TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. kovo 21 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Viešojo pirkimo sutarčių sudarymas – Direktyva 2014/24/ES – 10 straipsnio h punktas – Specialios išimtys paslaugų pirkimo sutarčių atveju – Civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugos – Ne pelno organizacijos ar asociacijos – Pacientams vežti skirtos greitosios pagalbos paslaugos – Vežimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą“
Byloje C‑465/17
dėl 2017 m. birželio 12 d. Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. rugpjūčio 2 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Falck Rettungsdienste GmbH,
Falck A/S
prieš
Stadt Solingen,
dalyvaujant
Arbeiter-Samariter-Bund Regionalverband Bergisch Land eV,
Malteser Hilfsdienst eV,
Deutsches Rotes Kreuz, Kreisverband Solingen,
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro trečiosios kolegijos pirmininko pareigas einantis ketvirtosios kolegijos pirmininkas A. Vilaras, teisėjai J. Malenovský, L. Bay Larsen, M. Safjan ir D. Šváby (pranešėjas),
generalinis advokatas M. Campos Sánchez‑Bordona,
posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. rugsėjo 5 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Falck Rettungsdienste GmbH ir Falck A/S, atstovaujamų advokatų P. Friton ir H.-J. Prieß,
– Stadt Solingen, atstovaujamo advokatų H. Glahs, M. Kottmann ir M. Rafii,
– Arbeiter-Samariter-Bund Regionalverband Bergisch Land eV, atstovaujamos advokatų J.-V. Schmitz, N. Lenger ir J. Wollmann,
– Maltaser Hilfsdienst eV, atstovaujamos advokatų W. Schmitz-Rode,
– Deutsches Rotes Kreuz, Kreisverband Solingen, atstovaujamų R. M. Kieselmann ir M. Pajunk,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Möller,
– Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos C.‑R. Canţăr, R. H. Radu, R. I. Haţieganu ir C.‑M. Florescu,
– Norvegijos vyriausybės, atstovaujamos R. Norum ir K. B. Moen,
– Europos Komisijos, atstovaujamos A. C. Becker ir P. Ondrůšek,
susipažinęs su 2018 m. lapkričio 14 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18 (OL L 94, 2014, p. 65), 10 straipsnio h punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Falck Rettungsdienste GmbH ir Falck A / S ginčą su Stadt Soligen (Zolingeno miestas, Vokietija) dėl tiesioginio sutarties „Gelbėjimo paslaugų teikimas Zolingene – Projektas Nr. V16737/128“, padalytos į pirkimo dalis Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau – ginčijama sutartis), sudarymo, prieš tai nepaskelbus skelbimo apie pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Teisinis pagrindas
Direktyva 2014/24
3 Direktyvos 2014/24 28, 117 ir 118 konstatuojamosiose dalyse numatyta:
„(28) ši direktyva neturėtų būti taikoma tam tikroms ne pelno organizacijų ar asociacijų vykdomoms skubiosios pagalbos paslaugoms, nes tų organizacijų ypatingą pobūdį būtų sunku išsaugoti, jeigu paslaugos teikėjus reikėtų pasirinkti pagal šioje direktyvoje nustatytas procedūras. Vis dėlto tokia išimtis turėtų galioti tik tose srityse, kuriose tai griežtai būtina. Todėl reikėtų aiškiai pabrėžti, kad ši išimtis neturėtų būti taikoma pacient[ams] vež[ti] skirtoms greitosios pagalbos paslaugoms. Tokiomis aplinkybėmis taip pat būtina paaiškinti, kad Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno [Common Procurement Vocabulary] (toliau – BVPŽ) grupė 601 „Sausumos transporto paslaugos“ neapima greitosios pagalbos paslaugų, kurios žymimos BVPŽ kodu 8514. Todėl reikėtų paaiškinti, kad paslaugų, kurių BVPŽ kodas yra 85143000-3 ir kurios apima tik pacient[ams]vež[ti] skirtas greitosios pagalbos paslaugas, teikimui turėtų būti taikomas specialus režimas, nustatytas socialinėms ir kitoms specialioms paslaugoms (toliau – paprastesnis režimas). Todėl mišriosioms sutartims dėl bendrųjų greitosios pagalbos paslaugų teikimo taip pat būtų taikomas paprastesnis režimas, jeigu pacient[ams] vež[ti] skirtų greitosios pagalbos paslaugų vertė būtų didesnė už kitų greitosios pagalbos paslaugų vertę;
<…>
(117) patirtis parodė, kad tarpvalstybinis suinteresuotumas tam tikrų rūšių kitomis paslaugomis, kaip antai gelbėjimo paslaugomis, gaisrų gesinimo paslaugomis ir kalėjimų paslaugomis, paprastai atsiranda tik nuo to momento, kai šios paslaugos dėl savo palyginti didelės vertės pasiekia pakankamą kritinę masę. Tiek, kiek ši direktyva šioms paslaugoms taikoma, joms turėtų būti taikomas paprastesnis režimas. Tarpvalstybinis suinteresuotumas kitų kategorijų paslaugomis, pavyzdžiui, valdžios paslaugomis arba bendruomenei teikiamomis paslaugomis, tiek, kiek jų teikimas faktiškai grindžiamas sutartimis, paprastai galbūt atsirastų tik šių sutarčių vertei esant nuo 750.000 EUR ribos, todėl šioms paslaugoms turėtų būti tik tuomet taikomas paprastesnis režimas;
