TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. kovo 14 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos prekių ženklas – Sąvoka „forma“ – Forma, kuri prekei suteikia esminę vertę – Dvimatis prekių ženklas – Vaizdinis prekių ženklas, kuris yra ir kūrinys pagal autorių teisę – Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 – 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis – Reglamentas (ES) 2015/2424“
Byloje C‑21/18
Dėl Svea hovrätt, Patent- och marknadsöverdomstolen (Stokholmo apeliacinis teismas, veikiantis kaip apeliacinis teismas, nagrinėjantis intelektinės nuosavybės ir ekonomines bylas, Švedija) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2018 m. sausio 11 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Textilis Ltd,
Ozgur Keskin
prieš
Svenskt Tenn AB
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan, teisėjai C. Lycourgos, E. Juhász (pranešėjas), M. Ilešič ir I. Jarukaitis,
generalinis advokatas G. Pitruzzella,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Svenskt Tenn AB, atstovaujamos B. Eliasson ir jur. kand. M. Jerner,
– Europos Komisijos, atstovaujamos É. Gippini Fournier, K. Simonsson, E. Ljung Rasmussen, J. Samnadda ir G. Tolstoy,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 [dėl Europos Sąjungos prekių ženklo] (OL L 78, 2009, p. 1) 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunkčio ir šios Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos, iš dalies pakeistos 2015 m. gruodžio 16 d. Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2424 (OL L 341, 2015, p. 21) (toliau – iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 207/2009), išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Textilis Ltd ir Ozgur Keskin ginčą su Svenskt Tenn AB, kilusį dėl ieškovų pagrindinėje byloje prekybos interjero puošybos gaminiais, kuri lėmė Svenskt Tenn priklausančio prekių ženklo pažeidimą.
Teisinis pagrindas
Reglamentas Nr. 207/2009
3 Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnyje „Žymenys, galintys sudaryti [Europos Sąjungos] prekių ženklą“ numatyta:
„[Europos Sąjungos] prekių ženklą gali sudaryti bet kokie žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, būtent: žodžiai, tarp jų asmenų pavardės, dizainas, raidės, skaitmenys, išorinis prekių arba jų įpakavimo vaizdas, jeigu jie leidžia atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų.“
4 Šio reglamento 7 straipsnio „Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai“ 1 dalies e punkte nustatyta:
„Neregistruojami šie žymenys:
<…>
e) žymenys, kurie yra vien:
i) forma, kurią lemia pačių prekių rūšis; arba
ii) prekių forma, būtina techniniam rezultatui gauti;
iii) forma, suteikianti prekėms esminę vertę.“
Iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 207/2009
5 Reglamento 2015/2424, kuriuo buvo iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 207/2009, 12 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir visišką suderinamumą su prioriteto principu, pagal kurį įregistruotas ankstesnis prekių ženklas turi pirmenybę prieš vėliau įregistruotus prekių ženklus, reikia numatyti, kad užtikrinant ES prekių ženklu suteikiamas teises nebūtų daromas poveikis savininkų teisėms, įgytoms iki ES prekių ženklo paraiškos padavimo ar prioriteto datos. <…>.“
6 Iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkte numatyta:
„Neregistruojami šie žymenys:
<…>
e) žymenys, susidedantys vien tik iš:
i) formos ar kitų charakteristikų, kurias nulemia pačių prekių rūšis;
ii) prekių formos ar kitų charakteristikų, būtinų techniniam rezultatui gauti;
iii) formos ar kitų charakteristikų, kurios prekėms suteikia esminę vertę.“
7 Iš Reglamento 2015/2424 4 straipsnio matyti, kad šis reglamentas įsigaliojo 2016 m. kovo 23 d.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
8 Svenskt Tenn prekiauja baldais ir baldų audiniais, taip pat – kitais dekoratyviniais reikmenimis.
9 1930-aisiais Svenskt Tenn pradėjo bendradarbiauti su architektu Joseph Frank, sukūrusiu jai įvairių baldų audinių raštų, tarp kurių – raštą, pavadintą MANHATTAN, kuriuo ji prekiauja ir dėl kurio teigia, kad jai priklauso su šiuo raštu susijusios autorių teisės.
10 2012 m. sausio 4 d. Svenskt Tenn Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) pateikė Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką. Šis vaizdinis prekių ženklas MANHATTAN buvo įregistruotas numeriu 010540268.
