EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. lapkričio 5 d.

Byla F‑105/12

Brigitte Knöll

prieš

Europos policijos biurą (Europolą)

„Viešoji tarnyba – Europolo personalas – Sutarties nepratęsimas – Atsisakymas sudaryti neterminuotą sutartį – Panaikinimas Tarnautojų teisme – Tarnautojų teismo sprendimo vykdymas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys; juo B. Knöll pirmiausia prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą, kuriuo Europos policijos biuras (Europolas) skyrė jai 20 000 eurų sumą, kad būtų įvykdytas 2010 m. birželio 29 d. Tarnautojų teismo sprendimas Knöll prieš Europolą (F‑44/09, toliau – 2010 m. birželio 29 d. sprendimas).

Sprendimas:      Panaikinti 2011 m. lapkričio 28 d. Europos policijos biuro sprendimą skirti B. Knöll 20 000 eurų sumą, kad būtų įvykdytas 2010 m. birželio 29 d. Tarnautojų teismo sprendimas Knöll prieš Europolą (F‑44/09). Europos policijos biuras padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos B. Knöll patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

Pareigūnų ieškiniai – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga priimti įgyvendinimo priemones – Gero administravimo principas – Ypatingi sunkumai – Teisinga kompensacija ieškovui už neigiamą akto, kuris buvo panaikintas, poveikį – Sąlygos

(SESV 266 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis)

Taisyklės, susijusios su sprendimų dėl panaikinimo vykdymu, turi būti aiškinamos, ypač kai kalbama apie sprendimą viešosios tarnybos srityje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, kuriame įtvirtintas gero administravimo principas, ir konkrečiai į minėto straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką.

Tik jeigu kyla ypatingų sunkumų įgyvendinti teismo sprendimą dėl panaikinimo, susijusi institucija gali priimti sprendimą, kuriuo būtų teisingai kompensuoti nuostoliai, suinteresuotųjų asmenų patirti dėl panaikinto sprendimo, ir pradėti su šiais asmenimis bendradarbiauti siekdama susitarimo, kuris jiems suteiktų teisingą kompensaciją už neteisėtus veiksmus, dėl kurių jie nukentėjo.

Kai Sąjungos teismo sprendimu administracijos sprendimas panaikinamas dėl teisių į gynybą pažeidimo, atitinkama administracija turi įrodyti, kad ėmėsi visų priemonių, galinčių panaikinti teismo konstatuoto neteisėtumo pasekmes. Taigi administracija negali tiesiog tvirtinti, kad nebeįmanoma atkurti tokios dėl šio pagrindinės teisės pažeidimo nukentėjusio asmens situacijos, kuriai esant jis galėtų įgyvendinti savo teises į gynybą, juo labiau kad taip įvyko dėl sprendimų, kuriuos vėliau ji pati priėmė toje pačioje srityje. Jei būtų leistas toks veikimo būdas, pareiga užtikrinti teisių į gynybą laikymąsi ir įvykdyti sprendimą, kuriuo konstatuojamas jų pažeidimas, netektų prasmės. Įvykdyti sprendimą dėl panaikinimo sumokant kompensaciją gali būti leista tik tada, kai dėl nuo atitinkamos administracijos nepriklausančių priežasčių objektyviai sudėtinga ar net neįmanoma pašalinti teisių į gynybą pažeidimo, už kurį nubausta priimant sprendimą dėl panaikinimo, pasekmių.

(žr. 38, 39 ir 50 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. birželio 24 d. Sprendimo Andres ir kt. prieš ECB, F‑15/05, 132 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.