(118) siekiant užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą, šioje direktyvoje reikėtų numatyti, kad tam tikrų paslaugų sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų srityse pirkimo procedūrose galėtų dalyvauti tik organizacijos, kurių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisėmis ar aktyviu darbuotojų dalyvavimu jų valdyme, ir esamos organizacijos, pavyzdžiui, kooperatyvai, kurie dalyvautų teikiant tas paslaugas galutiniams naudotojams. Ši nuostata taikoma tik tam tikroms sveikatos, socialinėms ir susijusioms paslaugoms, tam tikroms švietimo ir mokymo paslaugoms, bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitoms kultūros paslaugoms, sporto paslaugoms ir privatiems namų ūkiams teikiamoms paslaugoms ir nėra skirta apimti jokių išimčių, kurios kitais atvejais yra numatytos šioje direktyvoje. Toms paslaugoms turėtų būti taikomas tik paprastesnis režimas.“
4 Šios direktyvos 10 straipsnio „Specialios išimtys paslaugų pirkimo sutarčių atveju“ h punkte nustatyta:
„Ši direktyva netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl:
<…>
h) civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugų, kurias teikia ne pelno organizacijos ar asociacijos ir kurių BVPŽ kodai yra 75250000-3 [gaisrininkų ir gelbėjimo paslaugos], 75251000-0 [gaisrininkų paslaugos], 75251100-1 [gaisrų gesinimo paslaugos], 75251110-4 [priešgaisrinės apsaugos paslaugos], 75251120-7 [kovos su miškų gaisrais paslaugos], 75252000-7 [gelbėjimo paslaugos], 75222000-8 [civilinės gynybos paslaugos], 98113100-9 [branduolinės saugos paslaugos] ir 85143000-3 [greitosios pagalbos paslaugos], išskyrus pacient[ams] vež[ti] skirtas greitosios pagalbos paslaugas;
<…>“
5 Minėtos direktyvos III antraštinės dalies „Specialiosios pirkimo procedūros“ I skyrius, susijęs su „socialinėmis ir kitomis specialiomis paslaugomis“, apima 74–77 straipsnius.
6 Direktyvos 2014/24 77 straipsnyje „Rezervuotos sutartys tam tikrų paslaugų atveju“ numatyta:
„1. Valstybės narės gali numatyti, kad perkančiosios organizacijos gali rezervuoti teisę organizacijoms dalyvauti viešųjų sutarčių skyrimo procedūrose tik tų 74 straipsnyje nurodytų sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų atveju, kurių BVPŽ kodai yra 75121000-0, 75122000-7, 75123000-4, 79622000-0, 79624000-4, 79625000-1, 80110000-8, 80300000-7, 80420000-4, 80430000-7, 80511000-9, 80520000-5, 80590000-6, nuo 85000000-9 iki 85323000-9, 92500000-6, 92600000-7, 98133000-4, 98133110-8.
2. 1 dalyje nurodyta organizacija turi atitikti visas šias sąlygas:
a) jos tikslas yra vykdyti viešųjų paslaugų misiją, susijusią su 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimu;
b) pelnas reinvestuojamas siekiant organizacijos tikslo. Kai pelnas yra paskirstomas ar perskirstomas, tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į dalyvavimo veiksnius;
c) sutartį vykdančios organizacijos valdymo ar nuosavybės teisių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisių ar dalyvavimo principais arba reikalaujama aktyvaus darbuotojų, naudotojų ar suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir
d) organizacijai per paskutinius trejus metus atitinkama perkančioji organizacija nėra skyrusi atitinkamų paslaugų pirkimo sutarties pagal šį straipsnį.
<…>“
Vokietijos teisė
7 Pagrindinei bylai taikomos redakcijos 2013 m. birželio 26 d. Gesetz gegen Wettbewerbsbeschränkungen (Kovos su konkurencijos ribojimais įstatymas, BGBl. I, p. 1750, toliau – GWB) 107 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta:
„Bendrosios išimtys
1. Ši [ketvirtoji] dalis netaikoma sudarant viešojo pirkimo sutartis ar suteikiant koncesijas dėl:
<…>
4) civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugų, kurias teikia ne pelno organizacijos ar asociacijos ir kurių BVPŽ kodai yra 75250000-3, 75251000-0, 75251100-1, 75251110-4, 75251120-7, 75252000-7, 75222000-8, 98113100-9 ir 85143000-3, išskyrus pacientams vežti skirtas greitosios pagalbos paslaugas. Ne pelno organizacijos ar asociacijos pagal šį punktą visų pirma yra humanitarinės pagalbos organizacijos, kurios pagal federacijos arba federalinių žemių teisės aktus yra pripažintos civilinės saugos ir civilinės gynybos organizacijomis.“
8 1992 m. lapkričio 24 d. Gesetz über den Rettungsdienst sowie die Notfallrettung und den Krankentransport durch Unternehmer (Rettungsgesetz NRW – RettG NRW) (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės įstatymas dėl įmonių teikiamų gelbėjimo paslaugų, skubios pagalbos ir greitosios medicinos pagalbos transporto paslaugų) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gelbėjimo paslaugos apima skubią pagalbą, greitosios medicinos pagalbos transporto paslaugas ir pagalbos teikimą dideliam sužeistųjų ar sergančiųjų skaičiui įvykus didelio masto katastrofai. RettG NRW 2 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje numatyta, kad teikiant skubią pagalbą imamasi priemonių, padedančių išgelbėti pacientų, kuriems reikalingas skubus gydymas, gyvybę nelaimės vietoje, užtikrinti galimybę juos transportuoti ir –tą galimybę išsaugant bei vengiant jų būklės pablogėjimo – be kita ko, nugabenti juos reanimobiliu arba greitosios pagalbos automobiliu tolesniam gydymui į tinkamą ligoninę. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad greitosios medicinos pagalbos transporto paslauga siekiama ligoniams, sužeistiems asmenims arba asmenims, kuriems reikia pagalbos, bet jie nepatenka į 2 dalies taikymo sritį, suteikti tinkamą pagalbą ir, prižiūrint kvalifikuotam personalui, be kita ko, vežti juos greitosios pagalbos automobiliu.
