Language of document : ECLI:EU:F:2011:139

TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. rugsėjo 15 d.

Byla F‑6/10

Yannick Munch

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Sutarties nutraukimo sąlyga, taikoma, jeigu tarnautojas neįrašomas į konkurso rezervo sąrašą – Atviri konkursai OHIM/AD/02/07 ir OHIM/AST/02/07 – Priimtinumas – Atitinkama EPSO ir atrankos komisijos kompetencija – KTĮS 8 straipsnis – Laikinojo tarnautojo sutarčių pratęsimas terminuotam laikotarpiui“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo Y. Munch pirmiausia prašo panaikinti 2009 m. kovo 12 d. VRDT sprendimą dėl jo laikinojo tarnautojo sutarties nutraukimo nuo 2009 m. spalio 15 d. ir priteisti iš VRDT žalos atlyginimą.

Sprendimas:      Panaikinti 2009 m. kovo 12 d. VRDT rašte pateiktą sprendimą, kuriuo nutraukiama ieškovo darbo sutartis nuo 2009 m. spalio 15 d. Priteisti iš VRDT sumokėti ieškovui sumos, kurią sudaro darbo užmokestis, kurį jis būtų galėjęs gauti, jeigu būtų likęs joje dirbti, ir sumos, kurią sudaro bedarbio išmokos ar bet kokios kitos alternatyvios išmokos, kurias jis realiai gavo nuo 2009 m. spalio 15 d., skirtumą. Priteisti iš VRDT sumokėti ieškovui 2 000 eurų žalos atlyginimą. VRDT padengia savo ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Laikinojo tarnautojo sutarties sąlyga, pagal kurią darbo santykiai tęsiami, jeigu tarnautojas įrašomas į atviro konkurso rezervo sąrašą – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Raštas laikinajam tarnautojui, kuriuo primenama jo darbo sutarties galiojimo termino pabaigos data – Neįtraukimas – Sutarties pakeitimas – Sprendimas nepratęsti sutarties – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

3.      Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Laikinojo tarnautojo sutarties sąlyga, pagal kurią darbo santykiai tęsiasi tik jeigu tarnautojas įrašomas į atviro konkurso rezervo sąrašą – Administracijos sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad tarnautojas neįrašomas į minėtą sąrašą, ir taikoma sutarties nutraukimo sąlyga – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)

4.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Neterminuotos sutartys, kuriose įtvirtinta sutarties nutraukimo sąlyga taikoma tik neįtraukimo į rezervo sąrašą, kuris sudaromas pasibaigus atviram konkursui, atveju

5.      Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 3 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktas)

6.      Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) – Pareigūnų įdarbinimo konkursų eiga – EPSO vaidmuo – Pagalba konkurso komisijai – Papildomas vaidmuo, palyginti su tenkančiu konkurso komisijai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio pirma, ketvirta ir penkta pastraipos)

7.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pakeitimas į neterminuotą sutartį ir sutarties nutraukimo sąlygos, jeigu tarnautojas neįrašomas į atviro konkurso rezervo sąrašą, įterpimas – Pakeitimas, vertintinas kaip terminuotos sutarties pratęsimas

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a, b ir d punktai ir 8 straipsnio pirma ir antra pastraipos; Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 3 punkto 1 dalis)

8.      Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija – Finansinio pobūdžio ginčai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)

1.      Remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalimi, išankstinis administracinis skundas ir ieškinys turi būti pateikiami dėl asmens nenaudai priimto akto, kuris sukuria privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir nedelsiant daryti poveikį ieškovo interesams ir taip aiškiai pakeisti jo teisinę padėtį.

Šiuo atžvilgiu vien tai, kad į laikinojo tarnautojo sutartį įterpiama jos nutraukimo sąlyga, pagal kurią darbo santykiai tęsiami, jeigu atitinkamas tarnautojas įrašomas į Europos personalo atrankos tarnybos organizuoto atviro konkurso rezervo sąrašą, gali tiesiogiai ir nedelsiant daryti poveikį šio tarnautojo interesams ir taip aiškiai pakeisti jo teisinę padėtį, atsižvelgiant bent jau į tai, kad aptariamas tarnautojas nėra tikras dėl to, ar jis bus įrašytas į pasibaigus šiam konkursui parengtą rezervo sąrašą.

