EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. rugsėjo 18 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Neleidimas laikyti egzamino žodžiu dėl balų, gautų už egzaminus raštu – Prašymai dėl peržiūros – Speciali kandidatų teisė susipažinti su tam tikra su jais susijusia informacija – Paskirtis ir taikymo sritis – Teisė susipažinti su ištaisytais egzaminų raštu darbais – Nebuvimas“
Byloje F‑96/09
dėl pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšto ieškinio
Eva Cuallado Martorell, gyvenanti Augsburge (Vokietija), atstovaujama advokato M. Díez Lorenzo,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą B. Eggers ir J. Baquero Cruz,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. I. Rofes i Pujol (pranešėja), teisėjai I. Boruta ir K. Bradley,
kanclerė W. Hakenberg,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
atsižvelgęs į procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2010 m. kovo 26 d., E. Cuallado Martorell prašo, pirma, panaikinti Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) organizuoto konkurso EPSO/AD/130/08 atrankos komisijos sprendimą neleisti jai laikyti egzamino žodžiu, antra, panaikinti sprendimus atsisakyti jai pateikti ištaisytus jos egzaminų raštu darbus ir su jais susijusią individualaus vertinimo lentelę.
Teisinis pagrindas
2 Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN) 91a straipsnyje nustatyta:
„Bet kokie apeliaciniai skundai [skundai], susiję su sritimis, kurioms buvo pritaikyta 2 straipsnio 2 dalis, teikiami prieš instituciją, kuriai Paskyrimų tarnyba, kuriai suteikti atitinkami įgaliojimai, yra atskaitinga.“
3 Pagal 2002 m. liepos 25 d. Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto ir Europos ombudsmeno sprendimo 2002/620/EB, įsteigiančio EPSO (OL L 197, p. 53; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 46), 2 straipsnį:
„1. [EPSO] kompetencijai yra priskirta vykdyti atranką, kurios vykdymas pagal PTN 30 straipsnio pirmąją pastraipą ir pagal šių nuostatų III priedą yra galimas [patikėtas] šį sprendimą pasirašiusių institucijų skiriantiesiems pareigūnams. <...>“
4 Sprendimo 2002/620, įsteigiančio EPSO, 4 straipsnyje „Prašymai, skundai ir sprendimų apskundimas“ nustatyta:
„Pagal PTN 91a straipsnį, prašymai ir skundai, susiję su šio sprendimo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų teisių vykdymu, pateikiami [EPSO]. Visi apeliaciniai skundai [skundai] dėl šiais klausimais priimtų sprendimų pateikiami [Europos] Komisijai.“
5 2002 m. liepos 25 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos generalinių sekretorių, Teisingumo Teismo sekretoriaus [kanclerio], Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto generalinių sekretorių ir Europos ombudsmeno atstovo sprendimo 2002/621/EB dėl EPSO organizavimo ir veiklos (OL L 197, p. 56; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 48) 4 straipsnyje numatyta:
„1. [EPSO] vedėjas naudojasi įgaliojimais, kurie pagal PTN 90 straipsnį yra suteikti skiriančiajam pareigūnui svarstant visus prašymus ir skundus, susijusius su [EPSO] vykdomomis užduotimis.
<...>“
6 2008 m. gegužės 22 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 125 A, ispanų kalba, p. 1) EPSO paskelbė pranešimą apie atvirą konkursą EPSO/AD/130/08 (toliau – pranešimas apie konkursą) sudaryti AD 7 lygio ispanų kalbos teisininkų lingvistų, kurie galėtų užimti laisvas darbo vietas Europos institucijose, ypač Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, Europos Parlamente ir Europos Sąjungos Taryboje, rezervo sąrašą.
7 Registruodamiesi dalyvauti atvirame konkurse EPSO/AD/130/08 (toliau – konkursas) kandidatai turėjo pasirinkti pakraipą „Teisingumo Teismas“, kurios laureatų skaičius buvo 25, arba pakraipą „Parlamentas / Taryba“, kurios laureatų skaičius buvo 14.
8 Pranešimo apie konkursą A antraštinės dalies I dalyje „Pareigų pobūdis“ buvo nustatyta:
„Pakraipa „Teisingumo Teismas“ <...> | Pakraipa „Parlamentas / Taryba“ Teisėkūros priežiūra ir jau raštu išverstų bei suredaguotų teisėkūros tekstų ispanų kalba kalbinės ir teisinės atitikties tikrinimas, lyginant su kitomis šių tekstų kalbinėmis versijomis; minties raiškos kokybės ir formos reikalavimų kontrolė. Pavienis trumpų teisinių tekstų vertimas raštu, visų pirma iš anglų arba prancūzų kalbos.“ |
9 Pranešimo apie konkursą A antraštinės dalies II dalis buvo susijusi su dalyvavimo konkurse reikalavimais. Dėl reikalaujamo išsilavinimo ar diplomų 1 punkte buvo nustatyta:
„Kandidatai turi turėti išsilavinimą, atitinkantį baigtas ne trumpesnes kaip ketverių metų Ispanijos teisės universitetines studijas, patvirtintas diplomu <...>“
10 Pranešimo apie konkursą A antraštinės dalies II dalies 2 punkte dėl kalbų mokėjimo buvo numatyta:
„Pakraipa „Teisingumo Teismas“ <...> | Pakraipa „Parlamentas / Taryba“ a) puikus ispanų kalbos mokėjimas (1‑oji kalba); b) labai geras anglų arba prancūzų kalbos mokėjimas (2‑oji kalba); c) labai geras vokiečių, anglų arba prancūzų kalbos (3‑oji kalba), kuri turi skirtis nuo 2‑osios kalbos, mokėjimas; d) papildomas egzaminas (4‑oji kalba) – vienos iš šių kalbų (turi skirtis nuo 2‑osios ir 3‑iosios kalbos) mokėjimas: [bulgarų, čekų, danų, vokiečių, estų, graikų, anglų, prancūzų, airių, italų, latvių, lietuvių, vengrų, maltiečių, olandų, lenkų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių arba švedų]. |
<...>
Kandidatai elektroninėje paraiškoje <...> ir paraiškoje <...> turi nurodyti pasirinktas skirtingų egzaminų kalbas. Po paskutinės registracijos dienos šio pasirinkimo keisti negalima <...>“
11 Pranešimo apie konkursą B antraštinėje dalyje, susijusioje su konkurso vykdymu, buvo, be kita ko, numatyta:
„3. Privalomieji egzaminai raštu – Vertinimas
Pakraipa „Teisingumo Teismas“ <...> | Pakraipa „Parlamentas / Taryba“ a) Teisinio teksto ispanų kalba, kuriame yra gramatikos, sintaksės, stiliaus arba teisinės raiškos klaidų, taisymas. Šis egzaminas skirtas patikrinti, ar kandidatas puikiai moka 1‑ąją kalbą ir kokie jo raiškos gebėjimai teisės srityje. Šis egzaminas vertinamas 0–40 balų (mažiausias reikalaujamas balų skaičius: 20). Egzamino trukmė: dvi valandos su puse. b) Anglų arba prancūzų kalba (2‑oji kalba), priklausomai nuo kandidato pasirinkimo, parengto teisinio teksto vertimas raštu į ispanų kalbą (1‑oji kalba) be žodyno. Šis egzaminas vertinamas 0–40 balų (mažiausias reikalaujamas balų skaičius: 20). Egzamino trukmė: dvi valandos su puse. b egzamino darbas taisomas tik jei per a egzaminą kandidatas surinko bent mažiausią reikalaujamą balų skaičių. c) Vokiečių, anglų arba prancūzų kalba [3‑oji kalba, kuri turi skirtis nuo pasirinktos b egzamino kalbos] parengto teisinio teksto vertimas raštu į ispanų kalbą (1‑oji kalba) be žodyno. Šis egzaminas vertinamas 0–40 balų (mažiausias reikalaujamas balų skaičius: 20). Egzamino trukmė: dvi valandos su puse. c egzamino darbas taisomas tik jei per a ir b egzaminus kandidatas surinko bent mažiausią reikalaujamą balų skaičių. |
4. Privalomasis egzaminas žodžiu – Vertinimas
Kandidatai, surinkę bent mažiausią reikalaujamą privalomųjų egzaminų raštu balų skaičių, kviečiami laikyti egzamino žodžiu.
Pokalbis su atrankos komisija vokiečių, anglų arba prancūzų kalba (5‑oji kalba), per kurį galima įvertinti:
– kandidato bendrąsias ir teisines žinias, turint omenyje, kad atrankos komisija gali atsižvelgti ir į kitų kalbų nei vartotosios per egzaminus raštu mokėjimą; teisinės žinios tikrinamos ispanų kalba,
– gebėjimas pirmininkauti susirinkimui (pakraipa „Parlamentas / Taryba“),
– kandidatų motyvacija ir gebėjimas prisitaikyti dirbti Europos viešojoje tarnyboje, daugiakultūrėje aplinkoje; prireikus gali būti pateikta papildomų klausimų ispanų kalba.
Šis egzaminas vertinamas 0–100 balų (mažiausias reikalaujamas balų skaičius: 50).
