Language of document :

2018 m. rugpjūčio 23 d. Bundesverwaltungsgericht (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje FN ir kt.

(Byla C-546/18)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjai: FN, GM, Adler Real Estate AG, HL, Petrus Advisers LLP

Atsakovė: Übernahmekommission

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų1 4 ir 17 straipsnius, aiškinamus atsižvelgiant į Sąjungos teisėje įtvirtintą veiksmingumo principą, yra draudžiamas toks aiškinimas, kad įsiteisėjusio Direktyvos 2004/25/EB 4 straipsnyje numatytos priežiūros institucijos sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad asmuo pažeidė nacionalinės teisės nuostatas, priimtas į nacionalinę teisę perkeliant Direktyvą 2004/25/EB, privalomumas vėliau šios priežiūros institucijos vedamoje administracinių nuobaudų skyrimo byloje, iškeltoje tam pačiam asmeniui, nepripažįstamas ir dėl to šis asmuo iš naujo gali remtis visais faktiniais ir teisiniais prieštaravimais ir įrodymais tam, kad užginčytų jau įsiteisėjusiame sprendime nustatytą teisės pažeidimą?

2.    Ar pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų 4 ir 17 straipsnius, aiškinamus atsižvelgiant į Sąjungos teisėje įtvirtintą veiksmingumo principą, yra draudžiamas toks aiškinimas, kad įsiteisėjusio Direktyvos 2004/25/EB 4 straipsnyje numatytos priežiūros institucijos sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad juridinis asmuo pažeidė nacionalinės teisės nuostatas, priimtas į nacionalinę teisę perkeliant Direktyvą 2004/25/EB, privalomumas vėliau šios priežiūros institucijos vedamoje administracinių nuobaudų skyrimo byloje, iškeltoje teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui turinčiam jo organui, nepripažįstamas ir dėl to šis asmuo (organas) iš naujo gali remtis visais faktiniais ir teisiniais prieštaravimais ir įrodymais tam, kad užginčytų jau įsiteisėjusiame sprendime nustatytą teisės pažeidimą?

3.    Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

    Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui prieštarauja nacionalinė praktika, pagal kurią įsiteisėjusio Direktyvos 2004/25/EB 4 straipsnyje numatytos priežiūros institucijos sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad asmuo pažeidė nacionalinės teisės nuostatas, priimtas į nacionalinę teisę perkeliant Direktyvą 2004/25/EB, privalomumas vėliau šios priežiūros institucijos vedamoje administracinių nuobaudų skyrimo byloje, iškeltoje tam pačiam asmeniui, pripažįstamas ir dėl to šiam asmeniui užkertamas kelias teisiniu ir faktiniu požiūriu ginčyti jau įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotą teisės pažeidimą?

4.    Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

    Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui prieštarauja nacionalinė praktika, pagal kurią įsiteisėjusio Direktyvos 2004/25/EB 4 straipsnyje numatytos priežiūros institucijos sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad juridinis asmuo pažeidė nacionalinės teisės nuostatas, priimtas į nacionalinę teisę perkeliant Direktyvą 2004/25/EB, privalomumas vėliau šios priežiūros institucijos vedamoje administracinių nuobaudų skyrimo byloje, iškeltoje teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui turinčiam jo organui, pripažįstamas ir dėl to šiam asmeniui (organui) užkertamas kelias teisiniu ir faktiniu požiūriu ginčyti jau įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotą teisės pažeidimą?

____________

1 OL L 142, 2004, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 20.