(žr. 32 ir 33 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. liepos 13 d. Sprendimo Hendrickx prieš Cedefop, T‑87/99, 37 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Bennett ir kt. prieš VRDT, F‑19/08, 65 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Aktas, kuriame, palyginti su ankstesniu aktu, nėra pateikta jokios naujos informacijos, tėra jį patvirtinantis aktas ir negali sukelti tokių pasekmių, kad būtų pradėtas skaičiuoti naujas terminas ieškiniui pareikšti. Konkrečiai kalbant, institucijos raštas, kuriuo tarnautojui tik primenamos jo sutarties nuostatos, kuriose nurodyta šios sutarties galiojimo termino pabaigos data, tačiau nenurodyta jokia nauja informacija, palyginti su minėtomis nuostatomis, nėra asmens nenaudai priimtas aktas.

Atvirkščiai, asmens nenaudai priimtu aktu laikomas bet koks sutarties pakeitimas, tačiau, kiek tai susiję tik su pakeistomis sutarties nuostatomis, taip yra tik jei minėtais pakeitimais iš esmės pakeičiama sutarties sistema. Be to, jeigu sutartis gali būti pratęsta, administracijos sprendimas jos nepratęsti yra asmens nenaudai priimtas aktas, kuris skiriasi nuo aptariamos sutarties ir dėl jo gali būti pateikiamas skundas arba ieškinys per Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytus terminus. Iš tiesų tokiame sprendime, kuris priimamas iš naujo įvertinus tarnybos interesą ir suinteresuoto asmens situaciją, yra naujos informacijos, palyginti su pirmine darbo sutartimi, ir jo negalima vertinti tik kaip patvirtinančio šią sutartį.

(žr. 50–53 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Grasselli prieš Komisiją, 23/80, 18 punktas; 1987 m. liepos 9 d. Sprendimo Castagnoli prieš Komisiją, 329/85, 10 ir 11 punktai; 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Komisija prieš Fernández Gómez, C‑417/05 P, 45–47 punktai.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. vasario 2 d. Nutarties Vakalopoulou prieš Komisiją, T‑97/00, 14 punktas; 2003 m. balandžio 1 d. Nutarties Mascetti prieš Komisiją, T‑11/01, 41 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. balandžio 15 d. Nutarties Daake prieš VRDT, F‑72/09 ir F‑17/10, 36 punktas.

3.      Raštas, kuriuo administracija konstatuoja įvykio arba naujos situacijos buvimą ir imasi teisės normoje arba sutarties nuostatoje numatytų veiksmų susijusių asmenų atžvilgiu, yra asmens nenaudai priimtas aktas, nes juo keičiama asmenų, kuriems jis skirtas, teisinė situacija.

Taip yra tuo atveju, kai administracija priima sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad laikinojo tarnautojo pavardė neįrašoma į atitinkamo atviro konkurso rezervo sąrašą ir įgyvendinama jo sutartyje numatyta sutarties nutraukimo sąlyga, pagal kurią ši sutartis nutraukiama įvykus konkrečiam įvykiui, t. y. kai parengiamas minėtoje sąlygoje nurodyto konkurso rezervo sąrašas, kurio parengimo data nebuvo žinoma šios sutarties sudarymo momentu. Dėl šio sprendimo, kuriuo keičiama tarnautojo teisinė situacija, gali būti pateiktas skundas ir prireikus ieškinys.

Kadangi numatyta sutarties nutraukimo sąlyga yra susijusi su sudėtine procedūra, tarnautojui turėtų būti suteikta galimybė galutiniame procedūros etape netiesiogiai užginčyti minėtos sąlygos, net ir konkrečiai su juo susijusios, teisėtumą administracijai priėmus sprendimą, kuriuo ši sąlyga įgyvendinama.

(žr. 58, 59 ir 95 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: minėtos Nutarties Daake prieš VRDT 34 ir paskesni punktai.

4.      Pasiūliusi keliems sėkmingai vidaus atrankos procedūrose dalyvavusiems tarnautojams sudaryti neterminuotą laikinojo tarnautojo sutartį, kurioje esanti sutarties nutraukimo sąlyga būtų taikoma tik jeigu suinteresuotieji asmenys nebūtų įtraukti į pasibaigus atviram konkursui sudarytą rezervo sąrašą, ir taip aiškiai įsipareigojusi nenutraukti suinteresuotų asmenų darbo santykių su sąlyga, kad jie bus įtraukti į tokį sąrašą, o vėliau sumažinusi laureatų, įtrauktų į tinkamų kandidatų sąrašus, sudarytus pasibaigus dviem, be kita ko, atviriems konkursams, skaičių iki tikslaus laisvų pareigų skaičiaus, institucija iš esmės ir objektyviai sumažino visų suinteresuotų asmenų galimybes, kad sutarties nutraukimo sąlyga nebus taikoma, todėl iš dalies prasmės neteko jos sutartiniai įsipareigojimai laikinajam personalui.

