Sujungtos bylos T‑439/10 ir T‑440/10
Fulmen ir
Mahmoudian
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Irano Islamo Respublikai taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Ieškinys dėl panaikinimo – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Vertinimo klaida – Įrodinėjimo pareiga ir įrodymų apimtis“
Sprendimo santrauka
1. Procesas – Sprendimas ar reglamentas, kuriuo vykstant procesui pakeičiamas ginčijamas aktas – Naujas faktas – Pradinių reikalavimų ir ieškinio pagrindų išplėtimas
2. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Minimalūs reikalavimai
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamentų Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalis ir Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalis ir 36 straipsnio 3 dalis; Tarybos sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalis)
3. Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Pareiga pranešti apie konkrečias ir specifines priežastis, pateisinančias priimtus sprendimus – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnio 3 dalis bei Tarybos reglamentas Nr. 668/2010; Tarybos sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalis)
4. Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Teisės į gynybą paisymas – Teisminė kontrolė
(Tarybos reglamentų Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalis ir Nr. 961/2010 36 straipsnio 3 ir 4 dalys; Tarybos sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 ir 4 dalys)
5. Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Pareiga pateikti kaltę patvirtinančių įrodymų – Apimtis
(Tarybos reglamentas Nr. 668/2010; Tarybos sprendimas 2010/413)
6. Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Ribojamosios priemonės Iranui – Asmenų, subjektų ar organizacijų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Pareiga pranešti ribojamųjų priemonių taikymo motyvus – Apimtis
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 668/2010; Tarybos sprendimas 2010/413)
7. Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės Iranui – Sprendimas įšaldyti lėšas – Teisminė teisėtumo kontrolė – Apimtis
(Tarybos reglamentas Nr. 668/2010; Tarybos sprendimo 2010/413 23 straipsnio 2 dalis)
8. Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Padariniai – Reglamento ir sprendimo dėl ribojamųjų priemonių Iranui panaikinimas iš dalies – Reglamento panaikinimo įsigaliojimas nuo apeliacinio skundo pateikimo ar jo atmetimo termino pabaigos – Šio termino taikymas sprendimo panaikinimo įsigaliojimui
(SESV 264 straipsnio antra pastraipa ir 280 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirma pastraipa ir 60 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamentas Nr. 961/2010; Tarybos sprendimas 2010/413, iš dalies pakeistas Sprendimu 2010/644)
1. Jeigu vykstant procesui sprendimas ar reglamentas, kuris tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su asmeniu, pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, jis turėtų būti laikomas nauju faktu, leidžiančiu ieškovui priderinti savo reikalavimus ir ieškinio pagrindus. Iš tiesų, jeigu iš ieškovo būtų reikalaujama pareikšti naują ieškinį, būtų pažeistas geras teisingumo vykdymas ir proceso ekonomiškumo reikalavimas. Be to, būtų neteisinga, jeigu atitinkama institucija, atsikirsdama į Sąjungos teisme pateiktame ieškinyje pareikštus kaltinimus dėl teisės akto, galėtų iš dalies pakeisti ginčijamą aktą ar jį pakeisti kitu aktu, ir remtis šiuo pakeitimu procese taip, kad kita šalis netektų galimybės išplėsti savo pradinius reikalavimus ir ieškinio pagrindus vėlesniam aktui arba dėl jo pateikti papildomus reikalavimus ir ieškinio pagrindus.
(žr. 37 punktą)
2. Jeigu pagal imperatyvius reikalavimus, susijusius su Sąjungos ar jos valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais, nedraudžiama perduoti tam tikrų duomenų, Taryba pagal Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 15 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007, 36 straipsnio 3 dalį privalo informuoti subjektą, kuriam taikoma priemonė, nustatyta atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes pagal Reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalį ar Reglamento Nr. 961/2010 16 straipsnio 2 dalį, apie konkrečias ir specifines priežastis, dėl kurių ji mano, kad ši nuostata jam taikytina. Taigi ji turi nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, sudarančias teisinį priemonės pagrindą, ir motyvus, dėl kurių ji priimta.
Be to, motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į interesą gauti paaiškinimus, kurį asmenys, kuriems šis aktas skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai bei konkrečiai susijęs, gali turėti. Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei visas nagrinėjamąją sritį reglamentuojančias teisės normas. Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis jam suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę.
