų jungiamosios linijos eksploatavimui ir priežiūrai arba užkirstų kelią investicijoms į naujus tinklų sujungimo pajėgumus(40).
79. Trečia, šios išvados 72 punkte pasiūlytas sprendimas suderinamas su Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies tikslu, kuris, kaip minėta šios išvados 42 punkte, yra ne tik padidinti tinklų sujungimo pajėgumus, bet ir palaikyti esamus pajėgumus. Be to, jei Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis būtų aiškinama taip, kad pagal ją pajamas iš jungiamųjų linijų paskirstymo draudžiama naudoti jungiamajai linijai eksploatuoti ir prižiūrėti ir pagrįstam pelnui gauti, galėtų kilti pavojus investicijoms į naujas jungiamąsias linijas. Kaip minėta šios išvados 46 punkte, rinkos dalyviai gali investuoti į naujas jungiamąsias linijas, kad gautų perkrovos pajamų. Vis dėlto, jei Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis bus išaiškinta taip, kad pagal ją perkrovos pajamas draudžiama naudoti siekiant gauti pelno, rinkos dalyviai gali prarasti suinteresuotumą investuoti. Tiesa, kad pagal Reglamento Nr. 714/2009 17 straipsnį jiems gali būti taikoma išimtis dėl to reglamento 16 straipsnio 6 dalies, dėl kurios jie galės laisvai naudoti perkrovos pajamas. Tačiau išimtys taikomos tik ribotą laikotarpį(41).
80. Ketvirta, priešingai, nei teigia BCAB ir EI, įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, gali gauti ne tik pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo, bet ir kitų pajamų. Kaip minėta šios išvados 72 punkte, manau, kad, jei įmonė gauna kitų pajamų, jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros sąnaudos pirmiausia turėtų būti padengiamos iš šių kitų pajamų.
81. Atsižvelgdamas į tai, sutinku su BCAB ir EI, kad įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, negali susigrąžinti jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidų taikydama tinklo tarifus. Taip yra todėl, kad tokia įmonė netaiko mokesčio už prieigą prie vienos iš jungiamąja linija sujungtų perdavimo sistemų, nes ji šios sistemos neeksploatuoja. Taip yra ir todėl, kad ji negali taikyti mokesčio už prieigą prie pačios jungiamosios linijos, nes dėl to tarpvalstybinių elektros energijos mainų kaina padidėtų, palyginti su pardavimo vidaus rinkoje kaina, o tai trukdytų sukurti elektros energijos vidaus rinką. Tai taip pat nebūtų suderinama su Reglamento Nr. 714/2009 14 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią draudžiamas „atskiriems elektros energijos deklaruojamo tranzito sandoriams <…> taikomas <…> specialus tinklo mokestis“. Kaip nurodyta to reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, „nebūtų tikslinga taikyti <…> specialaus tarifo, kurį turi mokėti tik eksportuotojai ar importuotojai papildomai prie bendrojo prieigos prie nacionalinio tinklo mokesčio“.
82. Vis dėlto, priešingai, nei teigia BCAB ir EI, įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, gali gauti kitų pajamų nei tos, kurios gaunamos iš jungiamųjų linijų paskirstymo.
83. Šiuo klausimu iš Reglamento Nr. 714/2009 29 konstatuojamosios dalies matyti, kad šiuo reglamentu tarpvalstybinių elektros energijos mainų sistema visiškai nesuderinta. Visų pirma pagal šio reglamento 18 straipsnį Komisija įgaliojama priimti gaires, kuriose gali būti nustatoma „išsami informacija apie prekybos elektros energija taisykles“(42) arba prieigos suteikimo, perkrovos valdymo ir perdavimo tarifo sudedamųjų dalių sričių išsami informacija(43). Be to, tomis gairėmis turėtų būti užtikrintas tik minimalus suderinamumo laipsnis, kurio reikia, kad būtų pasiekti Reglamento Nr. 714/2009 tikslai(44).
84. Be to, pagal Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalį pajamas iš jungiamųjų linijų paskirstymo draudžiama naudoti ne tos nuostatos pirmoje ir antroje pastraipoje nustatytais tikslais. Pagal šią nuostatą jungiamųjų linijų operatoriams tikrai nedraudžiama gauti kitų pajamų ar šias kitas pajamas naudoti kitais tikslais, nei siekiant užtikrinti, kad paskirstytais pajėgumais iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti ar norint išlaikyti arba išplėsti tinklų sujungimo pajėgumus atliekant investicijas į tinklą.
