2019 m. sausio 9 d. Audiencia Provincial de Zaragoza (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ibercaja Banco, S.A. / T. J. ir U. K.
(Byla C-13/19)
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Audiencia Provincial de Zaragoza
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantas: Ibercaja Banco, S.A.
Kitos apeliacinio proceso šalys: T. J. ir U. K.
Prejudiciniai klausimai
1. Ar, atsižvelgiant į Direktyvos 93/131 3 straipsnį, susitarime nustatytas apatinės ribos sąlygos pakeitimas, nurodytas faktinės bylose aplinkybėse, gali būti laikomas bendrąja sutarties sąlyga?
2. Ar tokiomis pat aplinkybėmis bendrąja sutarties sąlyga gali būti laikomas teisės pareikšti ieškinį prieš banką atsisakymas, tai yra, ar pasiūlymą teikiančio pardavėjo ar tiekėjo parengta sutarties bendrojo pobūdžio sąlyga, kurios turinys pasiūlymą priimančiajam vartotojui niekaip nepaaiškinamas, gali būti laikoma bendrąja sutarties sąlyga?
3. Ar šiomis sąlygomis, kai minėtos bendrosios sąlygos pasekmės yra svarbios vartotojui, yra išpildomi Direktyvos 93/13 3 ir 4 straipsniuose nustatyti ekonominės naštos aiškumo, skaidrumo ir realaus suprantamumo, ikisutartinės informacijos ir atskiro derėjimosi reikalavimai?
4. Ar reikalavimas pateikti ikisutartinę informaciją siekiant nustatyti sutarties sąlygos sąžiningumą (Direktyvos [93/13] 4 ir 5 straipsniai) turėtų būti toks pat ar net didesnis, kai susitariama pakeisti numatomai negaliojančią sąlygą (konkrečios pakeitimo ekonominės pasekmės, įspėjimas apie tam atvejui taikomą jurisprudenciją ir jos konkrečias pasekmes, ir t. t.)?
5. Ar rankraštinis vartotojo parengtas dokumentas, kuriame pakartojamas galimai negaliojančios sąlygos pakeitimas, yra pakankamas Direktyvos [93/13] 4 ir 5 straipsniuose nustatytiems ikisutartinės informacijos ir aiškumo reikalavimams išpildyti, siekiant pakeisti numatomai negaliojančią sąlygą?
6. Ar faktas, kad iniciatyvą pakeisti sąlygą ar sudaryti sandorį rodo banko įstaiga, ir draudimas išsinešti dokumentą iš banko biuro, nebent jį pasirašo vartotojas, turėtų būti laikomi išskirtinai svarbiais vertinant galimą pakeistos sąlygos nesąžiningumą (Direktyvos [93/13] 4 ir 5 straipsniai)?
7. Ar galima pakeisti numatomai dėl nesąžiningumo negaliojančią sąlygą (principas, pagal kurį negaliojančios sąlygos nėra privalomos)?
8. Ar tokiu atveju, kai sąlyga numatomai negalioja dėl nesąžiningumo vartotojo atžvilgiu, vartotojas [turėtų] atsisakyti teisės pareikšti ieškinį (Direktyvos [93/13] 3 straipsnis, kiek jis susijęs su Direktyvos 93/13 priedo 1-q) punktu, ir neprivalomumo principas, įtvirtintas šios direktyvos 6 straipsnyje)?
9. Teigiamo atsakymo atveju, ar reikalavimas pateikti ikisutartinę informaciją turėtų būti toks pats ar net didesnis, nei reikalavimas pateikti informaciją sudarant pradinį susitarimą?
10. Ar atsižvelgiant į reikalavimą pateikti ikisutartinę informaciją (Direktyvos [93/13] 4 ir 5 straipsniai) sąlyga atsisakyti teisės pareikšti ieškinį negali būti vertinama kaip antraeilė ir papildoma dokumente (Direktyvos [93/13] 3, 4 ir 5 straipsniai)?
11. Ar numatomai negaliojančių sąlygų pakeitimo galiojimas ir teisės pareikšti ieškinį prašant paskelbti jos negaliojimą bei panaikinti jos pasekmes atsisakymas prieštarautų atgrasančiam poveikiui pasiūlymą teikiančio verslininko atžvilgiu (Direktyvos [93/13] 7 straipsnis ir 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Gutiérrez Naranjo ir kt., C-154/152 )?
12. Ar, remiantis Direktyvos 93/13 3 ir 4 straipsniais, numatomai dėl nesąžiningumo negaliojanti sutarties sąlyga gali būti privaloma vartotojui, kuriam ji taikoma, nes po to, kai buvo sudaryta sutartis, kurioje yra aptariama sąlyga, pardavėjas ar tiekėjas susitarė su klientu, kad pardavėjas ar tiekėjas netaikys nesąžiningos sąlygos už tam tikrą kompensaciją vartotojui? Tai yra, ar negaliojanti sąlyga tampa galiojanti sudarius susitarimą su vartotoju minėtą sąlygą pakeisti kita vartotojui palankesne sąlyga? Ar tokio pobūdžio sutartis galėtų prieštarauti Direktyvos [93/13] 6 straipsnio 1 daliai?
13. Ar toks banko įstaigos elgesys, koks aprašytas faktinėse bylos aplinkybėse, lemia nesąžiningo elgesio ir vartotojų atžvilgiu nesąžiningos komercinės veiklos draudimą, nustatytą Direktyvos 2005/29 6 ir 7 straipsniuose ir keturioliktoje konstatuojamoje dalyje3 ?
____________
1 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).
2 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimas
Gutiérrez Naranjo ir kt. (C-154/15, C-307/15 ir C-308/15, EU:C:2016:980).
3 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005, p. 22).