Tarnautojų teismo (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. gegužės 26 d.
Byla F‑83/09
Andreas Kalmár
prieš
Europos policijos biurą (Europolą)
„Viešoji tarnyba – Europolo personalas – Atleidimas iš darbo – Prašymas panaikinti – Atlyginimo mokėjimas – Sprendimo dėl panaikinimo pasekmės“
Dalykas: Pagal Konvencijos, grindžiamos Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencija) 40 straipsnio 3 dalį ir Europolo darbuotojų tarnybos nuostatų 93 straipsnio 1 dalį pareikštas ieškinys, kuriuo A. Kalmár prašo panaikinti Europolo direktoriaus 2009 m. vasario 24 d. sprendimą nutraukti jo terminuotą darbo sutartį ir 2009 m. vasario 24 d. sprendimą atleisti jį nuo pareigos vykdyti pareigas įspėjimo laikotarpiu. Ieškovas taip pat prašo Tarnautojų teismo įpareigoti jį grąžinti į darbą ir priteisti iš Europolo mokėti jam darbo užmokestį nuo jo atleidimo dienos ir 25 000 eurų kaip neturtinės žalos atlyginimą.
Sprendimas: Panaikinti 2009 m. vasario 4 d. sprendimą, kuriuo Europolo direktorius nutraukė terminuotą ieškovo darbo sutartį, 2009 m. vasario 24 d. sprendimą, kuriuo Europolo direktorius atleido suinteresuotąjį asmenį nuo pareigos vykdyti pareigas įspėjimo laikotarpiu, ir 2009 m. liepos 18 d. sprendimą atmesti jo skundą. Priteisti ieškovui iš Europolo 5 000 eurų nuostolių atlyginimą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Europolas padengia savo ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Eksplicitinis sprendimas atmesti skundą – Sprendimas, priimtas peržiūrėjus ankstesnį sprendimą – Priimtinumas – Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
2. Pareigūnai – Ieškinys – Dalykas – Nurodymas administracijai – Nepriimtinumas
(Europolo darbuotojų tarnybos nuostatų 93 straipsnis)
3. Pareigūnai – Europolo tarnautojai – Sprendimas, darantis poveikį tarnautojo administracinei situacijai – Terminuotos darbo sutarties nutraukimas pirma laiko – Teisėtumas – Sąlygos
(Europolo darbuotojų tarnybos nuostatų 94 straipsnio 1 dalies b punktas)
4. Pareigūnai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Skundžiamo akto panaikinimas tinkamai neatlyginant neturtinės žalos – Neteisėtas tarnautojo atleidimas ypatingomis aplinkybėmis
(Europolo darbuotojų tarnybos nuostatų 93 ir 94 straipsniai)
5. Pareigūnai – Europolo tarnautojai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Priimtinumo sąlygos
(Europolo darbuotojų tarnybos nuostatų 92 straipsnio 1 dalis)
6. Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija – Finansinio pobūdžio ginčas, kaip jis suprantamas pagal Europolo darbuotojų tarnybos nuostatų 93 straipsnio 1 dalį – Sąvoka
(Europolo darbuotojų tarnybos nuostatų 93 straipsnio 1 dalis)
7. Pareigūnai – Ieškinys – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga priimti įgyvendinimo priemones – Sprendimo atleisti tarnautoją panaikinimas dėl procedūros pažeidimo – Sprendimo dėl klaidos ištaisymo priėmimas – Naujo sprendimo galiojimas atgal – Leistinumas – Sąlygos
(SESV 266 straipsnis)
1. Eksplicitinis sprendimas atmesti skundą, kuriame išsamiai pateikiami tik ankstesnį sprendimą patvirtinantys motyvai ir išdėstomi tik papildomi patikslinimai, nėra asmens nenaudai priimtas aktas, todėl konkrečius administracijos motyvus galima nustatyti kartu skaitant pradinį sprendimą ir sprendimą atmesti skundą.
(žr. 33 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo Eveillard prieš Komisiją, T‑258/01, 31 punktas; 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo Cavallaro prieš Komisiją, T‑375/02, 65 punktas.
2. Nagrinėdamas ieškinį, pareikštą pagal Europolo darbuotojų tarnybos nuostatų 93 straipsnį, teismas negali, nepasisavindamas administracinės valdžios prerogatyvų, daryti esminių pareiškimų ar konstatavimų arba duoti nurodymų Europolui.
(žr. 35 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. birželio 27 d. Sprendimo Valverde Mordt prieš Teisingumo Teismą, T‑156/89, 150 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Aayhan ir kt. prieš Parlamentą, F‑65/07, 52 punktas.
3. Teisėtai priimti priemonę pareigūno atžvilgiu galima tik atsižvelgiant į faktus, kurių tikrumas nustatytas anksčiau. Be to, kiekviena institucija turi priimti sprendimą labai gerai susipažinusi su nagrinėjamu atveju ir detaliai išnagrinėjusi visas svarbias aplinkybes, todėl šis nagrinėjimas turi būti atliktas kruopščiai ir nešališkai. Šie reikalavimai taip pat taikomi sudaryti tarnybos sutartis įgaliotai tarnybai, kai ji naudojasi Europolo darbuotojų tarnybos nuostatų 94 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytu įgaliojimu nutraukti terminuotą tarnautojo sutartį pirma laiko.