5. Papildomas egzaminas
Pakraipa „Teisingumo Teismas“ <...>
| Pakraipa „Parlamentas / Taryba“ Per papildomą egzaminą kandidatams turi būti leidžiama pademonstruoti kalbų mokėjimą. Šio egzamino rezultatai neturės įtakos sudarant rezervo sąrašą, neturės įtakos nei jo sudėčiai, nei jo tvarkai, tačiau remdamosi jais įdarbinimo procedūrą pradėjusios institucijos galės naudotis rezervo sąrašais turėdamos daugiau informacijos. Viena iš A antraštinės dalies II dalies 2 punkto d papunktyje nurodytų kalbų (4‑oji kalba), priklausomai nuo kandidato pasirinkimo, parengto teisinio teksto vertimas raštu į ispanų kalbą (1‑oji kalba) su žodynu (ne elektroniniu). Šis egzaminas vertinamas 0–20 balų. Egzamino trukmė: viena valanda. Šis egzaminas gali vykti kartu su privalomaisiais egzaminais. Tačiau taisomi tik laureatų, įrašytų į rezervo sąrašą, darbai.“ |
12 Dėl kandidatams svarbios informacijos suteikimo pranešimo apie konkursą D antraštinės dalies 4 punkte buvo įtvirtinta:
„Per atrankos procedūrą kandidatai turi specialią teisę toliau nurodytomis sąlygomis gauti tam tikrą tiesiogiai ir konkrečiai su jais susijusią informaciją. Pagal šią teisę EPSO kandidato prašymu gali jam pateikti papildomą informaciją, susijusią su jo dalyvavimu konkurse. Prašymai dėl informacijos turi būti pateikti raštu EPSO per mėnesį nuo pranešimo apie per konkursą gautus balus. EPSO atsako per mėnesį nuo prašymo gavimo. Prašymai nagrinėjami atsižvelgiant į [PTN III priedo 6 straipsnyje] numatytą atrankos komisijos darbo slaptumą ir laikantis taisyklių, susijusių su asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis. Galimos pateikti informacijos pavyzdžiai nurodyti Vadovo kandidatams III antraštinės dalies 3 punkte.“
13 Pranešimas apie konkursą buvo papildytas priedu: jis buvo susijęs su prašymais iš naujo išnagrinėti rezultatus, apskundimo būdais ir skundais Europos ombudsmenui. Šiame priede buvo numatyta, kad visais konkurso etapais kandidatas, manantis, kad buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, gali naudotis šiomis priemonėmis:
„– Prašymas iš naujo išnagrinėti rezultatus
Prašymas iš naujo išnagrinėti rezultatus per 20 kalendorinių dienų nuo elektroninio EPSO laiško, kuriuo pranešama apie sprendimą, išsiuntimo kandidatui dienos turi būti pateiktas motyvuotu laišku šiuo adresu:
<...>
EPSO jį perduoda atrankos komisijos pirmininkui, jei jis priklauso jo kompetencijai, ir atsakymas kandidatui išsiunčiamas kuo greičiau.
– Apskundimo būdai
– pateikti skundą:
Europos Sąjungos tarnautojų teisme
<...>
pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 236 straipsnį ir PTN 91 straipsnį <...>.
– arba pateikti skundą pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį <...>:
[EPSO]
<...>
[PTN] numatyti šių abiejų procedūrų imperatyvūs terminai <...> pradedami skaičiuoti nuo pranešimo apie asmens nenaudai priimtą aktą dienos.
Kandidatų dėmesys atkreiptinas į tai, kad paskyrimų tarnyba <...> neturi teisės keisti atrankos komisijos sprendimų. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką teismas kontroliuoja atrankos komisijai suteiktą didelę diskreciją <...> tik esant akivaizdžiam taisyklių, kuriomis reguliuojamas atrankos komisijos darbas, pažeidimui.“
14 Vadovo konkursų kandidatams, paskelbto EPSO internetinėje svetainėje (toliau – Vadovas kandidatams), III antraštinės dalies 3 punkte buvo numatyta:
„<...>
b) Kandidatai, kurie neišlaikė praktinio egzamino / egzamino raštu ir (arba) kurie nebuvo pakviesti laikyti egzamino žodžiu, gali prašyti pateikti jų egzamino darbus ir atrankos komisijos individualaus vertinimo lentelę. Prašymas turi būti pateiktas per mėnesį nuo dienos, kurią išsiųstas laiškas, kuriuo kandidatas informuotas, kad pasibaigė jo dalyvavimas konkurse.
<...>“
15 Dėl proceso Tarnautojų teisme ir ypač dėl teisinės pagalbos, kuri gali būti suteikta, Tarnautojų teismo procedūros reglamento 97 straipsnio 4 dalyje nustatyta:
„Teisinės pagalbos prašymo pateikimas sustabdo ieškinio pareiškimo terminą iki pranešimo apie nutartį, kuria nusprendžiama dėl šio prašymo, dienos arba 3 dalies antroje pastraipoje numatytais atvejais – pranešimo apie nutartį, kuria paskiriamas advokatas atstovauti suinteresuotajam asmeniui, dienos.“
Faktinės bylos aplinkybės
16 Ieškovė pateikė savo kandidatūrą dalyvauti konkurse. Ji pasirinko pakraipą „Parlamentas / Taryba“ ir buvo pakviesta laikyti privalomuosius egzaminus raštu; šie egzaminai vyko 2008 m. lapkričio 28 d. Madride (Ispanija).
17 2009 m. gegužės 14 d. konkurso atrankos komisijos pirmininko laišku EPSO informavo ieškovę apie balus, kuriuos ji gavo iš a ir b privalomųjų egzaminų raštu, t. y. atitinkamai 28 iš 40 ir 19 iš 40, ir apie tai, kad atsižvelgdama į pastarąjį balą, kuris yra žemesnis nei reikalaujamas minimalus balas, t. y. 20 iš 40, konkurso atrankos komisija netikrino c privalomojo egzamino raštu darbo.
18 2009 m. gegužės 14 d. ieškovė nusiuntė elektroninį laišką EPSO, kuriame prašė informacijos apie jos b egzamino raštu įvertinimą. Remdamasi tuo, kad jai trūko tik 1 balo, kad surinktų reikalaujamus 20 balų, ji norėjo būti garantuota, jog nepadaryta skaičiavimo klaida. Todėl ji paprašė atsiųsti jos b egzaminą raštu su taisymu ir už jį skirtu balu.
19 2009 m. gegužės 27 d. ieškovė pateikė prašymą iš naujo išnagrinėti jos egzamino raštu b darbą, prašymą ištaisyti jos egzamino raštu c darbą ir prireikus leisti jai laikyti egzaminą žodžiu.
20 2009 m. liepos 2 d. konkurso atrankos komisijos pirmininko laišku EPSO informavo ieškovę, kad jos 2009 m. gegužės 14 d. elektroninis laiškas buvo laikomas prašymu iš naujo išnagrinėti jos b egzamino raštu darbą, kad, iš naujo išnagrinėjusi minėtą egzamino darbą, atrankos komisija nusprendė ištaisyti jos c egzamino raštu darbą ir kad už pastarąjį egzaminą gautas balas, t. y. 18 iš 40, buvo mažesnis nei reikalaujamas minimalus balas, t. y. 20 iš 40, reikalingas tam, kad jai būtų leista laikyti egzaminą žodžiu. Šiame laiške buvo nurodyta, kad ieškovės b egzamino raštu darbas buvo jai perduotas.
21 2009 m. liepos 4 d. elektroniniu laišku, atsižvelgdama į labai mažą jos surinktų balų ir reikalaujamo minimalaus balų skaičiaus skirtumą, ieškovė paprašė informacijos apie jos c egzamino raštu vertinimą. Ji taip pat paprašė atsiųsti jos c egzamino raštu darbą su taisymu ir už jį skirtu balu ir, jei įmanoma, iš naujo išnagrinėti minėtą egzamino darbą.
22 2009 m. liepos 10 d. ieškovė nusiuntė motyvuotą laišką, kuriame ji prašė iš naujo išnagrinėti c egzamino raštu darbą, atsiųsti jai minėtą egzamino darbą ir atrankos komisijos individualaus vertinimo lentelę, susijusią su tuo pačiu egzaminu, ir prireikus leisti jai laikyti egzaminą žodžiu.
23 Iš naujo išnagrinėjusi c egzamino raštu darbą, konkurso atrankos komisija nusprendė patvirtinti vertinimą 18 balų iš 40. Apie šį sprendimą, kurio data nenurodyta, buvo pranešta ieškovei 2009 m. liepos 23 d. EPSO laišku.
24 2009 m. liepos 28 d. raštu „[Skundas]“ ieškovė, nurodžiusi PTN 90 straipsnio 2 dalį, patvirtino gavusi 2009 m. liepos 23 d. laišką, nurodė, kad nesėkmingai prašė savo b ir c egzaminų raštu darbų kopijų bei individualaus vertinimo lentelės su atrankos komisijos atliktu šių egzaminų vertinimu, pakartojo savo prašymus ir pridūrė, jog ji taip pat nori gauti visą papildomą su ja susijusią informaciją dėl jos dalyvavimo konkurse. Be to, tuo atveju, jei gautų reikalaujamą balų skaičių, ji prašė leisti laikyti konkurso egzaminą žodžiu. Minėtą raštą EPSO vertino kaip dokumentų prašymą, o ne kaip išankstinį administracinį skundą, kaip jis suprantamas pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį.
25 2009 m. rugsėjo 14 d. ieškovė gavo elektroninį laišką „EPSO/AD/130/0[8] – Jūsų prašymas pateikti b ir c egzaminų raštu darbus ir c egzamino raštu vertinimo lentelę“ (toliau – 2009 m. rugsėjo 14 d. elektroninis laiškas). Šiame laiške minima, kad prie jo pridėti laiško pavadinime nurodyti dokumentai, kurių buvo prašyta 2009 m. liepos 28 d. ieškovės laiške, tačiau priduriama, jog kandidatai gali gauti egzaminų raštu darbų originalų kopijas, bet negali gauti nei ištaisytų jų egzaminų darbų, nei taisytojų naudoto pavyzdinio vertimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pavadinime nurodyti dokumentai vis dėlto nebuvo pridėti prie laiško.