11 Prekės ir paslaugos, kurioms minėtas prekių ženklas įregistruotas, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 11, 16, 20, 21, 24, 27 ir 35 klasėms ir apima, be kita ko, lempų gaubtus (11 klasė), staltieses, popierines servetėles, popierinius padėkliukus, pakavimo popierių, užrašų ir spalvinimo knygeles, plakatus (16 klasė), baldus (20 klasė), prietaisus ir tarą namų ūkio ir maisto gamybos reikmėms, šepetėlius, stiklo, porceliano ir fajansinius dirbinius, kurie nepriklauso kitoms klasėms (21 klasė), audinius ir tekstilės gaminius, kurie nepriklauso kitoms klasėms, lovatieses ir staltieses (24 klasė), kilimus, netekstilinę sienų dangą, popierinius apmušalus (27 klasė), mažmeninę prekybą baldais, pagalvėlėmis, veidrodžiais, popieriniais apmušalais, kilimais, lempomis, audiniais, tekstilės gaminiais, žaisliukais, prietaisais ir tara namų ūkio ir maisto gamybos reikmėms, indais, stiklo, porceliano ir fajansiniais dirbiniais, žvakidėmis, popierinėmis servetėlėmis, krepšiais, juvelyriniais dirbiniais, knygomis ir žurnalais (35 klasė).
12 Vaizdinis prekių ženklas MANHATTAN atrodo taip:
13 Textilis yra pagal Anglijos teisę įsteigta bendrovė, kurios savininkas O. Keskin. Ši bendrovė pradėjo prekybą internetu 2013 m. Ji prekiavo audiniais ir interjero puošybos gaminiais, kurių raštai buvo panašūs į vaizdiniu prekių ženklu MANHATTAN žymimus raštus.
14 Svenskt Tenn pateikė Stockholms tingsrätt (Stokholmo pirmosios instancijos teismas, Švedija) prieš Textilis ir O. Keskin nukreiptą ieškinį dėl teisių į prekių ženklą MANHATTAN, kurio savininkė ji yra, pažeidimo, taip pat – ieškinį dėl jai priklausančių autorių teisių pažeidimo. Ji taip pat prašė, kad Textilis ir O. Keskin būtų uždrausta, pirma, prekiauti tam tikru dizainu žymimais gaminiais arba juos kitaip platinti Švedijos visuomenei, ir, antra, Švedijoje naudoti šį prekių ženklą audiniams, pagalvėlėms ir baldams, o nesilaikant šio reikalavimo, skirti jiems baudą.
15 Reaguodami į šiuos ieškinius Textilis ir O. Keskin šiam teismui pateikė priešpriešinį ieškinį, jame prašė pripažinti prekių ženklo MANHATTAN registraciją negaliojančia, nes, pirma, jis neturi skiriamojo požymio ir, antra, atsižvelgiant į numatomą jo naudojimo būdą jis yra sudarytas iš formos, kuri prekėms suteikia esminę vertę, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį.
16 Stockholms tingsrätt (Stokholmo pirmosios instancijos teismas) šį priešpriešinį ieškinį atmetė, be kita ko, remdamasis tuo, kad, viena vertus, pagal Reglamento Nr. 207/2009 4 straipsnį Europos Sąjungos prekių ženklus gali sudaryti bet kokie žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, visų pirma dizainas, jeigu jie turi skiriamąjį požymį, ir, kita vertus, prekių ženklas MANHATTAN nėra forma, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį.
17 Stockholms tingsrätt (Stokholmo pirmosios instancijos teismas) nusprendė, kad Textilis ir O. Keskin pažeidė prekių ženklą MANHATTAN, taip pat – Svenskt Tenn priklausančias autorių teises.
18 Textilis ir O. Keskin šį sprendimą apskundė Svea hovrätt, Patent- och marknadsöverdomstolen (Stokholmo apeliacinis teismas, veikiantis kaip apeliacinis teismas, nagrinėjantis intelektinės nuosavybės ir ekonomines bylas), visų pirma prašydami pripažinti prekių ženklo MANHATTAN registraciją negaliojančia pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį.
