TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS
2009 m. lapkričio 10 d.
Byla F‑14/08 DEP
X
prieš
Europos Parlamentą
„Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas“
Dalykas: Pagal Europos Sąjungos Tarnautojų teismo procedūros reglamento 92 straipsnį X pareikštas ieškinys dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo priėmus 2008 m. gruodžio 18 d. Tarnautojų teismo nutartį (F‑14/08, X prieš Parlamentą, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000).
Sprendimas: X atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma byloje F‑14/08 lygi 5 670 eurų; ši suma apima palūkanas už pradelstą mokėjimo terminą nuo pranešimo apie šią nutartį iki sumokėjimo. Taikytina palūkanų norma apskaičiuojama remiantis Europos Centrinio Banko nustatyto dydžio palūkanomis už pagrindines refinansavimo operacijas, taikomas aptariamu laikotarpiu, jas padidinus dviem procentiniais punktais su sąlyga, kad ji nebus didesnė nei ieškovės prašoma 6 % palūkanų norma.
Santrauka
1. Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Sąvoka
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
2. Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)
3. Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Palūkanos už pradelstą mokėjimo terminą
1. Iš Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punkto matyti, kad atlygintinos išlaidos apribotos, pirma, tomis, kurios patiriamos dėl proceso Tarnautojų teisme, ir, antra, tomis, kurios buvo būtinos tam tikslui. Be to, ieškovas turi pateikti įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti išlaidų, kurias prašoma atlyginti, tikrumą.
(žr. 21 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Spruyt prieš Komisiją, T‑171/00 DEP, Rink. VT p. I‑A‑225 ir II‑1127, 22 punktas; 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑7/98 DEP, T‑208/98 DEP ir T‑109/99 DEP, Rink. VT p. I‑A‑219 ir II‑973, 42 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. gegužės 16 d. Nutarties Chatziioannidou prieš Komisiją, F‑100/05 DEP, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 17 punktas.
2. Bendrijos teismui nesuteikta įgaliojimų nustatyti šalių advokatams mokamo honoraro dydį, tačiau jis gali nustatyti sumą, iki kurios šias išlaidas gali padengti šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos. Spręsdamas dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, jis neturi atsižvelgti nei į nacionaliniu lygiu nustatytą advokatų atlyginimo tarifą, nei į galimą šiuo klausimu sudarytą suinteresuotojo asmens ir jo atstovų ar patarėjų sutartį.
Kadangi nėra Bendrijos nuostatų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžių, Bendrijos teismas turi laisvai vertinti bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir pobūdį, į jos svarbą Bendrijos teisės požiūriu, bylos sudėtingumą, darbo krūvį, kurį galėjo patirti teisminiame procese dalyvaujantys atstovai ar patarėjai, ir ginčo poveikį šalių ekonominiams interesams. Turėdamas laisvę vertinti Bendrijos teismas gali nustatyti mažesnes atlygintinas bylinėjimosi išlaidas nei šalis, iš kurios jos buvo priteistos, turėjo sumokėti kitai šaliai.
(žr. 22 ir 23 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. vasario 8 d. Sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją, C‑3/06 P, Rink. p. I‑1331, 61 ir 62 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Spruyt prieš Komisiją 25 ir 26 punktai; minėto Sprendimo De Nicola prieš EIB 32 punktas; 2009 m. birželio 2 d. Sprendimo Sison prieš Tarybą, T‑47/03 DEP, Rink. p. II‑1483, 48 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: minėtos Nutarties Chatziioannidou prieš Komisiją 20 punktas.
3. Ieškovas turi teisę į palūkanas už pradelstą mokėjimo terminą nuo teismo nustatytų atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, jas skaičiuojant nuo pranešimo apie nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo iki faktinio šių išlaidų sumokėjimo.
(žr. 38 punktą)