(žr. 49 ir 50 punktus)
3. Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 15 straipsnio 3 dalimi, galiojusia priimant Reglamentą Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalis, Taryba įpareigota nurodyti konkrečias ir specifines priežastis, dėl kurių priimti sprendimai pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, ir apie jas pranešti susijusiems asmenims, subjektams ir organizacijoms. Analogiška nuostata yra Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui 24 straipsnio 3 dalyje.
Nors iš esmės Taryba privalo įvykdyti Reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą pranešdama asmeniškai, šioje nuostatoje nenumatytas joks konkretus būdas, nes joje nurodyta tik pareiga „pranešti“ suinteresuotajam asmeniui apie jo įtraukimo į ginčijamus sąrašus priežastis. Panašiai Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalyje tik numatyta, kad Taryba „praneša apie savo sprendimą“. Šiomis aplinkybėmis svarbu, kad būtų užtikrintas atitinkamų nuostatų veiksmingumas.
Taip yra, kai, nepaisant to, jog asmeniškai pranešta nebuvo, asmuo, kuriam skirta priemonė, galėjo pateikti pastabas dėl jam taikomų ribojamųjų priemonių Tarybai per šiuo tikslu nustatytą terminą ir per numatytus terminus pareikšti ieškinį dėl ginčijamų aktų panaikinimo Sąjungos teisme.
(žr. 64–66, 68 punktus)
4. Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui 24 straipsnio 3 ir 4 dalyse, Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 15 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007, 36 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos nuostatos, kuriomis užtikrinama subjektų, kuriems taikomos pagal šiuos teisės aktus nustatytos ribojamosios priemonės, teisė į gynybą. Ar šios teisės paisoma, tikrina Sąjungos teismas. Šiomis aplinkybėmis šie subjektai gali remtis teisės į gynybą paisymo principu pareikšdami ieškinį dėl ginčijamų aktų panaikinimo.
(žr. 77 ir 78 punktus)
5. Kalbant apie pirmąjį aktą, pagal kurį įšaldytos subjekto lėšos, kaip antai Sprendimą 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui ir Reglamentą Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalis, reikia pažymėti, kad apie kaltę patvirtinančius įrodymus turi būti pranešama priimant atitinkamą aktą arba kuo greičiau po jo priėmimo. Suinteresuotojo subjekto prašymu, jis taip pat turi teisę pateikti nuomonę dėl šių įrodymų priėmus aktą.
Dėl pranešimo apie kaltę patvirtinančius įrodymus turinio, kai atitinkamam subjektui pateikus prašymą Taryba nurodo, kad jos bylos medžiagoje nėra kitų duomenų nei nurodyti ginčijamuose aktuose, pažymėtina, kad šia nuoroda nėra pažeidžiama subjekto teisė į gynybą. Iš tiesų taip Taryba neapsunkina atitinkamo subjekto gynybos slėpdama įrodymų, kuriais pagrįsti jos tvirtinimai, buvimą ar turinį. Priešingai, pripažindama, kad jos bylos medžiagoje nėra jokio papildomo svarbaus įrodymo, ji suteikia galimybę šiam subjektui remtis šia aplinkybe pagrindžiant ieškinį dėl ginčijamų aktų panaikinimo.
(žr. 80, 82–84 punktus)
6. Veiksmingos teisminės gynybos principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir įtvirtintas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 ir 13 straipsniuose bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Teisminės kontrolės veiksmingumas reiškia, kad atitinkama Sąjungos institucija privalo ribojamosios priemonės, kaip antai Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui ir Reglamento Nr. 668/2010, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalis, taikymo motyvus pranešti atitinkamam subjektui, kiek įmanoma, arba šią priemonę priimant, arba bent jau kuo greičiau po to, kai ją priėmė, kad atitinkamas subjektas galėtų pasinaudoti teise pareikšti ieškinį per nustatytą terminą. Šios pareigos pranešti tokius motyvus laikymasis iš tiesų būtinas tiek dėl to, kad asmenys, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, galėtų kuo geresnėmis sąlygomis ginti savo teises ir visiškai susipažinę su informacija nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į Sąjungos teismą, tiek dėl to, kad šis galėtų visiškai vykdyti jam tenkančią pareigą atlikti atitinkamo akto teisėtumo kontrolę.
(žr. 87 punktą)
7. Akto, kuriuo nustatytos subjektui taikytinos ribojamosios priemonės, teisėtumo teisminė kontrolė apima tiek jį pagrindžiančių faktų ir aplinkybių vertinimą, tiek įrodymų ir informacijos, kuriais pagrįstas toks vertinimas, patikrinimą. Kilus ginčui, Taryba turi pateikti šiuos įrodymus, kad Sąjungos teismas galėtų juos patikrinti. Taigi teisėtumo kontrolė, kuri turi būti atlikta, nėra apribota tik nurodytų motyvų abstrakčios „tikimybės“ patikrinimu, o turi apimti klausimą, ar šie motyvai pakankamai teisiškai pagrįsti įrodymais ir konkrečia informacija.