19 Grįsdami savo apeliacinį skundą jie tvirtina, kad žymuo, kurį sudaro audinio raštas, negali būti įregistruotas kaip prekių ženklas, antraip būtų apeitas autorių teisių apsaugos ribojimo laiko atžvilgiu principas. Jie mano, kad dėl šios priežasties pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį draudžiama kaip prekių ženklą įregistruoti žymenis, kuriuos sudaro vien forma, suteikianti prekei esminę vertę.
20 Atvirkščiai, Svenskt Tenn į tai atsako, kad iš raštų formos sudaryti prekių ženklai gali būti įregistruoti kaip Europos Sąjungos prekių ženklai, kaip antai vaizdinis prekių ženklas MANHATTAN.
21 Svea hovrätt, Patent- och marknadsöverdomstolen (Stokholmo apeliacinis teismas, veikiantis kaip apeliacinis teismas, nagrinėjantis intelektinės nuosavybės ir ekonomines bylas) siekia išsiaiškinti, ar vaizdinis prekių ženklas, kaip antai MANHATTAN, sudarytas iš dvimačio prekės vaizdo – dvimatės struktūros, kaip antai audinys, gali būti laikomas forma, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Šiuo klausimu jis pabrėžia, kad iš Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunkčio aiškiai matyti, jog šioje nuostatoje numatyti negaliojimo pagrindai taikomi erdviniams ir dvimačiams prekių ženklams, kurie vaizduoja erdvines formas, pvz., skulptūros ar vazos vaizdą, kaip savo 2017 m. balandžio 6 d. priimto Sprendimo Norwegian Board of Appeal for Industrial Property Rights – appeal from the municipality of Oslo (E-05/16) 110–115 punktuose nurodė ELPA teismas, o 2002 m. birželio 18 d. Sprendime Philips (C‑299/99, EU:C:2002:377) – Teisingumo Teismas.
22 Vis dėlto jam kyla klausimas, ar tokio negaliojimo pagrindas gali būti taikomas dvimačiams ženklams, kurie vaizduoja dvimatę prekę, kaip antai audinio raštą ar paveikslo reprodukciją. Šiuo klausimu jis nurodo, kad būtų paradoksalu, jeigu toks atsisakymo įregistruoti pagrindas nebūtų taikomas tokiais atvejais, nes nėra jokio motyvo, kuris pateisintų tai, kad erdvinė skulptūra būtų vertinama kitaip nei dvimatis paveikslas.
23 Jis nurodo, kad, kitaip nei prekių ženklas, nagrinėtas byloje, kurioje priimtas 2018 m. birželio 12 d. Sprendimas Louboutin ir Christian Louboutin (C‑163/16, EU:C:2018:423), sudarytas iš spalvos, kuria padengtas bato padas, jo nagrinėjamoje byloje nurodytas vaizdinis prekių ženklas MANHATTAN yra autorių teisių saugomas kūrinys.
24 Jis kelia klausimą, ar dėl pakeisto Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunkčio, pagal kurį neregistruojami ne tik žymenys, susidedantys vien „iš prekių formos“, bet ir iš „kitų charakteristikų“, kurios prekėms suteikia esminę vertę, turi pasikeisti vertinimas, kurį reikia atlikti atsižvelgiant į šį negaliojimo pagrindą. Šiuo klausimu jis siekia išsiaiškinti, ar jo nagrinėjamoje byloje Reglamentas Nr. 207/2009 turi būti taikomas be pakeitimų, ar su jais, atsižvelgiant į tai, kad prekių ženklo MANHATTAN registracijos data, prašymo pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia pateikimo data ir pirmosios instancijos sprendimo, kuris apskųstas apeliacine tvarka, priėmimo data yra ankstesnės nei 2016 m. kovo 23 d., t. y. negu Reglamento 2015/2424 įsigaliojimo data.
25 Jis tvirtina, kad nesvarbu, kokia 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunkčio redakcija bus taikoma, jeigu bus pripažinta, kad ši nuostata taikoma dvimačiams prekių ženklams, vaizduojantiems dvimatę prekę, bet kuriuo atveju kyla klausimas dėl kriterijų, kuriais remiantis galima nustatyti, ar žymuo, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, gali būti laikomas „sudaryt[u] vien iš formos, suteikiančios prekei esminę vertę“, kai toks žymuo įregistruojamas kaip prekių ženklas kelioms prekių klasėms, o prekių ženklas pateikiamas taip, kad juo gali būti padengta visa prekė ar didelė jos dalis, arba jis gali būti naudojamas kaip logotipas.
