TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2007 m. rugsėjo 10 d.

Byla F‑146/06

Michael Alexander Speiser

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Darbo užmokestis – Ekspatriacijos išmoka – Pavėluotai pateiktas skundas – Akivaizdus nepriimtinumas“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį, kuriuo M. A. Speiser prašo panaikinti 2006 m. rugsėjo 11 d. Parlamento generalinio sekretoriaus sprendimą atmesti jo skundą, pateiktą dėl to, kad buvo atsisakyta skirti jam ekspatriacijos išmoką.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Ieškovas padengia trečdalį savo bylinėjimosi išlaidų. Europos Parlamentas padengia savo ir du trečdalius ieškovo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 46 straipsnis)

2.      Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Kompensacija – Ypatingos aplinkybės

(Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa; Tarybos sprendimo 2004/752 3 straipsnio 4 dalis)

1.      Pareigūnui arba laikinajam tarnautojui neleidžiama nesilaikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytų skundo pateikimo ir ieškinio pareiškimo terminų, savo prašyme ginčijant ankstesnį sprendimą, kurio jis neginčijo per nustatytą terminą; tik naujų esminių faktų egzistavimas gali pateisinti prašymą peržiūrėti įsigaliojusį sprendimą.

Nauju faktu, leidžiančiu nesilaikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytų privalomų terminų, neturėtų būti laikoma aplinkybė, kad suinteresuotojo pareigūno arba laikinojo tarnautojo prašymu administracija vėliau iš naujo išnagrinėjo jo atvejį, kad suteiktų jam papildomos informacijos. Šiuo atžvilgiu administracijos laiškas, pagal kurį ankstesnis sprendimas atmesti skundą nesikeičia, tik patvirtina šį ankstesnį sprendimą, todėl dėl jo neturėtų būti nustatomas naujas apskundimo terminas.

(žr. 22 ir 27 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo sprendimai: 1985 m. gegužės 15 d. Sprendimo Esly prieš Komisiją, 127/84, Rink. p. 1437, 10 punktas; 1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Trenti prieš CES, 153/85, Rink. p. 2427, 13 punktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 2005 m. gegužės 4 d. Sprendimo Schmit prieš Komisiją, T‑144/03, Rink. VT p. I‑A‑101 ir II‑465, 147 punktas; 2005 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Krahl prieš Komisiją, T‑358/03, Rink. VT p. I‑A‑215 ir II‑993, 52 punktas ir nurodyta teismų praktika.

Tarnautojų teismo sprendimai: 2006 m. birželio 29 d. Sprendimo Chassagne prieš Komisiją, F‑11/05, Rink. VT p. I-A-1-65 ir II-A-1-241, 24 punktas.

2.      Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą Teismas gali paskirstyti išlaidas, jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės.

Šiuo atžvilgiu ypatinga aplinkybė, pateisinanti pareigūno ieškovo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp atitinkamos institucijos ir minėto pareigūno, yra tai, kad ieškinio, atmesto dėl per vėlai pateikto išankstinio skundo, atveju skundas per vėlai buvo pateiktas bent iš dalies dėl pačios administracijos elgesio, nes ji ragino suinteresuotąjį asmenį pateikti skundą dėl jo nenaudai priimto patvirtinančio akto.

Be to, nors neginčijama, kad šalys bet kuriuo momentu gali remtis su ieškinio priimtinumu susijusia viešosios tvarkos taisykle, su sąžiningumo principu, kuriuo turėtų būti grindžiami Bendrijos institucijų ir jų pareigūnų santykiai, sunkiai suderinama atrodo tai, kad institucija teisme remiasi akto patvirtinamuoju pobūdžiu po to, kai pareigūnui ji sudarė klaidingą įspūdį, kad dėl šio dokumento gali būti pateiktas skundas.

(žr. 30–33 punktus)