TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. spalio 28 d.

Byla F‑96/08

Maria Concetta Cerafogli

prieš

Europos centrinį banką (ECB)

„Viešoji tarnyba — ECB personalas — Darbo užmokestis — Papildomas atlyginimo padidinimas — Paaukštinimas ad personam — Konsultavimasis su Personalo komitetu dėl atlyginimo papildomo padidinimo kriterijų nustatymo“

Dalykas: Pagal Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto, pridėto prie EB sutarties, 36.2 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo C. Cerafogli iš esmės prašo panaikinti ECB sprendimą atsisakyti jai papildomai padidinti 2008 m. atlyginimą ir paaukštinti ad personam.

Sprendimas: Panaikinti Europos centrinio banko sprendimą, kuriuo atsisakyta papildomai padidinti ieškovei 2008 m. atlyginimą. Priteisti iš Europos centrinio banko sumokėti ieškovei 3 000 eurų sumą. Atmesti likusią ieškinio dalį. Priteisti iš ECB visas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai — Europos centrinio banko tarnautojai — Atstovavimas — Personalo komitetas — Privalomas konsultavimasis — Taikymo sritis

(Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 45 ir 46 straipsniai)

2.      Pareigūnai — Europos centrinio banko tarnautojai — Atstovavimas — Personalo komitetas — Privalomas konsultavimasis — Apimtis — Tikslas

(Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 46 straipsnis)

3.      Pareigūnai — Ieškinys — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Skundžiamo neteisėto akto panaikinimas — Nuo neteisėtumo atskiriama neturtinė žala, kuri negali būti visiškai atlyginta panaikinus aktą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

1.      Pagal Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 46 straipsnį pareiga konsultuotis su Personalo komitetu keičiant „įstatymo galios aktus“ nėra ribota ir ši pareiga nustatoma dėl visų aktų, t. y. ne tik dėl darbo reglamentavimo, bet ir kitų aktų dėl šiam reglamentavimui priskiriamų „klausimų“, susijusių su viena iš minėtų įdarbinimo sąlygų 45 straipsnio sričių, įskaitant darbuotojų atlyginimą.

Atsižvelgiant į administracijos priimto dokumento, kuriuo nustatomi tikslūs darbuotojų atlyginimo papildomo padidinimo kriterijai, pobūdį ir taikymo sritį, tai yra visuotinai taikomas aktas, susijęs su darbuotojų atlyginimo klausimu, todėl, remiantis minėtų įdarbinimo sąlygų 45 ir 46 straipsniais, dėl jo kyla pareiga konsultuotis. Šiomis nuostatomis nustatoma, kad Europos centinis bankas, prieš priimdamas minėtą dokumentą, tam, kad šis dokumentas būtų teisėtas, turi konsultuotis su Personalo komitetu.

(žr. 47 ir 51–53 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Cerafogli ir Poloni prieš ECB, T‑63/02, Rink. p. II‑4929, 21 punktas.

2.      Taikant Europos centrinio banko personalo įdarbinimo sąlygų 46 straipsnį Personalo komiteto konsultacija įgyvendinama ne tik teisė būti išklausytam. Tai yra pati „kukliausia“ dalyvavimo priimant sprendimą forma, nes nėra numatyta administracijos pareiga atsižvelgti į Personalo komiteto pastabas, pareikštas per konsultaciją. Todėl, kad nepažeistų pareigos konsultuotis veiksmingumo, administracija turi laikytis jos visais atvejais, kai Personalo komiteto konsultacija gali turėti įtakos priimamo akto turiniui.

Tokia Personalo komiteto konsultacijos apimtis, kokią nustatė teisės aktų leidėjas, turi būti vertinama atsižvelgiant į jos tikslus. Viena vertus, šia konsultacija siekiama suteikti visiems darbuotojams, tarpininkaujant šiam komitetui, kuris atstovauja jų bendriems interesams, galimybę būti išklausytiems prieš priimant ar keičiant su jais susijusius visuotinai taikomus aktus. Kita vertus, kaip ir visi darbuotojai, administracija turi būti suinteresuota vykdyti šią pareigą, nes taip ji gali išvengti pavienių darbuotojų pradėtų individualių administracinių procedūrų dėl galimų klaidų. Be to, šia konsultacija išvengiama individualių prašymų dėl to paties pažeidimo pateikimo ir taip užtikrinamas gero administravimo principas.

(žr. 49 ir 50 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Dunnett ir kr. prieš EIB, T‑192/99, Rink. p. II‑813, 90 punktas.

3.      Neteisėto akto panaikinimas pats savaime gali būti tinkamas ir iš esmės pakankamas bet kurios neturtinės žalos, kurią galėjo sukelti šis aktas, atlyginimas, nebent ieškovas įrodo, kad patyrė neturtinę žalą, kurią galima atskirti nuo akto neteisėtumo, kuriuo grindžiamas panaikinimas, ir kurios negalima visiškai atlyginti panaikinant šį aktą.

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. birželio 6 d. Sprendimo Girardot prieš Komisiją, T‑10/02, Rink. VT p. I‑A‑2‑129 ir II‑A‑2‑609, 131 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.