26 Šiuo klausimu jis pabrėžia, kad sunku įvertinti tokį negaliojimo pagrindą, nes prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo privalo nurodyti tik prekes, kurioms ketina tokį prekių ženklą naudoti, ir neprivalo patikslinti praktinių žymens, kuriam prašo suteikti apsaugą, naudojimo sąlygų.
27 Taigi prekių ženklu, nelygu atvejis, gali būti padengta visa prekė, kaip yra, pvz., baldų audinio, popieriaus arba stalo aptiesalų atveju, taigi, jis tampa esminiu pačios prekės elementu, ir daugeliu atvejų prekių ženklas ir prekė sutampa; arba jis gali užimti nedidelę vietą ant prekės, visų pirma, kai toks prekių ženklas naudojamas kaip logotipas.
28 Šiomis aplinkybėmis Svea hovrätt, Patent- och marknadsöverdomstolen (Stokholmo apeliacinis teismas, veikiantis kaip apeliacinis teismas, nagrinėjantis intelektinės nuosavybės ir ekonomines bylas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Reglamento 2015/2424 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad naujos redakcijos 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis taikytinas, kai teismas turi nagrinėti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia [pateiktą pagal Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies ą punktą], po pakeitimo įsigaliojimo, t. y. po 2016 m. kovo 23 d., net jeigu ieškinys dėl registracijos pripažinimo negaliojančia buvo pateiktas iki tos datos, todėl susijęs su iki tos datos įregistruotu prekių ženklu?
2. Ar taikytinos redakcijos Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį reikia aiškinti taip, kad į jo taikymo sritį patenka žymuo, kurį sudaro dvimačio gaminio, pavyzdžiui, baldų audinio, papuošto nagrinėjamu žymeniu, dvimatis atvaizdas?
3. Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas, kokiais principais remiantis reikia aiškinti [iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 207/2009] 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje vartojamą formuluotę „žymenys, susidedantys vien tik iš formos (ar kitų charakteristikų), kuri (-ios) prekėms suteikia esminę vertę“, kai registracija apima daug įvairių prekių klasių ir prekių, o žymuo ant prekių gali būti naudojamas įvairiais būdais? Ar vertinti reikia pagal objektyvesnius, ar bendresnius kriterijus, pavyzdžiui, pradedant nuo to, kaip prekių ženklas atrodo ir kaip juo galima žymėti įvairias prekes, t. y. neatsižvelgiant į tai, kaip prekių ženklo savininkas galbūt de facto naudojo ar ketina naudoti žymenį ant įvairių prekių?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
29 Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas prekių ženklams, įregistruotiems prieš įsigaliojant šiam iš dalies pakeistam reglamentui.
30 Iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad, siekiant užtikrinti teisinio saugumo principo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo laikymąsi, Sąjungos teisės materialinės normos turi būti aiškinamos taip, kad jos taikomos iki jų įsigaliojimo susiklosčiusioms situacijoms tik jeigu iš jų formuluotės, tikslų ar bendros sistemos aiškiai matyti, kad jos turi būti taikomos (šiuo klausimu žr. 2011 m. liepos 14 d. Sprendimo Bureau national interprofessionnel du Cognac, C‑4/10 ir C‑27/10, EU:C:2011:484, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
31 Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad Reglamente 2015/2424, įsigaliojusiame 2016 m. kovo 23 d., nėra jokios nuostatos, kurioje būtų aiškiai numatyta, kad iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti taikomas iki šios datos įregistruotiems Europos Sąjungos prekių ženklams.
32 Be to, iš Reglamento 2015/2424 tikslo ir bendros šio reglamento struktūros nematyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo suteikti galimybę iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį taikyti atgaline data. Tokį aiškinimą patvirtina ir Reglamento 2015/2424 12 konstatuojamoji dalis, kurioje primenama apie Sąjungos teisės aktų leidėjo siekį laikytis teisinio saugumo principo.
33 Taigi į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad iš dalies pakeisto Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas prekių ženklams, įregistruotiems prieš įsigaliojant šiam iš dalies pakeistam reglamentui.