9 Pagrindinei bylai taikomos redakcijos 1997 m. kovo 25 d. Zivilschutz- und Katastrophenhilfegesetz (Civilinės saugos ir pagalbos katastrofų atveju įstatymas (BGBl. I, p. 726, toliau – Civilinės saugos įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje numatyta, kad vykdant šiame įstatyme numatytas užduotis tinkamos bendradarbiauti yra šios organizacijos: Arbeiter-Samariter-Bund (Samariečių darbininkų sąjunga), Deutsche Lebensrettungsgesellschaft (Vokietijos gelbėjimo bendrovė), Deutsche Rote Kreuz (Vokietijos Raudonasis kryžius), Johanniter-Unfall Hilfe (Šv. Jono savanoriai) ir Malteser-Hilfsdienst (Maltos ordino pagalbos tarnyba).
10 2015 m. gruodžio 17 d. Gesetz über den Brandschutz, die Hilfeleistung und den Katastrophenschutz (Priešgaisrinės apsaugos, pagalbos ir civilinės gynybos įstatymas, toliau – Priešgaisrinės apsaugos įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje ir 2 dalyje <…> nustatyta:
„1. Privačios humanitarinės pagalbos organizacijos teikia pagalbą nelaimingo atsitikimo ir nepaprastosios padėties atveju, vykdant didelio masto intervencijas ir įvykus katastrofai, jeigu jos aukščiausiai priežiūros institucijai deklaruoja pasirengimą bendradarbiauti, o ši institucija nustato, kad organizacijos yra tinkamos bendradarbiauti ir yra bendradarbiavimo poreikis (pripažintos humanitarinės pagalbos organizacijos) <…>
2. [Civilinės saugos įstatymo] 26 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nurodytoms organizacijoms nereikia deklaracijos dėl bendradarbiavimo ir bendro tinkamumo įvertinimo.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
11 2016 m. kovo mėn. Zolingeno miestas (Vokietija) nusprendė sudaryti naują sutartį dėl gelbėjimo paslaugų penkerių metų laikotarpiui. Numatyta sudaryti sutartis buvo konkrečiai susijusi su savivaldybės greitosios pagalbos automobilių naudojimu, pirma, skubiai pagalbai teikti, kai pagrindinė užduotis – užtikrinti, kad pacientams, kuriems reikalingas skubus gydymas, pagalbą suteiks skubios pagalbos specialistas, padedamas paramediko, ir, antra, greitosios medicinos pagalbos transporto paslaugai teikti, kai pagrindinė užduotis – užtikrinti, kad pacientui pagalbą suteiks paramedikas, padedamas jaunesniojo specialisto.
12 Zolingeno miestas nepaskelbė skelbimo apie pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Vis dėlto 2016 m. gegužės 11 d. jis pakvietė keturias humanitarines organizacijas (trys iš jų yra proceso prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme dalyvės) pateikti pasiūlymus.
13 Išnagrinėjus pasiūlymus ginčijamą sutartį nuspręsta sudaryti atitinkamai su Arbeiter-Samariter-Bund Regionalverband Bergisch Land eV ir Malteser Hilfsdienst eV (vienai atiteko viena pirkimo dalis, o kitai – kita).
14 Falck Rettungsdienste, kuri yra gelbėjimo ir sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įmonė, ir grupė Falck A/ S, kuriai priklauso Falck Rettungsdienste (toliau kartu – Falck ir kt.), kaltina Zolingeno miestą, kad šis priėmė sprendimą sudaryti ginčijamą sutartį, prieš tai nepaskelbęs skelbimo apie pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Todėl Falck ir kt. pateikė Vergabekammer Rheinland (Reino krašto Viešųjų pirkimų bylas nagrinėjanti komisija, Vokietija) skundą, jame prašė pripažinti, kad sprendimas sudaryti sutartį de facto pažeidė jų teises ir kad Zolingeno miestas turėjo, jeigu neatsisakė ketinimo sudaryti ginčijamą sutartį, ją sudaryti, atlikdamas Sąjungos teisę atitinkančią viešojo pirkimo procedūrą.
15 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ši institucija atmetė skundą kaip nepriimtiną.
16 Falck ir kt. šį Reino krašto Viešųjų pirkimų bylas nagrinėjančios komisijos sprendimą apskundė Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apeliacinis apygardos teismas, Vokietija). Jie teigia, kad minėta komisija GWB 107 straipsnio 1 dalies 4 punkto pirmą sakinį, kurio formuluotė visiškai sutampa su Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktu, aiškino nepaisydama šios direktyvos.
