TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. lapkričio 30 d.

Byla F‑55/08

Carlo De Nicola

prieš

Europos investicijų banką

„Viešoji tarnyba – Europos investicijų banko personalas – Vertinimas – Pareigų paaukštinimas – Sveikatos draudimas – Medicininių išlaidų atlyginimas – Psichologinis priekabiavimas – Rūpestingumo pareiga – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Tarnautojų teismo jurisdikcija – Priimtinumas“

Dalykas:      Pagal Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo C. De Nicola, be kita ko, prašo, pirma, panaikinti 2007 m. gruodžio 14 d. Europos investicijų banko apeliacijų komiteto sprendimą atmesti jo skundą, kuriuo siekiama, viena vertus, kad būtų peržiūrėtas jo įvertinimas už 2006 metus, ir, kita vertus, kad būtų panaikinti 2007 m. liepos 13 d. Banko sprendimai dėl pareigų paaukštinimo per 2006 metų procedūrą, kuriais jo pareigos nebuvo paaukštintos priskiriant prie D pareigų grupės, antra, panaikinti jo vertinimo ataskaitą už 2006 metus ir 2007 m. liepos 13 d. sprendimus, kuriais jo pareigos nebuvo paaukštintos priskiriant prie šios pareigų grupės, trečia, pripažinti, kad jis patyrė psichologinį priekabiavimą, ketvirta, nurodyti Bankui atlyginti jam žalą, tariamai patirtą dėl tokio priekabiavimo, galiausiai – panaikinti sprendimą atsisakyti atlyginti tam tikras gydymo lazeriu išlaidas.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ieškinys – Ieškinys dėl sprendimo atmesti skundą – Priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Vertinimas

(Europos investicijų banko personalo reglamento 22 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Kasmetinio vertinimo ataskaita

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Vertinimas – Praktinis vertinimo vadovas

5.      Pareigūnai – Ieškinys – Neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas – Priimtinumas

(EB 241 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

6.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Vertinimas – Apeliacijų komitetas

(Europos investicijų banko personalo reglamento 22 straipsnis)

7.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Socialinė apsauga – Sveikatos draudimas – Medicininės išlaidos – Atlyginimas – Atsisakymas – Medicinos tarnybos gydytojo išvados ginčijimas

(Europos investicijų banko personalo reglamento 35 straipsnis)

8.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ieškinys – Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalies taikymas pagal analogiją

(EB 236 straipsnis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis; Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnis)

1.      Jeigu skundžiama Apeliacijų komiteto, Europos investicijų banke įsteigto vertinti darbuotojus, pozicija, Bendrijos teismas turi išnagrinėti vertinimus, dėl kurių buvo pateiktas toks administracinis skundas.

(žr. 84 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. vasario 23 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑7/98, T‑208/98 ir T‑109/99, Rink. VT p. I‑A‑49 ir II‑185, 132 punktas.

2.      Remiantis Europos investicijų banko personalo reglamento 22 straipsniu, procedūra, kurios turi būti laikomasi atliekant kiekvieno darbuotojo kasmetinį vertinimą, „nustatoma vidaus sprendimu“, kurį priima Bankas. Nesant nuorodų į kitus tekstus nei tarnybinis raštas, konstatuotina, kad būtent šiuo raštu Bankas įtvirtino kasmetinio vertinimo procedūrą ir kad minėtas tarnybinis raštas ir prie jo pridėtas praktinis vertinimo vadovas sudaro visas privalomas taisykles, nuo kurių nukrypęs Bankas padaro pažeidimą. Net jeigu minėtas tarnybinis raštas nebūtų personalo reglamente numatytas „vidaus sprendimas“, jis nebūtų neprivalomas, nes turi būti aiškinamas bent jau kaip vidaus direktyva, kuria Bankas nusistatė veikimo taisyklę, žinoma, rekomendacinę, nuo kurios jis gali nukrypti tik nurodęs priežastis, lėmusias tokį nukrypimą, antraip pažeis vienodo požiūrio principą.

Taigi, jeigu praktiniame vertinimo vadove nurodytas galutinis pokalbių dėl įvertinimo terminas, šio termino turi būti laikomasi. Be to, kadangi minėtame vadove numatyta, kad prieš pokalbį dėl įvertinimo atitinkamas darbuotojas turi užpildyti tam tikras vertinimo ataskaitos projekto, kurį jam pateikia vertintojas, skiltis, suinteresuotajam asmeniui reikia bent minimalaus laiko šių skilčių analizei ir atitinkamoms pastaboms parengti. Taigi nuo vertinimo ataskaitos projekto gavimo iki pokalbio jam turi būti suteiktas protingas terminas; šiuo atžvilgiu kelių minučių terminas negali būti laikomas protingu.