Todėl kai Tarnautojų teismas patenkina ieškinio pagrindą dėl nustatant faktus, kuriais bendrai remiamasi pagrindžiant priemonę pareigūno arba tarnautojo atžvilgiu, padarytų klaidų, atsižvelgiant į šią priemonę nustatančio sprendimą išskirtinumą ir nedalomumą, jį reikia visą panaikinti.
(žr. 63, 64 ir 76 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1993 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Perakis prieš Parlamentą, T‑78/92, 15 ir 16 punktai; 1998 m. spalio 16 d. Sprendimo V prieš Komisiją, T‑40/95, 49 punktas; 2001 m. gegužės 8 d. Sprendimo Caravelis prieš Parlamentą, T‑182/99, 32 punktas; 2005 m. birželio 30 d. Sprendimo Branco prieš Komisiją, T‑347/03, 108 punktas; 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Shandong Reipu Biochemicals prieš Tarybą, T‑413/03, 63 punktas.
4. Sprendimo, kurį priimant padaryta pažeidimų, panaikinimas pats savaime gali būti tinkamas ir iš principo pakankamas neturtinės žalos, kurią galėjo sukelti šis aktas, atlyginimas. Šiuo aspektu, kadangi bet kuris atleidimas iš darbo atleistam asmeniui gali sukelti atmetimo jausmą, pasipiktinimą ir netikrumą dėl ateities, tik esant ypatingoms aplinkybėms galima konstatuoti, kad neteisėtas darbdavio elgesys paveikia atleistą asmenį daugiau, nei atleistas asmuo jaučia įprastai, ir kad šis turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą.
(žr. 81 punktą)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Schuerings prieš ETF, F‑87/08, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, byla T‑107/11 P, 73 punktas, ir Sprendimo Vandeuren prieš ETF, F‑88/08, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme, byla T‑108/11 P, 73 punktas.
5. Jei Europolo tarnautojas nori netinkamais veiksmais grįsti savo žalos atlyginimo reikalavimus, kurie skiriasi nuo išdėstytų skundžiamuose sprendimuose, prieš skundą jis turėjo pateikti prašymą atlyginti žalą pagal Europolo darbuotojų tarnybos nuostatų 92 straipsnio 1 dalį.
(žr. 84 punktą)
6. Prašymas, kad Europolas išmokėtų vienam iš savo tarnautojų sumą, į kurią jis mano turintis teisę pagal Europolo darbuotojų tarnybos nuostatus, patenka į sąvoką „finansinio pobūdžio ginčai“, kaip tai suprantama pagal šių nuostatų 93 straipsnio 1 dalį, ir jį reikia skirti nuo ieškinių dėl atsakomybės pripažinimo, kuriuos tarnautojai pareiškia Europolui institucijoms siekdami nuostolių atlyginimo.
(žr. 87 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Weißenfels prieš Parlamentą, C‑135/06 P, 65, 67 ir 68 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Giannini prieš Komisiją, F‑49/08, 39–42 punktai.
7. Sąjungos teismui panaikinus sprendimą atleisti iš darbo, institucija atsakovė privalo imtis priemonių įvykdyti teismo sprendimą atsižvelgdama į sprendimo atleisti ieškovą priėmimo dieną, jei panaikinta atgaline data.
Šiuo aspektu atkurdama pagal terminuotą darbo sutartį dirbusio ieškovo teisinę padėtį institucija iš principo turi jam sumokėti skirtumą tarp atlyginimo, kurį jis būtų galėjęs gauti, jei būtų likęs joje dirbti, ir atlyginimo arba nedarbo išmokų, kurias jis iš tikrųjų gavo, be kita ko, už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki dienos, kurią sutartis turėjo teisėtai baigtis.
Tačiau tuomet, kai sprendimas atleisti buvo panaikintas dėl to, kad institucija kruopščiai neatliko visiško ir detalaus faktų nagrinėjimo, bet kuriuo atveju negalima neatsižvelgti į tai, kad institucija, iki galo ir detaliai peržiūrėjusi bylos medžiagą pagal sprendimo dėl panaikinimo motyvus, gali priimti naują sprendimą nutraukti ieškovo darbo sutartį. Be to, kadangi žala, kuria remiamasi, susijusi su procedūros pažeidimu, negalima visiškai atmesti netgi to, kad naujas institucijos sprendimas galios atgaline data, nes šis galiojimas atgaline data reikalingas siekiant nagrinėjamos priemonės tikslo ir jis nepažeis suinteresuotojo asmens teisėtų lūkesčių.
Todėl Sąjungos teismas, kuris negali pakeisti institucijos vertinimo savuoju, negali iš jos priteisti sumokėti ieškovui darbo užmokestį nuo dienos, kurią buvo neteisėtai nutraukta jo darbo sutartis, nes priešingu atveju būtų iš anksto nustatyta institucijos pozicija.
(žr. 89–93 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1982 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Amylum prieš Tarybą, 108/81, 4–17 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. spalio 17 d. Sprendimo de Compte prieš Parlamentą, T‑26/89, 66 punktas; 2006 m. gegužės 2 d. Sprendimo O2 (Germany) prieš Komisiją, T‑328/03, 48 punktas; 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Bayer CropScience ir kt. prieš Komisiją, T‑75/06, 63 punktas; 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran prieš Tarybą, T‑256/07, 65 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. gegužės 5 d. Sprendimo Simões Dos Santos prieš VRDT, F‑27/08, 100 ir 101 punktai.