17 Falck ir kt. nurodė Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apeliacinis apygardos teismas), kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos gelbėjimo paslaugos nėra pavojaus prevencijos paslaugos. „Pavojaus prevencijos“ sąvoka apima tik pavojaus, susijusio su dideliais susibūrimais esant ekstremalioms situacijoms, prevenciją, todėl neturi savarankiškos reikšmės, ir neapima pavojaus atskirų asmenų gyvybei ir sveikatai prevencijos. Tai reiškia, kad vežimui greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą, kuris be vežimo paslaugos apima ir paramediko, padedamo jaunesniojo specialisto, teikiamą pagalbą (toliau – vežimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą), netaikoma Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkte numatyta išimtis, nes toks vežimas yra ne kas kita, kaip pacientams vežti skirta greitosios pagalbos paslauga.
18 Be to, nacionalinės teisės aktų leidėjas negali nuspręsti, kad trys prašymą priimti prejudiciniame teisme vykstančiame procese dalyvaujančios šalys yra ne pelno organizacijos ar asociacijos vien dėl to, kad pagal nacionalinę teisę jos pripažįstamos kaip humanitarinės organizacijos, kaip tai suprantama pagal GWB 107 straipsnio 1 dalies 4 punkto antrą sakinį. Iš tikrųjų sąlygos, kurios taikomos tam, kad būtų galimas kvalifikavimas kaip „ne pelno organizacijos“, yra griežtesnės, kaip matyti iš 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Azienda sanitaria locale n. 5 „Spezzino“ ir kt. (C‑113/13, EU:C:2014:2440), 2016 m. sausio 28 d. Sprendimo CASTA ir kt. (C‑50/14, EU:C:2016:56) ar bent iš Direktyvos 2014/24 77 straipsnio 1 dalies.
19 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Falck ir kt. pateiktas skundas galėtų būti patenkintas, jei būtų neįvykdyta bent viena iš išimties, numatytos GWB 107 straipsnio 1 dalies 4 punkte, taikymo sąlygų. Todėl reikia nustatyti, pirma, ar ginčijama sutartis susijusi su pavojaus prevencijos paslaugomis, antra, nuo kurio momento laikoma, kad sąlygos, taikomos tam, kad būtų pripažintas ne pelno organizacijos ar asociacijos statusas, laikomos įvykdytos, ir, trečia, paslaugų, kurias apima šioje nuostatoje vartojamas žodžių junginys „pacient[ams] vež[ti] skirt[os] greitosios pagalbos paslaug[os]“, pobūdį.
20 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, civilinė gynyba siejama su nenumatytomis didelėmis katastrofomis taikos metu, o civilinė sauga – su civilių gyventojų apsauga karo atveju. Vis dėlto „pavojaus prevencijos paslaugų“ sąvoka galėtų apimti pavojaus atskirų asmenų gyvybei ir sveikatai prevencijos paslaugas, kai jos teikiamos dėl atsiradusios staigios grėsmės, susijusios su įprastu pavojumi, pavyzdžiui dėl gaisro, ligos ar nelaimingo atsitikimo. Toks „pavojaus rizikos“ sąvokos aiškinimas yra tinkamesnis dėl to, kad Falck ir kt. siūlomas siauras supratimas jai nesuteiktų jokio savarankiško reglamentuojamojo pobūdžio turinio, nes ji būtų painiojama su „civilinės gynybos“ ir „civilinės saugos“ sąvokomis.
21 Be to, Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkte numatytos išimties tikslas, kaip jis paaiškintas šios direktyvos 28 konstatuojamosios dalies pirmajame sakinyje, yra leisti ne pelno organizacijoms toliau dirbti skubios pagalbos paslaugų sektoriuje siekiant piliečių gerovės be rizikos, kad bus išstumtos iš rinkos dėl pernelyg didelės komercinių tikslų siekiančių įmonių konkurencijos. Kadangi ne pelno organizacijos ar asociacijos savo veiklą iš esmės vykdo kasdienio privačių asmenų gelbėjimo paslaugų sektoriuje, šia išimtimi nebūtų pasiekiamas jos tikslas, jeigu ji būtų taikoma tik didelių katastrofų pavojaus prevencijos paslaugoms.
22 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla abejonė dėl to, ar GWB 107 straipsnio 1 dalies 4 punkto antrame sakinyje įtvirtinta taisyklė yra suderinama su Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkte esančia ne pelno organizacijos ar asociacijos sąvoka tiek, kiek pagal nacionalinę teisę siekiant pripažinti civilinės saugos ir gynybos organizacijos statusą nebūtina nustatyti, ar organizacija nesiekia pelno.
23 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui abejonių taip pat kelia Falck ir kt. argumentai, kad ne pelno organizacija turi atitikti kitas sąlygas, numatytas Direktyvos 2014/24 77 straipsnio 2 dalyje ar net 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendime Azienda sanitaria locale n. 5 „Spezzino“ ir kt. (C‑113/13, EU:C:2014:2440) ir 2016 m. sausio 28 d. Sprendime CASTA ir kt. (C‑50/14, EU:C:2016:56).
24 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, kad Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkte numatyta išimtis (toliau – išimtis) apima pavojaus prevencijos paslaugas, žymimas BVPŽ kodu 85143000-3 (greitosios pagalbos paslaugos), išskyrus pacientams vežti skirtas greitosios pagalbos paslaugas (toliau – išimties išlyga). Šiuo atveju reikia išsiaiškinti, ar ši išimties išlyga apima tik paciento vežimą greitosios pagalbos automobiliu be jokios sveikatos priežiūros, ar ji apima ir vežimą greitosios pagalbos automobiliu, prižiūrint kvalifikuotam personalui, kuris suteikia medicininę pagalbą.