Vis dėlto vien pažeidimų, susijusių su pokalbio dėl įvertinimo terminu ir pareigūnui nustatytu terminu savo komentarams vertinimo ataskaitos projekte pateikti, nepakanka tam, kad ginčijama ataskaita būtų panaikinta, nes, pirma, vertinimo procedūros trukmė ir per ją atsiradę vėlavimai patys savaime nedaro įtakos vertinimo ataskaitos teisėtumui ir, antra, pareigūnui buvo sudaryta galimybė pateikti su ginčijamu ataskaitos projektu susijusias pastabas, analizes ir komentarus per antrąjį pokalbį dėl įvertinimo.

(žr. 105, 106, 109, 112, 113 ir 121–124 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1984 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Lux prieš Audito Rūmus, 129/82 ir 274/82, Rink. p. 4127, 20 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1994 m. spalio 26 d. Sprendimo Marcato prieš Komisiją, T‑18/93, Rink. VT p. I‑A‑215 ir II‑681, 36 punktas; 2003 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo McAuley prieš Tarybą, T‑165/01, Rink. VT p. I‑A‑193 ir II‑963, 44 punktas; 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Micha prieš Komisiją, T‑50/04, Rink. VT p. I‑A‑339 ir II‑1499, 45 punktas; 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Cwik prieš Komisiją, T‑155/03, T‑157/03 ir T‑331/03, Rink. VT p. I‑A‑411 ir II‑1865, 159–161 punktai.

3.      Bendrijos teismas negali pakeisti Europos investicijų banko darbuotojų darbą įpareigotų vertinti asmenų pateikto vertinimo savuoju. Iš tiesų Bankas, kaip ir kitos Bendrijos institucijos ir įstaigos, vertindamas savo darbuotojų darbą, turi didelę diskreciją. Bendrijos teismo vykdoma Banko darbuotojų kasmetinėse vertinimo ataskaitose pateiktų vertinimų teisėtumo kontrolė apima tik galimus procedūros reikalavimų pažeidimus, akivaizdžias faktines šių vertinimų klaidas, taip pat galimą piktnaudžiavimą įgaliojimais.

(žr. 126 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. spalio 22 d. Sprendimo Pflugradt prieš ECB, T‑178/00 ir T‑341/00, Rink. p. II‑4035, 69 punktas.

4.      Praktinio vertinimo vadovo, pridėto prie tarnybinio rašto, kuriame įtvirtinama Europos investicijų banke vykstanti vertinimo procedūra, nuostata, pagal kurią tikslams „turi pritarti vertinamasis“, negali būti aiškinama taip, kad, nesant suinteresuotojo asmens sutikimo, vertinimo ataskaita būtų netinkamai parengta. Dėl tokio aiškinimo administracija privalėtų bet kuriuo atveju gauti darbuotojų sutikimą dėl jiems patikėtų užduočių pobūdžio, ir šie galėtų pasirinkti siektinus tikslus, o tai akivaizdžiai nesuderinama su gero administravimo ir hierarchijos principais.

(žr. 131 punktą)

5.      Pareigūnas iš principo gali ginčyti Bendrijos institucijos arba įstaigos priimtas visuotinai taikomas nuostatas pateikdamas neteisėtumu grindžiamą prieštaravimą, kuris negali būti laikomas prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei įvykdytos dvi sąlygos: individualus sprendimas, kurio panaikinimo jis siekia, priimtas tiesiogiai taikant šias visuotinai taikomas nuostatas, o neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo nagrinėjimo baigtis jam gali būti naudinga.

(žr. 172 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2000 m. spalio 5 d. Sprendimo Taryba prieš Chvatal ir kt., C‑432/98 P ir C‑433/98 P, Rink. p. I‑8535, 33 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Campoli prieš Komisiją, T‑135/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑297 ir II‑A‑2‑1527, 132 punktas.