26 2009 m. lapkričio 18 d. ieškovė pateikė prašymą dėl teisinės pagalbos pagal Procedūros reglamento 95 straipsnį, kad galėtų pareikšti ieškinį Tarnautojų teisme. 2010 m. kovo 2 d. Tarnautojų teismo pirmininko nutartimi šis prašymas buvo patenkintas.
27 Jau pareiškus ieškinį, 2010 m. birželio 16 d. laišku EPSO nusiuntė ieškovei a, b ir c egzaminų raštu tekstus, egzaminų raštu darbus be atrankos komisijos taisymų ir b bei c egzaminų individualaus vertinimo lenteles.
Šalių reikalavimai ir procesas
28 Ieškovė Tarnautojų teismo prašo:
– „panaikinti 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo [EPSO] atsisakė pateikti ieškovei [ištaisytų] jos egzaminų raštu darbų kopijas ir individualaus vertinimo lentelę, kurioje būtų nurodytos priežastys, dėl kurių atrankos komisija už paskutinį c egzaminą ją įvertino 18 balų iš 40, o dėl tokio vertinimo ji buvo pašalinta iš konkurso, ir nepaisė prašymo leisti laikyti konkurso egzaminą žodžiu <...>,
– panaikinti 2009 m. liepos 23 d. sprendimą, kuriuo [EPSO] patvirtino paskutinio c egzamino raštu vertinimą, t. y. 18 balų iš 40, dėl kurio ieškovė buvo pašalinta iš konkurso, ir neleido [laikyti] konkurso egzamino žodžiu <...>,
– panaikinti užbaigus konkursą paskelbtą rezervo sąrašą atgaline data, t. y. nuo jo paskelbimo dienos,
– priteisti iš [Europos] Komisijos bylinėjimosi išlaidas.“
29 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
30 Pateikus atsiliepimą į ieškinį Tarnautojų teismas leido dar vieną kartą pasikeisti dokumentais, vis dėlto tik susijusiais su ieškinio priimtinumu. Kadangi Tarnautojų teismas manė galįs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies, 2011 m. birželio 16 d. kanclerio laišku šalys buvo pakviestos pranešti Tarnautojų teismui, ar jos pritaria pasiūlymui priimti sprendimą be posėdžio pagal Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį. Šalys pritarė Tarnautojų teismo pasiūlymui priimti sprendimą be posėdžio.
Dėl ieškinio priimtinumo
Šalių argumentai
31 Komisija teigia, kad ieškinys nepriimtinas dėl to, kad, pirma, ieškovė tinkamai nenurodė ginčijamo akto ir, antra, beveik aišku, jog 2009 m. lapkričio 18 d. pateiktas teisinės pagalbos prašymas ir 2010 m. kovo 26 d. pareikštas ieškinys yra pavėluoti.
32 Pirma, ieškovė neteisingai nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. elektroninis laiškas yra asmens nenaudai priimtas aktas, nors aktas, dėl kurio jai atsirado žala, buvo atrankos komisijos sprendimas, apie kurį pranešta 2009 m. liepos 23 d. EPSO laišku, sprendimas, kuriuo iš naujo išnagrinėjus patvirtintas vertinimas 18 balų iš 40 už c egzaminą raštu ir patvirtinta tai, jog ieškovei neleidžiama laikyti egzamino žodžiu. Ieškovė turėjo ginčyti pastarąjį sprendimą, kuris dėl to, kad buvo priimtas konkurso atrankos komisijos, galėjo būti tiesiogiai ginčijamas Tarnautojų teisme. Tokiu atveju PTN 91 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas iš esmės pasibaigė po 3 mėnesių ir 10 dienų skaičiuojant nuo 2009 m. liepos 23 d., t. y. 2009 m. lapkričio 2 d.
33 Antra, Komisija teigia, kad 2009 m. liepos 28 d. raštas, kurį ieškovė pavadino „[Skundas]“, kaip jis suprantamas pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį, buvo paprasčiausias prašymas pateikti dokumentus ir jame nebuvo minimalaus turinio, kurio reikalaujama pagal išankstinio administracinio skundo, kaip jis suprantamas pagal PTN, sąvokos apibrėžtį, todėl dėl šio rašto negalėjo būti sustabdytas 3 mėnesių ir 10 dienų terminas ieškiniui Tarnautojų teisme pareikšti.
34 Trečia, Komisija nurodo, kad net manant, jog 2009 m. liepos 28 d. raštas atitinka būtinus skundui, kaip jis suprantamas pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį, keliamus reikalavimus, 2009 m. rugsėjo 14 d. elektroninio laiško negalima laikyti atsakymu į skundą, nes jo autorė – ne paskyrimų tarnyba (toliau – AIPN). Šiomis aplinkybėmis taikant PTN 90 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą skundas implicitiškai būtų atmestas praėjus 4 mėnesiams nuo jo pateikimo, t. y. 2009 m. lapkričio 28 d., ir ieškovė būtų turėjusi 3 mėnesius ir 10 dienų pareikšti ieškinį, t. y. iki 2010 m. kovo 10 d. Kadangi ieškinys buvo pareikštas 2010 m. kovo 26 d., jis pareikštas praleidus terminą.
35 Ketvirta, Komisija mano, kad 2009 m. lapkričio 18 d. pateiktas teisinės pagalbos prašymas buvo per daug ankstyvas, nes jis pateiktas likus 10 dienų iki sueinant 4 mėnesių terminui, kuris AIPN skirtas atsakyti į tariamą skundą, ir dėl jo terminas ieškiniui pareikšti teisme nebuvo sustabdytas.
36 Komisija priduria, kad net jei ieškinio dalis, susijusi su informacijos pateikimu, būtų pripažinta priimtina, tiek, kiek teisė gauti dokumentus apie konkurso procedūrą gali egzistuoti nepriklausomai nuo prašymo panaikinti konkurso atrankos komisijos sprendimą, reikalavimas dėl neleidimo laikyti egzamino žodžiu, kuris yra pagrindinė ieškinio dalis, išliktų nepriimtinas.
37 Galiausiai Komisija mano, kad nėra prieštaravimo tarp jos nurodyto nepriimtinumo ir to, kad ieškovei Tarnautojų teismas paskyrė teisinę pagalbą. Šiuo klausimu Komisija primena, kad teisinę pagalbą suteikti atsisakoma, jeigu ieškinys, dėl kurio tos pagalbos buvo prašoma, yra akivaizdžiai nepriimtinas, tačiau savo dokumentuose ji tik nurodė, jog išnagrinėjus įvairias administracines stadijas ieškinys jai atrodo nepriimtinas, ir neteigia, jog nepriimtinumas yra akivaizdus.
38 Pirma, ieškovė atsako, kad ieškinys pareikštas dėl 2009 m. rugsėjo 14 d. elektroninio laiško, nes šis laiškas chronologiškai paskutinis sprendimas, kurį priėmė EPSO. Kadangi šis sprendimas buvo priimtas po to, kai ji pateikė skundą, jis pakeitė konkurso atrankos komisijos sprendimą, apie kurį jai buvo pranešta 2009 m. liepos 23 d. laišku, ir yra asmens nenaudai priimtas aktas.
39 Antra, ieškovė tvirtina, kad jos 2009 m. liepos 28 d. raštas tikrai yra skundas, kaip jis suprantamas pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį. Iš tiesų, pirma, jis buvo pavadintas „[Skundas]“ ir jame buvo patikslinta, kad jis pateikiamas remiantis PTN 90 straipsnio 2 dalimi, o tai rodo jos ketinimą pateikti skundą, kaip jis suprantamas pagal PTN nuostatas. Antra, iš jos rašto aiškiai matyti, kad juo siekiama užginčyti konkurso atrankos komisijos sprendimą, apie kurį jai buvo pranešta 2009 m. liepos 23 d. laišku, prie kurio tas sprendimas buvo pridėtas. Iš rašto teksto taip pat matyti, kad ieškovė prašė iš naujo išnagrinėti jos c egzamino raštu darbą ir leisti jai laikyti egzaminą žodžiu. Galiausiai, ieškovė teigia rašte negalėjusi labiau patikslinti savo nesutikimo su atrankos komisijos sprendimu, apie kurį jai pranešta 2009 m. liepos 23 d., nes ištaisyti jos egzaminų raštu darbai jai nebuvo pateikti, ir tik 2010 m. birželio 16 d. EPSO jai atsiuntė b ir c egzaminų raštu darbus, tačiau be taisymų. Be to, jei reikėtų pripažinti, kad jos 2009 m. liepos 28 d. raštas nebuvo skundas, kaip jis suprantamas pagal PTN nuostatas, tai reikštų, jog Tarnautojų teismo pirmininkas jai suteikė teisinę pagalbą pareikšti ieškinį praėjus terminui.
40 Trečia, ieškovė teigė, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. elektroniniame laiške aiškiai paminėti jos 2009 m. liepos 28 d. prašymai, į kuriuos juo buvo siekiama atsakyti. Šiuo klausimu ieškovė priduria, kad elektroninis laiškas, kurio elektroninį siuntėjo adresą sudarė toks pats domenas, kaip ir EPSO elektroninių laiškų, kuriuo buvo atsakyta į tai, ko ji prašė savo skunde, ir kuriame buvo aiškiai pateikta nuoroda į minėtą skundą, tačiau nurodyta, kad jos prašymai vis dėlto nepatenkinti, turi būti laikomas jos skundo atmetimu. Anot ieškovės, Komisija negali teigti, kad ji turėjo nepaisyti 2009 m. rugsėjo 14 d. elektroninio laiško ir laukti 4 mėnesių termino, kurio pasibaigimas reiškia implicitinį sprendimą dėl atmetimo, pabaigos, skaičiuojant nuo jos 2009 m. liepos 28 d. skundo, rizikuodama, kad prieš ją bus ginamasi motyvuojant termino ieškiniui pareikšti teisme praleidimu, nes ji laiku neužginčijo eksplicitinio jos skundo atmetimo. Bet kokiu atveju jai apie tai turėjo būti pranešta.