Todėl pasibaigus atviram konkursui, kuriame galėjo dalyvauti visi valstybių narių piliečiai, sutarties nutraukimo sąlyga neturėtų būti taikoma, jeigu parengtas tinkamų kandidatų sąrašas toks ribotas, kad atitinkamų tarnautojų galimybės, kad ši sąlyga nebus taikoma, tapo nepagrįstai mažos, atsižvelgiant į institucijos įsipareigojimus laikinajam personalui. Kitaip tariant, taikant sutarties nutraukimo sąlygą tokiam tinkamų kandidatų sąrašui iškraipomi sutartiniai administracijos įsipareigojimai.

(žr. 78 ir 79 punktus)

5.      Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą ieškinyje turi būti nurodyti pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi. Šie duomenys turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o teismas – priimti sprendimą, prireikus – be papildomos informacijos. Tam, kad ieškinys būtų priimtinas, jis nebūtinai turi būti ilgas ir išsamus. Pakanka, kad pagrindiniai ieškinio pagrindų elementai bent jau trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai kiltų iš paties ieškinio teksto. Juo labiau kad pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalį proceso rašytinę stadiją iš principo sudaro tik pasikeitimas rašytiniais pareiškimais, nebent Tarnautojų teismas nuspręstų kitaip; šia proceso Tarnautojų Teisme ypatybe paaiškinama, kad, skirtingai, nei Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo atžvilgiu, reikalavimų bei pagrindų ieškinyje išdėstymas negali būti santrauka.

(žr. 91 ir 92 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. kovo 12 d. Sprendimo Hambura prieš Parlamentą, F‑4/08, 49 ir 50 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

6.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo matyti, kad konkurso procedūros reglamentavimas grindžiamas Paskyrimų tarnybos ir konkurso atrankos komisijos kompetencijų atskyrimo principu. Ši Pareigūnų tarnybos nuostatuose egzistuojanti diarchija, parodanti administracinių įgaliojimų savanorišką apribojimą, atskleidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų leidėjo norą, siekiant išsaugoti Sąjungos darbuotojų atrankos procedūros skaidrumą, patikėti problematišką aptariamų darbuotojų atrankos užduotį ne vienai administracinei įstaigai, bet leisti šioje atrankoje sudarant atrankos komisiją (kurioje administracijai taip yra atstovaujama) dalyvauti administracinei hierarchijai nepriklausantiems asmenims, visų pirma darbuotojų atstovams. Taip atskyrus kompetencijas, Paskyrimų tarnyba, kaip matyti iš Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio pirmos pastraipos ir minėto priedo 4 straipsnio, pasitarusi su Jungtiniu komitetu, parengia pranešimą apie konkursą ir sudaro kandidatų, atitinkančių tris pirmąsias Pareigūnų tarnybos nuostatų 28 straipsnyje išvardytas sąlygas, kad galėtų būti paskirti pareigūnais, sąrašą. Po to, kai Paskyrimų tarnyba perduoda šį sąrašą atrankos komisijos pirmininkui, pati atrankos komisija, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 5 straipsnyje, pirma, sudaro kandidatų, kurie atitinka konkurso skelbime išdėstytus reikalavimus, sąrašą, antra, rengia egzaminus ir, trečia, sudaro tinkamų kandidatų sąrašą ir perduoda jį Paskyrimų tarnybai.

Be to, nors dėl Europos personalo atrankos tarnybai (EPSO) patikėtų užduočių ši įstaiga gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politiką darbuotojų atrankos srityje, vis dėlto, kalbant apie pareigūnų įdarbinimo konkursų eigą, reikia nurodyti, kad jos vaidmuo, nors ir svarbus, nes ji padeda atrankos komisijai, tačiau bet kuriuo atveju yra tik papildomas, palyginti su vaidmeniu, kurį atlieka atrankos komisija, ir EPSO negalėtų jos pakeisti. Iš tiesų ir EPSO patikėtų užduočių gausa (daugiausia patarimo ir pagalbos institucijoms užduotys), ir jos sudarymas (Valdančiąją tarybą sudaro institucijų paskirti nariai ir trys darbuotojų atstovai, turintys tik stebėtojų statusą) prieštarauja bet kokiam bandymui prilyginti EPSO atrankos komisijai, kurios sudėčiai taikoma pariteto taisyklė ir kuri, sudaryta kiekvienam konkursui, iki nagrinėjamo konkurso pabaigos vykdo labai konkrečiai apibrėžtą užduotį.

