EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. gruodžio 12 d.

Byla F‑77/11

Kris Van Neyghem

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Atsisakymas paaukštinti pareigas – Panaikinimas – Įgyvendinimo priemonės – Naujas nuopelnų palyginimas“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo K. Van Neyghem prašo panaikinti sprendimą nepaaukštinti jo pareigų priskiriant jį prie asistentų pareigų grupės (AST) 7 lygio per 2007 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, kurį Europos Sąjungos Taryba priėmė 2010 m. spalio 1 d. po to, kai, vykdant 2010 m. gegužės 5 d. Bendrojo Teismo sprendimą Bouillez ir kt. prieš Tarybą, F‑53/08 (toliau – 2010 m. gegužės 5 d. sprendimas), buvo atliktas naujas nuopelnų palyginimas, ir atlyginti tariamai dėl to patirtą neturtinę ir turtinę žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Taryba padengia savo išlaidas ir ketvirtadalį K. Van Neyghem bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas padengia tris ketvirtadalius savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

Lygindama nuopelnus, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą dėl pareigų paaukštinimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį, paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją.

Konkrečiai kalbant, administracija turi didelę diskreciją suteikti atitinkamą reikšmę kiekvienam iš trijų kriterijų, numatytų Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje; jų nuostatose neatmetama šių kriterijų palyginimo galimybė.

Tačiau paskyrimų tarnybai pripažįstama diskrecija apsiriboja reikalingumu palyginti kandidatų nuopelnus rūpestingai ir nešališkai atsižvelgiant į tarnybos interesus ir laikantis vienodo požiūrio principo. Praktikoje šį palyginimą reikia atlikti remiantis vienodais kriterijais ir panašiais informacijos šaltiniais.

Taigi teismo kontrolė turi apsiriboti klausimu, ar atsižvelgiant į būdus ir priemones, kuriomis remdamasi administracija galėjo atlikti savo vertinimą, ji netinkamai neviršijo įgaliojimų ir nesinaudojo savo diskrecija akivaizdžiai klaidingai.

(žr. 38–41 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, 52 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Canga Fano prieš Tarybą, F‑104/09, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktas apeliacinis skundas, byla T‑281/11 P, 68 punktas; 2011 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo AC prieš Tarybą, F‑9/10, 14 punktas.