25 Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apeliacinis apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar sveikatos priežiūros paslaugų ir pagalbos teikimas greitosios pagalbos automobilyje (vokiečių k. „Rettungswagen“) pacientams, kuriems reikalingas skubus gydymas, kai ją teikia skubios pagalbos specialistas ir (arba) paramedikas, ir sveikatos priežiūros paslaugų ir pagalbos teikimas greitosios medicinos pagalbos transporto priemonėje (vokiečių k. „Krankentransportwagen“), kai jas teikia paramedikas ir (arba) jaunesnysis specialistas, laikytinos „civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugomis“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos [2014/24] 10 straipsnio h punktą, kurios žymimos BVPŽ kodais 7525000-7 (gelbėjimo paslaugos) ir 85143000-3 (greitosios pagalbos paslaugos)?
2. Ar Direktyvos [2014/24] 10 straipsnio h punktas gali būti aiškinamas taip, kad „ne pelno organizacijos ar asociacijos“ pirmiausia yra humanitarinės organizacijos, kurios pagal nacionalinę teisę yra pripažintos civilinės saugos ir civilinės gynybos organizacijomis?
3. Ar „ne pelno organizacijų ar asociacijų“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos [2014/24] 10 straipsnio h punktą, tikslas yra vykdyti viešųjų paslaugų užduotį, jos nesiekia pelno, o galimas pelnas reinvestuojamas siekiant organizacijos tikslo?
4. Ar paciento vežimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu, prižiūrint paramedikui ir (arba) jaunesniajam specialistui (vežimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą) laikytinas „pacient[ams] vež[ti] skirta greitosios pagalbos paslauga“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos [2014/24] 10 straipsnio h punktą, kuriam netaikoma išimtis ir kuriam taikoma Direktyva [2014/24]?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo ir ketvirtojo klausimų
26 Visų pirma reikia pažymėti, kaip teigia ir prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas, kad sveikatos priežiūros paslaugų ir pagalbos teikimas pacientams, kuriems reikalingas skubus gydymas, greitosios pagalbos automobilyje, kai ją teikia skubios pagalbos specialistas ir (arba) paramedikas, ir vežimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą nėra nei „civilinės gynybos paslaugos“, nei „civilinės saugos“ paslaugos.
27 Taigi reikia pripažinti, kad pirmuoju ir ketvirtuoju klausimais, nagrinėtinais kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos [2014/24] 10 straipsnio h punktas turi būti aiškinamas taip, kad, pirma, sveikatos priežiūros paslaugų ir pagalbos teikimas greitosios pagalbos automobilyje pacientams, kuriems reikalingas skubus gydymas, kai ją teikia skubios pagalbos specialistas ir (arba) paramedikas, ir, antra, vežimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą patenka į „pavojaus prevencijos paslaugų“ sąvoką, todėl šių paslaugų BVPŽ kodai atitinkamai yra 75252000-7 (gelbėjimo paslaugos) ir 85143000-3 (greitosios pagalbos paslaugos), vadinasi, ši direktyva joms netaikoma, arba, ar šios paslaugos yra „pacient[ams] vež[ti] skirta greitosios pagalbos paslauga“, kurioms dėl to taikoma speciali tvarka, nustatyta socialinėms ir kitoms specialioms paslaugoms.
28 Reikia pažymėti, kad Direktyvoje 2014/24 neapibrėžta „pavojaus prevencijos“ sąvoka ir kad iš suformuotos jurisprudencijos ir vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų matyti, jog tuomet, kai Sąjungos teisės nuostatoje nėra aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, tam, kad būtų nustatyta jos prasmė ir apimtis, jos turinys visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinamas autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos kontekstą ir nagrinėjamu reglamentavimu siekiamą tikslą (žr., be kita ko, 1984 m. sausio 18 d. Sprendimo Ekro, 327/82, EU:C:1984:11, 11 punktą ir 2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Linster, C‑287/98, EU:C:2000:468, 43 punktą).
29 Nors tiesa, kad „civilinės saugos“ ir „civilinės gynybos“ sąvokos apima situacijas, kai reikia susidoroti su didelio masto žala, pavyzdžiui, žemės drebėjimo, cunamio ar karo atveju, tai nebūtinai reiškia, kad „prevencijos pavojaus“ sąvoka, kuri taip pat paminėta Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkte, taip pat turi turėti tokią didelio masto dimensiją.
30 Iš tikrųjų aiškinant Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktą tiek pažodžiui, tiek pagal kontekstą išplaukia, kad „pavojaus prevencija“ apima ir masinį pavojų, ir pavojų atskiram asmeniui.
31 Pirma, šios nuostatos formuluotėje nurodomi įvairūs BVPŽ kodai susiję su pavojais, kurie gali būti ir didelio masto, ir kylantys atskiram asmeniui. Tai, be kita ko, matyti iš BVPŽ kodų 75250000-3 (gaisrininkų ir gelbėjimo paslaugos), 75251000-0 (gaisrininkų paslaugos), 75251100-1 (gaisrų gesinimo paslaugos), 75251110-4 (priešgaisrinės apsaugos paslaugos) ir konkrečiai, atsižvelgiant į pagrindinės bylos dalyką, iš 75252000-7 (gelbėjimo paslaugos) ir 85143000-3 (greitosios pagalbos paslaugos).
32 Antra, reikalaujant, kad pavojaus prevencija būtų didelio masto, ši sąvoka netektų savarankiško turinio, nes nuolat būtų painiojama su civiline sauga arba civiline gynyba. Taigi, kai Sąjungos teisės nuostata gali būti aiškinama keleriopai, pirmenybė turi būti teikiama aiškinimui, kuris padeda išsaugoti jos veiksmingumą (2000 m. vasario 24 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑434/97, EU:C:2000:98, 21 punktas).
