Language of document : ECLI:EU:F:2010:81

TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. liepos 8 d.

Byla F‑130/06

Stefano Sotgia

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Paskyrimas — Laikinieji tarnautojai, paskirti pareigūnais — Kandidatai, įrašyti į rezervo sąrašą prieš įsigaliojant naujiems Pareigūnų tarnybos nuostatams — Priskyrimas prie lygio taikant naujas, mažiau palankias, normas — Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis ir 12 straipsnio 3 dalis“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo S. Sogia prašo panaikinti 2006 m. balandžio 11 d. sprendimą, kuriuo jis paskiriamas administratoriumi bandomajam laikotarpiui, tiek, kiek šiame sprendime jis priskiriamas A*6 lygio 2 pakopai.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Įdarbinimas — Priskyrimas lygiui — Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema — Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalis; XIII priedo 5 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnis, 12 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

2.      Pareigūnai — Įdarbinimas — Priskyrimas lygiui — Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema — Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio

(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)

1.      Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalyje minimi laikinieji tarnautojai, įrašyti į „sąrašą kandidatų, tinkamų perkelti iš vienos kategorijos į kitą“, arba į „sąrašą kandidatų, laimėjusių vidaus konkursą“. Nors „perkėlimo į kitą kategoriją“ konkursas dėl savo pobūdžio iš esmės yra vidaus konkursas, nagrinėjamą nuostatą reikia aiškinti taip, kad ji būtų veiksminga tiek, kiek įmanoma, vengiant bet kokio aiškinimo, kuriuo remiantis būtų prieita prie išvados, jog ši nuostata yra perteklinė. Atrodo, kad teisės aktų leidėjas „vidaus konkursais“ siekė įtvirtinti vadinamuosius paskyrimo į nuolatinę tarnybą konkursus, kurių tikslas – laikantis Pareigūnų tarnybos nuostatų normų, kuriomis reguliuojamas įsidarbinimas Europos viešojoje tarnyboje, įdarbinti pareigūnais tarnautojus, kurie jau įgijo tam tikros patirties institucijoje ir įrodė turintys pakankamai kvalifikacijos užimti laisvą darbo vietą. Šį aiškinimą patvirtina Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 2 dalies tekstas, kuriame minimi tik pareigūnai, įrašyti į „sąrašą kandidatų, tinkamų perkelti iš vienos kategorijos į kitą“, ir nėra minimi pareigūnai, „įtraukti į sąrašą kandidatų, laimėjusių vidaus konkursą“. Toks paminėjimas būtų nepagrįstas, nes aišku, kad nebereikia tarnautojų, kurie jau yra pareigūnai, paskirti į nuolatinę tarnybą.

Kad būtų taikoma Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalis, reikia, kad būtų perkėlimas iš „senos kategorijos“ į „naują kategoriją“ įvykus konkursui, po kurio sudaromas „sąrašas kandidatų, tinkamų perkelti iš vienos kategorijos į kitą“, arba vidaus paskyrimo į nuolatinę tarnybą konkursui, po kurio buvo perkelta iš vienos kategorijos į kitą. Teisės aktų leidėjas, naudodamasis savo didele diskrecija, susijusia su pereinamojo laikotarpio nuostatomis ir priskyrimo kriterijais, nukrypo nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos ir šių nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalyje ar 13 straipsnio 1 dalyje papildytos bendros taisyklės dėl naujai įdarbintų pareigūnų priskyrimo lygiui, kiek tai susiję su iki 2006 m. gegužės 1 d. į tinkamų kandidatų sąrašą įrašytais ir įdarbintais atitinkamai nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. ir po 2006 m. gegužės 1 d. konkursą laimėjusiais asmenimis, tarnautojams, įdarbintiems pareigūnais bandomajam laikotarpiui ir jau įgijusiems patirties institucijoje bei per nurodytus konkursus įrodžiusiems savo pakankamą kvalifikaciją užimti aukštesnės kategorijos darbo vietą, suteikdamas galimybę būti priskirtiems kitam lygiui nei nurodytasis pranešime apie konkursą.

(žr. 38, 39, 42 ir 43 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. kovo 6 d. Sprendimo de Kerros ir Kohn-Bergé prieš Komisiją, T‑40/96 ir T‑55/96, Rink. VT p. I‑A‑47 ir II‑135, 45 ir 46 punktai; 1998 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Carrasco Benítez prieš Komisiją, T‑294/97, Rink. VT p. I‑A‑601 ir II‑1819, 51 punktas.

2.      Nėra jokios priežasties manyti, kad, nesant konkrečių nurodymų šiuo klausimu, teisės aktų leidėjas ketino įtvirtinti, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka būtų taikoma ir bendrąjį konkursą, kuris organizuojamas Sąjungos institucijose nedirbantiems kandidatams, laimėjusiems asmenims, ir pareigūnams bei tarnautojams, kurie taip pat gali būti priimti dalyvauti šiame konkurse. Be to, nereikia Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalies aiškinti plačiai, siekiant, kad ji būtų taikoma ir bendrąjį konkursą laimėjusiems asmenims tam, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į bendrąjį ar vidaus konkursus laimėjusius laikinuosius tarnautojus. Iš tiesų reikia konstatuoti, kad laikinųjų tarnautojų, laimėjusių konkursą užimti tos pačios kategorijos, kurioje jie jau dirbo, darbo vietą, padėtis nėra tokia pati kaip tarnautojų, laimėjusių konkursą, skirtą, kad šie tarnautojai būtų perkeliami į aukštesnę kategoriją, ar po kurio jie perkeliami, ir tai nulemia jų kilimą karjeros laiptais. Dėl aplinkybės, kad teisės aktų leidėjas, priėmęs Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalį, užtikrino, kad šie laikinieji tarnautojai išimties tvarka galėtų būti įdarbinti pareigūnais bandomajam laikotarpiui paskiriant į tokį lygį, kokiame jie dirbo galiojant ankstesnei kategorijai, šie tarnautojai nebus nepagrįstai ar aiškiai netinkamai išskirti, kiek tai susiję su teisės aktų leidėjo tikslais, palyginti su laikinaisiais tarnautojais, kurie po bendrojo konkurso įdarbinti pareigūnais į tą kategoriją, kurioje jau dirbo.

Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 5 straipsnio 4 dalį aiškinant plačiai būtų pažeistas vienodas požiūris į to paties konkurso laimėtojus, kurių pagal teismų praktiką faktinė ir teisinė padėtis yra tokia pati ir kurie nesant atskyrimą pateisinančių objektyvių priežasčių turi būti vertinami vienodai, ypač priskyrimo lygiui srityje. Vis dėlto skirtingas vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar įdarbinta prieš Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimą, ar po jo, gali būti objektyviai pateisintas būtinybe apsaugoti Sąjungos teisės aktų leidėjo laisvę bet kada daryti Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimus, kurie, jo nuomone, atitinka tarnybos interesus, net jei šios nuostatos yra ne tokios palankios pareigūnams, palyginti su senosiomis nuostatomis.

(žr. 47–49 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1974 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Van Belle prieš Tarybą, 176/73, Rink. p. 1361, 8 punktas; 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, C‑443/07 P, Rink. p. I‑10945, 79 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. liepos 9 d. Sprendimo Monaco prieš Parlamentą, T‑92/96, Rink. VT p. I‑A‑195 ir II‑573, 55 punktas; 2004 m. kovo 16 d. Sprendimo Afari prieš ECB, T‑11/03, Rink. VT p. I‑A‑65 ir II‑267, 65 punktas; 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, T‑58/05, Rink. p. II‑2523, 86 punktas.