41 Ketvirta, net jei 2009 m. rugsėjo 14 d. laiškas nebūtų ieškovės skundo atmetimas, ji tvirtina, kad dėl teisinės pagalbos prašymo buvo sustabdytas terminas ieškiniui pareikšti iki dienos, kai pranešta apie Tarnautojų teismo pirmininko nutartį suteikti teisinę pagalbą, t. y. 2010 m. kovo 10 d. – diena, kai terminas pradėtas skaičiuoti iš naujo. Todėl 2010 m. kovo 26 d. ieškinys pareikštas nepraleidus termino.
42 Ieškovė priduria, kad net manant, jog jos 2009 m. lapkričio 18 d. teisinės pagalbos prašymą reikia laikyti pateiktu per anksti, nes jis paduotas prieš 2009 m. lapkričio 28 d., dieną, kai suėjo terminas atsakyti į jos 2009 m. liepos 28 d. skundą, neginčijama, jog Tarnautojų teismo pirmininkas atsižvelgė į šį prašymą bent jau baigiantis minėtam terminui, t. y. 2009 m. lapkričio 28 d. Darytina išvada, kad terminas ieškiniui pareikšti buvo sustabdytas nuo 2009 m. lapkričio 18 d. arba 2009 m. lapkričio 28 d., jei Tarnautojų teismas manytų, jog 2009 m. rugsėjo 14 d. elektroninis laiškas nėra jos skundo atmetimas, iki 2010 m. kovo 10 d., Tarnautojų teismo primininko nutarties suteikti teisinę pagalbą datos. Akivaizdu, kad teismo procesas prasidėjo, nes ne tik buvo išnagrinėtas teisinės pagalbos prašymas, bet Tarnautojų teismo pirmininkas jį patenkino, ko jis nebūtų daręs, jei terminas ieškiniui pareikšti būtų pasibaigęs ir todėl ieškinys būtų akivaizdžiai nepriimtinas.
Tarnautojų teismo vertinimas
Dėl ieškovės nenaudai priimtų aktų
43 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį administracinis skundas ir ieškinys teisme turi būti pateikti dėl asmens nenaudai priimto akto. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką asmens nenaudai priimtas aktas yra tas, kuris sukuria privalomų teisinių pasekmių, galinčių tiesiogiai ir nedelsiant daryti poveikį ieškovo interesams ir taip aiškiai pakeisti jo teisinę padėtį (2011 m. rugsėjo 15 d. Tarnautojų teismo sprendimo Munch prieš VRDT, F‑6/10, 32 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
44 Pirma, dėl konkurso atrankos komisijos sprendimų iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad konkurso atrankos komisijos sprendimu neleisti kandidatui laikyti egzaminų kandidato prašymu iš naujo išnagrinėjus jo kandidatūrą pakeičiamas anksčiau atrankos komisijos priimtas sprendimas ir jis negali būti laikomas vien patvirtinančiu tą ankstesnį sprendimą (1992 m. vasario 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Panagiotopoulou prieš Parlamentą, T‑16/90, 20 punktas). Konkurso kandidatui paprašius iš naujo išnagrinėti atrankos komisijos sprendimą, kandidato nenaudai priimtas aktas yra atrankos komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus kandidato atvejį (2006 m. gruodžio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Heus prieš Komisiją, T‑173/05, 19 punktas).
45 Taigi konkurso atrankos komisijos sprendimu neleisti ieškovei laikyti egzamino žodžiu, kuris buvo priimtas ieškovei pateikus 2009 m. liepos 10 d. prašymą išnagrinėti iš naujo ir apie kurį buvo pranešta 2009 m. liepos 23 d. EPSO laišku, buvo pakeistas pirminis atrankos komisijos sprendimas, apie kurį pranešta 2009 m. liepos 2 d. EPSO laišku, ir nagrinėjamu atveju jis yra asmens nenaudai priimtas aktas tiek, kiek susijęs su neleidimu ieškovei laikyti konkurso egzamino žodžiu (toliau – sprendimas neleisti laikyti egzamino žodžiu). Be to, nuo sprendimo neleisti laikyti egzamino žodžiu, priimto išnagrinėjus iš naujo, pradedamas skaičiuoti terminas skundui pateikti ir ieškiniui pareikšti, neprivalant patikrinti, ar tokiomis aplinkybėmis jis gali būti vien patvirtinamasis aktas (žr. 2007 m. gruodžio 13 d. Tarnautojų teismo sprendimo Van Neyghem prieš Komisiją, F‑73/06, 39 punktą).
46 Antra, kalbant apie sprendimus atsisakyti pateikti informaciją ar dokumentus kandidatams, reikia patikslinti, kad pranešimo apie konkursą D antraštinės dalies 4 punkte įtvirtinta speciali procedūra, kuria, jei kandidatas nusprendžia jos imtis, pakeičiama PTN 90 straipsnio 1 dalyje numatyta procedūra ir kuriai būdingi labai trumpi terminai bei kuria siekiama leisti kandidatams pasinaudoti specialia kandidatams suteikta teise gauti tam tikrą tiesiogiai ir konkrečiai su jais susijusią informaciją. Pagal šią teisę „EPSO kandidato prašymu gali jam pateikti“ papildomą informaciją, susijusią su jo dalyvavimu konkurse. Prašymai turi būti pateikti per mėnesį nuo pranešimo apie konkurso rezultatus ir EPSO įsipareigoja atsakyti per mėnesį nuo prašymo gavimo. Pranešimo apie konkursą D antraštinės dalies 4 punkte daroma nuoroda į Vadovo kandidatams III antraštinės dalies 3 punktą siekiant nurodyti galimos informacijos, pateiktinos kandidatams, pavyzdžius. Iš minėto vadovo III antraštinės dalies 3 punkto b papunkčio matyti, kad kandidatai, kurie neišlaikė praktinio egzamino raštu, gali prašyti pateikti jų egzaminų raštu darbų kopijas ir atrankos komisijos individualaus vertinimo lentelę.
47 Specialia kandidatams suteikta teise siekiama, kad nepažeidžiant atrankos komisijos darbo paslapties iš konkurso pašalinti kandidatai galėtų gauti informaciją ir dokumentus, kuriais remdamiesi galėtų priimti aiškų spendimą, ar naudinga ginčyti sprendimą pašalinti juos iš konkurso. Šiuo tikslu taikant labai trumpus terminus paduoti prašymą pateikti informaciją ar dokumentus ir atsakyti į jį siekiama suteikti galimybę kandidatui bet kokiu atveju turėti šią informaciją ir dokumentus bent prieš mėnesį iki termino ieškiniui pareikšti Tarnautojų teisme ar termino pateikti skundą EPSO, kurios vedėjas pagal Sprendimo 2002/621 4 straipsnį vykdo AIPN pareigas, pabaigos.
48 Iš pirmiau pateiktos analizės matyti, kad tai, jog EPSO laikosi specialios kandidatams suteiktos teisės tiek, kiek tai susiję su šios teisės turiniu ir terminu atsakyti, yra pareigų, atsirandančių dėl gero administravimo principo, teisės visuomenei susipažinti su dokumentais ir veiksmingos teisės pareikšti ieškinį pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41, 42 ir 47 straipsnius, išraiška. Darytina išvada, kad jei EPSO pažeidžia specialią kandidatams suteiktą teisę, be to, jog dėl šios priežasties iš konkurso pašalinti kandidatai gali pateikti ieškinius ar skundus neturėdami pakankamai informacijos, tai gali būti tarnybinis pažeidimas, dėl kurio prireikus gali atsirasti kandidato teisė į žalos atlyginimą.
49 Nagrinėjamu atveju 2009 m. gegužės 14 d. ieškovės elektroniniame laiške buvo nurodytas prašymas pateikti jos ištaisytą b egzamino raštu darbą su atrankos komisijos vertinimu, o 2009 m. liepos 4 d. elektroniniame laiške nurodytas prašymas pateikti taip pat ištaisytą jos c egzamino raštu darbą su atrankos komisijos vertinimu. Be šių dviejų elektroninių laiškų, 2009 m. gegužės 27 d. ieškovė pateikė pirmą prašymą išnagrinėti iš naujo, kuriuo siekiama, kad atrankos komisija iš naujo apsvarstytų savo pirminį sprendimą dėl jos b egzamino raštu vertinimo, ir kuris buvo patenkintas, 2009 m. liepos 10 d. ji pateikė antrą prašymą išnagrinėti iš naujo c egzaminą raštu, kurį apsvarsčiusi atrankos komisija paliko savo nagrinėjamo egzamino vertinimą nepakeistą, o apie tai ieškovei buvo pranešta 2009 m. liepos 23 d. laišku, kuriame vis dėlto nepatenkintas jos prašymas gauti ištaisytą c egzamino raštu darbą ir atrankos komisijos individualaus vertinimo lentelę, susijusią su šiuo egzaminu.