6.      Apeliacijų komitetas, į kurį Europos investicijų banko darbuotojas gali kreiptis vykstant kasmetiniam vertinimui, veikia kitaip nei Banko kompetentingų tarnybų vadovai. Jo sprendimai nepakeičia šių tarnybų sprendimų. Komiteto užduotis yra vykdyti tam tikrą jam pateiktų sprendimų teisėtumo kvaziteisminę kontrolę remiantis argumentais, panašiais į tuos, kuriais vadovaujasi Bendrijos teismas. Visų pirma jis tikrina, ar nebuvo pažeista vertinimo ataskaitų rengimo procedūra ir ar Bankas akivaizdžiai neviršijo jam suteiktos diskrecijos, kuri ypač didelė vertinimo ir pareigų paaukštinimo srityse.

Kai patikrinęs tų pačių sprendimų, kurie buvo pateikti Apeliacijų komitetui, teisėtumą Bendrijos teismas prieina tokią pačią išvadą kaip ir komitetas, t. y. kad dėl šių sprendimų pateikti skundai turi būti atmesti, nebėra prasmės, kad Bendrijos teismas priimtų sprendimą dėl reikalavimų, pateiktų dėl komiteto sprendimo. Šie reikalavimai sutampa su reikalavimais panaikinti Banko sprendimus, kurie yra ginčo dalykas.

Net darant prielaidą, kad Apeliacijų komiteto sprendimo teisėtumas gali būti tikrinamas nepriklausomai ir pripažintas negaliojančiu, toks panaikinimas nedarytų įtakos ginčijamai ataskaitai, kurios šis sprendimas nepakeistų. Dėl tokio panaikinimo Bankas neprivalėtų vėl kreiptis į Apeliacijų komitetą dėl skundo, ieškovo pateikto dėl ginčijamos ataskaitos, nes šį skundą Bendrijos teismas jau būtų pats išnagrinėjęs.

(žr. 196, 197 ir 199 punktus)

7.      Su sveikatos draudimu susijusių vidaus nuostatų, priimtų pagal Europos investicijų banko personalo reglamento 35 straipsnį, II priedo III punkte numatyta, kad Banko darbuotojas, ketinantis ginčyti atsisakymą atlyginti jo patirtas medicinines išlaidas, turi pasinaudoti konkrečia šiuo tikslu numatyta teisių gynimo priemone. Būtų pažeistas šių nuostatų, pagal kurias nepriklausomas gydytojas turėtų padėti išspręsti ginčus dėl medicininių klausimų, tikslas, jeigu darbuotojas galėtų teisėtai paneigti medicinos tarnybos gydytojo išvadą be specialiai tam numatytos procedūros.

(žr. 212 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teiso praktika: 2008 m. birželio 17 d. Sprendimo De Fays prieš Komisiją, F‑97/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 56 punktas.

8.      Kadangi pagal Protokolo dėl Europos investicijų banko statuto Europos investicijų bankas turi teisę nustatyti savo personalui taikytiną tvarką, jis yra kompetentingas nustatyti sąlygas, kuriomis jo darbuotojai gali kreiptis į Teisingumo Teismą pagal EB 236 straipsnį.

Banko personalo reglamento 41 straipsnyje, susijusiame su teisių gynimo priemonėmis, tik primenama Teisingumo Teismo jurisdikcija ir įtvirtinama ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūra. Taigi jame nėra nė vienos konkrečios nuostatos, ribojančios arba išplečiančios Teisingumo Teismo jurisdikciją pareigūnų atžvilgiu, išplaukiančią iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio ir nusistovėjusios teismų praktikos.

Taigi, kai minėtame personalo reglamente tam tikras klausimas nereglamentuojamas, reikia ne tiesiogiai taikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų taisykles, nes tai būtų nesuderinama su Banko darbuotojams taikomos tvarkos specifiniu pobūdžiu, bet atsižvelgti į šias taisykles ir jas taikyti pagal analogiją, turint omenyje, kad visiškai vidiniai ginčai tarp Banko ir jo darbuotojų dėl savo pobūdžio priskiriami prie ginčų tarp Bendrijos institucijų ir jų pareigūnų ar tarnautojų.

Todėl Europos investicijų banko darbuotojų ieškiniams pagal analogiją reikia taikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, pagal kurią Bendrijos teismas neturi jokios jurisdikcijos, jeigu jam pateiktas ieškinys reiškiamas ne dėl administracijos akto atmesti ieškovo reikalavimus.

(žr. 233–236 ir 239 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo De Nicola prieš EIB 100, 101 ir 107 punktai.