85. Pažymėtina, kad Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 dalies c punkte nustatyta, jog nacionalinės reguliavimo institucijos atsako už tai, kad būtų nustatytos ar patvirtintos metodikos arba sąlygos, susijusios su prieiga prie tarpvalstybinės infrastruktūros, įskaitant perkrovos valdymą. Kaip nurodo Komisija, remdamosi šiuo pagrindu jos galėtų nuspręsti, kad visiems nacionalinės perdavimo sistemos naudotojams taikomo tarifo dalis būtų naudojama jungiamųjų linijų eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti. Tai būtų suderinama su Reglamento Nr. 714/2009 15 konstatuojamąja dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi ir jo tikslu, nes už išlaidas, patiriamas dėl jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros, būtų apmokestinti visi nacionalinės perdavimo sistemos naudotojai, o ne atskiri jungiamosios linijos naudotojai. Kaip nurodo Komisija, tokios sistemos pavyzdys yra Vokietijos „Offshore-Umlage“ (išorinis mokestis), kurį tinklo operatoriai renka kaip papildomą mokestį kartu su bendru tinklo mokesčiu, o jis taikomas visiems prie viešojo tinklo prijungtiems galutiniams vartotojams. Šiuo „Offshore-Umlage“ padengiamos linijų, kuriomis vėjo jėgainės jūroje prijungtos prie pagrindinio tinklo, planavimo, tiesimo ir eksploatavimo išlaidos(45).
86. Manau, kad, kaip per posėdį nurodė Parlamentas, kai yra reglamentavimo sistema, pagal kurią numatytas mokestis, skirtas jungiamųjų linijų eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti, tas išlaidas pirmiausiai reikėtų padengti iš šio mokesčio. Todėl esant tokiai situacijai įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, pajamas iš jungiamųjų linijų paskirstymo pirmiausia turėtų naudoti ne jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros tikslais, o pavyzdžiui, tam, kad padidintų esamos jungiamosios linijos pajėgumus arba investuotų į naują jungiamąją liniją. Mano nuomone, to reikalauja Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies loginis pagrindimas, kaip nurodyta šios išvados 43 punkte.
87. Taigi į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikėtų atsakyti, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai aiškintini taip, kad pajamos iš jungiamųjų linijų paskirstymo gali būti naudojamos jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti ir pagrįstam pelnui gauti, jei tam pritaria atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijos, kurios tikrina, ar tas pelno dydis nekelia pavojus jungiamosios linijos eksploatavimui ir priežiūrai arba investicijoms į naujus tinklų sujungimo pajėgumus. Vis dėlto, jei egzistuoja reglamentavimo sistema, pagal kurią numatytas mokestis, iš kurio padengiamos jungiamųjų linijų eksploatavimo ir priežiūros išlaidos, Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai turi būti aiškinami taip, kad įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, pajamas iš jungiamųjų linijų paskirstymo pirmiausia turėtų naudoti ne jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros tikslais, o pavyzdžiui, tikslui padidinti esamos jungiamosios linijos pajėgumus arba investuoti į naują jungiamąją liniją.
D. Dėl penktojo prejudicinio klausimo
88. Penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo atsakyti, ar, jei Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis būtų išaiškinta taip, kad ji taikoma įmonei, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, ir kad pagal ją pajamas iš jungiamųjų linijų paskirstymo draudžiama naudoti jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti ir pelnui gauti, ta nuostata yra suderinama su proporcingumo principu ar bet kuriuo kitu taikomu principu. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodyta teisė į nuosavybę.
89. BCAB teigia, kad, jei Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis būtų išaiškinta taip, kad pagal ją įmonei, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, iš jungiamųjų linijų paskirstymo gautas pajamas draudžiama naudoti jungiamajai linijai eksploatuoti ir prižiūrėti ir pelnui gauti, ši nuostata nesuderinama su proporcingumo principu, nes minėta įmonė negali tokiomis sąlygomis vykdyti veiklos ir išlikti rinkoje. EI pritaria BCAB. Ispanijos ir Suomijos vyriausybės, Parlamentas, Taryba ir Komisija nurodo, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis suderinama su proporcingumo principu.
90. Be to, BCAB teigia, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalimi pažeidžiama jos teisė į nuosavybę, nes pagal šią nuostatą draudžiama laisvai naudoti perkrovos pajamas(46). Parlamentas ir Taryba nurodo, kad ši nuostata suderinama su teise į nuosavybę. EI, Ispanijos bei Suomijos vyriausybės ir Komisija nuomonės nepareiškė.