50 Iš faktinių aplinkybių sekos matyti, kad EPSO terminas atsakyti į ieškovės 2009 m. gegužės 14 d. elektroninį laišką ir pateikti jai b egzamino darbo kopiją bei atrankos komisijos individualaus vertinimo lentelę baigėsi 2009 m. birželio 14 d., bet ieškovei nebuvo pateiktas joks dokumentas. Kalbant apie informacijos, susijusios su c egzaminu raštu, perdavimą, pažymėtina, kad tai, jog nebuvo atsakyta į 2009 m. liepos 4 d. ieškovės elektroninį laišką ir jos 2009 m. liepos 10 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, galima laikyti tik implicitiniu sprendimu dėl atsisakymo. Šiuo klausimu reikia pridurti, kad nors ieškovei adresuotame 2009 m. liepos 2 d. laiške EPSO teigia jai išsiuntusi b egzamino raštu darbo kopiją, o 2009 m. rugsėjo 14 d. elektroniniame laiške nurodyta, jog c egzamino raštu darbas ir šio egzamino vertinimo lentelė pridedama, vis dėlto šie dokumentai nebuvo perduoti ieškovei nurodytomis dienomis.
51 Darytina išvada, kad, kalbant apie prašymus pateikti informaciją ir dokumentus, tiek 2009 m. birželio 14 d. implicitinis sprendimas atsisakyti pateikti prašomą informaciją, susijusią su b egzaminu, (toliau – sprendimas atsisakyti pateikti b egzamino raštu darbą), tiek 2009 m. liepos 23 d. laiške esantis implicitinis sprendimas nepateikti prašomos informacijos, susijusios su c egzaminu (toliau – sprendimas atsisakyti pateikti c egzamino raštu darbą), kiek minėtame laiške nenagrinėjamas klausimas dėl prašomos informacijos perdavimo, yra ieškovės nenaudai priimti aktai.
52 Todėl sprendimas neleisti laikyti egzamino žodžiu, sprendimas atsisakyti pateikti b egzamino raštu darbą ir sprendimas atsisakyti pateikti c egzamino raštu darbą yra ieškovės nenaudai priimti aktai.
Dėl ieškovės terminų laikymosi
53 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, pirma, kaip jau daug kartų Teisingumo Teismas nusprendė, teisinės gynybos priemonės konkurso atrankos komisijos atžvilgiu paprastai yra tiesioginis kreipimasis į teismą (žr., be kita ko, 1983 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Detti prieš Teisingumo Teismą, 144/82, 16 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Iš tiesų skundas dėl konkurso atrankos komisijos sprendimo prarastų prasmę, jei atitinkama institucija neturėtų teisės panaikinti ar pakeisti konkurso atrankos komisijos sprendimų. Todėl ypač siaurai aiškinant PTN 91 straipsnio 2 dalį būtų vien be jokios naudos prailginama procedūra (žr., be kita ko, 1978 m. kovo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ritter von Wüllerstorff und Urbair prieš Komisiją, 7/77, 8 punktą).
54 Nagrinėjamu atveju, kadangi sprendimas neleisti laikyti egzamino žodžiu yra konkurso atrankos komisijos sprendimas, kurį galima ginčyti Tarnautojų teisme be išankstinio administracinio skundo, PTN 91 straipsnio 3 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas ieškiniui pareikšti, pagal Procedūros reglamento 100 straipsnio 3 dalį dėl nuotolių šį terminą pratęsus dešimt dienų, turi būti skaičiuojamas nuo pranešimo nenustatytą dieną apie šį sprendimą 2009 m. liepos 23 d. laišku, bet vėliausiai nuo 2009 m. liepos 28 d., rašto, kuris pavadintas „[Skundas]“ ir kuriame ieškovė pripažįsta susipažinusi su šiuo sprendimu, datos, ir baigėsi 2009 m. lapkričio 7 d. Kadangi 2009 m. lapkričio 7 d. buvo šeštadienis, terminas ieškiniui pareikšti automatiškai pratęstas pagal Procedūros reglamento 100 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą iki pirmadienio, 2009 m. lapkričio 9 d.
55 Sprendimas atsisakyti pateikti b egzamino raštu darbą ir sprendimas atsisakyti pateikti c egzamino raštu darbą taip pat yra konkurso atrankos komisijos sprendimai, kuriuos galima ginčyti Tarnautojų teisme be išankstinio administracinio skundo. Kadangi pirmasis iš šių sprendimų buvo priimtas 2009 m. birželio 14 d. ir ieškovė vėliausiai 2009 m. liepos 28 d. sužinojo apie antrąjį, 3 mėnesių ir 10 dienų terminas pareikšti ieškinį Tarnautojų teisme pasibaigė atitinkamai 2009 m. rugsėjo 24 d. ir 2009 m. lapkričio 7 d., o pastarasis terminas buvo pratęstas iki 2009 m. lapkričio 9 d. dėl pirmesniame punkte nurodytų priežasčių.
56 Todėl ieškovė galėjo tiesiogiai pareikšti ieškinį Tarnautojų teisme vėliausiai 2009 m. rugsėjo 24 d., kad užginčytų sprendimą atsisakyti pateikti b egzamino raštu darbą, ir vėliausiai 2009 m. lapkričio 9 d., kad užginčytų sprendimą neleisti laikyti egzamino žodžiu ir sprendimą atsisakyti pateikti c egzamino raštu darbą.
57 Šiuo teiginiu negalima abejoti remiantis Procedūros reglamento 97 straipsnio 4 dalies tekstu, pagal kurį teisinės pagalbos prašymo pateikimas sustabdo ieškinio pareiškimo terminą iki pranešimo apie nutartį, kuria nusprendžiama dėl šio prašymo, dienos, nes nagrinėjamu atveju ieškovė paprašė suteikti teisinę pagalbą tik 2009 m. lapkričio 18 d., t. y. kai terminai pareikšti ieškinį dėl minėtų trijų konkurso atrankos komisijos sprendimų jau buvo pasibaigę.
58 Antra, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, jei suinteresuotasis asmuo, užuot tiesiogiai kreipęsis į teismą, pateikia administracinį skundą AIPN remdamasis PTN, vėliau pareikšto ieškinio priimtinumas taip pat priklauso nuo to, ar suinteresuotasis asmuo laikėsi visų nustatytų išankstinio skundo pateikimo procedūros reikalavimų (2002 m. sausio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Gonçalves prieš Parlamentą, T‑386/00, 35 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
59 Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad 2009 m. liepos 28 d. raštas, pavadintas „[Skundas]“, kuriame aiškiai nurodomos PTN 90 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra skundas, kaip jis suprantamas pagal minėtas nuostatas.
60 Tiesa, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką skundas neturi būti konkrečios formos. Pakanka, kad iš jo aiškiai ir konkrečiai būtų matyti ieškovo ketinimai užginčyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą (šiuo klausimu žr. 1988 m. gegužės 31 d. Teisingumo Teismo sprendimo Rousseau prieš Audito rūmus, 167/86, 8 punktą ir 1988 m. liepos 14 d. Sprendimo Aldinger ir Virgili prieš Parlamentą, 23/87 ir 24/87, 13 punktą; 2005 m. vasario 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reggimenti prieš Parlamentą, T‑354/03, 43 punktą). Iš teismų praktikos taip pat matyti, kad administracija turi nagrinėti skundus remdamasi plačiu požiūriu, ir siekiant pripažinti, jog jai pateiktas skundas, kaip jis suprantamas pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį, pakanka, kad iš anksto per administracinę procedūrą būtų užtektinai aiškiai pateiktas pagrindas tam, kad AIPN būtų galėjusi žinoti suinteresuotojo asmens pateikiamą kritiką dėl ginčijamo sprendimo (žr. 1998 m. sausio 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Volger prieš Parlamentą, T‑176/96, 65 punktą).
61 Vis dėlto, kadangi ikiteisminės procedūros tikslas – leisti draugiškai išspręsti ginčą, kuris kyla, kai pateikiamas skundas, AIPN turi turėti galimybę pakankamai tiksliai žinoti argumentus, kuriuos suinteresuotasis asmuo pateikia dėl administracijos sprendimo. Darytina išvada, kad bet kokiu atveju skunde turi būti pagrindų ir argumentų dėl administracinio sprendimo, dėl kurio tas skundas pateiktas, santrauka (šiuo klausimu žr. 1996 m. kovo 7 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Williams prieš Audito rūmus, T‑146/94, 44 punktą).
62 Nagrinėjamu atveju Tarnautojų teismas pirmiausia konstatuoja, kad, kaip priminta šio sprendimo 24 punkte, 2009 m. liepos 28 d. raštas buvo dviejų dalių. Pirmojoje ieškovė prašė pateikti tam tikrus dokumentus ir papildomos informacijos. Antrojoje ji prašė leisti jai laikyti egzaminą žodžiu, jei ji gautų būtinus balus.
63 Tarnautojų teismas taip pat konstatuoja, kad atsižvelgiant į antrą 2009 m. liepos 28 d. rašto dalį, kuria remiantis ieškovė, prašanti leisti jai laikyti egzaminą žodžiu, gali būti vertinama kaip ginčijanti sprendimą neleisti jai laikyti egzamino žodžiu, nagrinėjamo rašto tekste nepateikiama nei pagrindų, nei teisinių bei faktinių argumentų prašymui pakeisti minėtą sprendimą pagrįsti santrauka. Todėl ši 2009 m. liepos 28 d. rašto dalis neatitinka minimalių pirmiau minėtoje teismų praktikoje reikalaujamų sąlygų, kad ji būtų laikoma skundu, kaip jis suprantamas pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį, ir EPSO negalėjo pateikti motyvuoto atsakymo į ją.
64 Šiomis aplinkybėmis prašymas panaikinti sprendimą neleisti laikyti egzamino žodžiu yra nepriimtinas. Kadangi prašymas panaikinti rezervo sąrašą gali būti patenkintas tik jei Tarnautojų teismas panaikins sprendimą neleisti laikyti egzamino žodžiu, minėtas prašymas turi būti taip pat pripažintas nepriimtinu.
