EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2014 m. spalio 16 d.

Byla F‑69/10 DEP

Luigi Marcuccio

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas – Procedūros reglamento 92 straipsnis – Advokato atstovavimas institucijai – Advokato honorarai – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Prašymas nustatyti palūkanas už praleistą terminą“

Dalykas :      Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo, Europos Komisijos pateiktas pagal tuo metu galiojusios redakcijos Procedūros reglamento (toliau – ankstesnis Procedūros reglamentas) 92 straipsnio 1 dalį priėmus Nutartį Marcuccio / Komisija (F‑69/10, EU:F:2011:128).

Sprendimas:      Bendra bylinėjimosi išlaidų, patirtų byloje Marcuccio / Komisija (F‑69/10), kurias L. Marcuccio turi atlyginti Europos Komisijai, suma yra 1 250 eurų. Šiai sumai taikomos palūkanos už praleistą terminą, skaičiuojamos nuo šios nutarties įteikimo dienos iki nurodytos sumos sumokėjimo dienos pagal Europos Centrinio Banko pirmąją kalendorinę mėnesio, kurį baigėsi mokėjimo terminas, dieną pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikytą palūkanų normą, padidintą trimis su puse procentinių punktų.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Honorarai, kuriuos institucija sumokėjo savo advokatui – Įtraukimas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti nustatant bylinėjimosi išlaidas

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)

2.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Palūkanos už praleistą terminą

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 96–98 ir 106 straipsniai)

1.      Kaip matyti iš Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmos pastraipos, taikomos Tarnautojų teismui pagal šio Statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, Sąjungos institucijos gali pasinaudoti advokato pagalba. Taigi dėl proceso patirtų būtinųjų išlaidų sąvoka apima advokatui mokamą atlyginimą, ir institucija neprivalo įrodyti, kad tokia pagalba buvo objektyviai pagrįsta.

Kalbant apie advokatui sumokėtų honorarų didžiausią atlygintiną sumą, reikia nurodyti, kad Sąjungos teismui nesuteikta įgaliojimų nustatyti šalių advokatams mokamo honoraro dydžio, tačiau jis gali nustatyti maksimalią atlyginimo, kurį gali padengti šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, sumą. Priimdamas sprendimą dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, Sąjungos teismas neturi atsižvelgti nei į nacionaliniu lygiu nustatytą advokato atlyginimo tarifą, nei į galimą šiuo klausimu sudarytą suinteresuotojo asmens ir jo atstovų ar patarėjų sutartį.

Fiksuotas atlyginimo pobūdis taip pat neturi įtakos Tarnautojų teismo vertinamam atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui, nes teismas remiasi jo praktikoje taikomais nusistovėjusiais kriterijais ir tiksliais duomenimis, kuriuos jam turi pateikti bylos šalys. Nors tokių duomenų nepateikimas netrukdo šiam teismui nustatyti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio atlikus teisingą vertinimą, vis dėlto nesant šių duomenų teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo pateikusio asmens reikalavimus turi vertinti griežtai.

Dar daugiau, kadangi nėra Sąjungos teisės nuostatų dėl atlyginimų dydžių, teismas gali laisvai vertinti bylos duomenis, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir pobūdį, į jos svarbą Sąjungos teisės atžvilgiu, bylos sudėtingumą, darbo krūvį, kurį galėjo patirti teismo procese dalyvaujantys atstovai ar patarėjai, ir ginčo poveikį šalių ekonominiams interesams.

Galiausiai, atitinkamos institucijos advokatui atlygintinų honorarų suma negali būti nustatyta neatsižvelgiant į dar prieš kreipiantis į Tarnautojų teismą šios institucijos tarnybų atliktą darbą. Iš tiesų, kadangi ieškinys priimtinas tik tuo atveju, jeigu buvo pateiktas skundas ir šį skundą paskyrimų tarnyba atmetė, institucijos tarnybos iš principo yra įtrauktos į ginčų nagrinėjimą dar prieš tai, kai dėl šių ginčų kreipiamasi į Tarnautojų teismą.

(žr. 16–21 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑278/07 P‑DEP, EU:T:2013:269, 20 punktas ir Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑366/10 P‑DEP, EU:T:2014:63, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: Nutarties Chatzidoukakis / Komisija, F‑84/10 DEP, EU:F:2014:41, 21–24 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

2.      Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 106 straipsnį šis teismas turi išimtinę kompetenciją nustatyti pareigą sumokėti palūkanas už praleistą terminą nuo jo priteistų bylinėjimosi išlaidų ir taikytiną palūkanų normą.

Iš šio Procedūros reglamento 96−98 straipsnių matyti, kad nutartis nėra skelbiama. Joje turi būti nurodyta jos priėmimo data ir ji įsiteisėja nuo įteikimo dienos. Todėl reikia laikyti, kad šalis, kuri prašo taikyti palūkanas už praleistą terminą nuo nutarties paskelbimo dienos, iš tiesų Tarnautojų teismo prašo taikyti palūkanas už praleistą terminą nuo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų tik nuo bylinėjimosi išlaidas nustatančios nutarties įteikimo dienos. Taigi šalis turi teisę į palūkanas už pradelstą terminą nuo teismo nustatytos atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumos, skaičiuojamas nuo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo įteikimo dienos iki faktinio šių išlaidų sumokėjimo.

(žr. 31, 33 ir 34 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑450/10 P‑DEP, EU:T:2014:32, 47 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Nutarties Chatzidoukakis / Komisija, EU:F:2014:41, 38 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.