33 Trečia, atsižvelgiant į kontekstą, tokį Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkto aiškinimą patvirtina šios direktyvos 28 konstatuojamoji dalis. Šiuo klausimu šios konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje numatyta, kad „ši direktyva neturėtų būti taikoma tam tikroms ne pelno organizacijų ar asociacijų vykdomoms skubiosios pagalbos paslaugoms, nes tų organizacijų ypatingą pobūdį būtų sunku išsaugoti, jeigu paslaugos teikėjus reikėtų pasirinkti pagal šioje direktyvoje nustatytas procedūras“. Dėl to reikia pažymėti, kad šios direktyvos taikymo išimtis apima ne vien skubios pagalbos paslaugas, teikiamas kilus didelio masto pavojui. Beje, svarbu konstatuoti, kad, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pagrindinėje byloje aptariamų humanitarinių asociacijų pagrindinė veikla susijusi su skubiosios pagalbos paslaugomis, kurios paprastai teikiamos kiekvieną dieną atskiriems asmenims. Iš tikrųjų, dėl taip įgytos patirties teikiant šias kasdienės pagalbos paslaugas šios ne pelno organizacijos ar asociacijos gali, anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, būti veiksmingos, kai turi teikti „civilinės saugos“ ir „civilinės gynybos“ paslaugas.
34 Ketvirta, kaip savo rašytinėse pastabose nurodė Vokietijos vyriausybė, jeigu pavojaus prevencija, taigi ir Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkte numatyta bendroji išimtis, būtų taikoma tik gelbėjimo operacijoms esant ekstremalioms situacijoms, Sąjungos teisės aktų leidėjas nebūtų galėjęs paprasto vežimo greitosios pagalbos automobiliu nurodyti išimties išlygoje. Šiuo aspektu reikia pripažinti, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 48 punkte, jei teisės aktų leidėjas manė, kad reikia nurodyti „pacient[ams] vež[ti] skirtas greitosios pagalbos paslaugas“, taip buvo padaryta todėl, kad priešingu atveju turėtų būti laikoma, jog šios paslaugos patenka į šioje nuostatoje numatytos išimties taikymo sritį.
35 Tuo remiantis darytina išvada, kad Direktyvos 2014/24 28 konstatuojamojoje dalyje nurodytas tikslas nebūtų pasiektas, jeigu „pavojaus prevencijos“ sąvoka turėtų būti aiškinama kaip apimanti tik didelio masto pavojaus prevenciją.
36 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek sveikatos priežiūros paslaugų ir pagalbos teikimas greitosios pagalbos automobilyje pacientams, kuriems reikalingas skubus gydymas, kai ją teikia skubios pagalbos specialistas ir (arba) paramedikas, tiek vežimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą patenka į „pavojaus prevencijos“ sąvoką, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktą.
37 Telieka nustatyti, ar šios dvi paslaugos priskirtinos prie kurio nors šioje nuostatoje nurodyto kodo.
38 Visų pirma reikia aptarti Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkto, kuriame numatyta išimtis ir išimties išlyga, struktūrą. Iš tikrųjų pagal šią nuostatą civilinės gynybos, civilinės saugos ir pavojaus prevencijos paslaugoms netaikomos įprastos viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklės, jeigu įvykdoma dvejopa sąlyga: šios paslaugos priskirtinos prie šioje nuostatoje nurodytų BVPŽ kodų ir jas teikia ne pelno organizacijos ar asociacijos. Tiesa, šioje viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių taikymo išimtyje numatyta išlyga, kad ji netaikoma pacientams vežti skirtoms greitosios pagalbos paslaugoms, kurioms taikoma Direktyvos 2014/24 74–77 straipsniuose numatyta supaprastinta tvarka.
39 Išimties tikslas, kaip matyti iš šios direktyvos 28 konstatuojamosios dalies, yra išsaugoti ne pelno organizacijų ar asociacijų ypatingą pobūdį, joms netaikant šioje direktyvoje nustatytų procedūrų. Vis dėlto pačioje šioje konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad tokia išimtis turėtų galioti tik tose srityse, kuriose tai griežtai būtina.
40 Šiomis aplinkybėmis, kaip tai iš esmės nurodė generalinis advokatas savo išvados 64 punkte, nelieka abejonių, kad sveikatos priežiūros paslaugų ir pagalbos teikimą pacientams, kuries reikalingas skubus gydymas, greitosios pagalbos automobilyje, kai ją teikia skubios pagalbos specialistas ir arba paramedikas, apima BVPŽ kodas 75252000-7 (gelbėjimo paslaugos).
41 Taigi reikia nustatyti, ar vežimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą, taip pat gali būti priskirtas prie šio kodo arba BVPŽ kodo 85143000-3 (greitosios pagalbos paslaugos).
42 Šiuo klausimu iš pirmojo prejudicinio klausimo formuluotės matyti, kad vežimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą, nėra tas pats, kas pacientų, kuriems reikalingas skubus gydymas, vežimas. Kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 33 punkte, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atskyrė sveikatos priežiūros paslaugų ir pagalbos teikimą greitosios pagalbos transporto priemonėje pacientams, kuriems reikalingas skubus gydymas, nuo šių paslaugų teikimo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, kurį užtikrina paramedikas ir (arba) jaunesnysis specialistas. Taigi reikia konstatuoti, kad pastarasis paslaugų teikimas, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kvalifikuoja kaip vežimą greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą, užtikrinamas naudojant ne greitosios pagalbos transporto priemonę su atitinkama specialia medicinos įranga, bet greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuris gali būti paprasta transporto priemonė.