65 Galiausiai Tarnautojų teismas konstatuoja, kad nors ieškovė nepateikia nei argumentų, nei pagrindų savo prašymams, pateiktiems pirmoje 2009 m. liepos 28 d. rašto dalyje, pagrįsti, atrodo, kad iš paties 2009 m. liepos 28 d. rašto teksto galima padaryti išvadą, jog ieškovė skundžiasi negavusi keletą kartų, t. y. 2009 m. gegužės 14 d. elektroniniame laiške, susijusiame su b egzaminu raštu, ir 2009 m. liepos 4 d. elektroniniame laiške bei 2009 m. liepos 10 d. prašyme peržiūrėti iš naujo, susijusiame su c egzaminu raštu, prašytų dokumentų. Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, pirmąją 2009 m. liepos 28 d. rašto dalį EPSO turėjo vertinti kaip skundą, kaip jis suprantamas pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį.
66 Tiek, kiek EPSO neatsakė į prašymus pateikti dokumentus per šio sprendimo 50 punkte primintus terminus, skundui, kaip jis suprantamas pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį, dėl sprendimo atsisakyti pateikti b egzamino raštu darbą ir sprendimo atsisakyti pateikti c egzamino raštu darbą pateikti ieškovė turėjo trijų mėnesių terminą; šis terminas baigėsi atitinkamai 2009 m. rugsėjo 14 d. ir 2009 m. spalio 28 d.
67 Todėl 2009 m. liepos 28 d. ieškovės pateiktas skundas buvo priimtinas ir dėl sprendimo atsisakyti pateikti b egzamino raštu darbą, ir dėl sprendimo atsisakyti pateikti c egzamino raštu darbą.
68 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, pateikus 2009 m. liepos 28 d. skundą, dėl prašymų pateikti b ir c egzaminų raštu darbus buvo priimtas ekplicitinis sprendimas atsisakyti juos pateikti, o apie jį pranešta 2009 m. rugsėjo 14 d. EPSO elektroniniu laišku.
69 Be to, tiek, kiek 2009 m. rugsėjo 14 d. elektroniniame laiške EPSO iš esmės atsisakė pateikti ieškovei b ir c egzaminų raštu darbus ir prašomas individualaus vertinimo lenteles, t. y. atsisakė patenkinti prašymus, dėl kurių jau buvo priimti sprendimai atsisakyti pateikti b ir c egzaminų raštu darbus, nereikia priimti sprendimo dėl prašymų, kuriais siekiama, kad būtų panaikintas sprendimas, apie kurį pranešta 2009 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu laišku. Iš tiesų iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad formaliais prašymais dėl sprendimo atmesti skundą, kai šio sprendimo turinys nėra savarankiškas ir juo yra tik patvirtinamas skundžiamas sprendimas, siekiama kreiptis į Tarnautojų teismą dėl apskųsto akto (minėto Sprendimo Munch prieš VRDT 24 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
70 Iš viso to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys yra priimtinas tiek, kiek juo siekiama, jog sprendimas atsisakyti pateikti b egzamino raštu darbą ir sprendimas atsisakyti pateikti c egzamino raštu darbą būtų panaikinti.
Dėl esmės
71 Pirmiausia reikia priminti, kad vienas po kito ieškovės pateikti prašymai, kuriais buvo siekiama, kad EPSO jai perduotų dokumentus, buvo susiję ir su jos b ir c egzaminų raštu darbais ir su šių darbų vertinimu, kurį atliko atrankos komisija, bei šios komisijos padarytais jų taisymais.
72 Nors tiesa, kad, kalbant apie prašymus pateikti b ir c egzaminų raštu darbus, tiek, kiek jie buvo susiję su ieškovės šių dviejų egzaminų raštu darbais ir atrankos komisijos šių rašto darbų vertinimo lentelėmis, EPSO neatsakė į juos per pranešimo apie konkursą D antraštinės dalies 4 punkte nustatytus terminus ir jų nepridėjo prie 2009 m. rugsėjo 14 d. elektroninio laiško, vis dėlto pradėjus šią bylą EPSO pateikė ieškovei – būtent 2010 m. birželio 16 d. EPSO laišku – minėtų jos rašto darbų kopijas ir atrankos komisijos kiekvieno egzamino vertinimo lenteles, ir šie dokumentai pridėti prie bylos medžiagos kaip priedai prie Komisijos atsiliepimo į ieškinį.
73 Todėl nesant prašymo atlyginti žalą ieškinys neteko dalyko tiek, kiek jis susijęs su sprendimais atsisakyti pateikti b ir c egzaminų raštu darbus, nes šiais sprendimais atsisakyta pateikti ieškovės rašto darbus ir atrankos komisijos minėtų egzaminų vertinimo lenteles. Reikia pridurti, kad tiek, kiek nagrinėjamas ginčas yra priimtinas, jis nėra piniginis, kaip jis suprantamas pagal PTN 91 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju Tarnautojų teismas neturi neribotos jurisdikcijos ir negali nagrinėti, ar reikia savo iniciatyva priteisti iš atsakovės dėl jos kaltės padarytos žalos atlyginimą (šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gogos prieš Komisiją, C‑583/08 P, 44 punktą).
74 Todėl reikia išnagrinėti tik prašymus panaikinti sprendimus atsisakyti pateikti b ir c egzaminų raštu darbus tiek, kiek šiais sprendimais atsisakyta pateikti ištaisytus darbus.
75 Kad pagrįstų visą ieškinį ieškovė pateikia keletą pagrindų, susijusių, pirma, su kandidatų teisės susipažinti su informacija, susijusia su jais, pažeidimu, antra, su pareigos motyvuoti pažeidimu ir Komisijos gero administracinio elgesio kodekso pažeidimu, trečia, su skaidrumo principo pažeidimu ir, ketvirta, su vienodo požiūrio principo pažeidimu. Penktasis pagrindas, paremtas konkurso atrankos komisijos darbo taisyklių ir galiojančių vertinimo kriterijų pažeidimu, pateiktas vien pagrindžiant prašymus, kuriais siekiama, kad būtų panaikintas sprendimas neleisti laikyti egzamino žodžiu, ir kurie šio sprendimo 64 punkte buvo pripažinti nepriimtinais.
76 Todėl Tarnautojų teismas nagrinės tik pirmus keturis pagrindus, pateiktus visam ieškiniui pagrįsti.
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su kandidatų teise susipažinti su informacija, susijusia su jais
Šalių argumentai
77 Ieškovė tvirtina, jog tai, kad jai nebuvo pateikti ištaisyti jos b ir c egzaminų raštu darbai, prieštarauja Europos Sąjungos piliečių teisei susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais, numatytai 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331). Šiuo atsisakymu taip pat pažeidžiami pranešimo apie konkursą D antraštinės dalies 4 punktas ir Vadovo kandidatams III antraštinės dalies 3 punktas. Susipažinusi su ištaisytais egzaminų raštu darbais, ji būtų galėjusi suprasti padarytas klaidas ir pagerinti rezultatus ateityje.
78 Komisija prašo atmesti šį pagrindą.
Tarnautojų teismo vertinimas
79 Kalbant apie Reglamento Nr. 1049/2001 pažeidimą, reikia pažymėti, kad ieškovė nesivadovavo privaloma išankstine administracine procedūra, numatyta šio reglamento 6 ir paskesniuose straipsniuose, kad jai būtų leista susipažinti su dokumentais, kurie yra šio ginčo dalykas, prieš pareikšdama ieškinį Tarnautojų teisme, todėl pirmasis pagrindas yra nepriimtinas tiek, kiek jis pagrįstas minėto reglamento pažeidimu.
80 Bet kokiu atveju reikia priminti nusistovėjusią teismų praktiką, pagal kurią Reglamentas Nr. 1049/2001 yra bendroji norma, kuria nustatomi bendrieji principai, reguliuojantys kiekvieno Sąjungos piliečio naudojimąsi teise susipažinti su atitinkamų institucijų dokumentais visose Sąjungos veiklos srityse, įskaitant viešąją tarnybą (2006 m. gegužės 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Kallianos prieš Komisiją, T‑93/04, 87 punktas). Tačiau teisė susipažinti su dokumentais, kaip ir bet kuri bendroji norma, gali būti patikslinta, išplėsta arba, atvirkščiai, apribota ar net netaikoma – pagal principą, kad specialioji teisės norma pakeičia bendrąją teisės normą (lex specialis derogat legi generali), – kai yra specialiųjų normų, kuriomis reguliuojami konkretūs klausimai (2005 m. balandžio 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hendrickx prieš Tarybą, T‑376/03, 55 punktas ir 2005 m. liepos 14 d. Sprendimo Le Voci prieš Tarybą, T‑371/03, 122 punktas; 2011 m. sausio 20 d. Tarnautojų teismo sprendimo Strack prieš Komisiją, F‑121/07, dėl kurio pateikti du apeliaciniai skundai Europos Sąjungos Bendrajame Teisme (byla T‑197/11 P ir byla T‑198/11 P), 65 punktas).
81 PTN III priedo 6 straipsnis, pranešimo apie konkursą D antraštinės dalies 4 punktas ir Vadovo kandidatams III antraštinės dalies 3 punktas būtent yra specialiosios nuostatos, kuriomis nukrypstama nuo Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatų, nes jose reguliuojamas susipažinimas su specialiais dokumentais, t. y. kandidatų egzaminų raštu darbais ir atrankos komisijos šių egzaminų vertinimo lentelėmis.
82 Darytina išvada, kad net jei ieškovė laikytųsi procedūros, įtvirtintos Reglamento Nr. 1049/2001 6 ir paskesniuose straipsniuose, šio reglamento nuostatos nebūtų taikomos nagrinėjamu atveju.