91. Pirma, manau, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis suderinama su proporcingumo principu.
92. Atsižvelgiant į suformuotą jurisprudenciją pagal proporcingumo principą, vieną iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams(47).
93. Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis leidžia pasiekti tikslą, kurio siekiama šiuo reglamentu, t. y. plėtoti tarpvalstybinius elektros energijos mainus siekiant didesnio našumo, konkurencingų kainų ir aukštesnio lygio paslaugų standartų, kaip nurodyta šios išvados 41 punkte. Ta nuostata, kuria užtikrinama, kad tam tikros pajamos, t. y. pajamos iš jungiamųjų linijų paskirstymo, bus naudojamos siekiant išlaikyti esamus tinklų sujungimo pajėgumus arba investuoti į naujus pajėgumus, siekiama vystyti tarptautinę prekybą.
94. Dėl Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies griežto būtinumo reikia pažymėti, kad, kaip paaiškinta pirma, pagal tą nuostatą įmonei, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo nedraudžiama naudoti jungiamajai linijai eksploatuoti ir prižiūrėti (išskyrus atvejus, kai šiam tikslui galima naudoti nustatytas pajamas; tada pirmiausia turėtų būti naudojamos pastarosios pajamos). Pagal ją įmonei nedraudžiama gauti pagrįsto pelno. Atsižvelgiant į ES teisės aktų leidėjui suteiktą didelę diskreciją srityse, kuriose būtina priimti politinius, ekonominius ir socialinius sprendimus ir kuriose privaloma atlikti sudėtingus vertinimus(48), manau, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalimi neviršijama tai, kas būtina numatytam tikslui pasiekti.
95. Antra, manau, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalis suderinama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į nuosavybę.
96. Reikia pažymėti, kad pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalį garantuojama teisė į nuosavybę nėra absoliuti. Kaip matyti iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies, leidžiama apriboti Chartijoje pripažįstamų teisių įgyvendinimą, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia šių teisių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini ir iš tiesų atitinka Europos Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ar laisvėms apsaugoti(49).
97. Pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo naudojimo apribojimas turi būti laikomas numatytu įstatyme, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, nes jis išplaukia iš Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies(50). Be to, kaip nurodo Taryba, pagal šią nuostatą nedraudžiama susigrąžinti jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidų. Ji nedraudžia gauti pagrįsto pelno. Taigi ja paisoma teisės į nuosavybę esmės. Be to, iš šios išvados 93 ir 94 punktų matyti, kad Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalimi siekiama bendrojo intereso tikslo, t. y. plėtoti tarpvalstybinius elektros energijos mainus, ir kad ši nuostata yra būtina.
98. Taigi į penktąjį klausimą reikėtų atsakyti taip, kad jį nagrinėjant nenustatyta nieko, kas galėtų paveikti Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies galiojimą.
IV. Išvada
99. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Förvaltningsrätten i Linköping (Linšiopingo administracinis teismas, Švedija) pateiktus prejudicinius klausimus:
1. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003, 16 straipsnio 6 dalis taikoma visais atvejais, kai asmuo gauna pajamų iš jungiamųjų linijų paskirstymo, neatsižvelgiant į tai, ar tas asmuo yra perdavimo sistemos operatorius, kaip jis suprantamas pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 2 straipsnio 4 dalį.
2. Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai turi būti aiškinami taip, kad pajamos iš jungiamųjų linijų paskirstymo gali būti naudojamos jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms padengti, įskaitant pagrįstam pelnui gauti, jei tam pritaria atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijos, kurios tikrina, ar tas pelno dydis nekelia pavojaus jungiamosios linijos eksploatavimui ir priežiūrai arba investicijoms į naujus tinklų sujungimo pajėgumus. Vis dėlto, jei egzistuoja reglamentavimo sistema, pagal kurią numatytas mokestis, iš kurio padengiamos jungiamųjų linijų eksploatavimo ir priežiūros išlaidos, Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai turi būti aiškinami taip, kad įmonė, kuri tik eksploatuoja jungiamąją liniją, pajamas iš jungiamųjų linijų paskirstymo pirmiausia turėtų naudoti ne jungiamosios linijos eksploatavimo ir priežiūros tikslais, o pavyzdžiui, tikslui padidinti esamos jungiamosios linijos pajėgumus arba investuoti į naują jungiamąją liniją.
3. Išnagrinėjus penktąjį prejudicinį klausimą nenustatyta nieko, kas galėtų paveikti Reglamento Nr. 714/2009 16 straipsnio 6 dalies galiojimą.