Šiuo atžvilgiu ginčijamas aktas, priimtas valstybės narės siūlymu pagal Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui 23 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, yra Tarybos aktas. Todėl ji privalo įsitikinti, kad jo priėmimas yra pateisinamas, prireikus prašydama atitinkamą valstybę narę jai pateikti šiuo tikslu reikalingus įrodymus ir informaciją.
Be to, atsižvelgiant į esminį teisminės kontrolės vaidmenį, kiek tai susiję su ribojamųjų priemonių nustatymu, Sąjungos teismas turi galėti patikrinti tokių priemonių teisėtumą ir pagrįstumą, ir negalima remtis tuo, kad Tarybos naudojami įrodymai ir informacija yra slapti ar konfidencialūs. Taip pat Taryba neturi teisės pagrįsti akto, kuriuo nustatytos ribojamosios priemonės, valstybės narės pateikta informacija ar bylos duomenimis, jei ši valstybė narė nenori leisti jų pateikti Sąjungos teismui, įgaliotam atlikti šio sprendimo teisėtumo kontrolę.
Galiausiai atitinkamų veiksmų slaptumas negali pateisinti to, kad iš Tarybos negali būti reikalaujama pateikti įrodymų dėl subjekto dalyvavimo branduolinių ginklų platinimo veikloje. Iš tiesų, pirma, vien tai, kad nustatyti ribojamąsias priemones pasiūlyta pagal Sprendimo 2010/413 23 straipsnio 2 dalį, leidžia daryti prielaidą, kad pagal aplinkybes atitinkama valstybė narė ar Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai turi įrodymų ar informacijos, jo nuomone, patvirtinančių, kad atitinkamas subjektas dalyvauja branduolinių ginklų platinimo veikloje. Antra, galimi Tarybai kilę sunkumai bandant įrodyti šį dalyvavimą tam tikrais atvejais gali turėti įtakos iš jos reikalaujamų pateikti įrodymų apimčiai. Tačiau dėl šių sunkumų ji negali būti visiškai atleidžiama nuo jai tenkančios įrodinėjimo pareigos.
(žr. 96, 97, 99–101 punktus)
8. Pagal Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antrą pastraipą, nukrypstant nuo SESV 280 straipsnio, Bendrojo Teismo sprendimai, skelbiantys reglamentą negaliojančiu, įsigalioja tik pasibaigus šio Statuto 56 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam apeliacinio skundo pateikimo terminui arba, jeigu per šį laikotarpį paduodamas apeliacinis skundas, nuo apeliacinio skundo atmetimo dienos. Taigi Taryba nuo pranešimo apie šį sprendimą turi dviejų mėnesių ir dešimties dienų, pridedamų dėl nuotolio, terminą, kad ištaisytų nustatytus pažeidimus, prireikus nustatydama naujas ribojamąsias priemones atitinkamų subjektų atžvilgiu. Atsižvelgiant į didelį šių priemonių poveikį atitinkamų subjektų teisėms ir laisvėms, rimtos ir nepataisomos žalos ribojamųjų priemonių, kurios nustatytos Reglamentu Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas Nr. 423/2007, veiksmingumui atsiradimo rizika neatrodo pakankamai didelė, kad būtų galima pateisinti šio reglamento palikimą galioti jų atžvilgiu pasibaigus Teisingumo Teismo statuto 60 straipsnio antroje pastraipoje numatytam terminui.
Be to, pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą Bendrasis Teismas gali, jei mano, kad tai reikalinga, nurodyti, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai lieka galutiniai. Taigi skirtumas tarp Reglamento Nr. 961/2010 panaikinimo įsigaliojimo dienos ir Sprendimo 2010/413 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, iš dalies pakeisto Sprendimu 2010/644, panaikinimo įsigaliojimo dienos galėtų labai pakenkti teisiniam saugumui, nes šiais dviem aktais ieškovams nustatytos tokios pačios priemonės. Todėl iš dalies pakeisto Sprendimo 2010/413 padariniai, susiję su ieškovais, turi likti galioti iki Reglamento Nr. 961/2010 panaikinimo įsigaliojimo dienos.
(žr. 106 ir 107 punktus)