83 Dėl pranešimo apie konkursą D antraštinės dalies 4 punkto ir Vadovo kandidatams III antraštinės dalies 3 punkto pažeidimo pažymėtina, kad iš pačių šių nuostatų teksto matyti, kad jose nenumatyta pateikti kandidatams ištaisytų jų egzaminų raštu darbų.
84 Iš tiesų ištaisytuose kandidatų egzaminų raštu darbuose pateiktas asmeninis ir kandidatų lyginamasis vertinimas, todėl jiems taikomas PTN III priedo 6 straipsnis, kuriame konkrečiai reguliuojama konkursų procedūra ir kuriame nustatyta, kad „atrankos komisijos posėdžiai yra slapti“. Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę nurodyti, kad šis slaptumas buvo nustatytas siekiant užtikrinti konkursų atrankos komisijų nepriklausomumą ir jų darbų objektyvumą, apsaugant nuo bet kokio kišimosi ir spaudimo iš išorės, kylančio iš pačios administracijos, suinteresuotųjų kandidatų arba trečiųjų asmenų. Todėl šio slaptumo užtikrinimas draudžia platinti atskirų atrankos komisijos narių nuomones ir atskleisti bet kokią informaciją apie asmeninį arba lyginamąjį kandidatų vertinimą (1996 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas prieš Innamorati, C‑254/95 P, 24 punktas; taip pat žr. 2003 m. kovo 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Martínez Páramo ir kt. prieš Komisiją, T‑33/00, 44 punktą ir minėto Sprendimo Hendrickx prieš Tarybą 56 punktą).
85 Darytina išvada, kad tiek, kiek nagrinėjamu atveju Reglamentas Nr. 1049/2001 netaikomas, ir tiek, kiek PTN III priedo 6 straipsnyje, pranešimo apie konkursą D antraštinės dalies 4 punkte ir Vadovo kandidatams III antraštinės dalies 3 punkte EPSO neįpareigojama pateikti kandidatams ištaisytų jų egzaminų raštu darbų, pirmasis pagrindas turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu ir Komisijos gero administracinio elgesio kodekso pažeidimu
Šalių argumentai
86 Ieškovė nurodo, kad, nepateikusi ištaisytų jos b ir c egzaminų raštu darbų kopijos, EPSO pažeidė SESV 296 straipsnį ir PTN 25 straipsnio antrą pastraipą, nes sprendimai dėl atsisakymo buvo nemotyvuoti. EPSO taip pat pažeidė 2000 m. spalio 17 d. Komisijos sprendimo, kuriuo keičiama vidaus darbo tvarka (OL L 267, p. 63), priedą, pavadintą „[Komisijos personalo gero administracinio elgesio palaikant ryšius su visuomene kodeksas]“ (toliau – gero administracinio elgesio kodeksas), pagal kurį Komisija turi atsakyti į jai pateiktus prašymus per 15 dienų ir kiekviename šios institucijos sprendime turi būti aiškiai nurodyti motyvai, kuriais ji rėmėsi ir su kuriais turi būti supažindinti atitinkami asmenys ir šalys.
87 Komisija prašo atmesti šį pagrindą.
Tarnautojų teismo vertinimas
88 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką pareigos motyvuoti asmens nenaudai priimtą sprendimą tikslas, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui reikalingą informaciją, kad jis žinotų, ar sprendimas yra pagrįstas, ir, antra, sudaryti galimybę atlikti jo teisminę kontrolę. Kiek tai susiję su konkurso atrankos komisijos priimtais sprendimais, ši pareiga, remiantis PTN III priedo 6 straipsniu, turi būti suderinta su atrankos komisijos darbų slaptumu. Vykdant reikalavimą nurodyti konkurso atrankos komisijos sprendimų motyvus, turi būti atsižvelgta į atrankos komisijos darbo, kuris paprastai vyksta bent dviem atskiromis stadijomis, t. y., pirma, svarstomos paraiškos atrenkant kandidatus, kuriems leidžiama dalyvauti konkurse, ir, antra, vertinamas kandidatų tinkamumas eiti laisvas pareigas siekiant sudaryti tinkamų kandidatų sąrašą, pobūdį. Antroji atrankos komisijos darbo stadija yra pirmiausia lyginamoji, todėl šis darbas laikomas slaptu. Atrankos komisijos iki egzaminų patvirtinti taisymo kriterijai yra sudedamoji lyginamojo vertinimo dalis ir, vertindama atitinkamus kandidatų nuopelnus, komisija jais vadovaujasi. Taigi šiems kriterijams, kaip ir atrankos komisijos vertinimams, taikomas svarstymų slaptumo principas. Komisijos lyginamasis vertinimas matyti iš kandidatams suteiktų balų. Kadangi turi būti užtikrinamas atrankos komisijos darbo slaptumas, pranešimas apie surinktus įvairių egzaminų balus yra pakankama atrankos komisijos sprendimų motyvacija, ir ji neprivalo patikslinti, kurie kandidato atsakymai buvo įvertinti kaip nepakankami, ar paaiškinti, kodėl šie atsakymai nepakankamai įvertinti (minėtų sprendimų Parlamentas prieš Innamorati 23–31 punktai; Martínez Páramo ir kt. prieš Komisiją 43–52 punktai; 2008 m. balandžio 30 d. Tarnautojų teismo sprendimo Dragoman prieš Komisiją, F‑16/07, 63 punktas).
89 Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia konstatuoti, kad siekiant motyvuoti tai, jog atsisakoma ieškovei pateikti ištaisytus jos b ir c egzaminų raštu darbus, 2009 m. rugsėjo 14 d. elektroniniame laiške nurodomas PTN III priedo 6 straipsnis, kuriame numatyta, kad atrankos komisijos posėdžiai yra slapti; taip pat kad, kaip matyti iš pirmesniame punkte nurodytos teismų praktikos, kadangi už egzaminus suteiktų balų pranešimas yra pakankamas motyvavimas, atrankos komisija neprivalo nurodyti kandidatų atsakymų, kurie įvertinti kaip nepakankami; galiausiai, kad Vadovo kandidatams III antraštinės dalies 3 punkte, kurio tekstą ieškovė turėjo, nebuvo numatyta, jog kandidatams pateikiami ištaisyti egzaminų raštu darbai. Šiomis aplinkybėmis ieškovė negali tvirtinti neturėjusi būtinos informacijos, kad būtų galėjusi žinoti, ar atsisakymas pateikti jos b ir c egzaminų raštu darbus, apie kurį ji sužinojo iš 2009 m. rugsėjo 14 d. elektroninio laiško, buvo pagrįstas.
90 Ieškovės argumentui, kad EPSO elgesys prieštarauja gero administracinio elgesio kodeksui, taip pat negalima pritarti, nes šis kodeksas netaikomas nagrinėjamam atvejui. Iš tiesų, pirma, iš minėto kodekso paties pavadinimo matyti, kad jis skirtas Komisijos darbuotojams ir kad juo reguliuojami šių darbuotojų ir visuomenės santykiai. Antra, reikia pažymėti, kad minėto kodekso nuostatoje, skirtoje jo taikymo sričiai, priminta, jog Komisijos ir jos darbuotojų santykiai reguliuojami išimtinai PTN.
91 Nagrinėjamu atveju ieškovė negali teigti esanti paprasta visuomenės narė, kiek tai susiję su jos ir EPSO santykiais. Iš tiesų, pirma, iš Sprendimo 2002/620 4 straipsnio matyti, kad taikant PTN 91a straipsnį prašymai ir skundai, susiję su šio sprendimo 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų teisių vykdymu, pateikiami [EPSO]. Antra, kadangi ieškovė dalyvavo kaip kandidatė konkurse, bet koks EPSO adresuotas informacijos prašymas, susijęs su jos dalyvavimu minėtame konkurse, reguliuojamas PTN III priedu, pranešimo apie konkursą D antraštinės dalies 4 punktu ir Vadovo kandidatams III antraštinės dalies 3 punktu.
92 Todėl antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su skaidrumo principo pažeidimu
Šalių argumentai
93 Ieškovė tvirtina, kad pagal SESV 15 straipsnį skaidrumo principas yra pagrindinis Sąjungos principas ir kiekviena Sąjungos institucija bei įstaiga turi užtikrinti savo veiklos skaidrumą. Be to, Ombudsmenas nurodė, kad įdarbinimo procedūros turi būti skaidrios, ir pateikė rekomendacijas Komisijai šiuo klausimu. Galiausiai pati EPSO savo raidos programoje, 2008 m. rugsėjo 11 d. paskelbtoje jos interneto svetainėje ir skirtoje jos požiūriui į kandidatų atranką modernizuoti, reikalauja įdarbinimo procedūrų skaidrumo. Atsisakiusi pateikti ištaisytus ieškovės b ir c egzaminų raštu darbus, EPSO pažeidė skaidrumo principą.
94 Komisija mano, kad šis pagrindas yra nepagrįstas.
Tarnautojų teismo vertinimas
95 Reikia priminti, kad PTN III priedo 6 straipsnyje nustatyta, jog atrankos komisijos posėdžiai yra slapti.
96 Todėl kai Sąjungos institucija atsisako kandidatui pateikti ištaisytą jo egzamino raštu darbą, kandidatas, ginčydamas PTN III priedo 6 straipsnio taikymą, negali tinkamai remtis skaidrumo sąvoka (minėto Sprendimo Le Voci prieš Tarybą 124 punktas).
97 Šia išvada negali būti abejojama net dėl ieškovės argumentų, susijusių su hipotetine konkurso kandidatų teise gauti ištaisytus egzaminų raštu darbus, pagrįsta 1999 m. spalio 18 d. Ombudsmeno rekomendacija Komisijai ir tuo, jog Komisija pritarė šiai rekomendacijai, bei 2005 m. Ombudsmeno pradėtu tyrimu, kuris buvo baigtas pateikus Komisijai naują rekomendaciją, susijusią su jos pareiga informuoti kandidatus, kurie to prašo, apie vertinimo kriterijus.
