2019 m. lapkričio 4 d. Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš FQ, GP, HO, IN, JM

(Byla C-811/19)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie

Kaltinamieji

FQ, GP, HO, IN, JM

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalis, SESV 325 straipsnio 1 dalis, 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB¹ , 58 straipsnis ir 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis² , [kuria buvo pakeista] Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsnio pagrindu priimta 1995 m. [liepos] 26 d. Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos [konvencija], 4 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja teisminės valdžios institucijoms nepriklausančios institucijos – „Curtea Constituțională a României“ (Rumunijos Konstitucinis Teismas) – priimtas sprendimas, kuriame pasisakoma dėl galimai neteisėta teisėjų kolegijos sudėtimi grindžiamo procesinio prieštaravimo, atsižvelgiant į „Înalta Curte de Casație și Justiție“ (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas, Rumunija) teisėjų specializavimosi principą (kuris Rumunijos Konstitucijoje nenumatytas), ir kuriuo teismas įpareigojamas apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas (perduotas) bylas grąžinti pirmajai instancijai, kad tas pats teismas priimtų naują sprendimą pirmąja instancija?

2.    Ar Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa turi būti aiškinami taip, kad jiems prieštarauja teisminės valdžios institucijoms nepriklausančios institucijos sprendimas pripažinti neteisėta aukščiausios teisminės valdžios institucijos skyriaus kolegijos sudėtį (kolegija sudaryta iš teisėjų, kurie jų paskyrimo metu atitiko, be kita ko, specializavimosi sąlygą, kurios reikalaujama tam, kad teisėjas būtų paskirtas į aukščiausiosios instancijos teismo baudžiamųjų bylų skyrių)?

3.    Ar Sąjungos teisės viršenybės principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nacionaliniam teismui leidžiama netaikyti konstitucinio teismo sprendimo, kuriame išaiškinta žemesnio rango nei konstitucinė teisės norma, susijusi su „Înalta Curte de Casație și Justiție“ (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas) organizavimu ir įtvirtinta nacionaliniame įstatyme dėl korupcinių veiksmų prevencijos, nustatymo ir sankcijų už juos, t. y. norma, kurią teismas šešiolika metų nuolat aiškino vienodai?

4.    Ar pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį teisės laisvai kreiptis į teismą principas apima teisėjų specializavimąsi ir specializuotų kolegijų aukščiausiosios instancijos teisme sudarymą?

____________

¹ OL L 141, 2015, p. 73.

² OL L 198, 2017, p. 29.