Taigi sprendimas, kuriuo EPSO, kompetencijos neturinti institucija, pašalino kandidatą iš antrojo atviro konkurso etapo, turi būti laikomas neteisėtu. Kadangi administracija, remdamasi tuo, kad kandidatas nebuvo įrašytas į minėto konkurso rezervo sąrašą, taigi ir sprendimu pašalinti kandidatą iš antrojo šio konkurso etapo, priėmė sprendimą įgyvendinti sutarties nutraukimo sąlygą, numatytą laikinojo tarnautojo sutartyje, šis sprendimas taip pat turi būti laikomas neteisėtu.

(žr. 99–104 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. birželio 15 d. Sprendimo Pachtitis prieš Komisiją, F‑35/08, 50–52 ir 58 punktai.

7.      Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio pirma ir trečia pastraipomis būtent siekiama būtent apriboti galimybę paeiliui sudaryti terminuotas laikinojo tarnautojo sutartis. Pirma, laikinųjų tarnautojų, kuriems taikomas minėtų sąlygų 2 straipsnio a punktas, sutartys terminuotam laikotarpiui gali būti pratęsiamos ne daugiau kaip vieną kartą, nes visi kiti pratęsimai yra neterminuotam laikotarpiui. Antra, laikinųjų tarnautojų, kuriems taikomi minėtų sąlygų 2 straipsnio b ir c punktai, sutartys, sudarytos ne daugiau kaip ketveriems metams, ne daugiau kaip kartą gali būti pratęstos ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, jeigu pratęsimo galimybė buvo numatyta pirminėje sutartyje, nes tokie tarnautojai, pasibaigus jų darbo sutartims, ir toliau tęsia darbą tik tuo atveju, jeigu jie paskiriami pareigūnais. Tokios nuostatos atitinka Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkto 1 dalies b ir c papunkčiuose numatytas priemones, skirtas piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius prevencijai.

Dėl aplinkybės, kad į tarnautojo sutartį įtraukta sutarties nutraukimo sąlyga, pagal kurią administracija gali sutartį nutraukti, jeigu suinteresuotas asmuo nelaimi konkurso, apie kurio rengimą buvo paskelbta per tam tikrą laikotarpį, ši sutartis, nepaisant jos teksto, negali būti laikoma neterminuota darbo sutartimi, kuria užtikrinamas darbo stabilumas. Iš tikrųjų darbo sutarties trukmė, kaip matyti iš Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 3 punkto 1 dalies, gali būti nustatoma ne tik pagal „konkrečią dieną“, bet ir pagal „konkrečios užduoties įvykdymą ar konkretų įvykį“, pavyzdžiui, konkretaus konkurso rezervo sąrašo sudarymas, su kuriuo susijusios kelios pagal tarnautojo sutarties tekstą galimos pasekmės. Taigi, kaip matyti iš sutarties teksto, jeigu tarnautojo pavardė neįrašoma į rezervo sąrašą, sutartis nutraukiama; paprastai taip būtų ir laimėjus konkursą, nes atitinkamam tarnautojui būtų siūlomas pareigūno darbas, o jo atsisakius sutartis taip pat būtų nutraukta pagal jos nuostatas.

Taigi reikia panaikinti administracijos sprendimą, kuriuo pažeidžiant Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio pirmos pastraipos nuostatas įgyvendinama laikinojo tarnautojo sutartyje numatyta jos nutraukimo sąlyga. Iš tiesų po pirmojo pratęsimo laikinojo tarnautojo sutartis tarp administracijos ir tarnautojo, kaip tai suprantama pagal minėtų sąlygų 2 straipsnio a punktą, buvo dar kartą pratęsta terminuotam laikotarpiui, o tai pažeidžia šių nuostatų 8 straipsnio pirmą pastraipą.

(žr. 110 ir 113–116 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Landgren prieš ETF, F‑1/05, 66 punktas.

8.      Prašymas, kad Vidaus rinkos derinimo tarnyba išmokėtų vienam iš savo tarnautojų sumą, į kurią jis mano turintis teisę pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, patenka į sąvoką „finansinio pobūdžio ginčai“, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį. Remiantis šia nuostata Sąjungos teismas šiuose ginčuose turi neribotą jurisdikciją, kuri jį įpareigoja priimti dėl jų išsamų sprendimą, taigi – nuspręsti dėl visų tarnautojo teisių ir pareigų, tačiau ji nedraudžia perduoti nagrinėjamai institucijai, teismui vykdant kontrolę, įgyvendinti šią sprendimo dalį pagal jame nustatytas tikslias sąlygas.

(žr. 125 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Weißenfels prieš Parlamentą, C‑135/06 P, 65, 67 ir 68 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Giannini prieš Komisiją, F‑49/08, 39–42 punktai.