43 Iš Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkto, siejamo su šios direktyvos 28 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad šioje nuostatoje numatyta viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių išimtis pavojaus prevencijos paslaugų naudai taikoma tik tam tikroms skubios pagalbos paslaugoms, kurias teikia ne pelno organizacijos ar asociacijos, ir turėtų galioti tik tose srityse, kuriose tai griežtai būtina.
44 Tuo remiantis darytina išvada, kad šios direktyvos 10 straipsnio 4 punkte numatytas netaikymas iš esmės susijęs su skubios pagalbos paslaugos buvimu.
45 Vadinasi, vien kvalifikuoto personalo buvimo greitosios medicinos pagalbos automobilyje nepakanka, kad būtų galima konstatuoti greitosios pagalbos paslaugos, žymimos BVPŽ kodu CPV 85143000-3, buvimą.
46 Skubi pagalba, nepaisant visko, gali būti konstatuota, bent potencialiai, kai reikia transportuoti pacientą, kurio sveikatos būklė vežant gali pablogėti. Tik esant tokioms aplinkybėms vežimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą gali patekti į Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkte numatytos viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių išimties taikymo sritį.
47 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad per Teisingumo Teismo posėdį Zolingeno miestas ir Vokietijos vyriausybė iš esmės teigė, kad vežimui greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą būdinga tai, kad dėl paciento sveikatos būklės situacija, kai būtina skubi pagalba, transporto priemonėje gali susidaryti bet kada.
48 Būtent dėl to, kad egzistuoja pavojus, jog paciento sveikatos būklė gali pablogėti jį transportuojant, būtina, jog transporto priemonėje būtų tinkamą kvalifikaciją teikti pirmąją pagalbą turintis personalas tam, kad suteiktų skubią medicininę pagalbą, kurios tam pacientui galėtų prireikti.
49 Be to, reikia pažymėti, kad paciento sveikatos būklės pablogėjimo riziką iš esmės turi būti galima įvertinti objektyviai.
50 Tuo remiantis darytina išvada, kad vežimas greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą gali būti laikomas BVPŽ kodu 85143000-3 žymima „greitosios pagalbos paslauga“, nurodyta Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punkte, kai, pirma, jį tikrai vykdo tinkamą kvalifikaciją teikti pirmąją pagalbą turintis personalas, ir, antra, jis skirtas vežti pacientui, kurio sveikatos būklė jį vežant gali pablogėti.
51 Taigi į pirmąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame numatyta viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių taikymo išimtis apima pagalbos teikimą greitosios pagalbos automobilyje pacientams, kuriems reikalingas skubus gydymas, kai ją teikia skubios pagalbos specialistas ir (arba) paramedikas, kuriam priskirtinas BVPŽ kodas 75252000-7 (gelbėjimo paslaugos), ir vežimą greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą, kuriam priskirtinas BVPŽ kodas 85143000-3 (greitosios pagalbos paslaugos), su sąlyga, kad, kiek tai susiję su pastarąja paslauga, vežimą faktiškai vykdo tinkamą kvalifikaciją teikti pirmąją pagalbą turintis personalas, o pacientui kyla pavojus, kad jį vežant gali pablogėti jo sveikatos būklė.
Antrasis ir trečiasis klausimai
52 Savo antruoju ir trečiuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktas turi būti aiškinamas taip, kad, pirma, pagal jį draudžiama, kad humanitarinės asociacijos, pagal nacionalinę teisę pripažintos kaip civilinės saugos ir gynybos organizacijos, būtų laikomos ne pelno organizacijomis ar asociacijomis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu nacionalinėje teisėje humanitarinės asociacijos statuso pripažinimas nesiejamas su pelno nesiekimu, ir, antra, kad asociacijos, kurių paskirtis vykdyti socialines užduotis, kurios nesiekia pelno ir kurios galimą pelną reinvestuoja, siekdamos organizacijos ar asociacijos tikslo, būtų laikomos „ne pelno organizacijomis ar asociacijomis“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.
53 Pirma, pakanka konstatuoti, kad iš pačios nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal Vokietijos teisę civilinės saugos ir gynybos organizacijai norint pripažinti tokį statusą remiantis GWB 107 straipsnio 1 dalies 4 punkto antru sakiniu nebūtina aiškintis, ar atitinkama organizacija nesiekia pelno.
54 Iš tikrųjų Civilinės saugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje tik nurodyta, kad vykdant šiame įstatyme numatytas užduotis yra tinkamos bendradarbiauti šios organizacijos: Samariečių darbininkų sąjunga, Vokietijos gelbėjimo bendrovė, Vokietijos Raudonasis kryžius, Šv. Jono savanoriai ir Maltos ordino pagalbos tarnyba. Dėl šioms penkioms humanitarinėms organizacijoms išduoto tinkamumo pažymėjimo, vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, joms nereikia prašyti pripažinti jų bendrą tinkamumą dalyvauti gelbėjimo operacijose ar teikiant pagalbą nelaimės ir nepaprastosios padėties, didelio masto operacijų ir katastrofų atvejais.
55 Be to, atrodo, kad nei Civilinės saugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje, nei Priešgaisrinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, ar atsižvelgiama į veiklos nekomercinį pobūdį, ir kiek, taip pat, ar egzistuoja sąlyga dėl humanitarinės asociacijos statuso pripažinimo.