Dėl antrojo klausimo
34 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad žymuo, kurį, kaip pagrindinėje byloje, sudaro dekoratyviniai dvimačiai raštai ir kuris dedamas ant prekių, kaip antai audinio ar popieriaus, yra „sudarytas vien iš formos“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.
35 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, Reglamente Nr. 207/2009 nesant jokio „formos“ sąvokos apibrėžimo, šio termino reikšmė ir apimtis, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, turi būti nustatyta pagal įprastą jo reikšmę bendrinėje kalboje, kartu atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant jis vartojamas, ir teisės aktų, kuriuose jis įtvirtintas, tikslus (šiuo klausimu, kiek tai susiję su 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, 2008, p. 25), žr. 2018 m. birželio 12 d. Sprendimo Louboutin ir Christian Louboutin, C‑163/16, EU:C:2018:423, 20 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
36 Prekių ženklų teisėje sąvoka „forma“ paprastai suprantama kaip reiškianti linijų arba kontūrų visumą, nustatančią atitinkamos prekės ribas erdvėje (2018 m. birželio 12 d. Sprendimo Louboutin ir Christian Louboutin, C‑163/16, EU:C:2018:423, 21 punktas).
37 Taikydamas šias išvadas Teisingumo Teismas nusprendė, kad konkrečios spalvos nurodymas konkrečioje prekės vietoje nereiškia, kad nagrinėtą žymenį sudaro „forma“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį, kurio formuluotė panaši į Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii punkto formuluotę, kai prekių ženklo registracija siekiama apsaugoti ne prekės formą, o tik konkrečios šios prekės vietos padengimą tokia spalva (2018 m. birželio 12 d. Sprendimo Louboutin ir Christian Louboutin, C‑163/16, EU:C:2018:423, 24 punktas).
38 Iš tiesų, kaip savo pastabose pažymėjo Europos Komisija, neginčijama, kad, priešingai nei žymens, siejamo su pačia spalva, atveju, pagrindinėje byloje nagrinėjamas žymuo, kurį sudaro dekoratyviniai dvimačiai raštai ir kuris dedamas ant prekių, kaip antai audinio ar popieriaus, turi linijas ir kontūrus.
39 Vis dėlto šio žymens negalima laikyti „sudaryto vien iš formos“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį.
40 Tiesa, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas žymuo yra formos, kurias sudaro išoriniai piešinių kontūrai, stilizuotu būdu vaizduojantys žemėlapių dalis, tačiau, be šių formų, šiame žymenyje naudojami dekoratyviniai elementai, kurių yra ir šių kontūrų apibrėžtame plote, ir už jų.
41 Be to, žymenyje aiškiai matyti žodžiai, visų pirma žodis „Manhattan“.
42 Bet kuriuo atveju negalima manyti, kad žymuo, kurį sudaro dvimačiai dekoratyviniai raštai, sutampa su prekės forma, kai šis žymuo naudojamas ant prekių, kaip antai audinio ar popieriaus, kurių forma skiriasi nuo minėtų dekoratyvinių raštų.
43 Dėl šių priežasčių negalima manyti, kad žymuo, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, yra sudarytas vien iš formos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį.
44 Taigi Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje numatyta išimtis negali būti taikoma tokiam žymeniui.
45 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tai, jog pagrindinėje byloje nagrinėjamam žymeniui taikoma ir autorių teisių apsauga, neturi reikšmės atsakant į klausimą, ar jis sudarytas vien iš „formos“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktį.
46 Taigi į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad žymuo, kurį, kaip pagrindinėje byloje, sudaro dekoratyviniai dvimačiai raštai ir kuris dedamas ant prekių, kaip antai audinio ar popieriaus, nėra „sudarytas vien iš formos“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.
47 Atsižvelgiant į atsakymą, kuris pateiktas į antrąjį klausimą, į trečiąjį klausimą atsakyti nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
1. 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl [Europos Sąjungos prekių ženklo], iš dalies pakeisto 2015 m. gruodžio 16 d. Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2424, 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas prekių ženklams, įregistruotiems prieš įsigaliojant šiam Reglamentu 2015/2424 iš dalies pakeistam Reglamentui 207/2009.
2. Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad žymuo, kurį, kaip pagrindinėje byloje, sudaro dekoratyviniai dvimačiai raštai ir kuris dedamas ant prekių, kaip antai audinio ar popieriaus, nėra „sudarytas vien iš formos“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.
Parašai.