98 Iš tiesų, pirma, tiesa, kad 1999 m. spalio 18 d. Ombudsmeno specialiojoje ataskaitoje Europos Parlamentui 1004/97/(PD)GG, su kuria galima susipažinti Ombudsmeno interneto svetainėje, pateikta rekomendacija Komisijai vėliausiai nuo 2000 m. liepos 1 d. leisti susipažinti konkursų kandidatams, kurie to prašo, su ištaisytais jų egzaminų darbais ir kad ieškovės cituotame 2000 m. liepos 31 d. pranešime spaudai 15/2000, su kuriuo galima susipažinti Ombudsmeno interneto svetainėje, nurodyta, jog „Komisija pritarė Ombudsmeno rekomendacijai ir ši rekomendacija įsigaliojo 2000 m. liepą“. Taip pat tiesa, kad 2005 m. Ombudsmenas savo iniciatyva pradėjo tyrimą OI/5/05/PB, susijusį su galimybe susipažinti su atrankos komisijų nustatytais egzaminų raštu vertinimo kriterijais; baigus šį tyrimą pateikta ta pati rekomendacija.
99 Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 84 ir 95 punktų, PTN III priedo 6 straipsnyje nustatytas tikslas, kuris pateisinamas viešojo intereso pagrindais, ir juo konkrečiai reguliuojamas susipažinimas su atrankos komisijos darbais. Pagal pranešimo apie konkursą D antraštinės dalies 4 punktą ir Vadovo kandidatams III antraštinės dalies 3 punktą kandidatams suteikta teisė gauti su jais susijusią informaciją dėl jų dalyvavimo konkurse nėra nei absoliuti, nei neribota, tačiau kandidatų, neišlaikiusių egzaminų raštu, atveju ją sudaro teisė gauti jų egzamino raštu darbo kopiją ir jų egzamino raštu individualaus vertinimo lentelę bei atrankos komisijos vertinimą.
100 Bet kokiu atveju reikia konstatuoti, kad ieškovės teiginys, susijęs su galimu Komisijos ar EPSO įsipareigojimu pateikti konkurso kandidatams ištaisytus jų egzaminų raštu darbus, nepagrįstas jokiais įrodymais.
101 Dėl argumento, susijusio su įdarbinimo procedūrų skaidrumu, reikalaujamu šio sprendimo 93 punkte minėtoje 2008 m. EPSO raidos programoje, ypač jos priemonėje Nr. 13, nedėstant nuomonės dėl jos teisinės vertės, reikia pažymėti, kad šioje raidos programoje klausimas dėl skaidrumo yra susijęs tik su struktūrinių pokalbių įvedimu per egzaminą žodžiu vykstant konkurso procedūrai ir su tuo, kad skirtingos institucijos naudojasi rezervų sąrašais. Priemonėje Nr. 13 tik nurodyta, kad EPSO administracijos taryba patvirtino tai, jog per konkursų procedūras bus taikomas mechanizmas, kuriuo siekiama, kad kandidatams būtų lengviau susipažinti su visa informacija norint sumažinti skundų ir ieškinių skaičių, tačiau joje neapibrėžiamas konkretus informacijos, su kuria kandidatai turi teisę susipažinti, turinys.
102 Galiausiai ieškovė negali remtis 2008 m. spalio 14 d. Tarnautojų teismo sprendimu Meierhofer prieš Komisiją, (F‑74/07, panaikintas per apeliacinį procesą 2010 m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimu Komisija prieš Meierhofer, T‑560/08 P, tačiau ne dėl motyvacijos trūkumo), kuriame dėl motyvacijos trūkumo Tarnautojų teismas panaikino konkurso atrankos komisijos sprendimą neįrašyti ieškovo į rezervo sąrašą tiek, kiek Komisija atsisakė pateikti tam, kad būtų papildyta informacija apie ieškovo už egzaminą žodžiu gautą balą, dėl kurio jis buvo pašalintas iš konkurso, papildomus patikslinimus, kaip antai tarpinius balus, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas minėtas balas ir prireikus vertinimo lenteles. Iš tiesų pakanka pažymėti, kad byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Meierhofer prieš Komisiją, atsižvelgdamas į konkrečias ginčo, kuris nebuvo susijęs su atsisakymu pateikti informaciją, kaip yra nagrinėjamu atveju, aplinkybes, pats Tarnautojų teismas nurodė pateikti papildomą informaciją.
Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su vienodo požiūrio principo pažeidimu
Šalių argumentai
103 Ieškovė tvirtina, kad jai buvo atsisakyta pateikti ištaisytus jos egzaminų raštu darbus, nors kitose bylose Komisija paprastai juos pateikdavo kandidatams, kai būdavo pateiktas skundas Ombudsmenui, ir cituoja Sąjungos teismų sprendimus, kuriuose tariamai patvirtinamas toks pateikimas.
104 Komisija nurodo, kad visi konkurso kandidatai buvo vertinami vienodai ir kad bendra EPSO politika – nepateikti ištaisytų egzaminų darbų, nes jiems taikomas konkursų atrankos komisijų darbo slaptumas.
Tarnautojų teismo vertinimas
105 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką vienodo požiūrio principas pažeidžiamas, kai skirtingos situacijos vertinamos vienodai ar dvi asmenų kategorijos, kurių faktinė ir teisinė padėtis iš esmės nesiskiria, vertinamos skirtingai (žr., be kita ko, 2005 m. spalio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo De Bustamante Tello prieš Tarybą, T‑368/03, 69 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
106 Nagrinėjamu atveju ieškovė neteigia buvusi vertinama skirtingai, palyginti su kitais to paties konkurso kandidatais tiek, kiek tai susiję su galimybe susipažinti su ištaisytais egzaminų raštu darbais, bet teigia buvusi vertinama skirtingai, palyginti su kitų konkursų kandidatais, kurie galėjo susipažinti su ištaisytais jų egzaminų raštu darbais.
107 Grįsdama savo argumentus ieškovė pateikia dviejų rūšių pavyzdžius. Pirmosios rūšies pavyzdžiai susiję su situacijomis, kai institucija pateikė kandidatui ištaisytus jo egzaminų raštu darbus įsikišus Ombudsmenui, kuris veikė remdamasis minėto kandidato jam pateiktu skundu. Antroji apibūdinama vienu Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimu ir dviem Tarnautojų teismo sprendimais.
108 Kalbant apie pirmosios rūšies bylas, reikia pažymėti, kad ieškovė nepateikė skundo Ombudsmenui. Taigi ji negali reikalauti, kad EPSO ją vertintų taip pat, kaip ir kandidatus, kurie skundėsi Ombudsmenui. Dėl antrosios rūšies pavyzdžių Tarnautojų teismas konstatuoja, kad iš minėto Sprendimo Le Voci prieš Tarybą matyti, jog byloje, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, Taryba, kad įgyvendintų Ombudsmeno, kuriam pasiskundė kandidatas, rekomendaciją, pateikė jo egzamino raštu darbą su vertinimu, tačiau šiuo veiksmu ji neįsipareigojo ateityje visada pateikti ištaisytus egzaminų raštu darbus, nes šio institucijos sprendimo taikymas apsiriboja konkrečiu atveju, o bylose, kuriose buvo priimti minėti sprendimai Van Neyghem prieš Komisiją ir Dragoman prieš Komisiją, ieškovams, kaip ir ieškovei, buvo pateikti jų egzaminų raštu darbai ir atrankos komisijos parengtos vertinimo lentelės.
109 Darytina išvada, kad ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą, pateiktą ieškiniui pagrįsti, reikia atmesti kaip nepagrįstą.
110 Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad visą ieškinį reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
111 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Tačiau, vadovaujantis Procedūros reglamento 88 straipsniu, „šaliai, net jeigu ši laimėjo bylą, gali būti nurodyta padengti visas arba dalį bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio netgi prieš pradedant procesą, ypač jeigu kita šalis išlaidų patyrė dėl pirmosios nepagrįstų arba nesąžiningų veiksmų“.
112 Nagrinėjamu atveju, nors iš pirmiau nurodytų motyvų ir išvadų matyti, kad ieškovė yra pralaimėjusi šalis ir kad Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat matyti, jog nors remdamasi pranešimo apie konkursą D antraštinės dalies 4 punktu ieškovė keletą kartų prašė pateikti su ja susijusią informaciją dėl b ir c egzaminų raštu ir gavo keletą EPSO laiškų, kuriuose buvo teigiama, kad prašomi dokumentai yra pridedami, tik 2010 m. birželio 16 d., t. y. po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį, EPSO patenkino prašymą pateikti informaciją. Taip EPSO pažeidė pranešime apie konkursą nurodytą pareigą kandidatui, jei jis to prašo, pateikti papildomą informaciją apie jo dalyvavimą konkurse. Be to, nors prašoma informacija nebuvo būtina skundui parengti, negalima atmesti, kad jei ieškovė būtų ją turėjusi laiku, ji būtų galėjusi geriau parengti savo skundą ir ieškinį ar nuspręsti nepareikšti ieškinio. Atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes ir nurodant, kad Procedūros reglamento 88 straipsnis taikomas ne vien atvejais, kai ieškovas patiria išlaidų dėl administracijos nepagrįstų arba nesąžiningų veiksmų, Komisija turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos ieškovės bylinėjimosi išlaidos.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Nurodyti Europos Komisijai padengti savo ir E. Cuallado Martorell bylinėjimosi išlaidas.
Rofes i Pujol | Boruta | Bradley |
Paskelbta 2012 m. rugsėjo 18 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
W. Hakenberg | | M. I. Rofes I Pujol |