56 Tokiomis aplinkybėmis „civilinės saugos ir gynybos asociacijos“ statuso suteikimas pagal Vokietijos teisę negali patikimai užtikrinti, kad šį statusą turintys subjektai nesiekia pelno.
57 Vis dėlto reikia pažymėti, kad Der Arbeiter-Samariter-Bund Regionalverband Bergisch-Land (Samariečių darbininkų sąjungos Bergišo žemės regiono asociacija) savo rašytinėse pastabose teigė, kad pagal Abgabenordnung (Mokesčių kodeksas) 52 straipsnį asmuo turi nenutrūkstamai vykdyti veiklą, kuria, nesiekiant naudos, norima padėti bendruomenei materialiai, dvasiškai ar moraliai, antraip pelno nesiekiančios organizacijos statusas gali būti panaikintas.
58 Tam prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar GWB 107 straipsnio 1 dalies 4 punkto antras sakinys, siejamas su Mokesčių kodekso 52 straipsniu, gali būti aiškinamas kaip atitinkantis pagal Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktą kylančius reikalavimus.
59 Antra, „ne pelno organizacijos ar asociacijos“, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktą, yra organizacijos ar asociacijos, kurių paskirtis – vykdyti socialines užduotis, kurios neturi komercinio tikslo ir gaunamą pelną reinvestuoja tam, kad pasiektų organizacijos ar asociacijos tikslą.
60 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 74–77 punktuose, kad Direktyvos 2014/24 28 konstatuojamojoje dalyje minimos ne pelno organizacijos ar asociacijos neturi tenkinti dar ir šios direktyvos 77 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Iš tikrųjų šioje 28 konstatuojamojoje dalyje nurodytos organizacijos ar asociacijos nėra tokios pačios, kaip tos pačios direktyvos 118 konstatuojamojoje dalyje minimos „organizacijos, kurių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisėmis ar aktyviu darbuotojų dalyvavimu j[as] vald[ant]“, ir „esamos organizacijos, pavyzdžiui, kooperatyvai“. Taigi, taip pat negali būti lygiaverčiai Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktas, kuriame tam tikra ne pelno organizacijų ar asociacijų veikla pašalinta iš šios direktyvos taikymo srities, ir šios direktyvos 77 straipsnis, pagal kurį tam tikrai organizacijų, kurių struktūra grindžiama darbuotojų nuosavybės teisėmis ar aktyviu darbuotojų dalyvavimu jas valdant, ir esamų organizacijų, pavyzdžiui, kooperatyvų, veiklai taikoma paprastesnė tvarka, numatyta šios direktyvos 74–77 straipsniuose.
61 Taigi į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktas turi būti aiškinamas taip, kad, pirma, pagal jį draudžiama, jog humanitarinės asociacijos, pagal nacionalinę teisę pripažintos kaip civilinės saugos ir gynybos organizacijos, būtų laikomos „ne pelno organizacijomis ar asociacijomis“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu nacionalinėje teisėje humanitarinės asociacijos statuso pripažinimas nesiejamas su pelno nesiekimu, ir, antra, taip, kad organizacijos ar asociacijos, kurių paskirtis – vykdyti socialines užduotis, kurios nesiekia pelno ir kurios galimą pelną reinvestuoja tam, kad būtų pasiektas organizacijos ar asociacijos tikslas, yra „ne pelno organizacijos ar asociacijos“, kaip jos suprantamos pagal minėtą nuostatą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 10 straipsnio h punktas turi būti aiškinamas taip, kad jame numatyta viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių taikymo išimtis apima sveikatos priežiūros paslaugų ir pagalbos teikimą greitosios pagalbos automobilyje pacientams, kuriems reikalingas skubus gydymas, kai ją teikia skubios pagalbos specialistas ir (arba) paramedikas, kuriam priskirtinas BVPŽ (Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno [Common Procurement Vocabulary]) kodas 75252000-7 (gelbėjimo paslaugos), ir vežimą greitosios medicinos pagalbos automobiliu teikiant kvalifikuotą priežiūrą, kuris, be vežimo paslaugos, apima ir pagalbos teikimą greitosios medicinos pagalbos automobilyje, kai ją teikia paramedikas, padedamas jaunesniojo specialisto, kuriam priskirtinas BVPŽ kodas 85143000-3 (greitosios pagalbos paslaugos), su sąlyga, kad, kiek tai susiję su pastarąja paslauga, vežimą faktiškai vykdo tinkamą kvalifikaciją teikti pirmąją pagalbą turintis personalas, o pacientui kyla pavojus, kad jį vežant gali pablogėti jo sveikatos būklė.
2. Direktyvos 2014/24 10 straipsnio h punktas turi būti aiškinamas taip, kad, pirma, pagal jį draudžiama, jog humanitarinės asociacijos, pagal nacionalinę teisę pripažintos kaip civilinės saugos ir gynybos organizacijos, būtų laikomos „ne pelno organizacijomis ar asociacijomis“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu nacionalinėje teisėje humanitarinės asociacijos statuso pripažinimas nesiejamas su pelno nesiekimu, ir, antra, taip, kad organizacijos ar asociacijos, kurių paskirtis vykdyti socialines užduotis, kurios nesiekia pelno ir kurios galimą pelną reinvestuoja tam, kad būtų pasiektas organizacijos ar asociacijos tikslas, yra „ne pelno organizacijos ar asociacijos“, kaip jos suprantamos pagal minėtą nuostatą.
Parašai.